Ekstremalus stabdymas, manevravimas ir šaltas prakaitas - apie tai galėtų papasakoti ne vienas vilkiko vairuotojas. Tiesa, dėl kraują stingdančių situacijų kelyje jie dažnai linkę kaltinti lengvųjų automobilių vairuotojus. Pavyzdžių - daug.
„Būna, kad lengvųjų automobilių vairuotojai nusprendžia „pamokyti“ - užlenda ir staiga stabdo. Vieną kartą Vengrijoje motociklininkas nusprendė taip pamokyti, bet nepagalvojo, kad vežu 12 tonų krovinį. Tada spėjo nuvažiuoti, bet jei dar būtų ilgiau stabdęs - būčiau nubloškęs“, - pasakoja vilkiko vairuotojas Artūras.
Štai Piotras ne tik vežioja krovinius sunkiasvore transporto priemone, bet ir dirba instruktoriumi. Vyras iki šiol negali pamiršti kelyje nutikusios nelaimės. Buvo pavasaris, snigo, o vilkiką vairavo jo mokinys. Priešpriešiais važiuojantį lengvąjį automobilį staiga sumėtė. „Tiesiog į mus įsirėžė šonu. Tada vaizdelis buvo nekoks, nes du žmonės žuvo vietoje, o du išgyveno ir po to tiesiog nebenorėjau būti instruktoriumi“, - prisimena Piotras Pavliukevičius, „Ecodriving.lt“ sunkiasvorių transporto priemonių vairavimo instruktorius. Nors pats tą akimirką nevairavo, mokytojas iki šiol jaučia kaltę. „Jei būčiau vairavęs pats, manau, būčiau išsisukęs iš to [eismo įvykio]. O mokinys tiesiog sustingo, mes sustojom, galėjom į šoną pavažiuoti...“ - svarsto P. Pavliukevičius.
Susidūrimų su vilkikais pasekmės
Pakrauto vilkiko su priekaba svoris gali siekti apie 40 tonų. Kuo dažniausiai baigiasi susidūrimai su tokia mase? „Jei susidūrimas smūginis, važiuojant priešingomis kryptimis, šansų išgyventi lengvojo automobilio vairuotojui, ypač priekyje sėdinčiam keleiviui, yra labai nedaug“, - pabrėžia Edgaras Sokolovskis, VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas, eismo įvykių tyrimų ekspertas.
Specialistas atsimena, kad teko tirti ir išskirtinius atvejus. „Įsivaizduokite: atvažiuoja transporto priemonė ir netikėtai atsikabina priekaba, transporto priemonė išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Teko tirti ir atlikti tyrimą - buvo nustatyta, kad sukabinimo įtaisas buvo techniškai netvarkingas“, - teigia E. Sokolovskis.
Vilkiko vairuotojas Saulius neneigia - kartais dėl avarinių situacijų tikrai nėra ko kaltinti lengvųjų automobilių. Būna, kad saugaus atstumo nesilaiko patys vilkikų vairuotojai. Štai kas yra nutikę Lenkijoje. „Buvo sugedęs vilkikas ir važiavo kolonoje 6-7 vilkikai ir 3 nesilaikė saugaus atstumo. Pirmas trenkėsi į stovintį, dar bandė išsisukti, iš viso susidūrė keturi vilkikai. Kaip baigėsi, nežinau, bet avarija buvo stipri“, - sako Saulius.
Dažniausios avarinių situacijų priežastys
„Dažniausiai sunkvežimiai būna sunkiai pakrauti ir jie neturi vadinamosios dinamikos - pradėję manevrą, jie negali suspėti jo pabaigti. Tai yra ne sunkvežimio kaltė, o neteisingas vairuotojo priimtas sprendimas“, - aiškina automobilių ekspertas Vitoldas Milius, analizuodamas avarijų, į kurias patenka sunkiasvorės transporto priemonės, priežastis.
Sunkiasvorė transporto priemonė nėra lanksti ir ją valdyti sudėtinga - juk tai ne lengvasis automobilis. Tačiau dažnai sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas ne iki galo įvertina situaciją, oro sąlygas ar tiesiog per greitai važiuoja, ypač ant plikledžio. Instruktoriai sako, kad mažiau patirties turintis vairuotojas tada neretai puola į paniką.
Ar sunku būti sunkvežimio vairuotoju?
Kaip elgtis, jei vilkikas tampa nebevaldomas?
„Viskas priklauso nuo to, kaip greitai vairuotojas „įsikiša“ į situaciją, kiek leidžia jai plėtotis. Jei leido iki akimirkos, kai mašina būna nevaldoma, iškyla problemų“, - sako A. Savčenko. Tuomet galimybė išsisukti iš situacijos - mažesnė negu 50 proc., todėl geriausia į tokią situaciją išvis nepatekti, tikina instruktorius.
Ypač pavojingos vadinamosios „žirklės“, kai mašina su priekaba susilenkia per pusę. Kaip tai vyksta? „Netikėtas staigus stabdymas, nuokalnės, posūkiai... Žirklės kaip tik yra ta situacija, kai automobilis tampa visiškai nevaldomas“, - aiškina A. Savčenko. Susiformavusios „žirklės“ kelia didžiulį pavojų visiems, kas tik atsiduria vilkiko kelyje. Pasitaiko, kad sunkiasvorė transporto priemonė užima visas juostas ir šluoja viską iš eilės.
Susidūrimo su vilkiku pasekmės dažniausiai priklauso nuo greičio. Itin kraupius vaizdus po ką tik įvykusių susidūrimų tenka matyti keliautojui V. Miliui. „Esu matęs labai žiaurių avarijų su lengvaisiais automobiliais, kai sunkvežimio vairuotojas išvažiavo į priešpriešinį eismą ir atsitrenkė. Baisu, nelabai kas lieka dažniausiai“, - prisimena V. Milius.
Beje, pastebima, kad daug susidūrimų su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis įvyksta dėl apsnūdusių vairuotojų kaltės. Tyrimais įrodyta, kad pavargęs vairuotojas kelyje lygiai toks pats pavojingas kaip ir apsvaigęs nuo alkoholio.
Lengvųjų automobilių vairuotojų elgesys
Nuo sunkvežimio tiesiogine prasme reikia bėgti - geriau nuvažiuoti nuo kelio ir verstis, pataria profesionalai. „Net jei matai, kad vis tiek pataikysi į sunkvežimį, [reikėtų] vengti to susidūrimo kaktomuša, bandyti kažkaip slysti, aukoti vieną automobilio šoną ar kažką, bet nesitrenkti kaktomuša, nes labai skiriasi svoriai. Čia kaip bokse - neįmanoma laimėti prieš kitos kategorijos sportininką“, - lygina V. Milius.
Lengvojo automobilio vairuotojui svarbu suprasti, kad siaurame kelyje, posūkiuose sunkvežimio priekaba netelpa, todėl dažnai atsiduria kitoje eismo juostoje ir gali užkabinti kitus automobilius. Dažnai piktinamasi, kad vilkikai, apsisukdami ar darydami kitus manevrus, keičia eismo juostas. Bet tai daroma dėl sunkiasvorės transporto priemonės konstrukcijos.
Aukštai sėdintiems vilkikų vairuotojams sunku pastebėti priešais „nosį“ staigiai manevruojančius lengvuosius automobilius. Būtent dėl to, pavyzdžiui, mieste, nepastebėję staiga užlindusių automobilių, gali juos užkabinti ir to net nepastebėdami pavojingai tempti kelis šimtus metrų.
Profesionalaus vilkiko vairuotojo kasdienybė ir pavojai
Kai kurios didžiosios transporto įmonės turi savo instruktorius ir vairuotojus moko papildomai. Deja, dauguma sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų mokosi tik iš savo klaidų ir kelyje eksperimentuoja, tikina vairavimo mokytojai. Tad kyla natūralus klausimas: ar tikrai kiekvienas gali vairuoti vilkiką?
„Cirke meškinas irgi važiuoja su motociklu, bet jis važiuoja ratu. Tai turbūt galima išmokyti bet ką, bet ar kiekvienas tai galės daryti, nesukeldamas pavojaus kitiems? Sakyčiau, kad ne kiekvienas“, - teigia P. Pavliukevičius.
26-erių Aurimas prie vilkiko vairo sėdo sulaukęs vos 18 metų. „Teises išsilaikiau būdamas 18 metų, vos po gero pusmečio nuo B kategorijos išlaikymo. Paradoksas, bet su vilkiku važiuoti išmokau pirmiau nei su lengvąja, nes ją nusipirkau tik po kelių darbo mėnesių“, - pasakoja Aurimas. Vyrui mokykloje sekėsi, pavyko ir įstoti studijuoti ištęstinėje studijų programoje, tačiau antrame kurse mokslus metė, nes suprato, kad darbo tolimųjų reisų vairuotoju ir mokslų suderinti nebus įmanoma. Aurimas sako, kad dažniausiai sulaukia klausimo - „kaip neatsibosta dirbti tokio monotoniško darbo?“. Pasak jo, atsakymas paprastas - arba pripranti prie to, arba ne. Pats Aurimas jau priprato prie tokio gyvenimo ritmo, kai ištisas savaites praleidi mažoje vilkiko kabinoje vienas, be šeimos. Be to, jis jau išmoko svarbiausius daiktus, reikalingus išgyvenimui, „fūroje“ sutalpinti į paprastą kuprinę. Apie tai, kaip iš tikrųjų atrodo ši profesija, „Fūristo dienoraštį“ pradėjęs rašyti vyras papasakojo naujienų portalui tv3.lt.
Reisų trukmė ir vienišumo jausmas
„Prie visko priprantama, pirmi išvažiavimai būdavo tikrai sunkūs, tuo labiau, jog telefono ryšys buvo brangokas, apie internetą nebuvo net kalbos, todėl ir bendrauti su namiškiais tekdavo retai. Dabar jau gerokai lengviau. Dirbu po 6 savaites ir 3 savaites būnu namie, toks grafikas vienas geresnių. Nei pavargsti labai, o ir namie pabūni. Šeima jau tikriausiai priprato, kad tiek laiko Jūsų nemato namuose? Visada yra sunku išvažiuoti, bet įsilieję į savo veiklas net kartais nepajaučiam, kaip prabėga tos savaitės.“
COVID-19 pandemijos įtaka
„Taip, per pirmąją bangą visi bijojo grįžti, bent jau iš mano kolegų, buvo daug netvarkos, visi buvome apimti nežinomybės, todėl kiti prabuvo po 12 savaičių ir dar daugiau. Bet kai aprimo, manau, visi grįžo.“
Pasiruošimas gyvenimui vilkiko kabinoje
„Aš vadovaujuosi principu „mažiau yra geriau“. Vietos ir taip ne per daugiausiai vilkiko kabinoje. Reikia imti tokius daiktus, kuriuos tikrai naudoji. Kas kartą grįždamas namo matydavau, kuriuos daiktus naudojau, o kurie taip ir lieka nepaliesti. Todėl jų nebesiveždavau. Svarbiausi daiktai tai yra dokumentai, visą kitą galima pamiršus nusipirkti ir užsienyje. Mano daiktai į darbą telpa į vieną kuprinę.“
Vairuotojo diena ir naktinės pamainos
„Labai įvairiai. Vilkiko vairuotojas dažniausiai neturi jokios rutinos, nes jo darbas tai diktuoja. Galbūt vieną dieną važiuoti reikės tik 1 valandą, o kitą dieną arba naktį reikės išdirbti ir 15 valandų, iš kurių galima vairuoti 9-10 valandų. Aš dažniausiai dirbu po 11-13 valandų, iš kurių apie 7-8 valandas praleidžiu prie vairo.“
„Tikrai vengiu visų energetinių gėrimų, nes tai išeitis gali būti nebent kažkam, kas nepratęs, ir jam reikia išbūti naktį nemiegojus. Muzika, dažnesni sustojimai, trumpas pamiegojimas, saulėgrąžos, galvojimas apie kažką, kas įdomu, nes tuomet smegenys dirba ir neleidžia užmigti. Svarbu, kad ir koks pristatymo terminas spaustų, nevažiuoti apsnūdus. Terminas palauks. Taip, gali būti nemalonumų, bet kas jums svarbiau - nemalonumai ar gyvybė? Manau, atsakymas aiškus.“
„Stengiuosi neiti miegoti ir dieną, tada grįžti į ritmą. Sunkiausia būna, kai reikia dirbti kelias naktis iš eilės, būna tada visko: pramiegojimo, nuotaikos kaita, mažas darbo efektyvumas ir panašiai.“
Kelionės romantika
„Taip, pirmi metai man buvo vieni įdomiausių, nes dirbau tokioje įmonėje, kuri važiuoja praktiškai visur, teko aplankyti visas šalis nuo Suomijos iki Graikijos ir nuo Norvegijos iki Gibraltaro. Bet, norint uždirbti, daugiau renkiesi užsienio įmones, kurios važiuoja mažesne šalių amplitude.“
Vilkikų apiplėšimai ir kitos grėsmės
„Man asmeniškai per 7 metus darbo teko tik kartą ir gana laimingai. Pasitaiko, kai vairuotojui į vilkiko kabiną per ventiliacijos angas prileidžiamos paralyžiuojančios arba miego dujos. Vagys net nenorėdami gali per daug jų prileisti ir viskas baigsis tragedija. Svarbiausia yra rinktis gerai apšviestas, geriausiai būtų, mokamas stovėjimo aikšteles. Jas privalo apmokėti darbdavys. Jeigu pamatėte, kad apvogė, tai reikia visų pirma stengtis nieko neliesti ir išsikviesti policiją, kad ji surašytų dokumentus apie įvykį. Dokumentą nusifotografuokite ir turėkite kaip įrodymą, žinoma, įspėti reiktų ir savo vadybininką. Viskas yra drausta, todėl jokių išskaičiavimų iš vairuotojo atlyginimo negali būti.“
„Važiuojantiems į Angliją - tai karo pabėgėliai iš Sirijos ir kitų karo nuniokotų šalių. Važiuojantiems šiaurinėje Skandinavijoje pavojus yra oro sąlygos ir siauri keliai. Tokių nemalonių incidentų pasitaiko labai retai, bet reikia įsivertinti visus galimus pavojus. Svarbiausia niekur neskubėti ir galvoti savo galva.“
Saugaus elgesio kelyje su vilkikais svarba
Bendrovės „Girteka“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų eisme šalia vilkikų jaučiasi nesaugiai, o savo žinias apie saugų elgesį tokiose situacijose kaip geras ar puikias vertina tik šiek tiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) apklaustųjų. Kai baimė kyla iš nežinojimo.
Žinių trūkumas - pagrindinė baimės priežastis
„Girteka Transport“ generalinis direktorius Mindaugas Paulauskas svarsto, kad esminė apklausos žinutė susijusi ne tiek su žmonių baime, kiek su žinių trūkumu. „Kelyje saugiau jaučiamės tada, kai suprantame, kaip juda kiti - ypač didesnės transporto priemonės. Tad norėdami pakeisti šiandienes emocijas kelyje geresnėmis, pirmiausia turime stiprinti žinias“, - sako jis.
Vairuotojų mokytojų klubo vadovas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas patikina, kad apklausos rezultatai jo nestebina. Jis pritaria M. Paulausko mintims: „Man tenka dirbti su žmonėmis, eiliniais vairuotojais, kurie turi vairavimo nerimą. Didelių mašinų baimė - viena iš dažniausių, ir įprastai kyla iš nepasitikėjimo bei nežinomybės. Vieni galvoja - gal vilkikas atsitrenks, gal jo nesuvaldys, gal sprogs padanga, kaip nutikdavo seniems vilkikams, ir lengvąjį automobilį „nuneš“ nuo kelio.“
Vairavimo kvalifikacija ir požiūris
Vis dėlto, pasak A. Pakėno, didelė dalis problemų slypi ne vilkikų, o kitų eismo dalyvių vairavimo kvalifikacijoje. „Žmonės vilkikų bijo, bet tuo pačiu nenori suprasti, kaip jie juda. Kartais išgirstu - kam man tai žinoti, juk vairuoju lengvąjį automobilį. Bet tai yra esminė požiūrio klaida“, - pabrėžia jis.
Anot instruktoriaus, gebėjimas suprasti didelių transporto priemonių judėjimą yra būtinas kiekvienam eismo dalyviui - net ir pėsčiajam. Tik suprasdami, kaip vilkikas juda ir kokias ribas turi, galime saugiai dalyvauti eisme. Pamokas pradėti verta nuo kelių esminių dalykų. Pirmiausia svarbu suprasti aklųjų zonų egzistavimą - kai šalia judantis automobilis vilkiko vairuotojas tiesiog nematomo. Būtent todėl reikėtų vengti ilgesnį laiką važiuoti greta vilkiko.
„Jeigu jau lenkiate - darykite tai dinamiškai, tik, žinoma, ne lenktynių režimu. Jeigu neketinate lenkti - laikykitės už jo. Bet važiuoti šalia, ties galiniu ratu ar puspriekabe, yra rizikinga - būtent taip galima atsidurti aklojoje zonoje“, - paaiškina A. Pakėnas.
Edukuojančios kampanijos
Vairuotojų žinių trūkumą siekia mažinti ir transporto sektoriaus atstovai. Neseniai „Girteka“ inicijavo visus metus truksiančią edukacinę kampaniją „Būk saugus kelyje. Pasitikėk taisyklėmis, o ne nuojauta“, skirtą visiems eismo dalyviams. Jos tikslas - paprastai ir aiškiai paaiškinti, kaip saugiai elgtis kelyje šalia vilkikų ir skatinti sprendimus grįsti ne nuojauta, o taisyklėmis.
„Girteka Transport“ generalinis direktorius M. Paulauskas pažymi - kelyje visi esame lygūs, bet ne visos transporto priemonės juda vienodai. „Vilkikai įsibėgėja lėčiau, stabdo ilgiau, manevruoja plačiau ir turi ribotą matomumą, tad svarbu, kad eismo dalyviai tą prisimintų. Vairuodami lengvuosius automobilius mes vis dar linkę skubėti, staigiai lenkti, sukti ar stabdyti ir užlįsti, nesilaikyti saugaus atstumo. Šie veiksmai jau savaime yra pavojingi, tačiau tampa dar kritiškesni eisme šalia vilkikų“, - sako M. Paulauskas. Vis dėlto jis nusiteikęs pozityviai - Lietuvoje vairavimo kultūra atrodo sparčiai gerėjanti.
Profesionalių vairuotojų rengimas
„Girtekos“ požiūris į profesionalių vairuotojų kvalifikaciją maksimaliai atsakingas: jų parengimas neapsiriboja pradiniais mokymais - įgūdžiai gerinami nuolat, prisitaikant prie technologinių ir reguliacinių pokyčių. Naujiems vairuotojams čia padedama greičiau įsilieti į darbą - be kita ko, jie supažindinami su saugos reikalavimais ir darbo specifika skirtingose Europos šalyse. Didelis dėmesys skiriamas praktikai - situacijų analizei, saugaus ir ekonomiško vairavimo principams, gebėjimui numatyti rizikas. Tai leidžia vairuotojams ne tik laikytis taisyklių, bet ir veikti užtikrintai realiomis sąlygomis.
„Saugumas prasideda nuo sisteminio požiūrio. Už kiekvieno vilkiko vairo sėdi žmogus, kuris kasdien priima sprendimus realiose ir dažnai sudėtingose situacijose, todėl įmonė investuoja ne tik į žmonių parengimą, bet ir į naujausius vilkikus su pažangiomis saugos technologijomis, kurios realiai padeda sumažinti klaidų tikimybę ir padidina saugumą kelyje“, - sako „Girteka Transport“ vadovas.
„Visiems mums verta žinoti kelis paprastus elgesio kelyje principus, kurie padeda išvengti pavojingiausių situacijų“, - neabejoja M. Paulauskas.
Svarbiausi patarimai eisme šalia vilkiko
- Laikykitės didesnio nei įprasta atstumo. Vilkiko stabdymo kelias yra ilgesnis nei lengvojo automobilio, todėl svarbu ne tik nevažiuoti per arti, bet ir, pavyzdžiui, einant per perėją, įsitikinti, kad vilkikas visiškai sustojo ir vairuotojas jus mato.
- Venkite aklųjų zonų. Vilkikas turi ribotą matomumą iš šonų, galo ir iš dalies priekyje. Jei važiuojate šalia ar labai arti už jo, galite būti nematomi. Paprasta taisyklė - jei nematote vairuotojo, tikėtina, kad jis nemato ir jūsų.
- Nevažiuokite lygiagrečiai vilkiko. Važiuojant šalia ilgesnį laiką didėja rizika patekti į akląją zoną, o prastesnėmis oro sąlygomis - ir prarasti matomumą dėl vandens ar purvo purslų.
- Įvertinkite vilkiko trajektoriją posūkiuose. Sukdamas į dešinę ar važiuodamas per žiedinę sankryžą vilkikas gali pradėti manevrą iš platesnės trajektorijos ir užimti daugiau nei vieną eismo juostą. Saugiausia - palaukti, kol manevras bus atliktas.
- Venkite staigių manevrų. Netikėtas persirikiavimas, stabdymas ar bandymas „pralįsti“ apsunkina vilkiko vairuotojo darbą ir didina riziką visiems eismo dalyviams. Jei yra galimybė - užleiskite kelią ir suteikite daugiau erdvės.
- Būkite ypač atidūs, kai vilkikas juda atbulomis ar išvažiuoja iš siauresnių gatvelių. Tokiose situacijose jo matomumas yra ribotas, todėl svarbiausia - kantrybė ir aiškus, prognozuojamas aplinkinių vairuotojų elgesys.
- Įvertinkite oro sąlygas. Prastesnis matomumas, slidus kelias ar stiprus vėjas gali reikšmingai paveikti vilkiko judėjimą, todėl tokiomis sąlygomis būtina dar didesnė atsarga ir atstumas.
Ar sunku būti sunkvežimio vairuotoju?
Atėjus pavasariui, keičiasi orai, tad kelio danga ir vairavimo sąlygos irgi kinta - nuo sniego iki plikledžio, lietaus ir sausos kelio dangos. Kaip saugiai vairuoti, esant sudėtingoms oro sąlygoms? Kaip elgtis kuo saugiau, kai šalia važiuoja vilkikas, o kelio danga - slidi? Mums patars „Girteka“ vairuotojų mokytojų grupės vadovas Singaras Čepaitis.
Vokietijos keliuose įvykus avarijai su vilkiku
Vokietijoje kiekvienais metais auga važinėjančių ten Vidurio ir Rytų Europos transporto bendrovių skaičius. Nieko keisto, kad šioje šalyje auga kelių eismo įvykių, kuriuose dalyvauja vairuotojai iš užsienio - Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos - skaičius. Susidūrimai vyksta visur, taip pat ir aukštos kokybės keliuose Vokietijoje. Visoms šalims - logistikos darbuotojams, vežėjams, direktoriams, vairuotojams - tai yra rimtas galvos skausmas. Nepriklausomai nuo to, kas yra kaltas, būtina pereiti visas procedūras ir kalbėtis su policija, kelių tarnybomis ir draudikais. Blogiausia, kad niekas nebando padėti, o tik išrašo baudas ar sąskaitas faktūras.
Veiksmai po eismo įvykio
Po kiekvieno susidūrimo ar avarijos (der Verkehrsunfall) paprastai turėtumėte sustoti, išjungti variklį, įjungti avarinius žibintus, užtraukti rankinį stabdį ir išlipti iš transporto priemonės. Nedelsdami patikrinkite, ar avarijos dalyviai nebuvo sunkiai sužeisti. Jei pastebėsime, kad sužalojimai gali būti sunkūs ar mirtini, nieko nelieskite, kol atvyks policija. Jokiu būdu neturėtumėte judėti iš avarijos vietos, kol atvyks policija, net jei užblokuosite eismą. Priešingu atveju galite sunaikinti su avarija susijusius įrodymus. Visada reikia kviesti policiją, tačiau gerai būtų užpildyti vadinamąją Euro ataskaitą, nes viena pagrindinių pareigų tokioje situacijoje yra informacijos rinkimas. Išvardykite visų avarijos dalyvių automobilių valstybinius numerius, vairuotojų ir liudininkų vardus ir pavardes bei telefono numerius.
Žalos atlyginimas ir teisinė pagalba
Avarijos diena baigėsi, žala liko. Kyla klausimas, kaip susigrąžinti žalos atlyginimą. Viena iš draudimo kompanijų užduočių yra išlaidų mažinimas. O tai reiškia, kad į jūsų įmonės interesus nebus iš karto atsižvelgiama. Jūs turite patys kovoti dėl kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimas Vokietijoje taikomas tik už kūno sužalojimą. Vokietija moralinę žalą vertina gana taupiai. Avarijos pažeidėjo draudimo įmonė atlygina už transporto priemonės ir krovinių žalas. Nepasikliaukite draudimo bendrovės žalos įvertinimu.
Rekomenduojama naudotis specializuotos įmonės paslaugomis, nes ji siūlo pagalbą - be avanso - nuo pat avarijos pradžios. Reikėtų atsiminti, kad paprasti advokatai nėra iš sektoriaus ir nelabai supranta vilkikų, sunkvežimių remonto, PVM grąžinimo ir kt. klausimus. Be to, specializuotų įmonių teisininkai ir ekspertai užsiima tik transporto ir logistikos sektoriumi. Kokybės garantija yra tai, kad mokestis yra procentas nuo išmokėto draudimo.
Jei per pastaruosius trejus metus dalyvavote avarijoje ir manote, kad gavote per mažą kompensaciją, rekomenduojama susisiekti su specialistais, kurie padės sužinoti, ar dar ką nors galima gauti iš avarijos kaltininko.