Apsinuodijimas antifrizo garais: simptomai ir gydymas

Antifrizas yra skystis, naudojamas automobilių variklių aušinimo sistemose, siekiant išvengti skysčio užšalimo žemoje temperatūroje ir perkaitimo vasarą. Jo sudėtyje paprastai yra etilenglikolio (rečiau propilenglikolio), taip pat dažiklių ir kitų priedų. Būtent etilenglikolis yra viena pavojingiausių medžiagų, galinčių sukelti apsinuodijimą. Ši medžiaga yra bespalvė, klampi ir turinti saldoką skonį, todėl dažnai suklaidina žmones - ji gali būti supainiota su alkoholiu ar saldžiu gėrimu.

Antifrizo sudėtyje yra 95 proc. etilenglikolio, kuris yra paprasčiausias, mažiausios molekulinės masės glikolis. Tai medžiaga, kurios molekulė turi dvi hidroksiklo (-OH) grupes. Etilenglikolis naudojamas kaip automobilių aušinimo skystis (antifrizas), stabdžių skystis, oro kondicionieriuose, plastiko gamybai, kaip tirpiklis ir kt. Pastaraisiais metais etilenglikoliu vis dažniau užpildomos patalpų šildymo sistemos.

Kodėl etilenglikolis toks pavojingas?

Išgertas etilenglikolis pats savaime nėra toks nuodingas, tačiau organizme jis suskaidomas į labai toksiškus metabolitus - glikoaldehidą, glikolio rūgštį, oksalo rūgštį. Būtent jie pažeidžia inkstus, nervų sistemą ir širdį. Mirtina dozė suaugusiajam - apie 30-50 ml etilenglikolio, vaikams - dar mažiau. Be gydymo apsinuodijimas dažniausiai baigiasi mirtimi.

Toksikodinamika, toksikokinetika: Etilenglikolis greitai ir visiškai pasisavinamas pro virškinamąjį kanalą, jeigu skrandyje yra pašaro, pasisavinimas trunka ilgiau. Pro odą ir kvėpavimo takus praktiškai nepasisavinama, maksimali koncentracija plazmoje pasiekiama po 1-4 val. Metabolizmas vyksta mirtinos (letalios) biotransformacijos būdu - apie 80 proc. etilenglikolio alkoholdehidrogenazė skaido į glikoaldehidą, vėliau susidaro glikolio ir glioksilo rūgštys, tarp galutinių metabolitų - oksalo ir (šiek tiek) skruzdžių rūgščių.

Propilenglikolis - saugesnė alternatyva

Kai kurie antifrizai vietoje etilenglikolio gaminami su propilenglikoliu. Ši medžiaga yra mažiau toksiška, tačiau dideliais kiekiais vis tiek gali būti pavojinga. Dėl to net ir vadinamieji „ekologiški antifrizai“ turi būti laikomi itin atsargiai.

Pasak prof. dr. Brent W. Morgan, toksikologo iš Emory universiteto (JAV): „Etilenglikolis yra itin klastingas nuodas, nes apsinuodijimo pradžioje simptomai primena paprastą girtumą. Tai viena iš priežasčių, kodėl pacientai dažnai pavėluotai kreipiasi pagalbos.“

Apsinuodijimo antifrizu simptomai

Apsinuodijimo antifrizu simptomų išreikštumas priklauso nuo suvartoto etilenglikolio kiekio. Katės yra žymiai jautresnės nei šunys. Simptomai vystosi palaipsniui, priklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo nuodingos medžiagos išgėrimo. Šis procesas skirstomas į kelias stadijas, kurios gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Iš tikrųjų tiek simptomų išreikštumas, tiek stadijų trukmė priklauso nuo išgerto etilenglikolio kiekio ir nuo kartu vartotų alkoholinių gėrimų kiekio. Dėl tinkamo gydymo ar kitų aplinkybių, pvz., gausaus vėmimo, simptomai gali būti nebūdingi apsinuodijimui etilenglikoliu, pvz., šlapime nėra kalcio oksalato kristalų arba nėra metabolinės acidozės.

Ankstyvieji simptomai (0-12 val. po išgėrimo)

Iš pradžių apsinuodijimas antifrizu labai panašus į apsvaigimą nuo alkoholio, todėl žmogus gali nesuprasti grėsmės. Šiuo metu pasireiškia:

• galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai;
• pykinimas ir vėmimas;
• mieguistumas arba neįprastas elgesys, dezorientacija, girtumo klinika (jeigu gerta vien tik etilenglikolio, iš burnos nėra alkoholio kvapo);
• kalbos sulėtėjimas, sumišimas.

Šioje stadijoje dažnai klaidingai manoma, kad žmogus paprasčiausiai išgėrė per daug alkoholio. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti koma ir hipokalcemijos sukelti traukuliai.

Viduriniai simptomai (12-24 val. po išgėrimo)

Tuo metu, kai etilenglikolis organizme verčiamas į toksiškas rūgštis, atsiranda rimtesnių pažeidimų:

• pagilėja kvėpavimas (dėl acidozės, organizmo rūgštėjimo), būdinga tachipnėja ir hiperventiliacija;
• stiprus galvos skausmas;
• padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, arterinio kraujo spaudimo svyravimai, širdies ritmo sutrikimai, sunkiais atvejais plaučių edema;
• traukuliai;
• regėjimo sutrikimai („migla prieš akis“).

Ryškėja metabolinė acidozė su padidėjusiais osmosiniu ir anijoniniu tarpais, šlapime stebimi kalcio oksalato kristalai.

Vėlyvieji simptomai (24-72 val. po išgėrimo)

Negydomas apsinuodijimas progresuoja iki inkstų pažeidimo ir daugiasisteminių komplikacijų:

• inkstų skausmas, sumažėjęs šlapimo kiekis arba visiškas jo nebuvimas (oligurija/anurija);
• patinimai (dėl skysčių susilaikymo);
• koma;
• galutinėje stadijoje - mirtis nuo inkstų ir daugelio organų nepakankamumo.

Vystosi ūminis inkstų pažeidimas, retai pereinantis į lėtinį inkstų nepakankamumą. Laiku pradėjus gydyti pacientą galima išvengti vidaus organų pažeidimų, tačiau tenka gydyti pacientus, kuriems po pirmosios stadijos stebimas klinikinis pagerėjimas, o po to vystosi ūminis inkstų pažeidimas, sunkiais atvejais trunkantis iki 4 savaičių.

Simptomų panašumas į alkoholio intoksikaciją

Didžiausias pavojus slypi tame, kad pirmuosius simptomus lengva supainioti su girtumu. Žmogus ar jo artimieji gali nesuprasti, kad ištiko apsinuodijimas, ir laiku nekreipti pagalbos. Laikas šiuo atveju yra kritinis veiksnys - kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išgyventi.

Pasak dr. Paul Wax, Amerikos toksikologų asociacijos atstovo: „Pacientai, apsinuodiję etilenglikoliu, dažnai atvyksta į ligoninę per vėlai, nes artimieji mano, kad tai įprastas girtumas. Toks delsimas ženkliai padidina mirties riziką.“

Apsinuodijimas etilenglikolio garais

Sunkus apsinuodijimas etilenglikolio garais yra retas. Įkvėpimo rizikos vertinimui labai svarbios glikolių savybės ir tai, ar susidaro aerozolis / rūkas (dėl kaitinimo, purškimo ar nuotėkio esant slėgiui). Įprastoje temperatūroje etilenglikolio garų slėgis yra žemas, todėl kasdien naudojami „gryni“ garai paprastai sukelia tik nedidelį gleivinės dirginimą.

Sunkus sisteminis etilenglikolio toksiškumas būdingas nurijus, po kurio vyksta metabolizmas į glikolio/oksalo rūgštis (acidozė, kristalurija, ūminis inkstų nepakankamumas), bet ne tipiniam įkvėpimui. Klinikinės ir higienos rekomendacijos dėl įkvėpimo poveikio yra pagrįstos NIOSH avarinio reagavimo kortele, NIOSH kišeniniu vadovu, ATSDR toksikologijos profiliu ir OSHA PV2024 bei NIOSH 5523 oro taršos stebėsenos praktika (OVS/XAD-7; GC-PID).

Simptomai įkvėpus

Įkvėpus, pagrindinis mechanizmas yra vietinis junginės ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimas; esant rūkui, didesnės mikrolašelių dozės nusėda tracheobronchų medyje ir galimas bronchų spazmas. Sisteminė absorbcija namų ūkių lygmenyje yra maža. Lengvas-vidutinis įkvėpimas pasireiškia ašarojimu, deginimu akyse/gerklėje, kosuliu, galvos skausmu, lengvu pykinimu; paprastai išnyksta patekus į gryną orą.

Didelė aerozolio apkrova gali sukelti padidėjusį dirginimą, švokštimą / bronchų spazmą, krūtinės spaudimą; retais atvejais - cheminio pneumonito požymius (dusulys, drėgni karkalai). Patekus į akis pasireiškia skausmas, ašarojimas, hiperemija - rekomenduojama plauti akis ≥15-20 min. ir ištirti fluoresceinu.

Sunkios sisteminės pasekmės (acidozė, ūminis inkstų nepakankamumas) būdingos nurijus, o ne įkvėpus įprastų antifrizų „garų“. Pavojingas pramoninis scenarijus yra didelis aerozolio kiekis uždaroje erdvėje (purškimo nuotėkis / virimas), kai galimas cheminis pneumonitas ir deguonies terapijos poreikis.

Ką daryti įtarus apsinuodijimą antifrizu?

Įtarus, kad žmogus galėjo išgerti antifrizo, svarbiausia - nedelsiant kreiptis pagalbos. Kiekviena minutė lemia prognozę, todėl delsti tiesiog negalima. Pirmiausia reikia skambinti 112 ir kuo tiksliau apibūdinti situaciją. Jei yra galimybė, būtina išsaugoti antifrizo pakuotę ar bent mažą jo likutį - gydytojams tai padės greičiau nustatyti nuodo tipą bei pritaikyti tinkamą gydymą.

Naudingi veiksmai:

• Nedelsiant skambinti 112.
• Jei įmanoma, išsaugoti antifrizo pakuotę.
• Paguldyti nukentėjusįjį ant šono, ypač jei vemia.
• Jei sąmoningas, duoti atsigerti vandens ar pieno.
• Kreiptis pagalbos net ir esant silpniems simptomams.

Rizikingi veiksmai (ko nedaryti):

• Nesigydyti savarankiškai.
• Neduoti gerti alkoholio kaip priešnuodžio be gydytojo nurodymų.
• Neprovokuoti vėmimo.
• Nelaukti, kol simptomai pablogės.
• Neduoti aktyviosios anglies, nes ji blogai adsorbuoja etilenglikolį.

Paprastesni kraujo dujų analizatoriai, atliekantys ir biocheminius kraujo tyrimus, gali rodyti neteisingai padidėjusią laktato koncentraciją, jeigu kraujyje yra etilenglikolio metabolito glikolato. Rekomenduojama šlapimą apšviesti ultravioletiniais spinduliais (Vudo lempa), jeigu antifrizo sudėtyje buvo fluoresceino, šlapimas turėtų šviesti mėlynai žalia spalva. Skrandžio plovimas iki 1 valandos.

Pasak dr. Mark Mycyk, Čikagos Cook County Hospital toksikologo: „Svarbiausia - reaguoti akimirksniu. Jei yra bent menkiausias įtarimas dėl etilenglikolio apsinuodijimo, žmogus privalo būti hospitalizuotas. Laukimas ar bandymas gydytis namuose gali kainuoti gyvybę.“

Gydymo galimybės ligoninėje

Patekus į gydymo įstaigą, apsinuodijimas antifrizu vertinamas kaip gyvybei pavojinga būklė, todėl pacientui iškart pradedama intensyvi terapija. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų organų pažeidimų.

Gydymas priešnuodžiais turi du tikslus: slopinti etilenglikolio metabolizmą ir skatinti netoksiškų metabolitų susidarymą.

Fomepizolis arba etanolis

Pagrindinis gydymo tikslas - sustabdyti etilenglikolio virtimą toksiškais metabolitais. Tam naudojami priešnuodžiai. Dažniausiai skiriamas fomepizolis - vaistas, blokuojantis fermentą, kuris skaido etilenglikolį. Jei fomepizolio nėra, gydymui gali būti naudojamas ir paprastas medicininis etanolis, tačiau tik prižiūrint gydytojams, nes reikalinga tiksli dozė.

• Etanolis: Pradinė dozė 100-150 ml 30-40 proc. etanolio peroraliai. Palaikomosios dozės - po 50 ml kas 2-4 val. Jeigu etanolio negalima skirti gerti, patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po klinikinio toksikologo konsultacijos galima lašinti į veną 10 proc. etanolio (pradinė dozė 0,83 ml/kg/val., palaikomoji dozė hemodializės metu 2,13 ml/kg/val.). Dėl galimo nepageidaujamo poveikio kraujagyslėms ir kraujo ląstelėms siūlytume į veną skirti ne didesnės kaip 7-10 proc. koncentracijos etanolio, kurį pasigaminti reikėtų patiems. Paprasčiau etanolio skirti peroraliai tam naudojant 40 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus, pvz., degtinę, kuriuos siūlytume skiesti vandeniu santykiu 1:1 arba 3:1, nes 20-30 proc. etanolis mažiau dirgina skrandžio gleivinę. Peroraliai pradinė dozė 2 ml/kg 40 proc. etanolio arba tokio pat stiprumo alkoholinio gėrimo, palaikomosios dozės - po 0,4 ml/kg kas 2-4 val. Viena iš galimų etanolio lašinimo į veną schemų: pradinė dozė 8,6 ml/kg (600 mg/kg) 7 proc. etanolio lėtai švirkščiama į veną, po to palaikomosios dozės lašinamos 1,43 ml/kg/val.
• Fomepizolis: Lašinamas į veną atskiedus 100-250 ml 0,9 proc. natrio chlorido arba 5 proc. gliukozės. Pradinė dozė 15 mg/kg, po to kas 12 val. po 10 mg/kg keturias dozes, vėliau kas 12 val. po 15 mg/kg. Hemodializės metu reikia nenutrūkstamai lašinti 1 mg/kg/val. fomepizolio. Šunims pradinė dozė - 20 mg/kg, po to kas 12 val. Katėms pradinė dozė - 125 mg/kg, po to kas 12 val.

Hemodializė

Esant sunkesniam apsinuodijimui ar kai nuodo koncentracija labai didelė, taikoma hemodializė - procedūra, kai specialus aparatas valo kraują nuo nuodingų medžiagų. Hemodializė taip pat padeda atkurti organizmo rūgščių-šarmų pusiausvyrą, pašalinti perteklinius skysčius ir toksinus.

Indikuotina kuo ankstyvesnė detoksikacinė hemodializė, tačiau tai sunku pritaikyti praktikoje, ypač pirmosiomis apsinuodijimo etilenglikoliu valandomis. Orientacinės detoksikacinės hemodializės indikacijos: išgertas etilenglikolio gurkšnis ir (arba) apsinuodijimo etilenglikoliu simptomai yra indikacijos atlikti hemodializę.

Simptominis gydymas

Be antidoto, pacientui skiriamas ir palaikomasis gydymas:

• Intraveninės infuzijos.
• Vaistai nuo traukulių.
• Kvėpavimo funkcijos palaikymas.
• Metabolinei acidozei gydyti lašinama 4,2 proc. natrio hidrokarbonato tirpalo. Reikėtų sulašinti 1-2,5 mEq/kg arba 2-5 ml/kg 4,2 proc. natrio hidrokarbonato tirpalo. Acidozė geriausiai koreguojama hemodializės metu, iki hemodializės reikia lašinti 4,2 proc. natrio hidrokarbonato tirpalo į veną.
• Sunkiai hipokalcemijai (kai jonizuoto kalcio yra mažiau kaip 0,7 mmol/l arba yra simptomų, tokių kaip raumenų trūkčiojimas) koreguoti į veną švirkščiama 10 proc. kalcio gliukonato.
• Žmonėms gydyti vartojami magnio sulfatas (švirkščiama į veną 10 ml 25 proc.), piridoksinas (pirmąsias 24 val. po 100 mg), tiaminas (pirmąsias 24 val. po 100 mg) ir folio rūgštis (pirmąsias 24 val. po apsinuodijimo reikėtų švirkšti į veną kas 4 val. po 50 mg).

Jei pažeidžiami inkstai, pacientui gali prireikti pakartotinių dializių ar net ilgalaikės inkstų pakaitinės terapijos.

Prognozė gali būti gera, jeigu šunys pradedami gydyti per pirmąsias 5 val., katės - per 8 val. nuo prarijimo. Laiku ir tinkamai negydant, apsinuodijimai dažniausiai baigiasi mirtimi. Jei pastebima padidėjusi azoto turinčių medžiagų koncentracija kraujyje (azotemija), prognozė yra bloga.

Atvejų pavyzdžiai

Apsinuodijimas katei

2,5 metų amžiaus, 6 kg svorio katinas matomai šalia namų esančiuose garažuose, kuriuose remontuojami automobiliai, apsinuodijo etilenglikoliu. Pirmieji apsinuodijimo simptomai: vangumas, apetito stoka, vėmimas, polidipsija, poliurija. Po trijų parų nuo simptomų atsiradimo atlikus tyrimus nustatytas ūminis inkstų pažeidimas: šlapalo kiekis kraujyje 62,9 mmol/l, kreatinino - 890 mkmol/l, padidėjęs fosforo (2,98 mmol/l) ir sumažėjęs kalio (3,2 mmol/l) kiekiai bei stipriai sumažėjęs šlapimo santykinis svoris (1,009). Pradėta inkstų pakaitinė terapija, kasdien taikytos ir iš viso atliktos šešios iki 1 valandos trukmės hemodializės, pirmoji pusiausvyros sutrikimo (disequilibrium) sindromo prevencijai buvo sutrumpinta ir atliekama pastoviai švirkščiant į veną 10 proc. manitolio tirpalo. Praėjus dviem paroms po paskutinės hemodializės katino būklė vėl pablogėjo, tačiau šeimininkė dėl psichologinių ir finansinių priežasčių nusprendė nutraukti gydymą, jos pageidavimu atlikta eutanazija.

Apsinuodijimas žmogui

Pacientas Tomas (vardas pakeistas) 5 dienas praleido RVUL Toksikologijos centre. Vyras pasakoja, kad į jį pateko po to, kai netyčia išgėrė į limonado butelį supilto aušinimo skysčio. „Kažkada perpyliau likusį aušinimo skystį į mažesnį butelį nuo gazuoto gėrimo, niekaip nepažymėjau ir pamiršau. O prieš savaitgalį ėmiau ir netyčia išgėriau. Kai supratau, kas atsitiko, paskambinau į Apsinuodijimų informacijos biurą, nupasakojau situaciją, man patarė kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Buvau greitai priimtas, atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas - hemodializė. Laimė, dabar jaučiuosi žymiai geriau ir galėsiu keliauti namo“, - istorija dalijasi jis.

Prevencija ir kaip išvengti nelaimės

Didžioji dalis apsinuodijimų įvyksta dėl netinkamo laikymo arba skysčio perliejimo į gėrimams skirtas taras. Antifrizą laikykite tik originalioje, sandarioje pakuotėje, su aiškia etikete, aukščiau ir užrakinamoje vietoje, nepasiekiamoje vaikams bei augintiniams. Niekada jo neperpilkite į butelius, kurie primena sultis ar limonadus. Jei antifrizas išsiliejo, iškart sugirkite katiniuku, smėliu ar popieriumi, viską surinkite į sandarią talpą ir utilizuokite pagal vietos taisykles; paviršius nuplaukite. Atvirų talpų ar „laikinai paliktų“ indų garaže palikti negalima - saldokas etilenglikolio skonis vilioja vaikus ir gyvūnus.

Buitiniame ūkyje, jei tai neprieštarauja gamintojo reikalavimams, rinkitės propilenglikolio pagrindo aušinimo skysčius - jie mažiau toksiški, bet ne „saugūs“; laikymo ir ženklinimo taisyklės galioja tokios pačios. Darbuotojų mokymas (skiriant „rūką“ ir „garus“, išsiliejimo protokolas), saugos duomenų lapų (SDS) prieinamumas, evakuacijos planas yra svarbios administracinės priemonės ir asmeninės apsaugos priemonės (AAP). Akių / veido apsauga, chemikalams atsparios pirštinės; jei yra aerozolio rizika, naudokite AAP, kol lygis nukris žemiau atskaitos lygio. Namuose vėdinkite patalpas, nešildykite antifrizo ir laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Inžinerinės kontrolės priemonės: Sumažinkite kaitrą ir purškimą be pastogės, įrenkite vietinę ištraukiamąją ir bendrąją ventiliaciją, laikykite talpyklas uždarytas, nedelsdami išvalykite išsiliejusias medžiagas, uždenkite slėgines vietas, įrenkite akių plovimo / dušo stoteles. Kontrolei naudokite patvirtintas OSHA PV2024 / NIOSH 5523 praktikas.

Nepageidaujami rezultatai siejami su paslėptu didelių rūko dozių įkvėpimu uždaroje erdvėje (cheminis pneumonitas) arba prarijimu. Tokiais atvejais rezultatą lemia atpažinimo greitis, deguonies terapija ir, jei patvirtinamas sisteminis poveikis, ankstyvas priešnuodžio gydymo pradėjimas bei indikuotina dializė.

tags: #apsinuodijimas #antifrizo #garais