Variklio aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis yra svarbus komponentas, skirtas apsaugoti variklio aušinimo sistemą nuo per didelio slėgio. Jo pagrindinė funkcija - kompensuoti aušinimo skysčio tūrio pokyčius, atsirandančius dėl temperatūros svyravimų.
Kas yra aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis ir kodėl jis reikalingas?
Išsiplėtimo bakelis yra nedidelis plastiko indas su specialiu dangteliu, į kurį pildomas aušinimo skystis. Jo paskirtis - neleisti aušinimo skysčiui ištekėti iš sistemos, kai varikliui dirbant ir įkaistant skysčio tūris didėja. Šis bakelis yra įrengtas po variklio gaubtu, o optimalus aušinimo skysčio lygis turėtų siekti maždaug pusę bakelio aukščio.
Priklausomai nuo konkretaus variklio modelio, išsiplėtimo bakelio tūris gali svyruoti nuo 1,5 iki 8 litrų. Bakelyje yra du vamzdeliai, skirti prijungti žarnas, užtikrinančias skysčio cirkuliaciją. Apatinė žarna prijungiama prie aušinimo linijos, o viršutinė naudojama garams ir orui pašalinti iš sistemos. Ant bako šoninės sienelės yra pažymėtos kontrolinės ribos: MIN (minimumas) ir MAX (maksimumas). Tinkamas aušinimo skysčio lygis turėtų būti tarp šių žymų.
Išsiplėtimo bako dangtelio funkcijos
Išsiplėtimo bako dangtelis yra suprojektuotas su dviem vožtuvais: apsauginiu ir vakuuminio. Šie vožtuvai yra būtini tinkamam slėgio reguliavimui bakelyje, užtikrinant sistemos saugumą ir efektyvumą.
Galimi aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio gedimai
Nors išsiplėtimo bakelis yra palyginti paprastas komponentas, gali kilti šie gedimai:
- Bako nuotėkis: Dėl medžiagos susidėvėjimo ar mechaninių pažeidimų bakelis gali pradėti leisti aušinimo skystį.
- Vakuuminio vožtuvo gedimas: Tai gali sukelti oro patekimą į aušinimo skystį, sutrikdant jo cirkuliaciją ir aušinimo efektyvumą.
- Apsauginio vožtuvo gedimas: Netinkamai veikiantis apsauginis vožtuvas gali lemti per didelį slėgio kaupimąsi sistemoje, o tai gali pažeisti jungtis ir kitas aušinimo sistemos dalis.
Antifrizo dingimas ir jo priežastys
Dingstantis aušinimo skystis yra rimta problema, galinti sukelti variklio perkaitimą (arba užšalimą žiemą). Reguliarus antifrizo lygio tikrinimas bakelyje yra būtinas, net jei dauguma automobilių turi indikaciją skydelyje. Kartais indikacija gali nesuveikti, todėl vizualinis patikrinimas yra svarbus.
Akivaizdūs nutekėjimo simptomai ir diagnostika
Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas". Jei nustatėte aušinimo skysčio nutekėjimą, visada jį greitai išvalykite, nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir apskritai gamtai.
Kitas paprastas būdas pastebėti aušinimo skysčio trūkumą - stebėti variklio temperatūros daviklį. Norėdami sužinoti, ar jūsų variklyje trūksta ar dingsta aušinimo skysčio, tiesiog patikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildykite jį, tada stebėkite lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
Dažnos aušinimo skysčio nutekėjimo priežastys
- Radiatoriaus korozija: Variklio dalys patiria didelę trintį ir ekstremalią temperatūrą, o tai sukelia tam tikrus gedimus. Korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
- Sugedusios žarnos: Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti kaltininkas. Einant laikui, žarnos tampa kietos ir "trapios", praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir pan.
- Radiatoriaus dangtelio gedimas: Radiatoriaus dangtelis atrodo nereikšmingas, tačiau jis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti. Pavargęs radiatoriaus kamštelis nebegali laikyti slėgio, o tai gali sukelti gurguliavimą išsiplėtimo bakelyje po intensyvaus važiavimo.
- Variklio galvos tarpinės pažeidimas: Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, to galite ilgą laiką nepastebėti. Tarpinė turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
- Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje taip, kaip priklauso. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
- Išsiplėtimo bako įtrūkimai: Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
- EGR aušinimo sistemos nuotėkis: Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti.
Kiti patarimai ir požymiai
- Stebėkite išmetamų dūmų spalvą - jei balta, turite problemą.
- Reguliariai tikrinkite variklio alyvą - jei jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
- Gurguliavimas išsiplėtimo bakelyje po išjungimo gali rodyti radiatoriaus kamštelio problemas.
- Jei apatinė radiatoriaus žarna šalta, o pečiukas šildo gerai, tai gali rodyti termostato užstrigimą.
Aušinimo skysčio keitimas ir pasirinkimas
Vairuotojai neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį, galvodami, kad tai toks skystis, kurio keisti nereikia. Vis dėlto, tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jei nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirmiausia išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Taip pat, jei nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.
Alternatyvos tradiciniams aušinimo skysčiams: bevandeniai aušinimo skysčiai
Tradiciniai variklių aušinimo skysčiai, daugumoje automobilių ir motociklų, yra pagaminti vandens ir etilenglikolio pagrindu. Nors jie efektyviai aušina variklį, vanduo, esantis jų sudėtyje, turi nemažai trūkumų. Pagrindinis iš jų - vandens virimo temperatūra, kuri jūros lygyje yra 100°C. Net ir su antifrizo priedais bei padidintu slėgiu sistemoje, šis mišinys gali užvirti esant aukštai variklio temperatūrai, ypač prie degimo zonos, kur metalo temperatūra gali siekti ir viršyti 115°C.
Tokie virimo procesai sukelia garų susidarymą, kurie žymiai blogiau perneša šilumą nei skystis. Vandens garai plečiasi daugiau nei 1200 kartų, taip didindami slėgį sistemoje ir formuodami „karštus taškus“ ant metalinių paviršių. Norint to išvengti, aušinimo sistemos yra užsandarinamos ir jose sukeliamas papildomas slėgis, kuris teoriškai pakelia vandens virimo temperatūrą iki 120°C. Tačiau dinamiškoje variklio aplinkoje, kurioje yra dideli slėgio skirtumai ir sūkuriai, vandens pagrindu pagamintas aušinimo skystis gali užvirti net ir esant papildomam slėgiui.
Bevandeniai aušinimo skysčiai, tokie kaip „Hawk Waterless Coolants“ (toliau - „Hawk“) ar „EVANS“, siūlo kitokį sprendimą. Šie skysčiai neturi vandens, todėl jų virimo temperatūra yra žymiai aukštesnė - virš 180°C. Tai užtikrina, kad aušinimo skystis išliktų skystas visame darbinės temperatūros diapazone, palaikydamas nuolatinį kontaktą su metaliniais paviršiais ir užtikrindamas efektyvų aušinimą be garų susidarymo.
Bevandenių aušinimo skysčių privalumai
- Aukštesnė virimo temperatūra: Virš 180°C, kas eliminuoja garų susidarymą ir „karštų taškų“ formavimąsi.
- Atsparumas užšalimui: „Hawk“ aušinimo skystis neužšąla iki -40°C.
- Apsauga nuo korozijos: Bevandenis skystis nesukelia oksidacijos ir galvanizacijos procesų, taip apsaugodamas variklį nuo korozijos.
- Ilgesnis tarnavimo laikas: „Hawk“ gali išsaugoti savo savybes daugiau nei 20 metų, arba neribotą laiką, jei nėra užterštas vandeniu.
- Mažesnė kavitacijos rizika: Dėl mažesnio slėgio sistemoje sumažėja kavitacijos ir erozijos tikimybė.
- Nenuodingumas: Nenuodingas, skirtingai nuo tradicinių antifrizų, kurių sudėtyje yra etilenglikolio.
Bevandenių aušinimo skysčių naudojimo ypatumai
- Pakeičiant tradicinį aušinimo skystį bevandeniu, vandens kiekis sistemoje neturėtų viršyti 3%.
- Bevandenis „Hawk“ skystis gali būti maišomas su vandeniu, bet viršijus 5% vandens kiekį, prarandami visi jo privalumai.
- Tradiciniai aušinimo skysčiai yra toksiški ir turi būti utilizuojami pagal nustatytas taisykles.
Kur įsigyti aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelį?
Mūsų parduotuvėje galite įsigyti įvairių gamintojų aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelių. Internetiniame kataloge galite savarankiškai pasirinkti tinkamą bakelį, o mūsų pardavimų vadybininkai visada pasiruošę suteikti profesionalią pagalbą. Atsiradus aušinimo sistemos gedimui, nedelsdami kreipkitės į servisą.
tags: #antifrizo #issipletimo #bakelis #variklyje