Šis referatas supažindina su automobilių raidos istorija pasaulyje ir Lietuvoje, apžvelgia svarbiausius pakitimus automobilių gamyboje nuo jų atsiradimo iki šių dienų. Pateikiama informacija apie automobilių skaičiaus kitimą, variklių bei apsaugos sistemų tobulėjimą ir komforto didėjimą.
Automobilio atsiradimas ir pirmieji žingsniai
Automobilis (gr. Autos - pats + lot. mobilis - judamas) - tai variklio varoma ratinė mašina, skirta keleiviams ir kroviniams vežti. Prieš dešimtmetį pasaulis paminėjo automobilio šimtmetį. Pirmoji svarbi data - 1885 metai, kai Karlas Bencas pagamino ir išbandė triratį automobilį su benzininiu varikliu. Gerokai ankščiau, 1769 metais, Ž. Kiunjo ratiniam vežimui pritaikė garo mašiną, kurios greitis siekė vos 4 km/h, o vežamoji galia - 2,5 tonos. Jau 1831 m. Anglijos keliais važinėjo garo varomi automobiliai.
Tačiau ši naujovė buvo sutikta priešiškai. Su garo automobiliais kovojo ne tik gyventojai, bet ir arklių bei geležinkelių transporto savininkai, taip pat vyriausybė. Pirmaisiais automobilių išradėjais pasaulyje laikomi vokiečių inžinieriai Karlas Bencas (Karl Benz) ir Gotlybas Daimleris (Gottlieb Daimler). Nors jie niekada nebuvo susitikę ir net nebuvo pažįstami, 1885-1886 m. sukonstravo pirmuosius savaeigius ekipažus su vidaus degimo varikliais. K. Benco automobilis buvo triratis su 0,55 kW varikliu ir važiavo 16 km/h greičiu, o G. Daimlerio - dviratis, tapęs šiuolaikinio motociklo prototipu.
Šiandien pirmieji Benco ir Daimlerio automobiliai atrodo stebėtinai: dideli siauri ratai, virbalų storio stipinai, vairas - plieninis iš grindų styrojęs strypas su rankena, variklis įtaisytas po vairuotojo sėdyne. Tačiau automobilio išvaizda greitai keitėsi: panašumas į karietą vis mažėjo, variklis buvo perkeltas į priekį, atsirado apvalus vairas.
Automobilio plitimas Europoje ir Henrio Fordo revoliucija
Automobilio tėvynė - Vokietija, tačiau vokiečiai iš pradžių nepripažino šio išradimo ir neskubėjo jo pirkti. Bandyti automobilius buvo leidžiama tik naktį, toli už miesto, o gatvėse mašinų greitis buvo ribojamas iki 10 km/h. Tačiau kitose šalyse, ypač Prancūzijoje, automobiliai plito. Prancūzai ne tik pirko Benco automobilius, bet, įsigiję licenciją Daimlerio varikliui, sukūrė pirmuosius savo automobilius ir net suorganizavo pirmąsias automobilių lenktynes Paryžius - Ruanas 1898 m.
Nuo mažens K. Bencas (1844-1929 m.) labai domėjosi varikliais ir visą gyvenimą paskyrė automobiliui. Pirmasis Benco triratis automobilis buvo sukonstruotas iš plieninių vamzdžių, svėrė 263 kg ir turėjo užpakalyje įtaisytą keturtaktį vieno cilindro vandeniu aušinamą benzininį variklį. Dėl aistros automobiliams K. Bencui ne kartą teko patirti finansinių sunkumų. 1894 m. jis pradėjo serijomis gaminti prieš metus sukurtą „Viktoriją“, o 1897 m. - naują modelį.
Inžinierius išradėjas G. Daimleris, sulaukęs 48 metų, staiga nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą. Jis pavertė sodo daržinę dirbtuve-garažu ir po keliolikos sunkaus darbo mėnesių kartu su V. Maibachu pagamino variklį su gulsčiu horizontaliu cilindru, galintį daryti 250 sūkių per minutę. 1883 m. jis gavo patentą už šį variklį. Vėliau Daimleris patobulino variklį, įtaisydamas cilindrą vertikaliai ir patobulindamas kuro padavimo bei uždegimo sistemą. Naujas variklis buvo mažesnis, lengvesnis ir 1885 m. buvo įmontuotas į paprastą keturratį arklių vežimą, kurio užpakaliniams ratams variklis sukdavo diržine pavara. Vėliau motorus Daimleris įmontavo motorinėje valtyje (1886 m.), lunaparko geležinkelyje ir tramvajuje (1888 m.), gaisrininkų vežime (1892 m.). Daimlerio varikliai labai išgarsėjo. 1890 m. įkurta Daimlerio automobilių bendrovė (Daimler Motoren-Gesellschaft) gamino automobilius su Daimler varikliais. Šios firmos prekybos atstovas Prancūzijoje buvo Emilis Jelinekas, didelis automobilių ir automobilių sporto entuziastas. 1900 m., kai buvo pagamintas Maibacho sukonstruotas naujas Daimlerio automobilio modelis, Jelinekas pasiūlė jį pavadinti „Mercedes“.
1903 m. Henris Fordas (Henry Ford) įkūrė JAV „Ford Motor Company“ ir pirmasis pradėjo serijinę automobilių gamybą. Pirmojo automobilio „Model T“ 1908-1927 metais buvo pagaminta ir parduota 15 milijonų vienetų. Šis modelis pelnė pasaulinę šlovę. Kai gamykloje pradėjo veikti pirmoji pasaulyje judanti automobilių surinkimo linija, milijoninis Fordas buvo pagamintas jau 1915 m. Ši kompanija dirbo labai sėkmingai: 1917 m. pagamino pirmąjį sunkvežimį „Ford TT“, 1918 m. pradėjo statyti „Rouge“ automobilių gamybos kompleksą, o 1922 m. „Ford Motor Co.“ nusipirko „Lincoln Motor Company“.
XX amžiaus automobilių pramonės evoliucija
XX a. 7-8 dešimtmečiuose pradėti gaminti modernesni automobiliai, kuriuose buvo įtaisyta nepriklausoma priekinių ratų pakaba, automatinė sankaba, šildomas kėbulas, hidrauliniai stabdžiai (be stiprintuvo), antiblokavimo sistema, šviesos signalizacija, radijo ryšys. Didžiausias greitis siekė 100-120 km/h. 9-tame dešimtmetyje ėmė plisti automobiliai su dyzeliniu ir dujiniu varikliu, turintys oro kondicionierių, vairo ir stabdžių stiprintuvus, naudojantys bešvinį benziną. Atsirado patogių automobilių traukinių su televizoriumi.
Tuo metu sėkmingai vystėsi ir dirbo ne tik „Mercedes“ ir „Ford Motor Company“, bet ir daug kitų firmų, kurios išgarsėjo visame pasaulyje kaip gaminančios gerus automobilius. Kompanijų pasaulyje daugėjo labai sparčiai, nes stipriai augo ir automobilių paklausa.
1995 m. pasaulyje pagaminta 36,3 mln. lengvųjų automobilių, palyginti su 35,6 mln. 1994 metais, tačiau mažiau nei rekordinis 36,7 mln. kiekis 1990 m. Įdomiai klostosi dviejų didžiausių pasaulio lengvųjų automobilių gamintojų - Japonijos ir JAV - santykiai. 1995 metais šioms šalims teko 38,5% pasaulio lengvųjų automobilių gamybos, palyginti su 44% 1990 metais ir 46% 1980 metais. 1995 m. abi valstybės sumažino gamybą. Japonijos lengvųjų automobilių gamyba sumažėjo nuo beveik 10 mln. 1990 m. iki 7,6 mln. 1995 m. JAV gamyba didėjo 1991-1994 m. nuo 5,4 iki 6,6 mln. Japonija yra didžiausia pasaulyje lengvųjų automobilių eksportuotoja, JAV - importuotoja. Didžiųjų Japonijos automobilių gamintojų „Toyota/Lexus“, „Honda/Acura“, „Nissan/Infiniti“, „Mazda“, „Mitsubishi“ gamyklos JAV gamina apie 25% šios šalies automobilių.
1995 m. didėjo lengvųjų automobilių gamyba Vakarų Europoje, kuriai teko per 36% pasaulio gamybos. Sparčiausiai gamyba didėja Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuris be Japonijos jau dabar gamina 10% pasaulio lengvųjų automobilių. Pietų Korėja, Taivanas, Indija, Kinija, Malaizija, Indonezija, Tailandas - anaiptol ne visas naujųjų automobilių gamintojų sąrašas. Pietų Korėja, 1995 metais nustūmusi Ispaniją, 1993 metais Italiją, 1992 metais Didžiąją Britaniją, 1991 metais Rusiją ir 1990 metais Kanadą, tapo penktąja pasaulyje lengvųjų automobilių gamintoja.
Lengvųjų automobilių pramonė atsigauna Čekijoje ir Lenkijoje, kurių įmonės tapo galingiausių Europos koncernų padaliniais. Seniai praėjo tie laikai, kai automobilį gamindavo vienoje šalyje ar tuo labiau įmonėje. Automobiliai surenkami vartojimo rajonuose, o atskirų agregatų ir detalių fabrikai išmėtyti visame pasaulyje. Didžiausios automobilių bendrovės tapo didžiuliais tarptautiniais konglomeratais.
1995 m. kasmetinėje žurnalo „Fortune“ didžiausių pasaulio bendrovių (korporacijų) apžvalgoje tarp 100 didžiausių korporacijų 13 buvo automobilių gamintojos. Žymiausios tarptautinės korporacijos siūlo potencialiems vartotojams platų automobilių modelių asortimentą nuo pigesnių „liaudiškų“ iki prabangių, dažnai vienetinės gamybos. Vienu populiariausiu masinės gamybos automobiliu pelnytai laikomas „Volkswagen“ gaminamas „Käfer“ (lietuviškai „vabalas“). Nuo 1937 metų „vabalų“ pagaminta per 20 milijonų.
Automobilių pramonės įtaka ekonomikai ir socialiniai aspektai
Automobilių gamyba buvo vienas iš pagrindinių pramonės sektorių, formavusių 20 a. ekonomiką ir net miestų plėtrą. Tačiau, kaip ir bet kuri kita pramonės šaka, laikui bėgant ji susidūrė su nuosmukiais, palikusiais gilų pėdsaką ne tik ekonomikoje, bet ir urbanistiniame kraštovaizdyje. Dalis anksčiau klestėjusių automobilių gamyklų ir miestų, kurie buvo priklausomi nuo šios pramonės, šiandien yra tapę užmirštais ir apleistais vaiduokliais.
JAV rytuose, Mičigano valstijoje įsikūręs Detroitas, kartais dar vadinamas „Motor City“, yra bene garsiausias apleistas automobilių miestas pasaulyje. Miestas, kuris 20 a. pradžioje klestėjo dėl neseniai atsiradusios automobilių gamybos pramonės. „Ford“, „General Motors“ ir „Chrysler“ įkūrė savo gamyklas šiame mieste, taip pritraukdami tūkstančius darbuotojų iš visos šalies. 20 a. antrojoje pusėje situacija pradėjo keistis. Konkurencija iš užsienio, augančios darbo jėgos kainos, pramonės restruktūrizacija ir demografiniai pokyčiai lėmė Detroito nuosmukį. Gamyklos buvo uždaromos arba perkeliamos, o darbuotojai masiškai paliko miestą. 2013 metais Detroitas paskelbė bankrotą - didžiausią JAV istorijoje.
Flintas, taip pat esantis JAV, Mičigano valstijoje - dar vienas pavyzdys, kaip automobilių pramonės nuosmukis gali paveikti miestą. Čia buvo gaminami puikiai visame pasaulyje atpažįstami automobiliai „Buick“ ir „Chevrolet“. Tačiau 1980-aisiais ir 1990-aisiais „General Motors“ pradėjo uždarinėti gamyklas Flinte. Tai sukėlė ekonominę krizę, o dešimtys tūkstančių žmonių neteko darbo.
Italijos miestas Turinas - dar vienas pavyzdys, kaip automobilių pramonė gali paveikti miesto raidą. „Fiat“ - didžiausias Italijos automobilių gamintojas, buvo pagrindinis Turino ekonomikos variklis nuo pat 20 a. pradžios iki pabaigos. Tačiau 20 a. antrojoje pusėje „Fiat“ susidūrė su įvairiais iššūkiais. „Fiat“ gamyklų uždarymas turėjo itin didelį poveikį tiek miesto ekonomikai, tiek ir socialinei struktūrai.
Vakarų Europa taip pat turi apleistų automobilių gamyklų ir miestų. Vienas iš pavyzdžių - Rūro regionas Vokietijoje. Vienas iš garsiausių pavyzdžių - „Opel“ gamykla Bochume, uždaryta 2014 metais. Kitas įdomus pavyzdys - Švedijos miestas Trollhättan, kuriame buvo įsikūrusi „Saab“ automobilių gamykla. Bendrovė bankrutavo 2011 metais.
Nors Azija yra viena iš sparčiausiai augančių automobilių rinkų, ir čia galima rasti apleistų gamyklų. Vienas iš pavyzdžių - „SsangYong“ automobilių gamykla, kuri buvo uždaryta po kompanijos bankroto.
Automobilių pramonė Lietuvoje ir jos perspektyvos
Pirmasis lengvasis automobilis Lietuvoje įregistruotas 1896 metais. Tai buvo keturvietis „Panhard - Levasseur“. XX a. pradžioje į Kauną buvo atvežtas Vokietijoje pirktas vienas autobusas. 1939 metais Lietuvoje buvo 305 autobusai, 730 sunkvežimių, 2026 lengvieji automobiliai ir 1733 motociklai. Karo metu Lietuvos automobilių parkas beveik sunyko. 1950 metais šalyje liko tik 460 lengvųjų automobilių. Atgavus nepriklausomybę, automobilių skaičius Lietuvoje pradėjo sparčiai augti ir jau naująjį tūkstantmetį sutikome turėdami virš milijono automobilių.
Šiuo metu pasaulyje populiariausios automobilių markės yra: Nissan, Honda, Mitsubishi, Isuzu, Toyota, Mazda, Suzuki, Daihatsu, Lexus (Japonija); Pontiac, Ford, Chrysler, Chevrolet, Buick, Cadillac, Lincoln, Mercury, Jaguar, Dodge, Plymouth, Acura (JAV); Volkswagen, Audi, Opel, Mercedes-Benz, BMW, Porsche (Vokietija); Peugeot, Citroen, Renault (Prancūzija); Hyundai, Kia, Daewoo, Ssangyong (Pietų Korėja); Seat (Ispanija); Rover, Rolls-Royce (D. Britanija); Fiat, Lancia, Alfa Romeo, Ferrari (Italija); Vaz, Gaz (Rusija); Volvo, SAAB, Scania (Švedija); Škoda (Čekija).
Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat didėja. Esant dabartiniams automobilių parko augimo tempams, prognozuojama, kad jau 2005 m. bendras automobilių skaičius viršys 1,5 milijono vienetų. Sparčiai didėja ir santykiniai automobilizacijos rodikliai. Automobilizacijos lygis (transporto priemonių skaičius tenkantis 1000 gyventojų) 1990 m. Lietuvoje buvo 215,3; 1993 m. - 245,3; 1996 m. - 240,2; 1999 m. -306,8. Šis rodiklis yra žymiai mažesnis nei daugelyje kitų Europos šalių.
Didžiosios Britanijos ir Vokietijos automobilių pramonės asociacijų vadovai, lankydamiesi Baltijos automobilių detalių klasteryje (BACC), domėjosi Lietuvos potencialu automobilių pramonės srityje. Jie susitiko su Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministre, susisiekimo viceministre, taip pat lankėsi automobilių pramonės įmonėse, tokiose kaip „Altas Auto“, „Arrival LT“, „Teltonika EMS“, „Elinta“, „Continental“ ir „Hella“.
Pasaulinė automobilių pramonė pereina į ateitį be iškastinio kuro. Šiuo metu sprendžiama dėl didžiulių investicijų baterijų vystymui ir gamybai. Tam būtina užtikrinti pigesnės - žaliosios energijos tiekimą, turėti kompetentingus darbuotojus ir gerą susisiekimą su pagrindiniais gamintojais Europoje.
Lietuvos pramonė nuolat didina efektyvumą, augina kuriamą pridėtinę vertę, diegia modernius skaitmeninimo ir robotikos sprendimus, todėl tapo viena iš lyderių Baltijos ir Šiaurės šalyse. Čia jau dabar kuriami sprendimai elektrinėms transporto priemonėms. Pastaraisiais metais Lietuva pritraukė nemažai užsienio investicijų, orientuotų į automobilių pramonę.
Lietuvos automobilių pramonės sektorius per artimiausius 5 metus planuoja pardavimus padidinti bent 2 kartus ir pasiekti 1,5 mlrd. eurų apyvartą. Bendradarbiavimas su Europos automobilių pramonės lyderiais prie to neišvengiamai prisidės ir suteiks tvarų augimo pagrindą. Sėkmės atveju ši aukštos pridėtinės vertės gamybos plėtra bus dar spartesnė, tačiau tam būtina plėtoti investicijoms reikalingą infrastruktūrą, keisti švietimo sistemą, vystyti tiekimo grandines.
tags: #antrasis #sektorius #automobiliu #pramone