Automobilių eksploatavimas ir utilizavimas: taisyklės ir atsakomybė

Lietuvos Respublikos teisės aktai griežtai reglamentuoja automobilių eksploatavimą ir utilizavimą, siekiant užtikrinti saugų eismą, atlaisvinti viešąsias erdves ir mažinti aplinkos taršą. Už netinkamą transporto priemonių priežiūrą ir laikymą viešose vietose gresia administracinės nuobaudos, o sugadinti automobiliai turi būti tvarkomi pagal nustatytas procedūras.

Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų laikymas viešose vietose

Kada transporto priemonė laikoma neeksploatuojama?

Neeksploatuojama transporto priemone laikoma:

• Visiškai ar iš dalies sudegusi, visiškai ar iš dalies išardyta ar kitų akivaizdžių defektų turinti transporto priemonė.
• Neregistruota transporto priemonė.
• Transporto priemonė, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.
• Transporto priemonė, kuri ilgiau kaip tris mėnesius neturi teisės dalyvauti eisme arba per tiek laiko neįregistruojama, arba yra išregistruota.

Nenaudojami automobiliai daugiabučių kiemuose atsiduria dėl įvairių priežasčių, tokių kaip naujo automobilio įsigijimas, verslo bankrotas, paveldėjimo ginčai, laisvės atėmimo bausmė ar ilga liga. Dažnai transporto priemonės savininkai nesuvokia, kad jų neeksploatuojama transporto priemonė trukdo kitiems.

Atsakomybė už neeksploatuojamų transporto priemonių laikymą

Seimas priėmė pataisas, kuriomis nuo 2022 m. automobilių savininkai įpareigojami bendro naudojimo vietose nelaikyti nenaudojamų automobilių. Už tokius pažeidimus vairuotojų laukia:

• Įspėjimas. Vairuotojai, gavę įspėjimą dėl viešoje vietoje paliktos neeksploatuojamos priemonės, ja turi pasirūpinti per 20 kalendorinių dienų. Apie įspėjimus gali būti informuojama ir elektroniniu paštu.
• Piniginė bauda. Jei vairuotojai nesiima priemonių po įspėjimo, jiems skiriama 70-140 eurų bauda.
• Transporto priemonės konfiskavimas. Kartu su pirmąja pinigine bauda nustatoma galimybė transporto priemonę konfiskuoti, kad kritinės būklės transporto priemonės iš viešų vietų būtų pašalinamos greičiau. Antroji bauda automobilių savininkams siekia 140-300 eurų. Trečią kartą prasižengusių automobilių savininkų transporto priemonės būtų konfiskuojamos privalomai.

Automobilius iš viešųjų vietų galės nuvežti ne tik policijos, bet ir savivaldybių administracijų pareigūnai. Šios pataisos padeda kovoti su piktybiniais pažeidėjais, užtikrina tvarką daugiabučių kiemuose ir atlaisvina policijos resursus rimtų nusikaltimų prevencijai.

Ką daryti, jei kaimyno automobilis ilgai stovi apleistas?

Pats efektyviausias būdas spręsti šią problemą - pokalbis su automobilio savininku. Jeigu pokalbis nepadeda, galima kreiptis į teisines institucijas. Apie tokią transporto priemonę gyventojai gali pranešti ir internetu.

Sugadintų transporto priemonių eksploatavimo taisyklės

Panaikinamos privalomosios techninės apžiūros galiojimas

Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai jos neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis, lonžeronas, rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, pakaba, suveikusi oro pagalvių sistema), nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Privalomoji techninė apžiūra gali būti panaikinta šiais atvejais:

1. Policijos pareigūnas nustato, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, ir priima administracinį sprendimą uždrausti transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme.
2. Draudimo įmonė ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys nustato, kad eismo įvykio metu transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga.

Atkuriamasis remontas ir techninė ekspertizė

Abiem minėtais atvejais, atlikus transporto priemonės atkuriamąjį remontą, savininkas arba valdytojas privalo atlikti techninę ekspertizę. Techninės ekspertizės įmonių sąrašas pateikiamas VKTI interneto svetainėje. Ekspertizės metu užsakovas papildomai pateikia:

1. Techninę dokumentaciją (apžiūros aktą, nuotraukas, remonto sąmatą, vertinimo ataskaitą) apie transporto priemonės būklę po įvykio.
2. Transporto priemonės atkuriamąjį remontą atlikusios įmonės dokumentus, patvirtinančius, kad transporto priemonė tinkamai suremontuota ir nepavojinga.
3. Techninę dokumentaciją, susijusią su atliktu remontu (nuotraukas, remonto operacijų sąrašą).
4. Išvadą dėl ratų pastatymo parametrų atitikties gamintojo reikalavimams (M1 klasei).
5. Išvadą dėl kėbulo (rėmo) geometrijos parametrų atitikties gamintojo reikalavimams.
6. Išvadą dėl elektroninių saugos sistemų atitikties gamintojo reikalavimams.

Jei techninės ekspertizės užsakovas pageidauja, kad parametrai būtų tikrinami techninės ekspertizės įmonėje turima diagnostikos įranga, 4-6 punktuose nurodytų dokumentų pateikti neprivaloma.

Atlikus remontą ir techninę ekspertizę, transporto priemonės valdytojas privalomajai techninei apžiūrai turi pateikti ir techninės ekspertizės įmonės išduotą pažymą. Transporto priemonės, kurios techninės apžiūros dokumento galiojimas panaikintas, savininkas gali gauti ne ilgiau kaip vieną parą galiojantį leidimą nuvykti į techninės apžiūros įmonę.

Kokių transporto priemonių draudžiama eksploatuoti kelyje?

Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad draudžiama važiuoti automobiliu, jeigu:

• Lyjant, sningant arba esant rūkui neveikia vairuotojo pusės stiklo valytuvas.
• Neveikia pagrindinis stabdys.
• Neveikia vairo mechanizmas.
• Netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas.
• Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks priekinis kairysis žibintas, arba sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių utilizavimas ir aplinkosauga

Gamintojo atsakomybės principas

Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, galioja gamintojo atsakomybės principas. Tai reiškia, kad už senų automobilių sutvarkymą aplinkai nekenksmingu būdu yra atsakingi automobilių gamintojai ir (ar) importuotojai. Jų pareiga yra organizuoti ir (ar) finansuoti surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemas, vykdyti atliekų tvarkymo užduotis ir teikti informaciją vartotojams. Gamintojai turi užtikrinti, kad asmuo, kuriam priklauso eksploatuoti netinkama transporto priemonė, neturinti rinkos vertės arba kurios vertė yra neigiama, galėtų ją nemokamai atiduoti tvarkyti.

Atliekų tvarkymo užduotys ir tikslai

Valstybiniai teisės aktai nustato, kad 85% visos transporto priemonės turi būti pakartotinai naudojama ar perdirbama. Iki 2015 metų šis privalomas pakartotinio naudojimo rodiklis pakilo iki 95%, be to, tik 10% viso to skaičiaus gali sudaryti šilumos energijos gamyba.

Gamintojai užtikrina eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą, kad būtų įvykdytos šios užduotys: 95% pakartotiniam naudojimui ir naudojimui, 85% pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui.

Senų automobilių dalys, kurios gali būti pakartotinai naudojamos, apima kėbulo dalis, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Kai transporto priemonių dalys netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos turi būti perdirbamos, o jų šalinimas turi būti minimizuojamas.

Pavojingos medžiagos ir jų poveikis

Seni automobiliai priskiriami pavojingoms atliekoms, kurias gali tvarkyti tik įmonės, turinčios teisę perdirbti pavojingas atliekas. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas bei pavojingų atliekų tvarkymo licencija užtikrina, kad įmonės veikla atitinka visus įstatymuose numatytus reikalavimus. Tokia įmonė gali išduoti automobilio sunaikinimo pažymėjimą, su kuriuo savininkas gali išregistruoti automobilį.

Automobiliuose yra nemažai pavojingų atliekų, kurios patekusios į aplinką ją užteršia įvairiomis cheminėmis medžiagomis: rūgštimis, sunkiaisiais metalais (švinas, gyvsidabris, kadmis, šešiavalentis chromas), cheminiais junginiais alyvose, kuro likučiuose ir kt. Šios medžiagos daro neigiamą ilgalaikį poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai:

• Patekusios medžiagos į orą (garavimo metu) susijungia su vandeniu ir iškrinta rūgščių lietų pavidalu.
• Kondicionavimo sistemose esantys šaltnešiai, populiariai vadinami freonais, gali sukelti apsinuodijimus, dezorientaciją, širdies veiklos sutrikimus, akių pažeidimus.
• Tepalai, rūgštys ar kiti skysčiai, patekę į dirvožemį, jį užteršia ne vieniems metams, kartu užteršiamas ir vanduo.
• Sunkieji metalai, patekę į mūsų organizmą su vandeniu ar užterštose teritorijose augintais produktais, lėtai jį nuodija ir sukelia įvairius lėtinius susirgimus: odos infekcijas, kvėpavimo takų ligas, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos sutrikimus, depresijas, genų mutacijas, reprodukcinės sistemos ir onkologines ligas.
• Oro pagalvės turi pirotechninius užtaisus, todėl jas išimant reikia žinoti jų nukenksminimo technologiją, priešingu atveju, suveikus pirotechniniam užtaisui, galimi įvairūs kūno sužalojimai.

Savavališkas senų automobilių ardymas ar perdavimas ne atliekas tvarkančioms įmonėms ar asmenims yra baudžiamas pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Priduodamas seną automobilį transporto priemonių pardavėjams ar atliekų tvarkytojams, kiekvienas automobilio savininkas gali prisidėti prie protingo energijos resursų naudojimo ir švarios gyvenamosios aplinkos išsaugojimo.

Inovacijos perdirbimo srityje

Europos direktyvoje dėl atitarnavusių automobilių (2000/53/EC) numatoma gerinti atitarnavusių automobilių surinkimą ir perdirbimą. „Toyota“ sukūrė ženklą „lengva išardyti“, kuris žymi automobilio dalis ir taškus, kuruos lengva išardyti, vietas, kur galima nuimti dideles detales ir gręžti skyles norint išleisti kurą. Be to, „Toyota“ specialistai sukūrė specialų perdirbamą plastiką, vadinamą „Toyota super olefin polimeru“ (TSOP), kuris gali būti naudojamas automobilių bamperių ir kitų dalių gamybai.

Automobilio tarnavimo ciklo metu reikia keisti akumuliatorius, padangas, alyvos filtrus. „Toyota“ sukūrė atliekų surinkimo sistemą, kurios pagrindu surenkamos šios atliekos iš atstovybių Europoje ir vėliau jos perdirbamos. Iš perdirbtų dalių „Toyota“ gamina oro kondicionierių kompresorius, vairo stiprintuvų detales, cilindrų galvutes, starterius, automatines transmisijos detales, generatorius, variklius ir sankabos detales.

Nuo 2003 metų ribojamas švino, gyvsidabrio, kadmio, šešiavalenčio chromo ir kitų sunkiųjų metalų naudojimas, tad „Toyota“ naudoja automobilių dalis, kuriose nėra švino, antikorozinės dangos, apšvietimo sistemose nėra gyvsidabrio, variklio tarpinėms ir kitoms detalėms gaminti nebenaudojamas asbestas.

„Toyota“ sukūrė specialų techninių automobilių perdirbimo centrą Japonijoje, kuriame išbandomos naujos automobilių išardymo technologijos. Netrukus po to buvo pastatyta nauja automobilių išardymo ir perdirbimo gamykla, padėjusi 2001 metais pasiekti savanoriškai užsibrėžto tikslo sukurti komercinę sistemą, kurios pagrindu būtų gaminamos didelio perdirbamumo detalės ir naudojamos didelio perdirbamumo medžiagos.

Nepaisant to, perdirbus visus Europos atitarnavusius automobilius, lieka apie 2 milijonus tonų neperdirbtos medžiagos. Šios atliekos dažniausiai užkasamos arba sudeginamos. Tačiau pagal Europos ELV ir žemės panaudojimo atliekoms direktyvas tokių atliekų utilizavimas taip pat pradėtas iš esmės riboti, todėl tenka ieškoti naujų sprendimų. Japonijoje „Toyota“ surado naujų būdų panaudoti produktus, kurie išsiskiria perdirbant panaudotų automobilių garso izoliacijos dalis. Aukštos kokybės automobilių stiklų, malto stiklo iš atliekų dėka šias medžiagas galima panaudoti ir kitiems tikslams, tokiems, kaip šaligatvio plytelės. Atliekos, kurių perdirbti neįmanoma, gali būti sulydytos į labai mažus gabalėlius ir užkasamos, kas taip pat gerokai sumažintų neigiamą poveikį aplinkai ateinančioms kartoms.

Kur kreiptis dėl automobilio utilizavimo?

Oficialusis „Toyota“ senų automobilių tvarkytojas Lietuvoje yra Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA), kuri užtikrina senų automobilių apmokestinamųjų gaminių nekenksmingą aplinkai tvarkymą. Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur visoje Lietuvoje kreiptis dėl nemokamo automobilio paėmimo. Be to, už eksploatuoti nebetinkamą automobilį neretai dar ir sumokama.

Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.

Teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių ir jų atliekų tvarkymą

Transporto priemonių bei jų atliekų tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja šie teisės aktai:

• LR atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726)
• LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės (Žin. 2011, Nr. 57-2721)
• LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 50-1676)
• LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės (Žin., 2009, Nr. 65-2599)
• LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklės (Žin. 2009, Nr. 65-2598)
• LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Reikalavimai visuomenės švietimui ir informavimui atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo klausimais tvarkos aprašas (Žin. 2012, Nr. 80-4206)
• LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Žin. 2002, Nr. 40-1499)
• LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3017)
• LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1)

Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kontrolės tvarkos aprašas

LR Aplinkos ministerija parengė teisės aktą „Dėl transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projekto tikslas - sudaryti sąlygas veiksmingai atlikti įvežtų į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų valstybių ar Europos Sąjungos valstybių narių transporto priemonių ir Lietuvoje neeksploatuojamų transporto priemonių patikrinimus, siekiant užkirsti kelią neteisėtam eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (atliekų) įvežimui ir ardymui.

Projekte nustatytas 2 metų terminas, per kurį įvežtos transporto priemonės turi būti užregistruotos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Pasibaigus šiam terminui, bus tikrinama, ar įvežtos ir neužregistruotos transporto priemonės nebuvo įvežtos kaip atliekos. Šis terminas nustatytas kaip pakankamas daužtą arba išardytą transporto priemonę suremontuoti ir užregistruoti Kelių transporto priemonių registre.

Kontrolės tvarka

Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos (TPSAIS) tvarkytojas teikia Aplinkos apsaugos departamentui duomenis apie transporto priemones, kurios nebuvo užregistruotos ar perleistos per 2 kalendorinius metus nuo įgijimo deklaracijos patvirtinimo dienos. Departamentas, naudodamasis šiais duomenimis ar gauta informacija apie neeksploatuojamą transporto priemonę, vykdo kontrolę, atlikdamas ūkio subjektų planinius ar neplaninius patikrinimus.

Baigęs patikrinimą, Departamentas parengia patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar transporto priemonė atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 10 dalyje nustatytas sąlygas. Departamentas šiuos duomenis gali naudoti tik transporto priemonių kontrolės tikslais, laikydamasis konfidencialumo ir užtikrindamas duomenų apsaugą.

tags: #ar #galima #eksploatuoti #dauzta #automobili