Vasario 10 d. vyko VATŽŪM konsultacinės darbo grupės susitikimas, organizuotas su platesne interesantų grupe - ūkininkais, augalų apsaugos produktų tiekėjais ir institucijų atstovais. Buvo pabrėžtas diskusijos poreikis tarp ūkininkų, ministerijų ir tarnybų, akcentuotas praktinių problemų aptarimas. LGAA pirmininkas A. Lietuvos geologijos tarnybos atstovė pristatė tyrimą apie augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų ir jų metabolitų buvimą dirbamų laukų gruntiniame vandenyje. Tyrimas atliktas Žemės ūkio ministerijos užsakymu ir vykdytas praėjusiais metais; tai buvo specialiai užsakytas darbas, orientuotas į žemės ūkio teritorijas. Tyrimo tikslas buvo įvertinti augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų koncentracijas gruntiniame vandenyje, įvertinti jų metabolitų (skilimo produktų) buvimą, nustatyti medžiagų linkimą iš dirbamų laukų patekti į gruntinį vandenį ir įvertinti koncentracijų pasiskirstymą skirtingose vietose.
Buvo paaiškinta, kad šiuo metu nėra vieno universalaus metodo, leidžiančio nustatyti visas veikliąsias medžiagas vienu metu, todėl buvo sudarytas tikslinis medžiagų sąrašas. Į sąrašą įtrauktos 9 veikliosios medžiagos ir 3 metabolitai. Taip pat paminėta, kad ankstesniuose tyrimuose buvo tirti bentazonas, metazakloras ir glifosatas. Iš viso buvo tirta 50 gręžinių. Gręžiniai buvo įrengti dirbamuose laukuose arba šalia jų. Dalis gręžinių paimta iš valstybinio monitoringo tinklo, papildomai naudoti 25 gręžiniai iš žemės ūkio subjektų monitoringo. Taip pat pažymėta, kad atsisakyta šaltinių (natūralių vandens ištekėjimų), kad būtų išvengta tiesioginio paviršinio pritekėjimo įtakos; visi gręžiniai buvo įrėžti gruntiniame vandenyje. Kalbėta apie geologines sąlygas: gręžinių gyliai skyrėsi, kai kur gruntinis vanduo slūgso labai arti paviršiaus, kai kur - giliau; pažymėta, kad skirtingos hidrogeologinės sąlygos gali lemti skirtingą medžiagų patekimą. Mėginiai imti rugpjūčio-rugsėjo mėn.
Tyrimo rezultatai ir jų įžvalgos
Kalbant apie tyrimo rezultatus, buvo pasakyta, kad dalis medžiagų nebuvo nustatytos nė viename gręžinyje arba buvo žemiau laboratorinio nustatymo ribos. Kai kurios medžiagos aptiktos pavieniuose gręžiniuose ir neviršijo 0,1 µg/l ribos. Taip pat nustatyti atvejai, kai bentazonas aptiktas keliuose gręžiniuose, o kai kur koncentracija siekė iki 4,49 µg/l. Vienas metabolitas - 1,2,4-triazolas - buvo nustatytas dažniausiai. Pabrėžta, kad metabolitas gali susidaryti iš kelių veikliųjų medžiagų, todėl jo aptikimas nebūtinai siejamas su vienu konkrečiu produktu. Pristatytas teritorinio pasiskirstymo žemėlapis, kuriame matomas koncentracijų pasiskirstymas; didesnės koncentracijos fiksuotos Vidurio Lietuvoje, Šiaurės Lietuvoje ir karstiniame regione. Pateiktas pavyzdys, kad viename monitoringo poste (keli gręžiniai viename lauke) gali būti nustatomos skirtingos koncentracijos, ir net artimai esantys gręžiniai gali rodyti skirtingus rezultatus.
Diskutuota, kad 2025 m. buvo labai lietingi, kritulių kiekis viršijo normą, ir tai galėjo turėti įtakos medžiagų išplovimui. Taip pat pažymėta, kad sudėtinga prognozuoti, kokios medžiagos bus aptinkamos konkrečiame gręžinyje, todėl reikėtų daugiau gręžinių, kad būtų galima apimti visą teritorinę įvairovę; pavienis gręžinys negali atspindėti visos teritorijos.
LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja savo pranešime akcentavo herbicidų prieinamumą, flufenaceto išėjimą, veikliųjų medžiagų spektrą Lietuvoje ir Lenkijoje bei atsparumo problematiką. Pažymėta, kad flufenacetas yra viena pagrindinių veikliųjų medžiagų vienaskilčių piktžolių kontrolei, o su šios veikliosios medžiagos išėmimu iš rinkos išnyks keli produktai nes flufenacetas naudojamas tiek grynoje formoje, tiek mišiniuose. Pabrėžta, kad rudeninė vienaskilčių piktžolių kontrolė yra labai svarbi: jei rudenį piktžolės nesukontroliuojamos, pavasarį pasirinkimas tampa ribotas; kai kuriuose regionuose (ypač šiaurėje) jau stebimas sumažėjęs veiksmingumas. Pateikta lyginamoji informacija apie Lietuvoje ir Lenkijoje registruotus herbicidus. Aptartos veikliosios medžiagos, kurios registruotos Lenkijoje, o Lietuvoje - ne; taip pat aptarta, kad skiriasi normos ir koncentracijos, o kai kurie produktai Lenkijoje turi didesnį veikliosios medžiagos kiekį. Pateiktas pavyzdys: medosulfurono kiekis tam tikruose produktuose Lenkijoje didesnis nei Lietuvoje; paminėtas „Atlantis“ produktas, kurio veikliosios medžiagos kiekis Lenkijoje siekia 14 g, o Lietuvoje - apie 9 g. Pranešėja išsamiai aptarė atsparumo temą: atsparumas herbicidams didėja visoje Europoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje jau nustatyti atsparumo atvejai; „Atlantis“ produktui atsparumas nustatytas anksčiau nei kitoms priemonėms. Taip pat paminėta, kad Švedijoje ir Suomijoje stebimos panašios problemos, o Švedijoje pristatyta pelninio pašiaušėlio kontrolės schema, kur pirmoje vietoje - sėjomaina, o tik paskutinėje vietoje - herbicidai. Akcentuota, kad vien chemija problemos neišspręs, nes populiacijos kai kuriose vietose labai didelės ir reikalingos papildomos agronominės priemonės.
Reglamentai ir praktiniai sprendimai
VATŽŪM pranešimai susidėjo iš trijų pagrindinių dalių: naujai registruoti produktai, leidimai naudoti produktus asmeninėms reikmėms ir 120 dienų leidimai (išimties tvarka). Buvo informuota, kad po ankstesnio darbo grupės posėdžio įregistruoti nauji produktai arba patvirtinti sprendimai dėl jų naudojimo. Paminėti herbicidai su veikliosiomis medžiagomis flindikalinas (dekoratyviniams augalams), fenmedifamas (cukriniams ir pašariniams runkeliams) ir bentazonas (javams, žirniams, pupoms ir kt.), pažymint, kad bentazono produktas registruotas 480 g/l koncentracijoje ir skirtas įvairiems augalams. Taip pat registruotas biologinis beicas su Bacillus amyloliquefaciens veikliąja medžiaga, skirtas žieminių ir vasarinių javų apsaugai nuo ligų. Įregistruoti keli generiniai produktai (tie patys veikliosios ingredientai, kiti prekiniai pavadinimai), pavyzdžiui, mezotrionas, protiokonazolas, difenkonazolas, piraklostrobinas, prosulfokarbas, protiokonazolas + spiroksaminas, metosulfuronas ir kt. Kalbėta apie galimybę ir leidimus naudoti produktus asmens reikmėms bei galimybę naudoti kitose ES šalyse registruotą produktą, jei jis tapatus Lietuvoje registruotam produktui, bet Lietuvoje nėra platinamas arba nepasiekiamas rinkoje. Paaiškinta, kad leidimas gali būti išduodamas, kai produktas registruotas Lietuvoje, tačiau rinkoje jo nėra, arba kai ūkininkas nori įsivežti tapataus produkto versiją iš kitos ES valstybės. Prašymas teikiamas per VAT informacinę sistemą; reikia pateikti pareiškėjo duomenis, produkto pavadinimą, registracijos numerį kilmės šalyje, veikliąją medžiagą, formą, kilmės šalį, referencinio (Lietuvoje registruoto) produkto duomenis ir valstybės rinkliavos apmokėjimo dokumentą (28 €). Tarnyba tikrina, ar Lietuvoje registruotas referencinis produktas, ar pareiškėjas deklaravęs žemės ūkio naudmenas, ar pareiškėjas turi galiojantį pažymėjimą naudoti AAP, ar sumokėta rinkliava, ir ar produktas tapatus (sudėtis, gamybos vieta, formulė). Nurodyta, kad leidimas išduodamas per 45 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo, tačiau į šį terminą neįskaičiuojamas laikas, kol kita valstybė pateikia informaciją. Aptarta ir 120 dienų leidimų (išimties tvarka) procedūra, pažymint, kad tai atskira tvarka. Paaiškinta, kad leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai Lietuvoje atsirado kenksmingas organizmas, kurio neįmanoma kontroliuoti registruotais produktais, arba nėra jokių registruotų alternatyvų. Nurodyta, kad reikia pateikti ir įrodyti informaciją apie kenksmingą organizmą, įrodymus, kad registruoti produktai neveikia, atsparumo atvejus (jei taikoma), ekonominių nuostolių riziką, naudojimo plotus, produkto saugos duomenis ir veikliosios medžiagos tapatumo informaciją; jei kalbama apie atsparumą, reikalingi dokumentiniai įrodymai. Buvo pasakyta, kad leidimas galioja ne ilgiau kaip 120 dienų (4 mėnesiams) - tai laikinas sprendimas konkrečiai problemai. Taip pat pateikta informacija, kad 2025 m. Pristatyta registruotų produktų statistika: Lietuvoje - 623, Latvijoje - 543, Estijoje - 501, Lenkijoje - apie 2200. Taip pat aptartos diskusijos dėl šiaurinio ir pietinio registravimo regionų bei galimo regioninio modelio keitimo. Diskusijoje ūkininkai kėlė klausimą, kad produktas registruotas Lietuvoje, tačiau tiekėjai jo neveža dėl mažos rinkos; tarnyba patvirtino, kad tokiu atveju galima naudotis asmeninio įvežimo procedūra.
Įžvalgos dėl veikliųjų medžiagų mažėjimo Europoje ir atsparumo
Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė pateikė informaciją apie veikliųjų medžiagų mažėjimą Europoje: nurodė, kad prieš maždaug 20 metų buvo apie 900 veikliųjų medžiagų, šiuo metu likę apie 300; per 6 metus buvo uždraustos 84 veikliosios medžiagos, tarp jų - ir biologinės bei bazinės medžiagos. Ji paminėjo, kad nuo Žaliojo kurso pradžios nuolat kartojamas tikslas iki 2030 m. sumažinti pesticidų naudojimą 50 %, ir buvo išsakyta pastaba, kad „svajoti reikia atsargiai“, nes politiniai tikslai gali būti įgyvendinti net ir esant sudėtingoms praktinėms pasekmėms. Pateikta rizikos rodiklio duomenys: ES mastu pesticidų naudojimas pagal rizikos rodiklį sumažėjęs apie 61 %, o Lietuvoje situacija kiek skyrėsi dėl 2022 m. infliacijos ir karo Ukrainoje sukelto tiekimo neapibrėžtumo, kas galėjo paskatinti didesnius pirkimus tuo laikotarpiu. Taip pat paminėta, kad keičiasi klimatas: pietinėms šalims būdingos ligos ir kenkėjai plinta į šiaurę, kai kur vietoje vienos kenkėjų generacijos atsiranda dvi, didėja virusinių ligų rizika, jei nebus efektyvios apsaugos nuo kenkėjų. Svarbi dalis buvo skirta Lietuvos vaidmeniui ES sprendimų priėmime: Lietuva dalyvauja nuolatiniuose komitetuose ir turi balsą; pateiktas pavyzdys, kad kartais net ir mažos valstybės balsas gali tapti lemiamu. Akcentuota, kad reikia turėti aiškią nacionalinę poziciją ir aktyviai dalyvauti darbo grupėse, o ne tik formaliai - reikia argumentuotai atstovauti Lietuvos interesams. Ji minėjo, kad yra galimų trumpalaikių sprendimų, kuriuos galima įgyvendinti greitai, jei būtų politinė valia, ir pabrėžė darbo grupių svarbą: formuoti poziciją reikia ne tik ministrų kalbomis, bet ir techniniu lygmeniu, taip pat būtinybę tinkamai parengti Lietuvos atstovus dalyvauti ES darbo grupėse. Pasisakyme ji grįžo prie nacionalinio lygmens klausimų ir akcentavo, kad Augalininkystės tarnybos paieškos sistema kainavo apie 1,2 mln. eurų, tačiau sistema nėra patogi ar funkcionali; ji siūlė grįžti prie paprastų lentelių formato, kuris buvo aiškesnis ūkininkams, nes informacijos prieinamumas ūkininkams yra kritiškai svarbus. Pasisakyme paliesta genų žirklių (CRISPR) technologija kaip galimas būdas kurti atsparias veisles, paminint, kad ES dar nėra pilnai leidusi šios technologijos augalų selekcijai. Taip pat kalbėta apie galimus naujus registracijos prašymus ir produktus, kurie dar svarstomi registruoti Lietuvoje, nurodant, kad tai priklauso nuo centrinės zonos vertinimo rezultatų; kai kurie prašymai dar nėra pateikti, nes kompanijos svarsto galimybę juos teikti. Pažymėta, kad Lietuva turi 2010 m. 2022 balandžio 19 d. Namo konstrukcija ir panaudotos statybinės medžiagos gali turėti lemiamos įtakos jo energiniam efektyvumui. Pastatams statyti pasaulyje kasmet sunaudojama apie 25 proc. viso pasaulio medienos, 40 proc. akmens, smėlio ir žvyro bei 16 proc. vandens. Sparčiai besikeičiančiame statybų sektoriuje vystytojai, architektai, inžinieriai ir statybininkai ieško naujų medžiagų ir technologijų, kurias būtų galima pritaikyti statybose, užtikrinančiose energijos vartojimo efektyvumą, išteklių taupymą, mažesnes sąnaudas ir statinio ilgaamžiškumą. Pasaulyje didėjant ekologiškų ir tvarių statybinių medžiagų paklausai, auga bambuko populiarumas. Ši milžiniška žolė pasižymi neįtikėtinai dideliu savaiminio atsinaujinimo greičiu: kai kurios bambuko rūšys per 24 valandas užauga iki 90 cm. Bambukas yra neįtikėtinai patvarus, taip pat pasižymi puikiu gniuždymo atsparumu, todėl yra pranašesnis už medieną ar betoną. Bambukas naudojamas įvairiai, įskaitant popieriaus, tekstilės ir statybos medžiagų bei gaminių kūrimą interjero ir išorės pritaikymui. Bambuko stiebas yra itin draugiška aplinkai statybinė medžiaga: jokios kitos statybinės medžiagos negalima nuimti, džiovinti ir naudoti kaip labai efektyvią konstrukcinę statybinę medžiagą. Nors naudojant bambuko stiebą galima sukurti daug aukščiausios klasės architektūrinių konstrukcijų, bambukas dažnai laikomas „vargšo žmogaus mediena“. Singapūro ir Šveicarijos mokslininkai pradėjo penkerių metų trukmės tyrimų projektą dėl grybienos panaudojimo statybose: grybiena - gyva, auganti statybinė medžiaga. Grybienoje gausu celiuliozės ir chitino, ji yra stipri, atspari, lengva ir sugeria garsą, be to, ji gali augti be dirvos, iš atliekų. Grybienos plytos gali būti suspaudžiamos, kad padidėtų tankis ir gniuždymo stiprumas, tačiau medžiagos yra silpnesnės už betoną ar plieną, todėl reikia tinkamų konstrukcinių formų. Grybienos pagrindu pagamintos medžiagos taip pat gali būti naudojamos kaip grindų plytelės ir akustinės plokštės.
Augalinės kilmės poliuretano putos vis tobulinamos: jos gali būti gaminamos iš bambuko, kanapių ir rudadumbliais užtikrinant geresnį aplinkos balansą. Latvijoje, Rygos technikos universitete ir Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute pateiktos naujos standžiosios poliuretano putų kompozicijos iš augalinių poliolių; tyrėjai įrodė, kad augalinės kilmės standžios putos, pagamintos iš talų ir rapsų aliejų, yra panašios į tradicines standžias putas. Šiaudai, avių vilna, žemės plytos ir pluoštinės medžiagos aprašo įvairias ekologiškas alternatyvas namų statybai: šiaudų ryšuliai siūlo puikią izoliaciją; avių vilna reguliuoja drėgmę ir yra natūraliai saugi; žemės plytos suteikia gerą šilumos izoliaciją ir yra atsinaujinanti medžiaga; pluoštinės plytos iš molio su šiaudais užtikrina aplinkai draugišką statybą. Taip pat detaliai aprašomi moksliniai tyrimai apie plėtrą ir pritaikymą laminuotose medienose, regeneruotoje medienoje ir kitose ekologiškose statybos medžiagose. Regeneruota mediena suteikia antrą gyvenimą baldams ir namų įrangai, o perdirbtos medienos produktai tampa įperkamais ekologiškais sprendimais.
Kita aktuali tema: kosmetikos ir chemijos reglamentavimas Lietuvoje
Naujas ES reglamentas nuo 2026 m. gegužės 1 d. uždraudė sidabro medžiagą naudojamą aerozolių ir nagų lakų produktuose bei kituose kosmetikos produktuose dėl jos toksiškumo reprodukcinei sistemai. Sidabra klasifikuota kaip CMR 2 kategorijos medžiaga; kai kurios formuluotės reglamente ribojamos arba visiškai uždraudžiamos. Taip pat sąraše yra dvi visiškai uždraustos medžiagos kosmetikoje: N,N’-methylenediacrylamide ir Sodium 3-(allyloxy)-2-hydroxypropanesulphonate. Šios medžiagos privalo būti pašalintos iš rinkos, jų naudojimas nėra galimas nei kokios nors koncentracijos atveju. Be to, reglamentas įtakoja produktų formulavimą, tiekėjų pasirinkimą, ženklinimą ir galimybes importuoti panašius produktus iš ES šalių. Tam tikri ženklai - Šiaurės šalių gulbė ir ES gėlė - tampa patikimais ekologiškų produktų identifikatoriais, kuriuos reikia atitikti griežtais kriterijais. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad beveik nėra taip paprasta įvertinti visų gaminių riziką: patikrinti visų gaminių neįmanoma, ir dažnai pavojingos medžiagos pasitaiko tik atskiruose produktuose arba jų koncentracijos labai skirtingos.
Baltijos šalių aplinkos tyrimai rodo, kad pavojingų cheminių medžiagų iš namų ūkių į aplinką patenka dažnai dėl kasdien naudojamų produktų komponavimo ir „kokteilio“ poveikio. LKD cheminių medžiagų skyriaus vedėja teigė, kad pramonė sparčiai vystosi, o uždraudus vieną medžiagą ji nebūtinai pakeičiama saugesne; taip pat įrodyti žalą sveikatai ir aplinkai užtrunka. Vartotojų vaidmuo - skaityti etiketes, rinktis ekologiškesnes alternatyvas ir vengti kai kurių cheminių medžiagų. Psichosocialiai svarbu suprasti, kad visos cheminės medžiagos yra mūsų kasdieninėje erdvėje, tad reikia priimti atsakingus sprendimus dėl jų naudojimo.
Kodėl svarbu žinoti ženklinimą ir pasiruošti keitimams
Specialistai rekomenduoja vengti ftalatų ir parabenų kosmetikoje bei buitinėje chemijoje, o fenoksietanolio poveikį vertinti panašiai kaip parabenų. Dažnai kosmetikos ir buitinės chemijos produktai turi būti peržiūrimi siekiant sumažinti riziką. Renkantis produktus, svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą - PVC ženklas su trejetu laikomas rizikingiausiu, todėl rekomenduojama rinktis pakuotes su 1-5 ženklais. Patikimų ženklų, tokių kaip Šiaurės šalių gulbė ar ES gėlė, laikymasis padeda atpažinti patikimas, atsakingas markes. Taip pat patariama sekti Lietuvoje patvirtintus resursus, pavyzdžiui, portalą www.pagalvok.lt, kur rasite paprastus namų priemonių receptus bei informacijos apie saugų vartojimą.
- Ekologiškai atsakinga statyba: bambukas, šiaudai, vilna, žemės plytos ir regeneruota mediena.
- Statybinės medžiagos turi būti ekonomiškai perspektyvios, aplinkai draugiškos ir ilgaamžės.
- Daugelio cheminių medžiagų rizika kyla iš jų bendro poveikio ekosistemoje ir žmogaus organizme; reikia nuosekliai vertinti riziką bei naudą.
