Antstolio transporto priemonės arešto pagrindai ir tvarka

Antstolio veikla yra griežtai reglamentuota įstatymų, o sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas. Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra turto areštas, kada jis gali būti taikomas transporto priemonėms, kokios yra skolininko teisės ir kaip apskųsti antstolio veiksmus.

Kas yra antstolis?

Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Be to, toks asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus dirbęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir abiem atvejais laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.

Paskirtasis antstolis prisiekia Lietuvos valstybei. Antstolis be įstatyme numatytos veiklos negali eiti jokių kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Antstolių skaičių nustato teisingumo ministras, o sąrašą tvarko Teisingumo ministerija.

Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Turto arešto tvarka ir etapai

Vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.

Turto paieška

Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.

Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.

Turto areštas

Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (LR CPK 675 str. 1 d.). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis Civilinio proceso kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (LR CPK 675 str. 3 d.).

Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (LR CPK 675 str. 5 d.).

Svarbu pažymėti, kad antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Jei teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.).

Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pavyzdžiui, parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.

Areštuoto turto įkainojimas ir pardavimas

Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Turto įvertinimas yra smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.

Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.

Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu. Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.

Antstolio transporto priemonės areštas

Antstolis gali areštuoti įvairų skolininko kilnojamąjį turtą, įskaitant transporto priemones (automobilius, motociklus ir kt.). Dažnai kyla klausimas, ar antstolis gali teisėtai uždėti areštą transporto priemonei, nustačius, kad automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį. Nustačius, kad auto vertė mažesnė negu skola, antstolis areštuos dar kažką, jei neturite kito turto - piniginių lėšų už likusią skolos dalį.

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.

Taigi, jei automobilis yra areštuotas, bet nėra draudimo juo naudotis, skolininkas gali juo važinėti, tačiau negali jo parduoti ar kitaip disponuoti.

Bendrosios sutuoktinių nuosavybės areštas

Mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į bendrąją sutuoktinių nuosavybę, galima pateikti tik esant sutuoktinio, kuris nėra skolininkas, sutikimui arba jei pagal vykdomąjį dokumentą prievolę turi vykdyti abu sutuoktiniai. Ieškovas gali reikalauti, kad bendroji nuosavybė būtų padalyta ir būtų pareikštas mokėjimo reikalavimas, nukreiptas į skolininkui priklausančią bendrosios nuosavybės dalį.

Jeigu, vykdant išieškojimą iš vieno sutuoktinio turto, išieškojimas nukreipiamas į bendrą sutuoktinių nuosavybę, ieškovo naudai preziumuojamas sutuoktinio, kuris nėra skolininkas, sutikimas. Atitinkamą turtą galima areštuoti ir parduoti. Sutikimo prezumpcija netaikoma sutuoktinio, kuris nėra skolininkas, nuosavybės teise turimam nekilnojamajam turtui, jo pajamoms ar lėšoms jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje.

Antstolis mato, kas byloje yra atsakovas. Jūsų turtas laikomas bendra jungtine nuosavybe. Ir antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į jūsų bendrą turtą, kadangi tai yra kartu ir skolininko turtas.

Koks turtas negali būti areštuojamas?

Vykdymo proceso kodekse nustatyti apribojimai, susiję su turto areštu. Draudžiama areštuoti daugiau skolininko turto, nei būtina ieškovo reikalavimui patenkinti ir vykdymo išlaidoms padengti, išskyrus atvejus, kai ieškovo reikalavimo negalima patenkinti jokiais kitais būdais.

Pagal LR CPK 668 str., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Jei antstolis gauna atskaitymus nuo darbo užmokesčio iš darbdavio, dar kartą vykdyti išieškojimą nuo banke gauto atlyginimo dalies už darbą yra jau neteisėta.

Pagal Vykdymo proceso kodekso 67 straipsnį negalima paimti namuose nekomerciniais tikslais laikomų gyvūnų. Valstybės turto, kuriam taikomi prekybos apribojimai, ir daiktų, kurių valstybei ar vietos valdžiai, kaip skolininkei, reikia viešosioms pareigoms vykdyti, o šių daiktų perdavimas prieštarautų viešiesiems interesams, taip pat negalima areštuoti. Išvardintus daiktus galima areštuoti, jei pardavėjas, remdamasis finansiniu reikalavimu, užtikrintu nuosavybės teisės išlaikymu dėl šių daiktų pardavimo, reikalauja priverstinio vykdymo.

Pajamų arešto apribojimai

Pajamų arešto apribojimai nustatyti Vykdymo proceso kodekso 131 ir 132 straipsniuose. Negalima areštuoti socialinių išmokų pagal Socialinės paramos įstatymą (bedarbio pašalpų, dotacijų, transporto ir būsto lengvatų ir subsidijų verslui pradėti, mokamų per Estijos nedarbo draudimo fondą), taip pat išmokos represijas patyrusiam asmeniui, mokamos pagal Okupacinės valdžios represijas patyrusių asmenų įstatymą.

Jei, pareiškus mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į kitą skolininko turtą, ieškovo reikalavimas nebuvo visiškai patenkintas arba tikėtina, kad nebus visiškai patenkintas, o atsižvelgiant į reikalavimo rūšį ir pajamų dydį areštuoti turtą yra sąžininga, pagal ieškovo prašymą galima pareikšti mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į tam tikras pajamas.

Jeigu mokėjimo reikalavimą nukreipiant į kitą skolininko turtą nebuvo iki galo patenkintas arba, tikėtina, nebus iki galo patenkintas vaiko išlaikymo reikalavimas, gali būti areštuojama iki pusės nurodytų pajamų.

Jeigu išieškant iš skolininko kito turto nebuvo arba, tikėtina, nebus iki galo patenkintas reikalavimas, kiekvieną mėnesį galima areštuoti iki 20 proc. skolininko pajamų, jeigu jos neviršija nurodytos sumos, atėmus Estijos statistikos biuro skelbiamą nominalaus minimaliojo pragyvenimo lygio sumą. Skaičiuojant šias sumas neatsižvelgiama į skolininko atžvilgiu užvestų vykdymo bylų skaičių. Pajamos neareštuojamos, jeigu jos nesiekia Estijos statistikos biuro skelbiamos nominalaus minimaliojo pragyvenimo lygio sumos. Ši nuostata netaikoma išieškojimui pagal vaiko išlaikymo reikalavimus.

Jeigu skolininkas turi išlaikytinių, 20 proc. dydis apskaičiuojamas remiantis jo pajamomis, likusiomis atėmus tiek neareštuotiną sumą, tenkančią kiekvienam išlaikytiniui, tiek Estijos statistikos biuro skelbiamą nominalaus minimaliojo pragyvenimo lygio sumą. Jei skolininkas išlaiko kitą asmenį arba moka jam alimentus pagal įstatymą, suma, kuriai turto areštas netaikomas, dėl kiekvieno išlaikomo asmens didinama vienu trečdaliu minimaliosios mėnesinės algos (išskyrus atvejus, kai priverstinio vykdymo dalykas yra reikalavimas dėl vaiko išlaikymo).

Pagal Vykdymo proceso kodekso 133 straipsnį antstolis skolininko prašymu per tris darbo dienas panaikina skolininko sąskaitos areštą tokia apimtimi, kuri garantuoja skolininkui pajamas, kurioms netaikomas turto areštas.

Antstolio veiksmų apskundimas

Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko rodo gavimo datą) pateikiant skundą antstoliui. Jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egzempliorių turite pateikti ir teismui.

Skundas dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti per Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą pateikiamas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Šio antstolio ar antstolio atstovo veiksmai arba atsisakymas juos atlikti, skundas pateikiamas pavaduojamo ar atstovaujamo antstolio kontorai. Šiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas.

Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.

Senaties terminas

Įsiteisėjusiu sprendimu pripažintiems reikalavimams ir reikalavimams, kylantiems iš teisminio susitarimo arba kito vykdomojo dokumento, taikomas senaties terminas yra dešimt metų. Reikalavimo dėl pasikartojančių prievolių vykdymo, išskyrus reikalavimus dėl vaiko išlaikymo prievolių vykdymo, senaties terminas yra treji metai dėl kiekvienos atskiros prievolės, neatsižvelgiant į reikalavimo teisinį pagrindą. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo kalendorinių metų, kuriais sueina reikalavimo pagal prievolę vykdymo terminas, pabaigos.

Kaip nuimamas areštas nuo turto?

Nėra konkretaus termino, priklauso nuo antstolio. Paprastai užtrunka nuo kelių dienų iki savaitės. Tačiau įvykdžius antstolio reikalavimus reikia papildomai informuoti antstolį, nes jis nežino, kieno pinigai pervesti į jo depozitinę sąskaitą, kitaip galite ilgai ir nuobodžiai laukti arešto nuėmimo. Antstolis galėtų nuimti sąskaitos areštą nebent pats mokėtumėte skolą. Paliks įstatymu numatytą dalį, kurią galėsite pasiimti banke.

Patarimai, kaip išvengti turto arešto ir išspręsti problemas

Visada pirmiausia tartis su antstoliu. Reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete. Kiekvieną mėnesį Lietuvos antstolių rūmai gauna panašaus turinio paklausimų raštu ir telefonu. Tai liudija, kad ir praėjus keliolikai metų po antstolių reformos, problemos dar neišnyko. Į tokias situacijas patekusiems žmonėms pataria antstolė Inga Karalienė: „Tai iki 2003 metų veikusių teismo antstolių kontorų darbo klaidos. Kartais žmogus net nežino apie užsilikusį nepanaikintą areštą ir jis visai netrukdo. Bet kai tik pradedami tvarkyti turtiniai reikalai, nepanaikintas areštas gali tapti rimta kliūtimi. Pavyzdžiui, bankas tokiu atveju atsisako suteikti paskolą. Nors asmuo būna visiškai atsiskaitęs, bankas, turėdamas informacijos apie nepanaikintą areštą, tokį klientą laiko nepatikimu, nes manoma, jog žmogus vis dar gali turėti skolų. Įvairių keblumų kyla ir tada, kai po skolų sumokėjimo lieka areštuotas asmenų turtas, kadangi įstatymai draudžia tokiu turtu disponuoti. Jeigu automobilis kažkada buvo areštuotas ir jo areštas liko nepanaikintas, šio automobilio nepavyks išregistruoti iš Kelių transporto priemonių registro ir oficialiai parduoti net metalo laužo supirkėjams. Iš kasdieninio darbo praktikos žinome, kad tebėra nemažai 2000-2002 metų ir netgi senesnių lėšų bei turto areštų, kurie liko nepanaikinti, nors šiuo metu jokie išieškojimo veiksmai savininkų atžvilgiu neatliekami. Jeigu vykdomosios bylos po reformos nepateko į privačių antstolių kontoras, šiuo metu iškylančius banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas.“

Tačiau prieš kreipiantis į teismą, būtina pasirūpinti įrodymais, kad skola tikrai yra sumokėta. Pirmiausia reikėtų banke išsiaiškinti, kokia teismo antstolių kontora buvo areštavusi lėšas arba turtą, koks buvusių antstolių patvarkymo numeris ir tiksli data. Kitas žingsnis - nuvykti į teismą, prie kurio iki antstolių reformos veikė minėta teismo antstolių kontora. Teismo archyvui reikia pateikti rašytinį prašymą, nurodant visus savo, kaip buvusio skolininko, duomenis ir kitas iš banko dokumentų paaiškėjusias sąskaitos arešto aplinkybes.

Dažnai archyvinėje vykdomojoje byloje esančių duomenų pakanka, kad skolos sumokėjimo faktas būtų įrodytas. Byloje gali būti atitinkamos žymos, kad skola yra išieškota. Taip pat archyve galima susirasti administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kurią nagrinėjant buvo priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo. Tokioje byloje gali būti iš teismo antstolio kontoros grįžęs vykdomasis raštas su teismo antstolio įrašu apie visišką atsiskaitymą. Teisme reikėtų pasidaryti šių dokumentų kopijas.

Išskirtiniais atvejais, kai labai sena archyvinė byla jau sunaikinta ir dokumentinių įrodymų nebelikę, kartu su prašymu panaikinti areštą teismui galima pateikti bankinių pavedimų kopijas bei rašytinius išieškotojų patvirtinimus, kad su jais yra visiškai atsiskaityta. Prašymą panaikinti areštą reikia pateikti tam pačiam apylinkės teismui, kuriame yra archyvinė vykdomoji byla. Toks prašymas teismui žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Senų užsilikusių areštų būna ir tais atvejais, kai teismai taikydavo laikinąsias apsaugos priemones ieškinio užtikrinimui. Daugeliui žmonių gana sunku prisiminti, ar šias priemones taikė teismo antstolis, ar teismas. Jeigu iš pirminės informacijos aiškiai žinoma, kad areštą taikė būtent teismas, bet ne teismo antstolių kontora arba kita šią teisę turinti institucija, reikėtų iš karto raštu kreiptis į tą teismą, kuriam nagrinėjant bylą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Prašyme teismui reikėtų nurodyti, kokią konkrečią bylą nagrinėjant buvo paskirtas areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė, ir prašyti teismo šį areštą panaikinti, taip pat pridedant prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus.

Suprantama, kad visos minėtos procedūros atima laiko ir sukelia žmonėms tam tikrų nepatogumų, tačiau paprastesnio būdo ištaisyti senas klaidas šiandien nėra. Panašių bylų nagrinėjimas teismuose neužtrunka ilgai, kadangi sprendžiami klausimai nėra sudėtingi. Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

Svarbūs terminai

tags: #antstolis #negali #arestuoti #transporto #priemones #be