Ar galima maišyti skirtingų spalvų antifrizą? Išsamus paaiškinimas

Kiekvienas vairuotojas žino, kad variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai yra pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai. Tačiau, kad automobilio variklis veiktų tinkamai, reikia ne tik jų. Vienas būtiniausių - aušinimo skystis - vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų.

Aušinimo skysčio paskirtis ir svarba

Aušinimo skystis yra vienas svarbiausių eksploatacinių automobilio skysčių. Be jo automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas. Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų.

Kaip veikia aušinimo skystis?

Karštą vasaros dieną mūsų kūnas atsivėsina prakaituodamas. Variklis taip pat veikia panašiu principu. „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos. Šiek tiek atvėsęs skystis pumpuojamas atgal į variklį kitam ciklui.

A. Seilius paaiškina: „Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Kaip minėta ankščiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai.“

Kas nutiktų varikliui be aušinimo skysčio?

Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Dėl degimo proceso automobilio variklyje temperatūra kyla itin sparčiai, todėl jei aušinimo sistemos nebūtų, greitai perkaistų ir sugestų svarbiausi automobilio komponentai. A. Seilius pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. O žiemą vien vandeniu užpildyta sistema bus neatspari užšalimui, todėl gali sutrikti jos veikimas.

Aušinimo skysčio tikrinimas ir keitimas

„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus“, - sako A. Seilius.

Antifrizo tipai ir jų savybės

Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint kuo ilgiau išsaugoti aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Todėl koncentruotą antifrizą būtina skiesti tik distiliuotu vandeniu.

Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Gamintojai šiuos mišinius prideda spalvų, kad būtų lengva atskirti vieną rūšį nuo kitos. Tačiau spalva pati savaime nėra techninė antifrizo savybė; ji tiesiog padeda lengviau atskirti skirtingus tipus. Dauguma vairuotojų, norėdami įsigyti aušinimo skysčio, daugiausia žiūri į aušinimo skysčio spalvą. Skirtingos (dažniausiai išskirtinės) spalvos atsiranda dėl to, kad naudojami dažikliai, kurie palengvina išsiplėtimo bakelio lygio nustatymą arba nuotėkio identifikavimą. Aušinimo skystį reikėtų rinktis atsižvelgiant į jo savybes ir sudėtį.

Antifrizų klasifikacija pagal „Volkswagen“ standartą

Taip jau istoriškai susiklostė, kad „Volkswagen“ gamintojo sukurti nuosavi aušinimo skysčio standartai tapo bendriniais ženklais, nurodančiais aušinimo skysčio tipą, o neretai ir paties skysčio spalvą, kas, beje, nėra teisinga. Populiariausias klasifikavimas yra pagal „Volkswagen“ standartą, kur skystis skirstomas į G11, G12, G12++, G13, priklausomai nuo savybių bei konkrečiam tipui keliamų reikalavimų. Aišku, galima rasti ir tokį klasifikavimą kaip G48, G30, G40, GG40, bet tai jau bus visai kita sistema.

G11 Antifrizas

• Spalva (dažniausiai): Žalias, mėlynas.
• Sudėtis / Technologija: Silikatai (neorganinės rūgštys). Šios rūšies antifrizo pagrindą sudaro etilenglikolis, kuris pasižymi itin aukšta virimo temperatūra ir apsaugo ketaus variklio blokus nuo korozijos. Tokia technologija vadinama silikatine. Ant pakuotės gali būti žymima - Traditional coolants, G11, Conventional coolants, IAT (Inorganic Acid Technology). Tokie skysčiai padengia sistemos sieneles apsauginiu sluoksniu, tokiais baltais stalaktitais, kurie neleidžia sistemai irti ir gesti. Tačiau tai labai mažina šilumos apykaitą. Dar vienas minusas, kad tie stalaktitai pradeda irti ir gabaliukais byra į sistemą. Tai gali užkimšti sistemą arba veikti kaip abrazyvas.
• Suderinamumas: Senesniems automobiliams, pagamintiems iki 1996 metų, ypač jei jie turi vario arba žalvario komponentų aušinimo sistemose. Nerekomenduojama maišyti su G12, G12+, G13.
• Keitimo periodiškumas: 2-3 metai.

G12 Antifrizas

• Spalva (dažniausiai): Raudonas, rožinis.
• Sudėtis / Technologija: Organinės rūgštys (OAT). Tai irgi etilenglikolio pagrindu gaminamas skystis, tik vietoj silikatų, fosfatų, boratų naudojamos karboninės rūgštys. Toks skystis neformuoja jokio apsauginio sluoksnio, todėl yra puiki šilumos apykaita, jokių nuosėdų ar abrazyvų. Bet toks skystis neturi jokios prevencinės apsaugos nuo korozijos. G12 skystis korozijos židinius padengia labai plonu apsauginiu sluoksniu, bet tik tada, kai jie atsiranda, o iki tol jis niekaip nesaugo sistemos. Tokie skysčiai žymimi - G12, Carboxilate coolant, OAT (Organic Acid Technology).
• Suderinamumas: Šiuolaikiniams automobiliams, pagamintiems po 1996 metų, ypač jei jie turi aliuminio arba kitų lengvųjų lydinių komponentų aušinimo sistemoje. Nerekomenduojama maišyti su G11. Gali būti maišomas su G12+ ir G12++.
• Keitimo periodiškumas: 3-5 metai.

G12+ ir G12++ Antifrizai

• Spalva (dažniausiai): G12+ violetinis, oranžinis; G12++ rožinis, violetinis.
• Sudėtis / Technologija: G12+ yra hibridinis (HOAT - organinės rūgštys + silikatai). Vėliau BASF apjungė silikatinę technologiją su karboninių rūgščių technologija ir atsirado G12+ aušinimo skystis. Tokie skysčiai žymimi Hybrid coolants, HOAT (Hybrid Organic Acid Technology) arba G12+. G12++ yra hibridinis (SOAT - organinės rūgštys + mineraliniai priedai). 2008 metais atsirado G12++. Tai vis dar organinių rūgščių technologija, tik su mineraliniais priedais. Tokie skysčiai žymimi Labrid coolants, SOAT coolants arba G12++.
• Suderinamumas: G12+ suderinamas su G11, G12, G12++. G12++ suderinamas su G11, G12, G12+.
• Keitimo periodiškumas: 5-6 metai.

G13 Antifrizas

• Spalva (dažniausiai): Geltonas, violetinis.
• Sudėtis / Technologija: Propilenglikolis + organinės rūgštys. G13 antifrizas yra naujausia ir pažangiausia aušinimo skysčio rūšis, sukurta atsižvelgiant į aplinkosauginius aspektus ir modernių automobilių poreikius. G13 sudėtis yra pagrįsta organinėmis rūgštimis ir propilenglikoliu - šiuo atveju, propilenglikolis yra ekologiškesnis nei etilenglikolis, naudojamas ankstesniuose G11 ir G12 produktuose. G13 - naujausia karta, vietoj nuodingo etilenglikolio pagrindo naudojamas propilenglikolis. Jis yra ekologiškai švarus. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.
• Suderinamumas: Suderinamas su G11, G12, G12+, G12++.
• Keitimo periodiškumas: 5 metai.

Ar galima maišyti skirtingų spalvų ir tipų antifrizą?

Didžioji dalis šiuo metu rinkoje esančių antifrizų yra pagaminti etilenglikolio pagrindu, todėl tarpusavyje nesimaišo. Tačiau, maišyti skirtingų tipų antifrizus dažniausiai nerekomenduojama, nes skirtingų tipų skysčiai gali turėti nesuderinamų cheminių medžiagų. Tai gali sukelti šias problemas:

• Korozijos apsauga gali sumažėti: Kai kurių rūšių antifrizai turi skirtingus antikorozinius priedus.
• Nuosėdos ir sistemos užsikimšimas: Kai kurie antifrizai, sumaišyti su kitokiais tipais, gali sukelti cheminę reakciją, dėl kurios atsiranda nuosėdų.
• Skirtingas užšalimo ir virimo taškas: Skirtingų rūšių antifrizai gali turėti skirtingą veikimo temperatūrą.

Nors skirtingų spalvų antifrizus techniškai galima maišyti, skirtingų rūšių antifrizo maišymas nerekomenduojamas. Cheminės reakcijos tarp skirtingų rūšių skysčių gali sukelti koroziją, užsikimšimus ir sutrumpinti aušinimo sistemos tarnavimo laiką.

Trumpai tariant, galima maišyti skirtingų spalvų antifrizą tol, kol jų technologijos išlieka vienodos. T.y., geltonas gali būti tiek IAT, tiek OAT, tiek HOAT antifrizas, bet maišyti jų negalima. Geriausias sprendimas būtų pirkti aušinimo skystį laikantis gamintojo rekomendacijų, kurias rasite automobilio vartotojo vadove. Visada rekomenduojame žemą aušinimo skysčio lygį papildyti to paties tipo aušinimo skysčiu, kuris šiuo metu yra jūsų automobilyje.

Kada galima maišyti antifrizą?

„Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis jeigu nežinote kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų,“ - sako A. Seilius. Kai kurios bendrovės gamina universalius antifrizus, kuriuos galima maišyti su įvairių rūšių antifrizais. Galite naudoti kito prekės ženklo aušinimo skystį, jei jis pagamintas naudojant tą pačią technologiją ir sudedamąsias dalis. Todėl belieka tik atidžiai perskaityti aušinimo skysčio sudėtį (glikolio ir antikorozinių medžiagų tipą) ir paskirtį (pvz., darbinės temperatūros diapazoną, skirtą konkrečiam radiatoriaus tipui).

Ko vengti maišant antifrizą?

Jei įmanoma, geriau neskiesti skysčio paprastu vandeniu - kuo daugiau jo bus aušinimo skystyje, tuo jautresnis mišinys bus užšalimui žiemą ir užvirimui vasarą. Vandens galima įpilti avariniu atveju, tačiau tik nedidelį kiekį.

Antifrizų spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje, taip sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus.

Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis, tačiau kartais gamintojai norėdami sumažinti gamybos kaštus naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą, krentant temperatūrai jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.

Į ką atkreipti dėmesį perkant aušinimo skystį?

Aušinimo sistema gali būti sudaryta iš šešių skirtingų metalų: aliuminio, plieno, ketaus, vario, žalvario ir bronzos. Todėl prieš pirkdami naują aušinimo skysčio pakuotę įsitikinkime, kokio tipo aušinimo skystį rekomenduoja automobilio gamintojas. Turite patikrinti automobilio savininko vadovą, ar yra tinkamos aušinimo skysčio specifikacijos, ir ja naudotis. ASTM D3306 ir ASTM D6210 yra vieni dažniausiai šiandien naudojamų pramonės standartų.

• ASTM D3306 apima daugybę testų, kurie nustato reikalavimus lengviems aušinimo skysčiams. Specifikacija matuoja pagrindines aušinimo skysčio savybes, tokias kaip užšalimo ir virimo temperatūra.
• ASTM D6210 apima D3306 testus ir papildomus testus, kurie įvertina aušinimo skysčio veikimą sunkiais atvejais. Pagrindiniai papildomi reikalavimai tikrina aušinimo skysčio gebėjimą apsaugoti nuo kavitacijos ant šlapių įdėklų, taip pat jo gebėjimą apsaugoti karštus paviršius nuo apnašų.

Aušinimo skysčio virimo temperatūra turi būti ne mažesnė nei 107°C, o kristalizacijos arba užšalimo temperatūra - ne aukštesnė nei -35°C. Trečia savybė - tai apsauga nuo korozijos ir kavitacijos. Kavitacija - tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės. Taigi, norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbu yra antikorozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje. Tačiau šias aušinimo skysčių savybes galima patikrinti tik laboratorijose.

tags: #ar #galima #maisyti #skirtingu #spalvu #antifriza