Automobilių statymas daugiabučių kiemuose yra opi problema daugelyje Lietuvos miestų, ypač Vilniuje, kur aikštelių trūkumas tapo didžiule problema. Perpildyti kiemai dažnai virsta konfliktų zona tarp gyventojų, o rugsėjį sugrįžę žmonės susiduria su nemaloniomis situacijomis dėl parkavimo vietų trūkumo. Todėl vis dažniau gyventojai svarsto galimybę „išsipirkti“ vietą automobiliui. Šiame straipsnyje advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas dalijasi įžvalgomis ir pataria, ką daryti, kad perpildyti daugiabučių kiemai nevirstų karo lauku ir kaip teisėtai išspręsti parkavimo problemas.
Nuosavybės teisė ir naudojimo tvarka
Norint įvertinti automobilių stovėjimo vietų išsipirkimo teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.
Viešosios stovėjimo aikštelės
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y., priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose.
Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai, pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą, gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y., statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir panašiai. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Privačios stovėjimo aikštelės
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y., įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y., automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.
Ginčų sprendimas ir susitarimai
Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.
Taikus susitarimas
Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.
Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai.
Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Svarbu žinoti, kad nuo šių metų sausio mėnesio policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.
Kada reikia kreiptis į teismą?
Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Kaip veikia išmaniosios parkavimo sistemos
Teisiniai reikalavimai automobilių stovėjimo vietų skaičiui
Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi. Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Statybos techninis reglamentas
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui.
Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto, tad pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.
Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimai
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Jame nustatyta, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas ir pan.
Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema. Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).
Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų. 2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne nei koeficiento 0,25 reikšme.
Ką daryti, trūkstant vietų ir „išsipirkus“ vietą?
Parkavimo vietų trūkumas daugiabučių kiemuose - opi problema daugelyje Lietuvos miestų. Todėl vis dažniau gyventojai stengiasi įvairiais būdais rezervuoti stovėjimo vietas: montuoja užtvarus, įvairius kuoliukus ar pakabinamas grandines. Tačiau ką reiškia „išsipirkimas“? Ar tai teisėta? Kaip tai padaryti pagal įstatymus ir nesulaukti skundų iš kaimynų ar baudos iš savivaldybės?
Kas iš tikrųjų yra „parkavimo vietos išsipirkimas“?
Dauguma žmonių žodžiu „išsipirkimas“ vadina vieną iš šių veiksmų:
- Ilgalaikę nuomą iš savivaldybės;
- Automobilio vietos įrengimą savo lėšomis bendro naudojimo kieme;
- Teisinį sklypo dalies įsigijimą, jei tai įmanoma.
Svarbiausia - jokios „nuosavybės“ teisės į bendro naudojimo žemę be atskiro teisinio pagrindo įgyti neįmanoma.
Kaip teisėtai rezervuoti vietą?
Asmeninė vieta gali būti suteikta:
- Su savivaldybės leidimu (dažniausiai 1 metų nuoma);
- Jei vieta yra teisėtai išnuomota ar įrengta pagal patvirtintą projektą;
- Kai yra bendrijos arba visų gyventojų susitarimas (pvz., per kiemo atnaujinimą).
Kaip gauti teisėtą vietą?
- Išsiaiškinkite teritorijos teisinį statusą: Pirmiausia patikrinkite, kam priklauso kiemo teritorija. Jei priklauso valstybei / savivaldybei - kreipkitės į savivaldybę dėl nuomos. Jei bendrijai arba yra bendra nuosavybė - reikalingas visų bendras sprendimas.
- Kreipkitės į savivaldybę: Pateikite prašymą dėl parkavimo vietos nuomos, leidimo įrengti rezervavimo ženklą (jei būtina), pridėkite vietos schemą, transporto duomenis, kitus dokumentus.
- Pasirašykite sutartį arba gautą sprendimą: Savivaldybė išduoda leidimą arba sudaro sutartį. Tik po to vieta tampa teisiškai jūsų nuomojama ir gali būti pažymėta.
Dažniausios klaidos ir jų padariniai
Gyventojai dažnai daro klaidas, bandydami rezervuoti vietas:
- Stulpelių montavimas be leidimo (už tai gresia baudos).
- Vietos „užsiėmimas“ vien remiantis senu naudojimu (tai nesuteikia teisių).
- Sutarties nesudarymas su savivaldybe, net jei buvo susitarimas su administratoriumi.
Netinkamas rezervavimas gali baigtis baudomis ar net stulpelių pašalinimu.
Bendruomenės iniciatyvos ir savivaldybių parama
Gyventojai, kurie susiduria su stovėjimo vietų trūkumu daugiabučių kiemuose, turi ir daugiau išeičių. Vilniaus savivaldybė daugiabučių bendrijoms, kurios atnaujina senesnių nei 15 metų daugiabučių namų kiemus ir teritoriją, iš Kaimynijų programos lėšų skiria po 10 eurų už 1 kv. m atnaujinamos teritorijos. Pavyzdžiui, jeigu kiemo plotas - 10 000 kv. m, galima gauti 0,1 mln. eurų jo atnaujinimui.
Pagal šią programą taip pat finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas. Kaimynijų programą Vilniuje administruoja VšĮ „Atnaujinkime miestą". Galbūt panašių programų yra ir kituose didmiesčiuose.
Gyventojai, kurie susiduria su pašalinio transporto statymu daugiabučių namų vidinėje teritorijoje, kurioje nėra suformuoto žemės sklypo, gali nustatyta tvarka steigti daugiabučių namų savininkų bendrijas ir formuoti žemės sklypus. Suformuotame ir bendrijai priskirtame žemės sklype galima nustatyti automobilių stovėjimo tvarką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, želdynus, vejas, įsirengti norimas technines eismo reguliavimo priemones ar užsitverti įvažiavimo kelią į sklypą užtvaru.
Savivaldybė nurodo, kad betoninių trinkelių korinės aikštelės yra tvarus būdas pritaikyti senus daugiabučių kiemus pasikeitusiems gyventojų poreikiams. Atnaujinant aikšteles taip pat bus remontuojamos susidėvėjusios asfalto ir šaligatvių dangos ir bortai.
Klaipėdiečiams pateikti prašymą dėl papildomos aikštelės automobiliams įrengimo bus patogiau - savivaldybės interneto svetainėje sukurta nauja elektroninė paslauga. Prašymus galima teikti, jei gyventojai mato, kad prie jų daugiabučių yra neišnaudojamų erdvių, pavyzdžiui, vietoje senų džiovyklų ar išvažinėtų buvusių žaliųjų plotų. Savivaldybės specialistai įvertins situaciją - jei pasiūlyta vieta neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams, čia nėra inžinerinių tinklų, saugotinų želdinių, bus kreipiamasi, kad būtų surinktas reikalingas skaičius gyventojų parašų (jei parašai surinkti iš anksto, rinkti pakartotinai nebereikės).
Automobilių stovėjimo vietų įrengimas vejoje
Norintiems turėti niekuo neišsiskiriančią iš aplinkos žalią veją, ant kurios drąsiai galėtumėte statyti automobilius nepakenkdami žolei bei pagrindui, patariama naudoti didelio gniuždomojo stiprio groteles „GeoGreen“ arba „GeoGrass“.
Gruntų stiprinimo etapai
- Pirmiausia nuo numatytosios dėvimojo paviršiaus altitudės daroma apytiksliai 30 cm gylio iškasa ir pavibravus pamatuojamas jos stiprumas. Jei esamas pagrindas nėra bent Evd ≥ 25 MPa (Ev2 ≥ 45 MPa), rekomenduojama kreiptis į specialistus.
- Iškasos dugnas ir šonai išklojami didelio stiprio neaustine geotekstile S18NW.
- Įrengiamas ir gerai sutankinamas mažiausiai 150 mm storio pagrindo sluoksnis. Jam rekomenduojama naudoti 0/16 - 0/32 mm frakcijos gerai drenuojančio (praleidžiančio vandenį) smėlio - žvyro mišinį. Praėjus dviem dienoms po sutankinimo, patikrinamas grunto stiprumas.
- Ant sutankinto smėlio - žvyro mišinio sluoksnio įrengiamas 100 mm storio grotelių pagrindo sluoksnis. Šiam sluoksniui rekomenduojama naudoti vulkaninės kilmės 0/5 mm frakcijos smėlio sluoksnį su nedidele augalinio grunto ir trąšų priemaiša, tai padės užtikrinti gerą vejos vešėjimą. Šiam sluoksniui svarbus geras sutankinimas ir lygumas prieš grotelių įrengimą.
- Įrengus įsodinimo sluoksnį, klojamos „GeoGreen“ (arba „GeoGrass“) grotelės. Įrengiant groteles, dėl galimo terminio plėtimosi rekomenduojama palikti 30 mm tarpus nuo bet kokių fiksuoto įtvirtinimo objektų (pvz., nuo bortų, šulinių). Apeinant kliūtis „GeoGreen“ elementus galima pjaustyti diskiniu pjūklu.
Preliminariam darbų vertinimui galima skaičiuoti, kad vienas žmogus per valandą gali įrengti apie 60 kv.m „GeoGreen“ (arba „GeoGrass“) grotelių.
Grotelių užpildymas
„GeoGreen“ grotelės gali būti pildomos vulkaninio smėlio (0/5 frakcijos), dirvožemio ir organinės trąšos mišiniu arba paprasto silicio smėlio, dirvožemio ir durpių/humuso mišiniu. Grotelių akutės užpildomos iki pat viršaus, tada palaistoma vandeniu, kad gruntas susėstų ir vėl užpildoma iki galo. Sėti veją galima ant jau užpildytų grotelių akučių arba sėklas galima įmaišyti tiesiai į užpildo gruntą. Kokias vėjos sėklas rinktis, geriausia pasikonsultuoti su tos srities specialistais. Iki visiško žolių įsišaknijimo būtina pasėtą veją laistyti. Veją reguliariai tręškite ir laistykite, periodiškai patikrinkite, ar akučių nereikia papildomai užpildyti gruntu.
Bendrosios taisyklės ir draudimai
Automobilių statymas daugiabučių kiemuose yra dažna problema, su kuria susiduria tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Nors daugeliui atrodo, kad kiemai nėra griežtai reguliuojama teritorija, iš tiesų čia galioja tam tikros taisyklės, kurias reikia žinoti kiekvienam vairuotojui.
Kelių eismo taisyklės (KET) kiemuose
Daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET) bei vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai.
- Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h. Šis apribojimas yra nustatytas tam, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumas.
- Atsargumas dėl vaikų. Dėl vaikų, žaidžiančių kiemuose, reikia būti itin atsargiems.
- Dešinės pusės taisyklė. Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė, t. y., pirmenybę turi transporto priemonė, atvažiuojanti iš dešinės.
- Pėstieji visada turi pirmumą. Kadangi kiemai yra gyvenamoji zona, vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius, net jei nėra perėjų.
- Išvažiavimas į pagrindinį kelią. Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą.
Draudžiamos statymo vietos
- Ant šaligatvių ir vejų. Kiemuose dažnai pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, neradę vietos, palieka automobilius ant šaligatvių ar net žaliosios vejos. Tai ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir gali baigtis bauda.
- Prie įėjimų į laiptines. Kai kurie vairuotojai palieka automobilius prie daugiabučio durų, tačiau tai trukdo kitiems gyventojams bei pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus.
- Prie šiukšlių konteinerių.
Rezervuotos parkavimo vietos
Daugiabučių kiemuose kai kurios parkavimo vietos gali būti rezervuotos, o tai reiškia, kad jose gali statyti tik konkretūs asmenys. Net jei vieta yra laisva, be leidimo joje palikti automobilį negalima.
Neįgaliesiems skirtos vietos
Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą, todėl jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas.
Kaip atpažinti neįgaliesiems skirtą vietą?
- Specialūs ženklai. Neįgaliųjų vietos paprastai žymimos aiškiais kelio ženklais su neįgaliojo simboliu.
- Paženklinta danga. Dažniausiai vieta būna paženklinta specialiu baltu arba mėlynu ženklinimu ant asfalto.
- Platesnis parkavimo plotas.
Baudos už pažeidimus
- Neturint teisės parkuotis neįgaliesiems skirtoje vietoje, galima gauti baudą nuo 100 iki 300 eurų (priklausomai nuo šalies ir savivaldybės nustatytų taisyklių).
- Automobilis gali būti nutemptas. Jei neteisėtai pastatytas automobilis trukdo neįgaliajam pasiekti pastatą ar kitą vietą, policija arba savivaldybės pareigūnai gali organizuoti jo nutempimą.
- Naudojimasis suklastotu neįgaliojo leidimu taip pat yra baudžiamas.
Kaip veikia išmaniosios parkavimo sistemos
Netvarkingai pastatyti automobiliai ir sprendimai
Netinkamai pastatyti automobiliai yra viena dažniausių problemų daugiabučių kiemuose. Jie gali užblokuoti įvažiavimus, trukdyti pėstiesiems ir net sukelti pavojų eismui.
Ką daryti pastebėjus netvarkingai pastatytą automobilį?
- Pirmiausia pabandykite kalbėtis. Dažnai žmonės net nepastebi, kad pastatė automobilį netinkamai. Draugiškas pokalbis gali padėti išvengti konfliktų.
- Palikite mandagų raštelį. Jei nenorite tiesiogiai susidurti su vairuotoju, galite palikti raštelį su prašymu statyti automobilį tvarkingai.
- Kreipkitės į policiją arba savivaldybės eismo kontrolę.
tags: #ar #galima #issipirkti #automobilio #stovejimo #vieta