Daltonizmas ir vairavimas: kas leidžiama ir kas draudžiama?

Daltonizmas - tai spalvų matymo sutrikimas, kuris gali sukelti sunkumų atskiriant tam tikras spalvas. Ši būklė veikia milijonus žmonių visame pasaulyje ir kelia klausimų apie kasdienę veiklą, įskaitant vairavimą. Nors daltonizmas nėra akių liga, o įgimta regos yda arba įgytas sutrikimas, jo poveikis gali būti reikšmingas, ypač profesijoms, reikalaujančioms tikslaus spalvų atpažinimo, pavyzdžiui, jūrininkams ar profesionaliems vairuotojams. Tačiau ar daltonikai gali vairuoti automobilius ir kokios nuostatos galioja Lietuvoje?

Kas yra daltonizmas?

Daltonizmas - tai spalvų matymo sutrikimas, kai žmogui sunku atskirti tam tikrus atspalvius, dažniausiai raudonos ir žalios. Tai nėra akių liga, o regos yda, kuri atsiranda dėl tinklainėje esančių fotoreceptorių, vadinamų kūgeliais, veiklos pakitimų. Žmogaus akyse yra trys kūgelių tipai, jautrūs raudonai, žaliai ir mėlynai šviesai. Jei vienas iš jų nefunkcionuoja tinkamai arba jų trūksta, žmogus gali sunkiai atskirti tam tikras spalvas. Pavyzdžiui, daltonikai gali painioti raudoną spalvą su žalia arba žalią su ruda, ypač esant prastam apšvietimui.

Terminas „daltonizmas“ kilęs iš britų chemiko Johno Daltono, kuris XVIII amžiuje pirmasis aprašė savo patirtį, kai negalėjo atskirti tam tikrų spalvų. Nereikia manyti, kad daltonikai pasaulį mato juodai baltai - taip būna labai retai. Dauguma jų spalvas visgi mato, tik kitaip nei dauguma žmonių.

Anot A. Jachimovičienės pateiktų duomenų, pasaulyje yra per 100 mln. sergančiųjų daltonizmu, o Lietuvoje - apie 150 tūkst. Šią problemą turi apie 8 proc. vyrų ir iki 1 proc. moterų. Dažniausiai spalvų neskiria vyrai, nes genas, atsakingas už spalvų matymą, yra X chromosomoje.

Daltonizmo rūšys

Daltonizmas pasireiškia skirtingomis formomis ir intensyvumu:

• Protanopija - viena dažniausių daltonizmo rūšių, kai raudona šviesa šviesofore gali pasirodyti tamsiai ruda arba net juoda. Pavyzdžiui, raudonu šriftu parašyti žodžiai gali atrodyti tamsūs ir sunkiai įskaitomi, o saulėlydžio oranžiniai atspalviai - nykūs arba beveik juodi.
• Deuteranopija - daltonizmo forma, kai žmogui sudėtinga atskirti žalios spalvos atspalvius.
• Tritanopija - reta daltonizmo forma, kai žmogui sunku atskirti mėlyną ir geltoną spalvas. Mėlyna dažnai atrodo pilka arba net žalia.
• Monochromatizmas - retesnė ir sunkesnė daltonizmo rūšis, kai žmonės pasaulį mato tik vienos spalvos atspalviais, dažniausiai pilkšvai juodai.
• Achromatopsija - sunkiausia daltonizmo forma, kai žmogus visiškai neskiria spalvų. Pasaulis jam atrodo tarsi nespalvotas filmas, sudarytas vien iš pilkų atspalvių. Mano praktikoje buvo tik vienintelis žmogus, visiškai neskyręs spalvų. Jis norėjo gauti vairuotojo mėgėjo pažymėjimą, tačiau nematė net ryškiai raudonos spalvos, kuri jam atrodė kaip juoda, - prisiminė Jūrininkų ligoninės Jūrų medicinos centro okulistė Regina Mačiulienė.

Gydytoja R. Mačiulienė pabrėžė, kad paprastai nebūna taip, jog spalvų juslė būtų susilpninta tik kokiai nors vienai spalvai: „Jeigu spalvų juslė yra susilpninta raudonai spalvai, žmogus kitaip suvokia ir žalią. Nebūna riboto spalvų juslės sutrikimo, kai žmogus neskiria tik žalios spalvos, o raudoną mato jau gerai.“

Daltonizmo priežastys ir diagnostika

Dažniausiai pasitaikanti daltonizmo priežastis yra paveldimumas. Ši būklė perduodama per motinos liniją, ypač paveikdama vyrus, turinčius vieną X chromosomą. Moterims, turinčioms dvi X chromosomas (XX), reikia, kad abi chromosomos turėtų šį sutrikimą, kad pasireikštų spalvinis aklumas.

Tačiau daltonizmas gali būti ir įgytas dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui:

• Akių traumų, tinklainės ligų, regos nervo pažeidimų (pvz., glaukoma, katarakta).
• Kai kurių neurologinių ligų (pvz., Alzheimerio liga ar Parkinsono liga), kurios gali paveikti spalvų suvokimą.
• Tam tikrų vaistų ir chemikalų, pvz., vaistų nuo maliarijos, stiprių antibiotikų ar vaistų nuo vėžio.
• Senėjimo, kuris mažina akies jautrumą spalvoms, todėl spalvos atrodo blankesnės.

Daugelis žmonių net neįtaria, kad jų spalvinis regėjimas gali būti sutrikęs. Daltonizmo diagnostikai naudojami specialūs testai:

• HRR (Hardy-Rand-Rittler) testas leidžia nustatyti ne tik spalvų matymo sutrikimus, bet ir jų tipą bei sunkumą.
• Farnsworth D-15 testas reikalauja sudėlioti spalvotus diskelius pagal atspalvių seką.
• Farnsworth-Munsell 100 Hue testas - sudėtingesnis testas, kurio metu reikia išrikiuoti 100 spalvinių atspalvių.
• Internetiniai testai - greitas ir prieinamas būdas patikrinti regėjimo sutrikimus.

Daltonizmo korekcija ir kasdieniai sprendimai

Deja, daltonizmo visiškai išgydyti nėra galimybės, nes tai yra genetinis sutrikimas. Tačiau yra būdų, kaip koreguoti ir palengvinti kasdienį daltonikų gyvenimą:

• Specialūs akiniai, pvz., „EnChroma“, kurie padeda išryškinti spalvų kontrastus.
• Spalvų koregavimas programose: daugelyje kompiuterių programų ir mobiliųjų telefonų yra funkcijos, pritaikančios spalvas pagal vartotojo poreikius.
• Technologijos pagalba: programėlės ir įrenginiai, kurie atpažįsta spalvas ir garsiai pasako, kokia spalva matoma.
• Optiniai lęšiai: UAB „Danvisus“ specialistai, bendraudami su užsienio mokslininkais, įvaldė optinių lęšių parinkimo technologiją. Šie lęšiai padengti specialiu optinės medžiagos sluoksniu, per kurį praeinantys šviesos spinduliai keičia šviesos spalvų spektrą ir sukuria daltonikams tokios bangos stimulą kaip ir sveikam žmogui. Tai stimuliuoja tas akių nervines kūgines ląsteles, kurios yra nevisavertės. Šiuo metodu galima koreguoti iki 90 procentų daltonizmo atvejų.
• Praktiški patarimai kasdieniam gyvenimui: daltonikai dažnai taiko paprastus sprendimus spalvoms atskirti, pvz., naudoja spalvų kodus ar etikečių sistemas.

Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka Lietuvoje

Bet kuris asmuo, norintis vairuoti automobilį, visų pirma turi atitikti tam tikrus sveikatos reikalavimus ir, žinoma, turėti vairuotojo pažymėjimą.

Reglamentavimas ir tikrinimas

Asmenų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, ir tik pretenduojančių tapti vairuotojais sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-973. Šiuo įsakymu patvirtintas vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas, minimalus vairuotojų amžius pagal transporto priemonių kategorijas, minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos.

Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Tikrinimo metu nustačius, kad pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimas nutraukiamas. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a).

Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).

Vairuotojų kategorijos ir tikrinimo periodiškumas

Visi vairuotojai skirstomi į dvi grupes:

1. Pirmoji grupė: AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių masė ne didesnės nei 3500 kilogramų) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai.
2. Antroji grupė: C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilių, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusų) kategorijų transporto priemonių vairuotojai. Į šią grupę taip pat įeina visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.

Nuo 2009 metų sausio 1 dienos sveikatos tikrinimo periodiškumas yra toks:

• Pirmosios grupės vairuotojams iki 55 metų amžiaus - kartą per 10 metų.
• Asmenims nuo 56 iki 69 metų - kartą per 5 metus.
• Asmenims nuo 70 iki 79 metų - kartą per 2 metus.
• Asmenims nuo 80 metų - kartą per metus.

Kritika ir nerimas dėl sveikatos tikrinimų

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai pabrėžia, kad ne visi vairuotojai noriai tikrinasi sveikatą, o kai kurie net ieško būdų, kaip prasprūsti. Kyla nerimas dėl privačių centrų, kurie, manoma, per daug lengvai praleidžia pro akis vairuotojų sveikatos problemas. Specialistai teigia, kad patikra neturėtų būti atliekama vairavimo mokyklose, nors neretai tai pateikiama kaip patogi paslauga.

Jei vairuotojas tikrinasi sveikatą ne savo sveikatos įstaigoje, apie jo ligas specialistai gali ir nežinoti. Tačiau ministro įsakymu nustatyta, kad toks žmogus privalo pristatyti išrašą iš tos įstaigos.

Reikalavimai regėjimui ir daltonizmas vairavime

Regėjimas yra vienas svarbiausių veiksnių, vertinant vairuotojo tinkamumą. Visi kandidatai į vairuotojus patikrinami gydytojo oftalmologo, siekiant užtikrinti pakankamai aštrų regėjimą. Dėmesys kreipiamas į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas.

Bendrieji regėjimo reikalavimai

• 1 grupės vairuotojai (mėgėjai): binokuliarinio regėjimo aštrumas, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas, jei regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120º. Asmenims, nematančių viena akimi, regėjimo aštrumas privalo būti ne mažesnis kaip 0,6, ir gydytojas oftalmologas turi patvirtinti, kad monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti.
• 2 grupės vairuotojai (profesionalai): sveikesnės akies regėjimo aštrumas, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies - ne mažesnis kaip 0,5. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami, jei binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba yra diplopija (dvejinimasis akyse).

Daltonizmas ir vairavimas

Nors daugelis akių ligų ir sutrikimų gali būti draudžiami vairuoti, specifinė nuostata dėl daltonizmo yra tokia:

„dichromazijos tipo spalvų jutimo sutrikimas: H53.5 - ar asmuo gali vairuoti sprendžiama individualiai.“

Tai reiškia, kad, skirtingai nuo kai kurių sunkių regėjimo problemų, daltonizmas automatiškai nedraudžia vairuoti. Yra vertinama konkretaus asmens būklė.

• Vairuotojai mėgėjai: gali turėti sutrikusią spalvų juslę, bet jie privalo skirti šviesoforo spalvas. Vyriausiosios kelių eismo komisijos ekspertų nuomone, nors daltonikai neatskiria raudonos ir žalios spalvų, tai jiems netrukdo reaguoti į šviesoforo signalus, nes raudona šviesa yra viršuje, o žalia - apačioje. Ekspertai taip pat teigia, kad dėl daltonizmo Estijoje nebuvo kelių transporto avarijų. Nepriklausomus gydytojus stebina naujovė leisti daltonikams vairuoti automobilius. Jų nuomone, daltonikai galės sėstis prie vairo tik tada, kai šviesoforuose bus įrengti garso signalai.
• Profesionalūs vairuotojai ir jūrininkai: jiems apskritai negali būti sutrikusi spalvų juslė. Jūrininkams būtina nustatyti spalvų juslę raudonai ir žaliai spalvoms, nes jos naudojamos spalvinėje signalizacijoje. Pavyzdžiui, 23 metų Dmitrij Dubrovskij, kuris anksčiau net nežinojo, kad turi šį regos sutrikimą, be problemų įstojo į Jūreivystės mokyklą. Tačiau medikų komisija nustatė, kad jis blogai skiria atspalvius ir todėl negalės dirbti šturmanu, jam buvo patarta rinktis kitą specialybę. R. Mačiulienė pasakojo, kad būna, kai ketvirto kurso studentas, besiruošiantis tapti laivavedžiu, prieš diplominę praktiką, sužino, kad jis neskiria tam tikrų spalvų, todėl jūrininko darbui yra netinkamas. Gydytoja patarė vaikinams, ketinantiems rinktis jūrininko specialybę, dar prieš stojant į aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, pasitikrinti spalvų juslę, kad po to jų neištiktų šokas ir tragedija, kai liga sutrukdys dirbti išsvajotą darbą.

Kiti draudžiantys ir individualiai sprendžiami akių sutrikimai

Draudžiama vairuoti, jei yra:

• Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis.
• Sumažėjęs akiplotis mažiau kaip 120º.
• Tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimojo nervo atrofija, tinklainės atšokimas ir kt.).
• Glaukoma, nekompensuotas akispūdis.
• Diplopija ir žvairumas.

Individualiai sprendžiama, jei yra:

• Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (leidžiama vairuoti praėjus 3 mėnesiams po operacijos, kai regėjimas atitinka normas).
• Glaukomos pradinė kompensuota stadija, kai regėjimas atitinka normas ir nėra sumažėjęs akiplotis.

Kiti sveikatos apribojimai vairavimui

Be regėjimo, yra ir kitų sveikatos problemų, kurios gali apriboti arba uždrausti vairavimą, siekiant užtikrinti eismo saugumą.

Klausa

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas. Draudžiama vairuoti, jei yra visiškas kurtumas ar kurčnebylumas (išimties tvarka gali būti leidžiama vairuoti mėgėjiškas transporto priemones). Individualiai sprendžiama, jei klausa susilpnėjusi ir kalba girdima mažesniu nei 3 m atstumu.

Judėjimo negalia

Jei yra galūnių trūkumas ar žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu, sprendžiama individualiai. A, A1, AM, B, B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami, jei yra sunki aritmija, o sergantiems stenokardija ar patyrusiems miokardo infarktą, sprendžiama pateikus kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.

Cukrinis diabetas

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami sergantiems cukriniu diabetu, pateikus endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant apžiūras. Profesionaliems vairuotojams taikomos griežtesnės nuostatos, o esant sąmonės sutrikimams ir komos būsenoms, vairuoti neleidžiama.

Neurologinės ligos

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama neurologo išvada. Sergantiems epilepsija, po priepuolių yra nustatomas vairavimo draudimo laikotarpis (nuo 6 mėnesių iki 10 metų, priklausomai nuo priepuolių pobūdžio ir vairuotojo kategorijos).

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami, jei yra sunkūs psichikos sutrikimai, įgimti ar sukelti ligos, traumos, demencija, protinis atsilikimas.

Vyresnio amžiaus vairuotojų sveikatos tikrinimas

Natūralu, kad vyresni vairuotojai turi daugiau sveikatos problemų. K. Jokimaitė teigia, kad daugiau nerimo kelia vyresni vairuotojai, kurie kartais nenori suvokti savo sveikatos problemų ir ieško vietų, kur pro pirštus žiūrima į sveikatos tikrinimą. „Regitra“ remia skatinimą vyresnio amžiaus vairuotojams laikytis nustatyto sveikatos tikrinimo periodiškumo. Pavyzdžiui, jei medicininė pažyma išduota dvejiems metams, pasibaigus šiam terminui, teisė vairuoti galėtų būti laikinai sustabdoma, iki kol asmuo pasitikrins sveikatą. Tai padarius, vairuotojo pažymėjimas būtų paskelbiamas vėl galiojančiu. Toks mechanizmas būtų patogesnis vairuotojams, nes nereikėtų kreiptis į „Regitrą“ dėl naujo vairuotojo pažymėjimo ir nebūtų papildomų išlaidų už jo gamybą.

Įdomūs faktai apie daltonizmą

• Japonijos spalvų suvokimas: Japonijoje žalia ir mėlyna spalvos apibūdinamos tuo pačiu žodžiu „ao“, dėl ko atsiranda kalbos nesusipratimų.
• Šunų regėjimas: šunys neskiria raudonos ir žalios spalvų, jų regėjimas primena žmonių, turinčių deuteranopiją.
• Pranašumai daltonizme: dėl kitokio kontrasto suvokimo daltonikai gali lengviau pastebėti detales ar paslėptus objektus, kurie daugeliui liktų nepastebėti.

tags: #ar #gali #vairuoti #daltonikai