Profesinės sąjungos ir „Regitros“ ginčas dėl poilsio laiko
„Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga pranešė, kad kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl, jos vertinimu, pažeistos darbuotojų teisės į poilsio laiką. Ginčas kilo keičiantis įmonės darbo laikui iš darbo antradieniais-šeštadieniais į darbą pirmadieniais-penktadieniais.
Profesinė sąjunga teigia, kad iš dalies darbuotojų, kuriems teko dirbti sausio 31 dieną, šeštadienį, buvo atimta viena poilsio diena, nes keičiantis darbo režimui, vasario 2 dieną, pirmadienį, šie darbuotojai privalėjo išeiti į darbą. Iš viso antrosios poilsio dienos neteko apie 200 skirtingų padalinių darbuotojų.
Pasak „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos, darbuotojų teisėti lūkesčiai ir sąžiningo darbo organizavimo principai šiuo atveju buvo ignoruoti. Nepaisant raginimų nedelsiant ištaisyti situaciją, bendrovės vadovybė atsisakė kompensuoti darbuotojams prarastą vieną poilsio dieną.
„Darbuotojų teisė į poilsį ne formalumas ar darbdavio gera valia. Tai viena svarbiausių socialinių garantijų, kurią būtina užtikrinti, o ne išsisukinėti, formaliai skaičiuojant minimalias poilsio valandas. Manome, kad šiuo atveju buvo sudarytas pavojingas precedentas, kai darbo organizavimo sprendimai priimami darbuotojų sąskaita. Siekiame principingo institucijų įvertinimo ir aiškių sprendimų, kurie atkurtų žmonių pasitikėjimą socialiniu dialogu“, - pranešime spaudai teigė „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.
Profesinė sąjunga prašo įpareigoti darbdavį atkurti pažeistas darbuotojų teises - suteikti galimybę pasinaudoti poilsio diena kitu metu arba išmokėti atitinkamą kompensaciją.
„Regitra“: poilsis buvo užtikrintas
Tačiau „Regitra“ darbuotojų pretenzijas atmeta, teigdama, kad laikėsi Darbo kodekso reikalavimų. „Regitros“ komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Ingrida Čiapė 15min komentavo, kad dėl darbo grafiko pokyčių įmonė aktyviai konsultavosi ne tik su vairavimo mokyklomis, vežėjais, techninių apžiūrų centrais ar kitais partneriais, tačiau ir su klientais bei darbuotojais, taip pat kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją.
Atlikta visos įmonės darbuotojų apklausa parodė, kad 57 proc. kolegų pritaria darbo laiko pokyčiams. „Regitros“ atstovė teigė, kad darbo laiko pokytis buvo aptartas ir su profesine sąjunga, kuri po diskusijų šiam pokyčiui pritarė.
I. Čiapė pabrėžė, kad šiomis dienomis profsąjungos iškeltas klausimas dėl prarasto savaitgalio yra pereinamojo laikotarpio situacija, susijusi su vienu savaitgaliu. „Suprantame, kad daliai darbuotojų šis pokytis galėjo sukelti nepatogumų, nes buvo įprasta dirbti kitu darbo grafiku. Pagal Darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 3 punktą, per septynių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 35 valandų nepertraukiamas poilsis. Kitaip tariant, darbuotojai minimą savaitę (sausio 26 d. - vasario 1 d.) dirbo penkias darbo dienas (antradienį-šeštadienį) ir turėjo dvi poilsio dienas (pirmadienį ir sekmadienį). Po paskutinės darbo dienos šeštadienį jų nepertraukiamas poilsis iki pirmadienio darbo pradžios truko ne mažiau kaip 40 valandų, t. y. viršijo darbo kodekse nustatytą minimalų 35 valandų reikalavimą“, - aiškino I. Čiapė.
Pasak jos, siekiant užtikrinti geresnį klientų aptarnavimą ir efektyvesnį darbo organizavimą, šių metų pradžioje „Regitra“ priėmė sprendimą suvienodinti padalinių darbo laiką visoje organizacijoje ir pereiti prie darbo grafiko pirmadieniais-penktadieniais, o didžiuosiuose padaliniuose prailginti darbo laiką vakarais. „Toks sprendimas leidžia tolygiau paskirstyti klientų srautus, priimti papildomai apie 130 praktikos ir 100 teorijos egzaminų bei efektyviau spręsti operacinius klausimus“, - komentavo I. Čiapė.
Vairavimo egzaminų vertinimo sistema: svarbiausi aspektai
Laikant praktinį vairavimo egzaminą „Regitroje“, daugelis būsimų vairuotojų patiria stresą ne tik dėl pačio važiavimo, bet ir dėl nežinojimo, kokios klaidos gali lemti egzamino neišlaikymą. Būtent todėl svarbu iš anksto suprasti, kuo skiriasi kritinės ir nekritinės klaidos bei kaip jos vertinamos egzamino metu. Šios žinios leidžia ne tik geriau pasiruošti, bet ir ramiau jaustis egzamino dieną.
Praktiniame vairavimo egzamine didžiausią reikšmę turi saugumas. „Regitros“ vairavimo egzamino kritinės klaidos parodo, kad egzaminuojamasis daro rimtų vairavimo sprendimų, kurie neatitinka saugaus eismo reikalavimų. Tačiau svarbu pažymėti, kad padarius kritinę klaidą egzaminas ne visada nutraukiamas iš karto - dažnai maršrutas būna įvykdomas iki pabaigos, o galutinis rezultatas pranešamas grįžus. Egzaminas nutraukiamas ir nebegali būti tęsiamas tais atvejais, kai egzaminuojamasis vairuoja akivaizdžiai pavojingai ir kelia tiesioginę grėsmę sau ar kitiems eismo dalyviams.
Kodėl verta iš anksto susipažinti su „Regitros“ vertinimo sistema?
Daugelis būsimų vairuotojų, besiruošiančių praktiniam vairavimo egzaminui, didžiausią dėmesį skiria pačiam vairavimui, tačiau ne visada pakankamai gilinasi į tai, kaip „Regitra“ vertina padarytas klaidas. Toks požiūris gali tapti viena iš priežasčių, kodėl egzaminas nepavyksta net ir turint pakankamus techninius įgūdžius. Aiškus kritinių ir nekritinių klaidų supratimas leidžia geriau įvertinti rizikingas situacijas ir iš anksto žinoti, kokie veiksmai laikomi neleistinais.
Ypač tai aktualu asmenims, siekiantiems gauti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, nes šio egzamino metu vertinamas ne tik gebėjimas valdyti automobilį, bet ir sprendimų priėmimas realiame eisme. „Regitros“ vertinimo sistema orientuota į saugumą, todėl net viena netinkamai įvertinta situacija gali lemti egzamino pabaigą. Iš anksto susipažinęs su vertinimo principais, vairuotojas gali jaustis užtikrinčiau, sumažinti stresą ir sutelkti dėmesį į nuoseklų, saugų vairavimą viso egzamino metu.
Kokios klaidos vertinamos per praktinį vairavimo egzaminą „Regitroje“?
Praktinio vairavimo egzamino metu „Regitra“ klaidas skirsto į kelias pagrindines grupes. Svarbiausios iš jų - kritinės „Regitros“ klaidos ir nekritinės klaidos, nes būtent jos turi tiesioginę įtaką egzamino rezultatui. Kiekviena klaidų rūšis turi aiškiai apibrėžtus vertinimo kriterijus, kuriais vadovaujasi egzaminuotojai.
- Kritinės klaidos - tai tokie veiksmai, kurie sukelia ar gali sukelti pavojų eismo saugumui. Padarius bent vieną kritinę klaidą, praktinis egzaminas laikomas neišlaikytu, nepriklausomai nuo to, kaip gerai vairuotojas važiavo iki tol. Tokios klaidos rodo, kad vairuotojas dar nėra pasiruošęs saugiai dalyvauti eisme.
- Nekritinės klaidos yra laikomos mažesniais netikslumais ar vairavimo trūkumais. Jų metu eismo saugumas tiesiogiai nepažeidžiamas, tačiau jos parodo, kad vairuotojui dar trūksta patirties ar tikslumo. Nekritinės klaidos sumuojamos, ir viršijus nustatytą jų skaičių, egzaminas taip pat gali būti neišlaikytas.
Kaip „Regitra“ vertina klaidas praktinio vairavimo egzamino metu?
Praktinio vairavimo egzamino metu „Regitra“ vadovaujasi aiškia vertinimo sistema, kuri skirta objektyviai įvertinti vairuotojo gebėjimą saugiai dalyvauti eisme. Egzaminuotojas fiksuoja visas padarytas klaidas ir jas priskiria atitinkamai kategorijai.
Svarbiausia taisyklė - kritinės „Regitros“ klaidos nėra toleruojamos, todėl net viena tokia klaida reiškia egzamino neišlaikymą. Jeigu kritinių klaidų nepadaroma, tuomet vertinamos nekritinės klaidos. Jų leidžiamas skaičius yra ribotas - viršijus nustatytą ribą, egzaminas taip pat laikomas neišlaikytu. Be to, svarbu žinoti, kad pasikartojančios tos pačios nekritinės klaidos rodo sistemingą vairavimo trūkumą ir gali būti prilygintos kritinei klaidai. Tai reiškia, kad net ir „smulkūs“ netikslumai, kartojami daug kartų, gali kainuoti egzamino rezultatą.
Tokia vertinimo sistema leidžia „Regitrai“ įvertinti ne tik pavienius veiksmus, bet ir bendrą vairavimo kokybę bei saugumo lygį viso važiavimo metu.
Dažniausios kritinės klaidos laikant „Regitros“ vairavimo egzaminą
Dažniausiai pasitaikančios „Regitros“ vairavimo egzamino kritinės klaidos yra tiesiogiai susijusios su eismo saugumu. Viena iš jų - pavojingas manevravimas, kai vairuotojas nepraleidžia kitų eismo dalyvių, netinkamai įvertina atstumą ar greitį sankryžose. Tokie veiksmai gali sukelti avarinę situaciją, todėl laikomi ypač rimtais.
Kita dažna kritinė klaida - netinkamas automobilio valdymas, pavyzdžiui, staigus stabdymas be priežasties, transporto priemonės nesuvaldymas ar važiavimas pažeidžiant kelio ženklus ir šviesoforo signalus. Taip pat kritinėmis laikomos situacijos, kai vairuotojas nesilaiko elementarių saugumo reikalavimų, tokių kaip saugos diržo naudojimas ar dėmesio neatitraukimas nuo vairavimo.
Šios klaidos ypač aktualios laikant B kategorijos praktinį egzaminą, nes jos parodo, kad vairuotojas dar nėra pasirengęs savarankiškai ir saugiai dalyvauti eisme. Todėl jų vengimas turėtų būti pagrindinis kiekvieno egzamino laikytojo prioritetas.
Dažniausios nekritinės klaidos ir ką jos parodo egzaminuotojui?
Nekritinės klaidos praktinio vairavimo egzamino metu dažniausiai susijusios su vairavimo tikslumu, dėmesingumu ar patirties stoka. Tai gali būti nepakankamas apsižvalgymas prieš manevrą, netikslus automobilio pastatymas, per ilgas važiavimas sankaba ar netinkamas pavarų parinkimas. Nors tokios klaidos tiesiogiai nekelia pavojaus eismo saugumui, jos rodo, kad vairuotojo įgūdžiai dar nėra visiškai stabilūs.
Svarbu suprasti, kad viena ar kelios nekritinės klaidos nebūtinai reiškia egzamino neišlaikymą. Tačiau jų kaupimasis signalizuoja egzaminuotojui apie sistemines problemas. Jei vairuotojas nuolat kartoja tuos pačius netikslumus, tai gali sudaryti įspūdį, jog jis dar nepakankamai pasiruošęs savarankiškam vairavimui. Todėl net ir „smulkios“ klaidos turėtų būti vertinamos rimtai.
Kada nekritinės klaidos tampa rimta problema?
Nors nekritinės klaidos pačios savaime nėra pavojingos, jų perteklius gali turėti lemiamą reikšmę egzamino rezultatui. Jei vairuotojas viršija leidžiamą nekritinių klaidų skaičių arba nuolat kartoja tą pačią klaidą, egzaminas gali būti įvertintas neigiamai. Tokiu atveju klaidos jau vertinamos kaip rodančios nepakankamą vairavimo pasirengimą.
Be to, pasikartojančios nekritinės klaidos dažnai kyla dėl streso ar nepasitikėjimo savimi. Per didelė įtampa gali lemti neatidumą, skubotus sprendimus ar klaidingą situacijos vertinimą. Todėl ruošiantis egzaminui svarbu ne tik tobulinti techninius įgūdžius, bet ir mokytis valdyti stresą. Ramus, nuoseklus vairavimas padeda sumažinti nekritinių klaidų skaičių ir palieka geresnį įspūdį egzaminuotojui.
Kaip išvengti kritinių ir nekritinių klaidų „Regitros“ egzamine?
Ruošiantis praktiniam vairavimo egzaminui svarbiausia yra nuosekli praktika realiomis eismo sąlygomis. Kuo daugiau situacijų vairuotojas patiria dar prieš egzaminą, tuo mažesnė tikimybė padaryti tiek kritines, tiek nekritines klaidas. Vertėtų iš anksto susipažinti su „Regitros“ vertinimo kriterijais ir atkreipti dėmesį į tas vietas, kuriose klaidos daromos dažniausiai - sankryžas, pėsčiųjų perėjas, manevravimą ir greičio pasirinkimą.
Egzamino metu itin svarbu išlaikyti ramybę ir neskubėti. Daug kritinių „Regitros“ klaidų padaroma būtų būtent dėl streso: neapsižvalgoma, per anksti pradedamas manevras ar netinkamai įvertinama situacija. Lėtesnis, bet apgalvotas važiavimas leidžia geriau kontroliuoti automobilį ir sumažina klaidų tikimybę. Taip pat verta nuolat demonstruoti dėmesingumą - aiškiai žvalgytis, laiku signalizuoti manevrus ir laikytis saugaus atstumo.
Vairavimo egzaminų mitai ir realybė
Vairavimo egzaminai - tarsi gyva legenda. Kiekvienas būsimas vairuotojas į juos ateina su savo išankstiniu nusistatymu bei požiūriu į egzaminuotojų vertinimą. Tai lemia iš lūpų į lūpas perduodama informacija, kuri virsta mitais, dažnu atveju neatitinkančiais realybės.
„Pirmiausia reikėtų pastebėti, kad vairavimo egzamino vertinimo kriterijai nėra slapti. Beje, čia yra ir daugiau naudingų patarimų, kurie padės sėkmingai išlaikyti egzaminus. Praktikos egzamino metu gali būti fiksuojamos šios klaidos: nekritinės, specifinės pasikartojančios (šešios nekritinės klaidos, atliekant tą patį vertinamą veiksmą) ir kritinės.“
„Dažniausia nekritinė klaida susijusi su stebėjimu ir žvalgymusi. Taigi, žvalgymasis, žvalgymasis ir dar kartą žvalgymasis - tai pirmoji ir pagrindinė taisyklė kelyje. Apskritai, būtina nuolat stebėti aplinką, nes kartais net ir 2 sekundės situaciją gali pakeisti iš esmės. Posūkių signalai - dar vienas dalykas, į kurį būtina atkreipti išskirtinį dėmesį. Posūkių signalų rodymas yra tarsi kalbėjimas su kitais eismo dalyviais. Jais mes įspėjame apie ketinimus ir apie būsimus veiksmus eisme.“
„Dar viena dažna nekritinė klaida, kurią daro pradedantieji vairuotojai - netinkamas greičio pasirinkimas. Egzaminui turime tik valandą. Taigi, per ribotą laiką mes turime įvertinti, ar būsimas vairuotojas geba tinkamai valdyti automobilį bei reaguoti į eismo situaciją ne tik judėdamas labai lėtai, bet taip pat ir važiuodamas kartu su srautu, didžiausiu leistinu greičiu.“
„Visi žinome, jog pėstieji - pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė. Būtent pėsčiųjų perėjose nutinka skaudūs eismo įvykiai, todėl itin svarbu ugdyti įprotį kiek įmanoma anksčiau pastebėti pėsčiuosius. Egzamino metu pasitaiko atvejų, kai būsimi vairuotojai važiuodami per pėsčiųjų perėją arba pro kitą automobilį neįsitikina, jog nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Anot egzaminuotojo, neretai būsimi vairuotojai netinkamai taiko ir važiavimo pirmumo taisykles: „nupiešus tą pačią sankryžą ant popieriaus lapo ir paklausus, kas per sankryžą važiuos pirmas, didžioji dalis atsakytų teisingai.“
„Regitra“, siekdama padėti būsimiems vairuotojams sėkmingai pasiruošti egzaminui, pradeda kampaniją „Tau pavyks!“ Kampanijos metu kiekvieną savaitę socialiniuose tinkluose „Regitra“ praskleis savo veiklos užkulisius ir dalinsis įvairiais praktiniais patarimais, kaip suvaldyti nerimą ir stresą bei kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Taip pat visiems būsimiems vairuotojams kartu su pranešimu apie registraciją į egzaminą bus siunčiama nuoroda, kur kandidatai į vairuotojus galės pasižvalgyti po virtualų egzaminų automobilį, rasti video vairavimo pamokas bei daug kitų naudingų patarimų. Tikimasi, kad tai būsimiems vairuotojams padės į egzaminą atvykti labiau užtikrintiems ir pasitikinti savo jėgomis.
Kaip įveikti stresą laikant egzaminą?
„Man dreba koja, kas nutiko?!“ Dėl įtampos ir jaučiamo streso žmogaus kūnas pradeda reaguoti kitaip nei įprastai - padažnėja jo širdies plakimas, kvėpavimas, įsitempia raumenys. Egzaminą laikančiam žmogui dėl to gali prasidėti nervinis kojos drebėjimas. Šis fiziologinis kūno atsakas į patiriamą stresą, anot „Regitros“ egzaminuotojo, yra toks dažnas, jog yra gavęs net specialų terminą - „sankabos drebinimas“. Koja laikantiesiems egzaminą drebėti pradeda dažniausiai prieš egzaminą arba pačioje jo pradžioje.
Ką daryti? Jei dar nė neprasidėjus egzaminui jaučiate, kad pradeda drebėti koja, galite atlikti šiuos pratimus: paspaudinėti kairės kojos sąnarį, pamasažuoti blauzdos raumenį. Jei jums koja yra drebėjusi ir anksčiau, jei žinote ar nerimaujate, kad taip gali nutikti ir vėl, koją galite pasimasažuoti ir prieš egzaminą. Jei koja dreba jau prasidėjus egzaminui, pirmiausia pabandykite nusiraminti - ramiai pakvėpuokite, o koją švelniai pamasažuoti galėsite atsiradus tinkamai progai, pavyzdžiui, įsijungus raudonam šviesoforo signalui.
„Neišgirdau, ką pasakė egzaminuotojas!?“ Laikantieji egzaminą šią būseną dar kitaip galėtų performuluoti ir taip - neišgirdau ar nesupratau, ką man sakė egzaminuotojas. Ką daryti? Jei egzamino metu neišgirdote, ką jums sakė egzaminuotojas arba nesate tikras (-a), ar išgirdote teisingai - visada perklauskite, paprašykite patikslinti. Egzaminuotojas jums tikrai pakartos užduotį arba ją patikslins kitais žodžiais. Jei vis tiek nepavyko suprasti prašymo, svarbiausia yra vairuoti saugiai, laikantis kelių eismo taisyklių. Gali būti, kad egzaminuotojas analogišką užduotį paprašys atlikti kitoje kelio atkarpoje ar sankryžoje.
„O, ne! „Nugrybavau” ir nuvažiavau ne ten...“ Egzamino metu pasitaiko ir tokių situacijų, kai būsimieji vairuotojai ima... ir nuvažiuoja ne ten, kur prašė egzaminuotojas ar rodė navigacija. Ką daryti? Jei nepavyko pasukti ten, kur prašė egzaminuotojas ar rodė navigacija, labai jaudintis dėl to nereikėtų - svarbiausia yra laikytis kelių eismo taisyklių, važiuoti ta kryptimi ir ta eismo juosta, kuria yra leidžiama toje kelio atkarpoje. Navigacija perskaičiuos ir pateiks kitą maršrutą į pasirinktą tašką, o egzaminuotojas numatys kitą vietą, kurioje paprašys iš naujo atlikti tą patį pratimą. Atminkite, egzaminuotojas yra tam, kad jums padėtų. Nusukimas ne į tą kelią nėra esminė klaida, jei vairuojate atsakingai ir saugiai.
„Vėjas sutaršė plaukus - nieko nematau!“ Jei už automobilio vairo laikyti egzamino sėdote palaidais plaukais, o automobilio langas yra atviras, labai tikėtina kad vėjo gūsis anksčiau ar vėliau ištaršys jums plaukus. Ką daryti? Baugu pakelti ranką nuo vairo ir nusibraukti ant veido užkritusius plaukus? Atminkite, plaukus pakoreguoti ne tik galima, bet ir primygtinai rekomenduojama, kad niekas netrukdytų geram regėjimui vairavimo metu. Na, o dar geriau, jeigu juos tiesiog susirištumėte ar susisegtumėte, kad egzamino metu jie netrukdytų.
Egzaminuotojo nurodymai ir Kelių eismo taisyklės
„Ar normalu, kad per „Regitros“ egzaminą egzaminuotojas paprašo sustoti tokioje vietoje? Čia ką tik išvažiavus iš greitkelio. Ir po to klausinėjo, kaip palikčiau mašiną įkalnėje“, - feisbuko grupėje, skirtoje būsimiems vairuotojams, įspūdžiais dalinosi vienas egzaminą laikęs vaikinas. Jo klausimas sukėlė diskusiją. Vieni teigė, kad egzaminuotojas išties gali paprašyti sustoti tokioje vietoje ir, esą, tuomet stebėtų, kaip elgiasi būsimas vairuotojas. Kiti pabrėžė, kad klaidinti „Regitros“ darbuotojas negali.
„Manęs paprašė apsisukti neleistinoje vietoje, aš pasakiau, kad čia negalima, tai jis patylėjo. Apsisukau sau patogioje vietoje, tai, matyt, mane ir išgelbėjo“, - įspūdžius po egzamino pasakojo kita šviežiai „iškepta“ vairuotoja. Su panašia situacija susidūrę vairuotojai pasakojo, kad ir jiems teko išgirsti instruktoriaus prašymą sustoti identiškoje vietoje. Tiesa, internautai tikino, kad egzaminuotojas sakė, esą taip sustoti galima ir netgi nebūtina įjungti avarinio signalo. Tačiau kuriozų laikant vairavimo egzaminą buvę ir daugiau. Pavyzdžiui, viena feisbuko grupėje savo įspūdžiais besidalinusi mergina pasakojo išgirdusi paliepimą pastatyti automobilį lygiagrečiai. „Besiparkuojant nusprendė, kad aš nesugebėsiu pastatyti, griebė už vairo ir jį susuko. Parvažiavus į „Regitrą“ pasakė, kad neišlaikiau, nes dvi smulkios klaidos ir kritinė jam įsikišus. O kai paklausiau, kas prašė jo įsikišti, nebeatsakė nieko“, - piktinosi dukart vairavimo egzamino neišlaikiusi mergina.
Nurodymai - tik pagal KET
Kaip „Delfi“ aiškino „Regitros“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė, B kategorijos praktikos egzaminas vyksta realaus eismo sąlygomis. Jo metu būsimas vairuotojas turi pademonstruoti ne tik tai, kaip jis valdo transporto priemonę, vadovaujasi kelio ženklais, bet ir kaip geba reaguoti į kitų eismo dalyvių veiksmus, kylančius pavojus kelyje ir priimti reikiamus sprendimus.
„Praktikos egzaminas mieste susideda iš važiavimo gatvėje ir specialiųjų manevrų. Jo metu egzaminuotojas klientui nuolat įvardija važiavimo kryptis, t. y. kur reikės pasukti ir pan. Taip pat paprašo atlikti specialiuosius manevrus, pavyzdžiui, tam tikru būdu pastatyti automobilį, apsisukti ribotame plote ir pan.“, - aiškino žinovė.
Pasak jos, „Regitros“ tikslas yra patikrinti būsimo vairuotojo įgytus įgūdžius, kurie bus būtini jau savarankiškai dalyvaujant eisme, tačiau jokiu būdu nesiekiama specialiai užkirsti kelią įgyti teisę vairuoti.
„Egzaminuotojas egzamino metu klaidinti ar duoti nurodymus, prieštaraujančius KET ir saugiam eismui, negali. Tikslūs reikalavimai, kaip turi būti organizuojami vairavimo egzaminai, koks yra jų turinys ir apimtis, numatyti Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos apraše. Visgi, neslėpė ji, kiekviena situacija yra labai individuali ir jei būsimieji vairuotojai per praktikos egzaminą susidūrė su tokiu atveju, per 1 darbo dieną nuo egzamino laikymo dienos jie turėtų kreiptis į padalinį, kuriame laikė egzaminą, ir kartu su specialistu peržiūrėti bei aptarti vaizdo įrašą. „Taip pat per 3 darbo dienas galima pateikti apeliaciją, kurią išnagrinės specialiai sudaryta komisija. Tokiu būdu galėsime susipažinti su situacija ir ją įvertinti. Jei egzamino metu būsimasis vairuotojas neišgirdo ar nesuprato egzaminuotojo nurodymo, kviečiame drąsiai klausti ir pasitikslinti informaciją. Taip pat, jei atsitiko taip, jog netyčia egzaminuojamasis nuvažiavo ne į tą pusę, labai svarbu neišsigąsti, nepasimesti bei toliau laikytis KET. Egzaminas vyksta toliau ir tai tikrai nereiškia, kad jis yra neišlaikytas“, - priminė žinovė.
Vairavimo egzaminas, kai tenka išvažiuoti į judrias miesto gatves, o greta sėdi kiekvieną veiksmą akylai stebintis VĮ „Regitros“ egzaminuotojas, kelia daug streso. Dar daugiau streso gali sukelti egzaminuotojo paliepimas sustoti, apsisukti ar kitaip manevruoti tokiose vietose, kur tą daryti draudžiama. „Ar normalu, kad per „Regitros“ egzaminą egzaminuotojas paprašo sustoti ką tik išvažiavus iš greitkelio?“, „Manęs paprašė apsisukti neleistinoje vietoje, aš pasakiau, kad čia negalima, tai jis patylėjo. Tokie klausimai sukelia dideles diskusijas. Vieni teigia, kad egzaminuotojas išties gali paprašyti sustoti tokioje vietoje, kur tai daryti draudžiama ir, esą, tuomet stebėtų, kaip elgiasi būsimas vairuotojas. B kategorijos praktikos egzaminas vyksta realaus eismo sąlygomis. Egzaminuotojas egzamino metu klaidinti ar duoti nurodymus, prieštaraujančius KET ir saugiam eismui, negali. Tikslūs reikalavimai, kaip turi būti organizuojami vairavimo egzaminai, koks yra jų turinys ir apimtis, numatyti Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos apraše. Visgi, E. „Taip pat per 3 darbo dienas galima pateikti apeliaciją, kurią išnagrinės specialiai sudaryta komisija. Tokiu būdu galėsime susipažinti su situacija ir ją įvertinti. Jei egzamino metu būsimasis vairuotojas neišgirdo ar nesuprato egzaminuotojo nurodymo, kviečiame drąsiai klausti ir pasitikslinti informaciją. Taip pat, jei atsitiko taip, jog netyčia egzaminuojamasis nuvažiavo ne į tą pusę, labai svarbu neišsigąsti, nepasimesti bei toliau laikytis KET.
tags: #ar #gali #regitros #darbuotojas #klaidinti