Šiandien verslo sėkmė matuojama ne tik finansiniais rodikliais, bet ir tuo, kokį poveikį organizacijos daro visuomenei, aplinkai bei savo darbuotojams. Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) tampa neatsiejama sėkmingo verslo dalimi, padedančia kurti tvarius verslo modelius, stiprinanti santykius su klientais, darbuotojais ir visuomene.
Socialiai atsakingo verslo esmė ir svarba
Socialinė atsakomybė apima plačią veiklų skalę: nuo aplinkos apsaugos iniciatyvų iki darbuotojų gerovės skatinimo bei paramos socialiniams projektams. Ar verslas gali būti pelningas ir kartu atsakingas? Kaip socialinė atsakomybė padeda pritraukti talentus, didinti klientų lojalumą bei stiprinti ryšį su bendruomenėmis?
Socialiai atsakingas investavimas (SAI) tampa vis populiaresnis, nes vis daugiau investuotojų nori, kad jų pinigai ne tik uždirbtų, bet ir prisidėtų prie teigiamų pokyčių pasaulyje. Tai yra investavimo strategija, kuri apima ne tik finansinius tikslus, bet ir socialines bei aplinkosaugos vertybes. Šio tipo investicijos remiasi ESG - aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo kriterijais, kurie leidžia pasirinkti įmones, siekiančias tvarumo ir atsakomybės. Socialiai atsakingas investavimas remiasi trimis pagrindiniais aspektais: aplinkosauga (E), socialiniais klausimais (S) ir įmonių valdymu (G).
Šie principai leidžia pasirinkti įmones, kurios savo veikloje atsižvelgia į aplinkos apsaugą, užtikrina darbuotojų gerovę ir veikia skaidriai bei atsakingai. Vis daugiau žmonių pripažįsta, kad investuoti galima ne tik dėl pelno, bet ir siekiant daryti įtaką pasauliui. Socialiai atsakingos investicijos ne tik padeda uždirbti, bet ir prisideda prie tvarumo ir atsakingo verslo.
Investuotojai, pasirinkę šį kelią, gali jaustis tikri, kad jų pinigai nenaudojami neigiamam poveikiui - kaip, pavyzdžiui, aplinkos užteršimui arba žmogiškųjų teisių pažeidimams. Tai taip pat leidžia pasiekti ilgalaikius rezultatus, nes įmonės, laikydamosi ESG principų, dažnai yra stabilesnės ir geriau pasirengusios iššūkiams, susijusiems su aplinkos pokyčiais arba socialinėmis problemomis. Socialiai atsakingas investavimas padeda ne tik uždirbti pelną, bet ir pagerina investuotojų įvaizdį. Vis daugiau žmonių renkasi prekės ženklus ir paslaugas, kurios atitinka jų vertybes, ir tai gali turėti teigiamą poveikį įmonių rezultatams.
Kaip pradėti socialiai atsakingai investuoti?
Pradėti investuoti socialiai atsakingai yra paprasčiau, nei gali pasirodyti. Yra įvairių fondų, kurie specializuojasi socialiai atsakingose investicijose. Galite pasirinkti fondus, kurie atitinka jūsų asmenines vertybes - pavyzdžiui, investuoti į įmones, kurios remia tvarų žemės ūkį, atsakingai tvarko atliekas arba skatina darbo vietų kūrimą pažeidžiamose grupėse. Taip pat galima pasirinkti individualias investicijas į įmones, kurios aktyviai veikia pagal ESG kriterijus. Prieš investuojant svarbu atlikti tyrimą ir įvertinti, kaip įmonės atitinka šiuos standartus.
Socialiai atsakingos investicijos gali padėti pasiekti ilgalaikį finansinį pelną, nes įmonės, kurios investuoja į tvarumą ir atsakomybę, dažnai yra geriau pasirengusios būsimoms rinkos permainoms. Tvarumo ir atsakingo valdymo principų laikymasis suteikia šių įmonių akcininkams geresnes perspektyvas ir mažesnę riziką. Be to, įmonės, kurios investuoja į darbuotojų gerovę ir aplinkosaugą, dažnai turi lojalų klientų ratą, kuris užtikrina jų finansinį stabilumą ir ateities augimą. Socialiai atsakingas investavimas nėra tik finansinis sprendimas - tai galimybė prisidėti prie pasaulio gerinimo ir padėti kurti tvaresnę ateitį. Tai atsakingas ir moralinis būdas investuoti, kuris derina pelną su socialiniais ir aplinkosaugos tikslais.
Poveikį darantis investavimas: tendencijos ir iššūkiai
Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, organizacijos užsibrėžti 17 Tvarios plėtros tikslų per artimiausią dešimtmetį pareikalaus didelių privataus kapitalo įsipareigojimų viso pasaulio mastu, nuo 5 iki 7 trilijonų JAV dolerių. Ši užduotis įkvepia vis gausesnį būrį investuotojų investuoti savo lėšas šiam tikslui. Poveikį darantis investavimas, kuriuo siekiama įveikti aplinkosaugos bei socialinius iššūkius ir kartu užsitikrinti finansinę grąžą, yra viena iš sparčiausiai augančių Volstrito aktyvų kategorijų. Nuo 2007 metų, kai buvo sukurtas terminas „poveikį darantis investavimas“ (angl. „impact investing“), viso pasaulio mastu buvo investuota 502 mlrd. JAV dolerių į aktyvus, kurie laikomi itin svarbiais, balandį paskelbė „Global Impact Investing Network“.
Investavimo būdas sukėlė susidomėjimą tarp turtingojo elito atstovų, kurie vertina jį kaip filantropijos bei vyriausybės iniciatyvų alternatyvą, tad atsirado gausus būrys sekėjų. Kapitalizmas, teigia jie, gali greičiau išspręsti kai kurias iš šių problemų, pajungdamas rinkų galią. Kad ir kokiais gerais ketinimais vadovautųsi investuotojai, jų pastangos dar nepakankamos norint įveikti bet kurią iš didžiųjų problemų.
Investuotojų pastangos ir perspektyvos
Įstaigos, išlaikomos iš aukų fondo, šeimos, pensijų fondai ir turto valdytojai, pirmiausia iš Jungtinių Valstijų, daugiausia dėmesio skiria investicijoms, kurios padėtų spręsti klimato kaitos problemą ar pagerintų galimybes už prieinamą kainą įsigyti būstą, užsitikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą bei ugdymą. Iššūkiai tik stiprina tokias pastangas. O planeta nekantriai laukia rezultatų.
„Dešimt metų vyksta konferencijos, kuriose žmonės diskutuoja, kas yra tas „poveikį darantis investavimas“, teigia Trevoras Neilsonas, vienas iš „I(x) Investments“ įkūrėjų ir generalinių direktorių. „I(x) Investments“, veikianti Niujorke bei Los Andžele, teigia siekianti suteikti svorio „tikslinio pelno“ idėjai. T. Neilsonas, dirbęs Billo Clintono administracijoje, „Gates Foundation“ fonde, o ne per seniausiai - ir „J. Todd Morley’s G2 Investment Group“ investicinėje grupėje, 2015 metais suvienijo jėgas su savo bičiuliu Howardu Warrenu Buffetu - Warreno Buffeto vaikaičiu, - kad įkurtų, anot jų pačių, „Berkshire Hathaway, orientuotą į poveikį darantį investavimą“. Anot jų, užuot pritraukus tradicines investicijas, reikia sukurti „nuolatinio kapitalo“ struktūrą, kuria remdamiesi investuotojai prisiimtų įsipareigojimus skirti kapitalo neapibrėžtą laiką. Vėliau „I(x)“ panaudos tą kapitalą pradiniam įmonių finansavimui, kuris darys joms poveikį ir padės augti.
„Mes siekiame tapti ilgalaikiu konglomeratu ir galiausiai surengti pradinį viešą akcijų platinimą (IPO), tam, kad galėtų prie schemos prisidėti, tarkim, į pensiją pasitraukęs mokytojas iš Milvokio“, - sako T. Neilsonas. H.W. Buffetas, kuris moko tikslinio socialinio investavimo pagrindų Kolumbijos universiteto Tarptautinių ir viešųjų ryšių mokykloje, sukūrė „grąžos poveikio“ sistemą, kurią bendrovė naudoja norėdama įvertinti, kiek veiksmingos jos investicijos. Lygiai taip, kaip investuotojai, naudojantys vertės strategiją, tikisi grąžos iš kiekvieno investuoto dolerio, naudojant šį metodą apskaičiuojamas socialinės ar aplinkosaugos grąžos iš pradinės investicijos vienetas, nepriklausomai nuo to, ar investicija buvo orientuota į lyčių lygybę ar švariąją energetiką. Vis dėlto, praėjus beveik ketveriems metams nuo tokios sistemos sukūrimo, jo paties įmonė išlieka nedidelė. Neseniai jos rinkos vertė siekė apie 72 mln. JAV dolerių.
Iššūkiai ir finansiniai pajėgumai
Poveikį darantis investavimas yra dalis platesnio masto tendencijos, orientuotos į „socialiai atsakingą investavimą“ (angl. „socially responsible investing“), šįmet pasiekusį 30,7 trilijono dolerių ribą, rodo „Global Sustainable Investment“ duomenys. Apskritai socialiai atsakingo investavimo atveju, pavyzdžiui, alkoholio ar iškastinio kuro įmonės gali būti neįtraukiamos į investicijų portfelį; arba, tarkim, priimant investicinius sprendimus atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinių bei valdymo rizikų mokslinius tyrimus. Poveikį darančiu investavimu siekiama ištesėti investuotojams optimistinį pažadą, esą jie galės tiesiogiai ir apčiuopiamai toliau didinti savo ekonominę vertę. Tai skamba pernelyg optimistiškai, kad tuo būtų galima patikėti.
Iš tiesų, norint daryti ženklų prasmingą poveikį, prireiks didesnių finansinių pajėgumų, nei pasaulio milijardieriai, labiausiai sunerimę dėl socialinių problemų, gali sutelkti. Pasaulio banko (PB) Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) balandžio mėn. prognozėmis, į poveikį orientuotų strategijų mastas - įskaitant ir „žaliąsias“ obligacijas - gali išaugti iki 21 trln. dolerių viešosiose rinkose ir iki 5 trln. dolerių - privačiose rinkose, jeigu 10 proc. aktyvų, kuriuos valdo institucijos bei privatūs ūkiai, bus orientuoti į tokias strategijas. Poveikį darantis investavimas yra beveik išimtinai smulkių rizikos kapitalo fondų strategijų teritorija. Rizikos kapitalo fondų parama gali turėti įtakos vos įsikūrus bendrovei, bet kai įmonės metinės pajamos pakyla iki 100-200 mln. JAV dolerių, neatsiranda daug investuotojų, kurie pakeltų įmonę į kitą lygmenį.
Užuodęs galimybes, privatus akcinis kapitalas pastaraisiais metais plūstelėjo į rinką. Bendrovės, įskaitant TPG, KKR, „Partners Group“, „Bain Capital“ ir „Blackstone Group“, drauge pritraukė per 6 mlrd. dolerių į poveikį orientuotas strategijas, nusitaikydamos į kitos pakopos kapitalą, kuris galbūt padėtų įmonėms sustiprėti ir išaugti. Nors tik ateityje paaiškės, ar joms pavyks pakelti nedideles į poveikį orientuotas įmones virš 100 mln. dolerių lygio, T. Freundlichas tikina, kad į tikslą orientuotas privatus akcinis kapitalas sveikintinas. Verslininkams „poveikio kontekste ypač svarbu nepriimti lėšų, kurios juos nuverstų nuo bėgių“, sako jis.
Grąža ir sėkmės pavyzdžiai
Optimistinis veiksnys yra svarbus elementas, bet rimčiausias komercinis argumentas dėl bet kurios investicijos visada bus siejamas su galimybe pasipelnyti. Poveikį darantis investavimas vis dar niekaip negali atsikratyti asociacijų su mažesne investicijų grąža, tačiau investuotojai teigia pasiekiantys geresnių nei tikėtasi rezultatų. „McKinsey & Co.“, išnagrinėjusi 48 į poveikį orientuotus sandorius 2010-2015 metų laikotarpiu, nustatė, kad vidutinė vidaus grąžos norma (IRR) siekė 10 proc. Pirmajame trejetuke vidutinė grąžos norma sudarė 34 proc. Pasaulio mastu rizikos kapitalo fondų, įsteigtų 2010-2015 m. laikotarpiu, vidutinė IRR 2018 m. rugsėjį siekė 15,9 proc. rodo naujausi „Preqin“ duomenys.
Šios kategorijos investuotojų tikslas - atrasti įmones, „kur pelnas bei poveikis būtų taip persipynę, jog būtų sunku juos vieną nuo kito atskirti“, sako Michaelas Whelchelas, „Big Path Capital“ vadovaujantis partneris. KKR savo į poveikį orientuotą strategiją ir kartu rizikas siejo su energijos taupymo bendrove ir atliekų perdirbėja. Abiem atvejais bendrovių pajamos yra tiesiogiai susijusios su aplinkos apsaugos gerinimu. Poveikį darančio investavimo rinkos dalyviai turi pagrindo manyti, jog tendencija paplis. JAV mėsos pakaitalų gamybos bendrovė „Beyond Meat“ su trenksmu debiutavo JAV biržoje šių metų gegužę: „Beyond Meat“ akcijos pirmąją buvimo Niujorko „Nasdaq“ biržoje dieną šoktelėjo 163 proc., toks kainos šuolis buvo vienas didžiausių JAV įmonių debiutų biržoje istorijoje. T. Freundlicho klientai, investavę į bendrovę 2013 metais, sulaukė grąžos, daugiau nei 20 kartų didesnės už pradinę investiciją, sako jis. „Būtent tipinis sėkmės veiksnys rinkoje užtikrins tokiems investuotojams dideles pajamas ir likvidumą“, - sako jis.
„Tesla Motors“ indėlis į socialiai atsakingą verslą
Kompanijų „Tesla Motors“, „SolarCity“ ir „SpaceX“ įkūrėjui Elonui Muskui Verslo taikos premija skirta už novatorišką technologinių galimybių pritaikymą sistemiškai kovojant su klimato kaita, už kuriamą visuomenės pasitikėjimą atsinaujinančia energetika ir „žaliuoju“ transportu, už jo lyderystę pasaulinėje automobilių pramonėje bei už nuolatinį demonstravimą, kad verslas sugeba spręsti sudėtingas ir kompleksines pasaulinio lygio problemas.
„Verslo taikos apdovanojimai“ ir susitikimas Norvegijoje
Verslo taikos apdovanojimai skiriami verslininkams už pasauliui svarbių problemų sprendimų paieškas, inovacijų sklaidą ir sėkmingą socialiai atsakingą verslą. Lietuvos verslininkas ir visuomenės veikėjas V. Lašas tokio apdovanojimo, kurį kasmet keliems išskirtiniams pasaulio verslininkams skiria iš Nobelio taikos ir ekonomikos premijų laureatų sudaryta komisija, nusipelnė 2012 metais. Jam premija buvo skirta už įvairiapusę inovatyvią ir socialiai atsakingą verslą. V. Lašas, kartu su britų verslininku Richardu Bransonu ir kitais verslininkais, yra įkūręs organizaciją „Carbon War Room“, skirtą klimato kaitą stabdančių technologijų diegimui.
V. Lašas nuo 2012 metų aktyviai dalyvauja organizacijos „Business for Peace Foundation“ veikloje. Verslininkai susitiks Norvegijoje, kur Elonui Muskui bus įteiktas tarptautinis verslo Taikos apdovanojimas „Oslo Business for Peace Award“. V. Lašas ir E. Muskas turės galimybę pasauliui svarbius sprendimus aptarti ir gegužės 16 dieną.
„Su „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėju Elonu Musku domimės panašiomis temomis ir esame ne kartą bendravę asmeniškai. Būtinai aptarsime E. Musko sugalvotą, suomių sparčiai vystomą greitojo transporto sistemą „Hyperloop“, panaudojant ją kaip priemonę sukurti Šiaurės ir Baltijos šalis apjungiantį naująjį Šiaurės superregioną „New Nordic Super Region“, - apie inovatyvius pasaulinių problemų sprendimus kalba V. Lašas.
Lietuvos iniciatyva ir „Tesla“ gigafabriko galimybės
Tai bus puiki proga su „Tesla“ įkūrėju aptarti gigafabriko statybų Lietuvoje galimybes. „Ūkio ministras yra skyręs papildomą finansavimą 3 darbuotojų etatams agentūroje „Investuok Lietuvoje“, taigi - profesionalus dalykinis pasiūlymas „Teslai“ jau intensyviai ruošiamas. Susitikimo Osle metu išsiaiškinsiu, kada ir kaip geriausia pristatyti Lietuvos pasiūlymą „Teslai“, - aktyviai nusiteikęs V. Lašas.
Šių metų pradžioje siekis atkreipti „Tesla Motors“ dėmesį į Lietuvą buvo įgyvendintas greičiau ir žaismingiau negu tikėtasi. Iniciatyvaus Lietuvos jaunimo įgyvendintas projektas „Minecraft Gigafactory LT“, kurio metu lietuviai Kruonio LEZ teritorijoje pastatė virtualų „Tesla“ gigafabriką, per užsienio žiniasklaidą pasiekė didesnę negu 5 mln. pasaulio gyventojų auditoriją - lietuvių žinia buvo paskelbta „The New York Times“, „Mashable“, „Engadget“ ir kituose įtakinguose leidiniuose. Projekto video medžiagą peržiūrėjo virš pusės milijono žmonių.
Iniciatyva Lietuvoje statyti „Tesla Motors“ gigafabriką sulaukė didžiulio Lietuvos visuomenės ir užsienyje gyvenančių lietuvių palaikymo. Kūrybinėse dirbtuvėse diskutavę įvairių sričių profesionalai nustatė, kad Lietuva turi tam reikiamus resursus - žmogiškuosius išteklius, logistinius, gamybinius ir kitus pajėgumus. Vienintelis dalykas, kurį dar reikia sustiprinti - patikėti šiuo ambicingu tikslu.