Daugelis objektų sensta - metalai rūdija, maistas džiūsta ar pelija, žmonės įgyja raukšlių ir žilų plaukų. Šiuos senėjimo procesus nesunku pastebėti. Tačiau kaip sužinoti padangų amžių ir kodėl tai svarbu saugumui kelyje?
Kaip nustatyti padangos amžių?
Visi duomenys, reikalingi nustatyti padangos amžiui, yra pažymėti ant jos pačios. Vadinamasis DOT žymėjimas (Transporto departamentas - Amerikos Susisiekimo departamento žymėjimas, kuris naudojamas visame pasaulyje) nuo 2000 m. yra nurodytas ant kiekvienos padangos šono.
DOT numeris: nuo 2000 m.
DOT numeris susideda iš keturių skaitmenų ir yra apibrėžtas plona linija. Pirmieji du skaitmenys nurodo pagaminimo savaitę, trečiasis ir ketvirtasis - pagaminimo metus.
- Pavyzdžiui, jei DOT numeris yra 1911, tuomet padanga buvo pagaminta 2011 m. 19-tą savaitę, vadinasi, 2011 m. kovo 16-22 d.
- Jei DOT numeris yra 0905, tuomet padanga pagaminta 2005 m. vasario pab.-kovo pr. Tokiai padangai jau daugiau kaip vienuolika metų.
DOT numeris: iki 2000 m.
Padangos, kurios pagamintos prieš 2000 m., yra pažymėtos trimis skaičiais ir specialiu simboliu. Pirmieji du skaičiai reiškia pagaminimo savaitę, taip pat kaip ir keturių skaitmenų kode, o trečiasis skaičius nurodo pagaminimo metų paskutinį skaitmenį. Trijų skaitmenų numeris be simbolio naudojamas padangoms, kurios pagamintos 9-tajame dešimtmetyje. Vis dėlto, niekas jau nebenaudos tokių padangų, net jeigu jos ir visiškai naujos.
Kodėl padangos amžius yra svarbus?
Bėgant laikui padangos netampa geresnėmis kaip, pavyzdžiui, geras vynas arba kumpis. Nors padangos amžius ant jos šoninės sienelės - tai greičiausias būdas išsiaiškinti teorinį padangos naudojimo laiką, svarbu patikrinti ir bendrą jos būklę. Padangos sensta net ir tada, kai automobilis nedaug važinėjamas. Laikui bėgant guma natūraliai sensta, net jei padanga nebuvo naudojama.
Padangų senėjimo požymiai ir juos lemiantys veiksniai
Be ant padangų nurodytos datos, padangų senėjimo ženklus galima nustatyti ir kitais būdais, kuriuos gali lemti padangų naudojimas arba nenaudojimas. Pavyzdžiui, dvejų metų senumo padangos, kuriomis nuvažiuota šimtai tūkstančių kilometrų, atrodys daug senesnės už penkerių metų senumo padangas, kurias naudoja pensininkas, vieną kartą per savaitę važiuojantis išgerti kavos su draugais. Oro sąlygos, saulės šviesa ir ozonas, o tuo pačiu metu ir mechaninis įtempimas palieka žymių padangose.
Rekomendacijos ir teisiniai reikalavimai
Egzistuoja teisiniai reglamentai, kurie nurodo, kokio senumo turi būti padangos, kurias galima naudoti nameliams ant ratų, priekaboms ir vežimams, kurių greičio limitas yra 100 km/h. Taip pat yra specialistų rekomendacijų:
- Vokietijos prekiautojų padangomis ir vulkanizavimo prekybos asociacija (BRV) rekomenduoja keleivinių automobilių padangas keisti ne vėliau kaip po dešimties metų naudojimo, tačiau geriausia - po šešių metų. Vis dėlto nusidėvėjimo limitas dažniausiai pasiekiamas daug anksčiau, net kai važiavimo intensyvumas yra reguliarus.
- Daugelis gamintojų rekomenduoja formulę 5+5: padanga gali būti 5 metus sandėliuojama ir po to dar tiek pat naudojama iki visiško susidėvėjimo. Ta pati formulė galioja ir atsarginėms padangoms - po 10 metų jas reikėtų keisti.
Protektoriaus gylis: teisiniai ir rekomenduojami minimumai
Kelių eismo taisyklės nurodo mažiausią protektoriaus gylį (1,6 mm vasarinėms ir 3 mm žieminėms padangoms), tačiau, remiantis ADAC ir kitomis organizacijomis, tai yra žymiai per mažas gylis saugiam eismui.
- Vasarinių padangų protektorius turėtų būti gilesnis kaip trys milimetrai, o žieminių - keturi.
- Naudojami padangų nusidėvėjimo indikatoriai - maži iškilimai grioveliuose, padedantys vizualiai įvertinti protektoriaus gylį.
Išsami padangų būklės patikra
Tai, kad pasižiūrėsite į DOT žymėjimą, nepakenks. Tai greičiausias būdas išsiaiškinti teorinį padangos naudojimo laiką. Tačiau vis tiek svarbu patikrinti bendrą jos būklę. Dažnas vairuotojas galvoja, kad pakanka žvilgtelėti į protektoriaus raštą ir viskas aišku, tačiau iš tiesų padangų būklę lemia daugybė veiksnių.
Prieš pradedant naudoti pernykštes padangas, patikrinkite jų slėgį ir palyginkite su gamintojo rekomendacijomis.
Vizualinė apžiūra ir fiziniai pažeidimai
Net jei protektoriaus gylis dar pakankamas, padangos gali būti netinkamos naudoti dėl įvairių fizinių pažeidimų:
- Įtrūkimai šonuose: atsiranda dėl gumos senėjimo arba netinkamo laikymo.
- Gumbeliai ar iškilimai: jei ant padangos šono atsiranda burbulas, tai ženklas, kad pažeistas karkasas.
- Pjūviai ar plyšiai: įpjovus protektorių ar šoną, padanga gali prarasti sandarumą.
- Rūdys ar kiti pažeidimai: jei padanga sumontuota ant ratlankio, pažiūrėkite, ar nesimato rūdžių ar kitų pažeidimų.
Jei abejojate, ar jūsų komplektas dar saugus, geriausia kreiptis į servisą, kuriame atliekamas profesionalus padangų montavimas, važiuoklės patikros ir padangų diagnostikos paslaugos.
Sezoninės padangos ir jų pasirinkimas
Oro temperatūra už lango primena, kad artėja žieminių padangų sezonas. Specialistai jas montuoti pataria anksčiau nei numato įstatymai, o remtis siūloma vienu skaičiumi - 7. Jeigu oro temperatūra aukštesnė, su keliu geriau sukimba vasarinės padangos, jei žemesnė - žieminės. Įprastai žieminės naudojamos 3-5 sezonus.
Žieminės padangos vasarą ir universalios padangos
Specialistai nerekomenduoja važinėti su žieminėmis padangomis vasarą, nes tai turi neigiamų pasekmių:
- Prastesnės stabdymo savybės ant šlapios kelio dangos.
- Ant sausos kelio dangos padangos dėvisi greičiau.
- Vasaros metu žieminė padanga būna triukšmingesnė, nesuminkštėja mišinys.
- Didesnis pasipriešinimas riedėjimui lemia didesnes degalų sąnaudas (iki 10 proc.).
Universalios padangos šiuo metu pasirenkamos pakankamai retai. Jos yra kietesnės, kietesnio mišinio ir neturi smulkaus pjaustymo, kuris deformuojasi ant slidžios kelio dangos. Nors absoliučiai visos žieminės padangos turi „M+S“ žymėjimą, tai dar nereiškia, jog padanga yra universali.
Padangų kokybė ir kaina
Žiemai specialistai nerekomenduoja rinktis ekonominio segmento kiniškų padangų, nes jos būna slidesnės. Pirmuosius metus padanga dar dirba savo darbą, bet antrais, trečiaisiais metais dažnai sukietėja, nors protektoriaus dar yra daug. Vasarą iš bėdos galima rinktis ir ekonominio segmento padangas, nes šiuo sezonu nėra tokių ekstremalių sąlygų, kaip žiemą. Jeigu žmogus negali leisti sau „Premium“ segmento padangų, labiau patariama rinktis vidutinio segmento padangas.
Žiemos laikotarpiu kokybės skirtumai tarp „Premium“ ir žemesnės klasės padangų tikrai labai jaučiasi ant slidžios kelio dangos ir ledo paviršiaus. Vasarą atskirti naują kinišką padangą nuo naujos „Premium“ padangos neįgudusiam vairuotojui gali būti šiek tiek sunkiau, nes reiktų daryti testus, matuoti stabdymo kelią ir pan., tačiau skirtumas vis tiek yra juntamas žiemą net ir neįgudusiam vairuotojui.
Naudotų padangų rizika
Renkantis dėvėtas padangas žiemos laikotarpiu, svarbu būtų atkreipti dėmesį į padangos amžių. Taip pat įvertinti, kiek ji yra nusidėvėjusi. Ekspertai nerekomenduoja pirkti padangų, jei jos yra laiptuotos (bus triukšmingos), netolygiai nusidėvėjusios arba turi kokių nors pažeidimų (kordo pažeidimas, lopytos ir neaišku kaip sulopytos). Nerekomenduojama ieškoti naudotų padangų skelbimų portaluose ar turguje. Nepaisant gamintojo, montuoti nenaujas padangas yra nesaugu. Geriau jau įsigyti naujas, tačiau biudžetines ar ekonominės klasės.
Kaip pirkti naudotas padangas
Padangų priežiūra ir jos įtaka saugumui
Padangos - vienintelis automobilio kontaktas su kelio danga, todėl jų būklė tiesiogiai lemia tiek vairavimo komfortą, tiek saugumą. Net ir brangiausias automobilis su moderniausiomis saugos sistemomis negalės užtikrinti tinkamo valdymo, jei padangos bus nusidėvėjusios ar pažeistos.
Pagrindiniai padangų priežiūros aspektai:
- Slėgis padangose: tikrinkite bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnes keliones. Netinkamas slėgis gali lemti greitesnį nusidėvėjimą ir prastesnį automobilio valdymą.
- Ratų balansavimas: jei važiuojant atsiranda vibracija ar triukšmas, gali būti reikalingas ratų balansavimas.
- Padangų rotacija: kas 8-10 tūkst. kilometrų, norint užtikrinti tolygų nusidėvėjimą.
- Švara: rūpinkitės padangų švara ir saugokite nuo UV ir chemijos poveikio.
Dažnai netolygus padangų dėvėjimasis ar jų pažeidimai atsiranda dėl kitų automobilio mazgų problemų - pavyzdžiui, nusidėvėjusios pakabos detalės taip pat daro įtaką sukibimui.
Padangų būklės poveikis eismo saugumui ir draudimui
Draudimo bendrovės visada tikrina padangų būklę po eismo įvykių. Jei nustatoma, kad avarija įvyko dėl netinkamų padangų, draudikas turi teisę sumažinti arba visai atsisakyti išmokos. Ekspertai pabrėžia, kad daugiau problemų vairuotojams kyla rudenį, kuomet reikia keisti padangas iš vasarinių į žiemines. Pavojingiausios situacijos kyla žiemą, kai žmonės bando važinėti su netinkamomis padangomis - nusidėvėjusiomis, skirtingų tipų ar net vasarinėmis. Tokie atvejai gali lemti avarijas.
Atlikti tyrimai rodo, kad vairuotojai nepakankamai gerai žino padangų protektoriaus gylio reikalavimus ir neįvertina padangų svarbos saugumui. Pavyzdžiui, „Goodyear“ tyrimai rodo, kad važiuojant 125 km/h greičiu, ant kelio esant 3 mm vandens sluoksniui, nauja padanga turi 47 proc. kontakto su keliu, o nudėvėtos padangos praranda sukibimą, nebegarantuoja stabdymo užtikrintumo ir posūkių stabilumo. Apklausos atskleidė, kad 20 proc. vairuotojų, važiuojančių techniškai atitarnavusiomis padangomis, patyrė sukibimo sumažėjimą šlapiame kelyje, o 40 proc. teigė, jog kelionę turėjo nutraukti pakelėje, praradę kontrolę.
Kiekvieną pavasarį pasitaiko vairuotojų, kurie anksti pasikeičia padangas į vasarines, o tada užklumpa netikėtos šalnos ar sniegas. Kelionė tokiomis padangomis yra nesaugi. Taip pat, dygliuotų padangų naudojimas ne sezono metu yra draudžiamas ir gali užtraukti baudą, be to, gadina kelius ir pačias padangas.