Ar galima buksyruoti automobilį greitkeliu?

Klausimas, ar galima buksyruoti automobilį su automatine pavarų dėže, ypač greitkeliu, kelia daug diskusijų. Nors modelius su mechanine pavarų dėže tempti su vilkimo lynu yra gana paprasta, apie „automatus“ sklando daugybė gandų ir išlygų. Saugus buksyravimas reikalauja ne tik žinių apie Kelių eismo taisykles (KET), bet ir supratimo apie automobilio techninius ypatumus, ypač pavarų dėžės konstrukciją.

Automobilių buksyravimas: pagrindiniai principai

Sugedęs automobilis kartais tampa labai didele problema, o teisingas jo buksyravimas yra itin svarbus norint išvengti papildomos žalos. Didžioji dalis draudimo bendrovių, siūlydamos civilinės atsakomybės draudimą, dažnai įtraukia ir pagalbos kelyje paslaugą. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai automobiliai tempiami lanksčia vilktimi.

Bendrosios buksyravimo taisyklės

• Jeigu įmanoma, automobilio geriau netempti, nes taip rizikuojama dar labiau pakenkti ne tik tempiamai transporto priemonei, bet ir tai, kuri tempia.
• Automobilis gali būti tempiamas lanksčiąja vilktimi (virve, tempimo (buksyravimo) lynu), kurios ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, arba ne ilgesne nei 4 metrų standžiąja vilktimi.
• Vilkimo juosta negali būti siauresnė nei 5 centimetrai ir turi būti ryški.
• Jeigu su savimi nesivežiojate lanksčiosios vilkties su kabliais, šiam procesui atlikti tiks ir paprasta virvė.
• Tempimo lyną ant galinės automobilio dalies paprastai galima tvirtinti ant kablio ar specialios stacionarios kilpos. Priekyje vis dažniau yra įsukama kilpa, kurią reikėtų įsukti tvirtai.

Apšvietimas ir komunikacija

• Velkamasis automobilis visada turi įjungti avarinį šviesos signalą, velkantysis - tik tam paros metui skirtus žibintus. Didelė klaida, kai abu automobiliai įjungia avarinę signalizaciją, nes tai gali klaidinti kitus vairuotojus.
• Nakties metu galima naudoti gabaritinius žibintus.
• Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją. Tam, kad lynas nuolat būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius.
• Svarbi tampa komunikacija tarp velkamo ir velkančiojo automobilių vairuotojų.

Greičio ribojimai

Kadangi tempiant sugedusį automobilį dažniausiai jame tinkamai nefunkcionuoja pagrindinės sistemos, vilkimo greitis yra griežtai ribojamas:

• Tempiant lanksčia vilktimi greitis negali būti didesnis nei 50 km/val. Tai galioja tiek mieste, tiek užmiestyje.
• Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val.

Nedidelis greitis provokuoja kitus vairuotojus kuo greičiau aplenkti velkamą transporto priemonę, tačiau neįvertinama, kad velkamajame automobilyje dažniausiai neveikia variklis, o tai reiškia, kad neveikia ir jokie stabdžių ar vairo stiprintuvai. Velkamo automobilio vairuotojas viską turi daryti iš jėgos, stabdymas tampa sunkiu ir neefektyviu.

Buksiravimas greitkeliu

KET 218 p. aiškiai nurodo, kad automagistralėse draudžiama vilkti lanksčia vilktimi (t. y. automobilį virve/lynmu). Transporto priemonės jose draudžiamos mopedams, arkliniams vežimams, joti raiteliams, varyti gyvulius ar paukščius. Taip pat draudžiama sustoti ar stovėti bet kurioje vietoje, išskyrus specialiai įrengtas poilsio aikšteles ar avarinio sustojimo juostas (įjungus avarinius žibintus).

Apibendrinant, automobilio su lanksčia vilktimi negalima tempti automagistraliniuose keliuose ir greitkeliuose. Vilkimas standžia vilktimi greitkelyje yra leidžiamas, tačiau būtina užtikrinti, kad vilkimo metu būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų, įskaitant greičio apribojimus (ne daugiau kaip 70 km/val.).

Geriausia kviesti techninę pagalbą, kad saugiai nutemptų automobilį, nes galima daug daugiau bėdos prisidaryti, nei kainuos automobilio nuvežimas.

Automobilių su automatine pavarų dėže buksyravimas

Kyla klausimas - ar galima tempti automobilį su automatine pavarų dėže? Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas patvirtino, kad to tikrai geriau nedaryti, išskyrus retas išimtis. Geriausia tam pasitelkti specialistų pagalbą ir transportuoti jį ant tam skirtos priekabos. Priešingu atveju laukia labai brangus pavarų dėžės remontas.

Dėl ko genda automatinė pavarų dėžė tempiant?

Automatinių pavarų dėžių konstrukcija nemažai skiriasi nuo mechaninių. Pukalskas aiškino, kad automatinės pavarų dėžės, ypač senesniuose automobiliuose, yra automatizuoto jungimo su hidrotransformatoriumi. Tai prietaisas, kuriuo variklio sukimo momentas į pavarų dėžę perduodamas ne mechaniniu būdu, o per skystį.

Pavaros tokioje dėžėje jungiamos ne per vieną sankabos diską, kaip mechaninėje dėžėje, o per daugiadiskę sankabą, kuriai reikalingas nuolatinis tepimas alyva. Automobiliui įprastai važiuojant, automatinėje pavarų dėžėje nuolat cirkuliuoja alyva, tačiau automobilį tempiant alyvos siurblys neveikia ir netepami mechanizmai nuo trinties staigiai ima kaisti bei greitai dilti.

Automatinei pavarų dėžei sugadinti gali pakakti vos keleto kilometrų. „Daugiadiskės sankabos tempiant sudyla. Normaliu režimu jos sukasi alyvoje, tepasi jų paviršiai, o be tepimo esant trinčiai tam tikri paviršiai, kurių veikimas paremtas trintimi, labai greitai sudyla“, - aiškino specialistas. Be aušinimo negalima važiuoti ilgai.

• Dėžės velenai sukasi ant įvorių (trinties guolių).
• Planetinių reduktorių mazgai taip pat sutepami alyva, kuri nuolat teka, tačiau tempiant šviežios alyvos tiekimas ir trinties garų aušinimas yra nutraukiamas.

Išimtys ir niuansai

Anksčiau kai kurie gamintojai leisdavo tempti automobilius su automatinėmis dėžėmis, bet prieš tai vairuotojams buvo nurodoma įpilti į dėžę papildomus porą litrų alyvos. Tačiau S. Pukalskas rekomendavo nerizikuoti, nes įpylus netinkamos alyvos galima dar labiau pakenkti automobiliui. Be to, ji taip pat kainuoja, o įskaičiavus laiką, reikalingą paieškoms, yra gerokai paprasčiau išsikviesti techninę pagalbą.

„Pavarų dėžės su hidrotransformatoriumi tempti negalima. Bet dabar tokių pavarų dėžių mažėja, nes hidraulinis mechanizmas turi energijos nuostolių. Yra ir kito tipo automatinės dėžės, kurių konstrukcija panaši į rankinio valdymo - tokioms dažniausiai nieko nenutinka“, - sakė S. Pukalskas.

Tačiau vis daugiau modelių gaminami su dar modernesnėmis, belaipsnėmis pavarų dėžėmis (CVT). Jos gali būti dviejų tipų - variatoriai arba planetiniai reduktoriai, kaip „Lexus“ ar „Toyota“ hibridiniuose modeliuose. Tokių modelių, pasak S. Pukalsko, taip pat geriau netempti.

Ką daryti, jei buksyravimas neišvengiamas?

Jei automobilį su automatine dėže ar hibridinį automobilį tempti būtina, visada reikia žiūrėti į vartotojo vadovą, pridedamą perkant automobilį. Jame gamintojai būna įrašę, kiek kurį modelį galima tempti. Prie bet kokio leidimo paprastai pridedama pastaba apie didžiausią leistiną velkamo automobilio su automatine pavarų dėže greitį (pvz., 30 km/val.) arba didžiausią atstumą, kurį galima nuvažiuoti (pvz., 50 km).

Teisiškai niekas nedraudžia vilkti automobilio su automatine pavarų dėže, tačiau svarbiausia atsižvelgti į jos konstrukciją, kuri nėra pritaikyta veikti neutraliu režimu išjungus variklį.

Prieš patekdami į avarinę situaciją, verta išsiaiškinti, ar jūsų automatinis automobilis turi papildomų vilkimo sprendimų. Jei jų nėra, nelieka nieko kito, kaip tik perjungti automatinę pavarų dėžę į neutralią (N) padėtį. Tai galima padaryti tik esant įjungtam varikliui, todėl, jei variklis sugedo, automatinės transmisijos vilkimui paruošti negalėsite.

Kai variklį pavyksta užvesti, patartina jį palikti įjungtą ir vilkikui važiuojant (arba bent jau įjungti uždegimą). Taip bus užtikrintas optimalus pavarų dėžės (įskaitant alyvos siurblį) aušinimas ir tepimas. Kita vertus, geriau nevilkti automobilių, kurių pavarų dėžėje yra mažai alyvos, nes tada pavarų dėžė daug lengviau užsikemša.

Kai kurie mano, kad instrukcijoje nurodyti greičiai ir atstumas yra apytiksliai. Jei susiklostė ekstremali situacija ir aplinkybės, kai stovite lauke, evakuacijos automobilis nepasiekiamas, galima fiziškai atjungti dėžę nuo varančiųjų ratų.

Elektromobilių ir sunkių priekabų tempimas

Elektromobilių tempimo galimybės taip pat kelia diskusijas. Atliktas testas su elektromobiliu BMW iX ir 3 metrų Tiki priekaba CP300-LH parodė, kad elektromobilis yra visiškai pajėgus tempti sunkią priekabą. Energijos suvartojimas elektromobiliuose matuojamas kilovatvalandėmis šimtui kilometrų (kWh / 100 km).

Elektromobilio elgsena buvo testuojama ir su didele bei sunkia apkrova - transporto priekaboje pastatėme automobilį „Škoda Superb”, o bendras krovinio svoris buvo apie 2400 kg. Didelis elektromobilio sukimo momentas tempti sunkią apkrovą padarė žymiai lengviau, palyginti su automobilio su vidaus degimo varikliu. Startas iš vietos ir pagreitis buvo be rūpesčio, o kelyje galėjai sau leisti netgi aplenkti. Įsibėgėjimas iš vietos buvo vienodai geras tiek tempiant automobilio priekabą, tiek lengvą priekabą su kroviniu, tiek be jo.

Vidutiniškai elektromobilio energijos sąnaudos tempiant priekabą padidėjo 20-30 %, o tai panašu į automobilio su vidaus degimo varikliu važiavimą. Tempant atvirą priekabą susidaro vėjo kišenės, kurios žymiai padidina energijos sąnaudas. Tačiau didžiausią įtaką vėjo pasipriešinimui turėjo plastikinis dangtis. Svarbu tik energijos suvartojimo kiekis ir priekabos savybės.

tags: #ar #galima #buksiruoti #automobili #greitkeliu