Keičiant automobilio detales ar įsigyjant naują transporto priemonę, būtina atkreipti dėmesį į eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų atliekų tvarkymą. Šias atliekas privalo surinkti ir tvarkyti tam teisę turintys atliekų tvarkytojai, siekiant apsaugoti aplinką nuo pavojingų ir toksiškų medžiagų.
Netinkamai tvarkomi automobiliniai akumuliatoriai, kurių gamyboje naudojama sieros rūgštis, gali kelti pavojų. Išgaravusi sieros rūgštis patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, o išsiliejusi ant žemės gali naikinti augmeniją ir užteršti dirvožemį bei gruntinius vandenis. Atliekų tvarkytojai siekia kuo didesnę automobilių dalių dalį perdirbti ar pakartotinai panaudoti, taip mažindami aplinkos poveikį ir taupydami gamtos išteklius.
Panaudoto automobilių tepalo perdirbimo ir tvarkymo iššūkiai
Lietuvoje panaudota transporto priemonių vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva dažnai turi neigiamą vertę, todėl pasitaiko atvejų, kai ji neteisėtai deginama arba naudojama patalpoms šildyti. Tačiau panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais, todėl jo perdirbimas yra būtinas. Alyvos atliekų deginimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus, užteršdamos dirvožemį ir gruntinius vandenis.
Gamintojai ir importuotojai į vidaus rinką kasmet pateikia daugiau kaip 21 tūkst. tonų alyvos. Tačiau šios atliekos surinkimo ir perdirbimo rodiklis jau daug metų išlieka itin mažas - oficialiai sutvarkoma mažiau nei ketvirtadalis. 2016 metais šalyje buvo perdirbta 27,4 proc. variklinės alyvos atliekų. Daugiau nei 70 proc. sudaro būtent variklinės alyvos atliekos, kurias galima surinkti ir perdirbti. Kadangi Lietuvoje perdirbama tik ketvirtadalis panaudoto tepalo, alyvos atliekomis atsikratoma kitais neteisėtais būdais: ją sudeginant, išpilant, panaudojant darbo įrankių tepimui ar patalpų šildymui.
Alyvos atliekų tvarkymo tendencijos Lietuvoje nesikeičia metų metus, o ši problema ypač išryškėja atėjus šaltajam metų sezonui. Su vėsesniu klimatu pastebimai mažėja ir alyvos atliekų pridavimas. Energijos kainų kilimas taip pat atsiliepė panaudoto tepalo pridavimo kiekiams.
Daugiausia automobilių atliekų susidaro transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse. Naudota alyva, kaip ir kitos automobilių atliekos, tokios kaip padangos, plastikas, stiklas, kilimėliai, sėdynės ir kitos, rinkoje turi neigiamą vertę ir jų sutvarkymas kainuoja. Veiklos nedeklaruojantys ir teisės aktų nesilaikantys automobilių remonto ūkio subjektai netvarko neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų.
Kai gyventojas keičia automobilio tepalus ar kitas detales namuose, atliekomis taip pat būtina tinkamai pasirūpinti. Naudotą automobilių alyvą galima tiesiogiai nuvežti į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Kiek alyvos atliekų priima savivaldybės atliekų surinkimo aikštelė ar kiek už tai reikia mokėti atliekų tvarkytojui, galima rasti informaciją www.atliekos.lt. Servisai gali kaupti jų veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti tik pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Dėl alyvos atliekų deginimo į aplinką patenka kenksmingos medžiagos, kurios kelia pavojų žmogaus ir gyvūnų sveikatai. Alyvos atliekų regeneravimas leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką. Gamintojų ir importuotojų asociacija visus metus vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Transporto priemonių remonto ir ardymo metu susidaro įvairiausios atliekos - metalas, plastikas, guma, stiklas, tekstilė ir kitos. Neretai, siekiant išvengti papildomų išlaidų ir mokesčių ar rūpesčių, kai kurie automobilių servisai jų veikloje susidarančias atliekas šalina neteisėtais būdais. Naudotu automobilių tepalu neretai šildomos patalpos, seną alyvą neleistinai buitiniuose katiluose degina ir gyventojai. Tačiau krosnyse ir (ar) kieto kuro katiluose deginti buityje susidarančias ar kitos kilmės atliekas draudžiama.
Lietuvos teisės aktai numato, kad už nelegalų alyvos atliekų tvarkymą ir jų deginimą gyventojams gresia nuo 250 iki 540 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 550 iki 1 200 eurų. Jei administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai, bauda išauga nuo 750 iki 2 tūkst. eurų.
Gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos organizuoja naudotos alyvos atliekų surinkimą ir tvarkymą, šviečia visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti šias atliekas ir vykdo kitas pareigas. Tačiau kol kas ne visas naudotas automobilių tepalas patenka pas pavojingų atliekų tvarkytojus, o esami teisės aktai neužtikrina tinkamo alyvos atliekų sutvarkymo.
2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, o buvo surinkta ir panaudota bei eksportuota perdirbimui atitinkamai 5,3 tūkst. tonų ir 4,8 tūkst. tonų. Rinkos dalyvių vertinimu, realiai Lietuvoje parduodamos automobilių alyvos kiekis turėtų būti didesnis (apie 25-30 tūkst. tonų per metus), o kasmet sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama maždaug 6 tūkst. tonų.
Automobilių variklių, pavarų dėžės ar tepamosios alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl jas būtina tinkamai perdirbti ir jokiu būdu nedeginti krosnyse. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir kt.), kurie ne tik teršia orą, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai. Iš surinktų alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos - alyva pardavimui, taip taupant gamtos išteklius.
Gyventojai, patys remontuojantys turimą transporto priemonę, susidariusias alyvos ir kitas automobilių atliekas gali priduoti atliekų tvarkytojams arba jas nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles, kurių Lietuvoje yra beveik 100.
Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet sunaudojama apie 25-30 tūkst. tonų tepalų transporto priemonėms, tačiau surenkama ir sutvarkoma tik apie 4 tūkst. tonų variklio alyvos atliekų. Likusi dalis nelegaliai sudeginama ar netinkamai panaudojama, pavyzdžiui, tepalai išpilami, jais tepami įrankiai ar dažomos tvoros.
Daugiausia panaudotos automobilių alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų (padangų, akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, stiklų, gumų, buferių, metalų ir pan.), susidaro transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvėse. Šiuo metu automobilių servisams tenka atliekų tvarkytojams sumokėti iki 150 eurų už toną alyvos atliekų.
Panaudota alyva yra pavojinga atlieka, todėl ją tvarkyti gali tik tam licenciją turintys asmenys. Panaudotus tepalus galima priduoti atliekų tvarkytojams arba pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pastarosios iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 10 kilogramų alyvos atliekų per metus.
Tepalų atliekų žiemą surenkama mažiau dėl to, kad autoservisai, įmonės ar gyventojai panaudota alyva šildo patalpas, sutepa įrankius ar panaudoja kitiems tikslams, nors tą daryti griežtai draudžiama ir už tai gresia baudos. Kiekvienas turi žinoti, kad, pakeitus tepalus autoservise, juos ten reikia ir palikti. Šiuo metu asmenys už panaudotų tepalų deginimą gali būti nubausti iki 540 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovai ir kiti atsakingi asmenys - iki 1 200 eurų. Jei asmuo alyvos atliekas perduoda neturintiems teisės jų tvarkyti asmenims, baudos siekia atitinkamai iki 560 eurų ir iki 1 500 eurų. Aplinkos apsaugos įstatymas numato, kad alyvai deginti būtina gauti taršos leidimą. Įmonėms, deginančioms alyvos atliekas be taršos leidimo, gali tekti susimokėti net iki 8 tūkst. eurų baudą.
Panaudotas tepalas yra smarkiai užterštas įvairiais metalais, todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvožemį bei gruntinį vandenį.
Skatinant autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, daugiau nei 1,5 tūkst. vienijanti GIA kasmet vykdo aplinkosauginį projektą „Mes rūšiuojam autoservise“.
Transporto priemonių skaičius Lietuvoje auga, tačiau panaudotos automobilių alyvos perdirbimui kasmet surenkama tik mažiau nei trečdalis. Aplinkos apsaugos agentūros naujausiais duomenimis, 2021 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 21 500 tonų alyvos, o surinkta ir perdirbta 28,9 proc., skaičiuojant nuo patiekto kiekio.
Aplinkos apsaugos specialistai kiekvienais metais fiksuoja tas pačias problemas - žiemą sena alyva naudojama neteisėtai šildyti patalpas. Orams atšilus atsiranda kiti panaudojimo būdai - sena alyva neteisėtai impregnuojamos tvoros, pavėsinės ir kiti statiniai iš medžio. Tačiau nelegalus alyvos atliekų tvarkymas ir jų deginimas ne tik gali užtraukti piniginę baudą, bet ir smarkiai teršia aplinką bei gali pakenkti žmonių sveikatai.
Tvarus pavojingų alyvos atliekų sutvarkymas yra sudėtingas, todėl jų pridavimas teisėtam atliekų tvarkytojui autoservisui dažniausiai kainuoja, o atliekų surinkimo statistika rodo, kad ne visi laikosi teisės aktų ir atliekas tvarko taip, kaip jiems parankiau. Gyventojai, prireikus pakeisti tepalus, turėtų rinktis tik tuos autoservisus, kurie yra deklaravę savo veiklą aplinkosaugai.
Kitos automobilių atliekos ir jų perdirbimas
Automobilių pramonė naudoja vis daugiau plastiko - tai žibintai, prietaisų skydeliai, buferiai, bakai, sėdynės ir kitos dalys. Šios automobilių plastiko atliekos, kaip ir alyva, neturi teigiamos vertės rinkoje, todėl nemažai šių atliekų lieka nesutvarkytų ar nugula pakelėse, miškuose ir panašiai. Tačiau nemažai automobilių plastiko dalių (pavyzdžiui, žibintus ar buferius) galima panaudoti dar kartą.
Automobilių stiklą galima remontuoti ar panaudoti kitai transporto priemonei. Jei vis tik stiklas netinkamas naudojimui, jis keliauja perdirbimui. Kai kurių šaltinių duomenimis, pavyzdžiui, JAV kasmet keičiama apie 15 mln. automobilių stiklų ir dauguma jų patenka į sąvartynus.
Mažai susidėvėjusios ar restauruotos padangos panaudojamos dar kartą. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o gamtoje suyra tik per 120-140 metų. Iš perdirbtų padangų gaunama guma (granulės) naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms. Iš gumos granulių gaminama bituminė stogų danga ar automobilių statymo apsauginiai kuoleliai ir kiti gaminiai.
Panaudoti automobilių tepalų, kuro ir oro filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta. Filtrus, kaip ir kitas automobilių atliekas, gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui.
Automobilių tepaliniai ir dujiniai amortizatoriai priskiriami pavojingoms atliekoms dėl juose esančios alyvos. Atliekų tvarkymo įmonės specialia įranga pašalina alyvą iš senų amortizatorių.
Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios laikosi ir Lietuva, numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo proceso gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujiems gaminiams. Maždaug 98 proc. automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių gali būti perdirbama. Akumuliatorių perdirbimo procese saugiai atskiriamas plastikas, švinas ir rūgštis, vėliau dar kartą panaudojami gamyboje.
Automobiliuose yra tiek juodųjų, tiek spalvotųjų metalų. Aliuminiai ratlankiai, durų rankenos, durelės ir kitos automobilių dalys gali būti dar kartą panaudojamos, jei jos nėra itin susidėvėjusios.
Automobilių katalizatoriai yra brangi antrinė žaliava, nes katalizatorių viduje yra brangiųjų metalų (aukso, platinos, paladžio).
Daugelyje automobilių oro kondicionavimo sistema yra užpildyta šaldymo reagentu (freonu) - aplinkai kenksmingomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Freonas kelia pavojų aplinkai tuomet, kai patenka į orą, pavyzdžiui, dėl transporto priemonės kondicionavimo sistemos gedimo ir jos pralaidumo. Freonui iš kondicionierių ištraukti būtina speciali įranga, todėl patiems ardyti automobilių kondicionierius (taip pat ir buitinius) draudžiama.
Sugedo automobilio variklis, starteris ar generatorius? Yra didelė tikimybė, kad po remonto senąjį bus galima prikelti naujam gyvenimui.
Automobilių guminės žarnos, kilimėliai, laidai neturėtų keliauti į komunalinių atliekų konteinerius. Atliekų tvarkytojai nuo automobilių laidų atskiria plastiką, o metalą sumala. Taigi, šios atliekos irgi perdirbamos.
Pavojingoms automobilių atliekoms priskiriama ne tik naudota alyva, bet ir degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai.
Kur priduoti automobilių atliekas?
Visas automobilių atliekas taip pat galima palikti autoservisuose, jei naudojamasi jų paslaugomis tvarkant transporto priemonę, arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles. Gyventojai dėl alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų pridavimo, gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt).
Didžioji dalis automobilių šeimininkų alyvą keičia autoservisuose, tad gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog gyventojai nelabai gali prisidėti prie aptariamos problemos sprendimo. Tačiau gyventojai, patys keičiantys tepalus namuose ar garažuose, privalo tinkamai pasirūpinti alyvos atliekomis, nes už jų deginimą ir perdavimą neturintiems teisės jų tvarkyti asmenims gresia nemenkos baudos.
Vykdomoji direktorė K. Štelmokaitienė teigia, kad gyventojų, priduodančiųjų alyvos atliekas jų bendrovei, skaičius pamažu auga.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Gamybinio proceso tarnybos vadovo A. Uldukio teigimu, per kalendorinių metų laikotarpį vienas gyventojas nemokamai gali priduoti iki 10 kilogramų panaudoto tepalo. Gyventojas, viršijęs nemokamai priimamų atliekų kiekį, alyvos atliekas galės priduoti sumokėjęs nustatyto dydžio mokestį. Svarbu, kad pakuotės būtų sandarios ir ne didesnės kaip 10 litrų talpos.
Daugiausia automobilių atliekų (padangų, akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, alyvos, baterijų, stiklų, gumų, buferių, metalų ir pan.) susidaro autoservisuose ir jie privalo tinkamai jomis pasirūpinti, t. y., perduoti atliekas jų tvarkytojams ir jokiu būdu negrąžinti vairuotojams.
tags: #ar #galima #perdirbti #panaudota #automobiliu #tepala