Antifrizo koncentratas: pasirinkimas ir naudojimas

Aušinimo skysčio sistema yra vienas iš svarbiausių komponentų, užtikrinančių tinkamą variklio temperatūrą ir ilgalaikį patikimumą. Žiemą daugelis vairuotojų pastebi sumažėjusį aušinimo skysčio lygį ir svarsto, ar gali tiesiog papildyti rezervuarą koncentruotu aušinimo skysčiu.

Kas yra aušinimo skystis ir antifrizas?

Aušinimo skystis yra aukštos kokybės skystis, skirtas naudoti visų tipų vidaus degimo varikliams aušinti, o taip pat kaip darbinis skystis eksploatuojamiems šilumokaičiams, kai temperatūra yra žema arba vidutinė. Jo sudėtis paprastai apima etilenglikolį (etan-1,2-diolį), antikorozinius priedus ir vandenį. Kai kuriais atvejais gali būti pridėta ir 2-etilheksano rūgštis.

Daug automėgėjų klysta manydami, kad aušinimo skystis ir antifrizas yra du skirtingi produktai. Iš tiesų, aušinimo skystis = antifrizas, ir jie būna įvairių spalvų. Pavadinimas "Tosol" prigijo nuo rusiško aušinimo skysčio, skirto "Žiguliams".

Infografika: aušinimo skysčio sudėtis ir pagrindiniai komponentai

Pagrindinės aušinimo skysčio savybės

Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis:

  1. Neužvirti: Virimo temperatūra - lengviausiai išmatuojamas parametras, ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Tačiau nerekomenduojama virimo temperatūrą tikrinti namų sąlygomis - aušinimo skysčio garai yra nuodingi.
  2. Neužšalti: Kristalizacijos arba užšalimo temperatūra, kuri turi būti ne aukštesnė nei -35°C. Šį rodiklį sudėtingiau išmatuoti ne laboratorijos sąlygomis. Servisuose dažniausiai naudojamas aerometras arba refraktometras. Vienintelis tikslus būdas yra laboratorijoje šaldomo skysčio stebėjimas, kada pradeda formuotis ledo kristalai.
  3. Apsaugoti nuo korozijos: Tai apsauga nuo korozijos ir kavitacijos. Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka. Kavitacija - tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sprogstant iš metalo išplėšiamos mažiausios medžiagos dalelės. Tam itin svarbus antikotozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė. Šias savybes galima patikrinti tik laboratorijose.

Aušinimo skysčių pagrindas yra etilengliukolis, kuris neleidžia užšalti. Į skysčius taip pat dedami priedai, kurie apsaugo aliuminį nuo korozijos, riebokšlius nuo per greito susidėvėjimo, taip pat priedai, kad skystis neputotų ir t.t.

Aušinimo skysčio koncentrato naudojimas

Aušinimo skysčio koncentratas skirtas maišyti su distiliuotu vandeniu tam tikrais santykiais, paprastai 1:1 arba atsižvelgiant į klimatą. Kai koncentratas pilamas tiesiai į sistemą, vairuotojas negali žinoti tikrųjų proporcijų aušinimo kontūre. Neteisinga aušinimo skysčio koncentracija turi įtakos užšalimo temperatūrai ir apsaugai nuo korozijos.

Techniškai variklis nebus iš karto pažeistas, jei šaltą dieną bus įpilta nedidelio kiekio koncentrato. Tačiau tai reikėtų vertinti tik kaip avarinę priemonę. Kad sistema tinkamai veiktų, saugiau paruošti net ir nedidelę mišraus aušinimo skysčio partiją, pavyzdžiui, 100 ml koncentrato + 100 ml distiliuoto vandens.

Paruoštas naudoti aušinimo skystis yra saugiausias pasirinkimas daugumai vairuotojų, nes proporcijas nustato gamintojas, užtikrinantis optimalų našumą žiemą ir vasarą. Kita vertus, aušinimo skysčio koncentratas suteikia lankstumo ir taupo išlaidas, tačiau reikalauja tikslumo.

Kaip sumaišyti aušinimo skysčio / antifrizo koncentratą ir vandenį! Lengvas „pasidaryk pats“ būdas

Aušinimo skysčių tipai ir maišymas

Daugelis automėgėjų renkasi aušinimo skystį pagal spalvą, o ne kas gamintojas, tačiau tai yra klaidingas požiūris. Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų.

Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje, taip sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus.

Per didžiuosius praėjusios žiemos šalčius, atidaręs aušinimo skysčio bakelį, vienas vairuotojas pastebėjo, kad skystis susikristalizavęs. Kad taip nebūtų ir šią žiemą, galvojo pastiprinti skystimėlį. Tačiau kiek klausinėjo, dauguma žinojo, kad yra antifrizo koncentratas, o pas jį mėlynas aušinimo skystis (aka Tosolas), todėl netiko. Vėliau užtiko „Aušinimo skysčio koncentratą“ Gamintojas - „Autochemija“, kurio litro kaina buvo lyg 7,49 Lt.

Antifrizų klasifikacija pagal standartus

Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volkswagen AG TL774 standartą. Rinkoje galima rasti šias klasifikacijas:

  • G11 (geltonas) - skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių. Gaminamas etilenglikolio pagrindu. Rekomenduojama keisti kas 3 metus.
  • G12, G12+ (raudonos spalvos) - skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų. Keičiami kas 5 metus.
  • G12++ (violetinis) - automobiliams nuo 2005 metų. Keičiami kas 5 metus.
  • G13 (violetinis) - skirtas automobiliams nuo 2008 m. Pasak gamintojo, pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.

Taip pat rinkoje galima rasti G48, G30, G40, GG40, kurie pavadinti pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą.

Pigiausias (žalias) aušinimo skystis dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu. Jis yra vienas pigesnių pasirinkimų rinkoje ir nėra klasifikuojamas.

Lentelė: antifrizų tipai, spalvos ir keitimo intervalai

Aušinimo skysčių sudėtis ir kokybės skirtumai

Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint kuo ilgiau išsaugoti aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtina skiesti tik distiliuotu vandeniu.

Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis, tačiau kartais gamintojai norėdami sumažinti gamybos kaštus naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą - krentant temperatūrai, jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.

Atsargiai renkantis aušinimo skystį

Deja, ne visada reikia pasitikėti tuo, ką perskaitysite ant etiketės. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų, priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai taip klaidindami vartotoją. Problema tame, kad Lietuvoje nėra konkrečios atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų rinkoje esančių aušinimo skysčių kokybę ir atitikimą standartams.

Pavyzdžiui, antifrizas BS, gaminamas "Lestos", Europoje jau nebenaudojamas apie 30 metų. Vietoj jo naudojami antifrizai G48 (G11 pagal WV) ir G30 (G12 pagal WV).

Dabar yra daug „pilstukininkų“, kurie tik pakeičia „Tosol“ spalvą ir pardavinėja kaip gerą produktą. Gero raudono G30 antifrizo kaina rinkoje turėtų būti apie 33-35 Lt už 5kg. O pirkėjai turguje, nusipirkę už 18 Lt, yra žiauriai apgudinėjami. G48 turėtų kainuoti apie 29-30 Lt. O paprasčiausias žalias BS - apie 22-23 Lt.

„Lestos“ skysčiai tarpusavyje maišosi be problemų, tačiau klausimas, kam maišyti. Geriau jau keisti pilnai sistemą.

Aušinimo sistemos priežiūra

Daugelis vairuotojų klysta manydami, kad aušinimo skysčių nereikia keisti. Aušinimo sistema gali būti sudaryta iš šešių skirtingų metalų: aliuminio, plieno, ketaus, vario, žalvario ir bronzos. Siekiant užtikrinti ilgaamžiškumą ir tinkamą variklio darbą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir kokybę, bei jį keisti pagal gamintojo rekomendacijas.

Renkantis aušinimo skystį, verta atkreipti dėmesį į gamintojus, tokius kaip Lesta, Polar, Elf, Valvoline ar Comma. Taip pat galima pirkti ir iš didžiųjų prekybos tinklų, tačiau dėl raudono antifrizo visada verta pagalvoti.

Pavojingumo frazės ir atsargumo priemonės

Aušinimo skystis gali būti pavojingas, todėl svarbu laikytis saugumo reikalavimų:

  • H302 Kenksminga prarijus.
  • H373 Gali pakenkti organams (inkstai), jeigu medžiaga veikia ilgai arba pakartotinai (prarijus).

Atsargumo priemonės:

  • P102 Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.
  • P264 Po naudojimo kruopščiai nuplauti rankas.
  • P270 Naudojant šį produktą nevalgyti, negerti, nerūkyti.
  • P301+P312 PRARIJUS: Pasijutus blogai, skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją.

tags: #antifrizo #konsentratas #atsiliepimai