Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi Europos Sąjungos (ES) sprendimai ir reglamentai, susiję su valstybių narių užimtumo politika, siekiant užtikrinti koordinuotą užimtumo strategiją ES. Taip pat nagrinėjami aspektai, susiję su CO2 emisijų ir degalų sąnaudų matavimu, pašarų reglamentavimu bei potvynių rizikos valdymu.
ES užimtumo strategija ir gairės
Europos Sąjungos valstybėms narėms teikiamos gairės, padedančios koordinuotai formuoti užimtumo politiką. Šios gairės yra dešimties integruotų gairių, apimančių ir bendras ekonominės politikos gaires, dalis ir yra suderintos su Europos socialinių teisių ramsčiu.
Darbo jėgos paklausos didinimas
Valstybės narės turi imtis įvairių veiksmų darbo jėgos paklausai didinti:
- Skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ir investicijas į kokybiškų darbo vietų kūrimą, pasinaudoti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos galimybėmis.
- Modernizuoti ekonomiką, pasitelkiant gerai parengtą sutrumpinto darbo laiko tvarką, remti restruktūrizavimą, išsaugoti darbo vietas ir palengvinti įgūdžių ugdymą.
- Svarstyti darbo vietų kūrimą ir profesinės veiklos keitimą per visą profesinį gyvenimą bei spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą, atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį.
- Perkelti darbo jėgos apmokestinimą kitiems šaltiniams, siekiant geriau remti užimtumą ir įtraukų ekonomikos augimą, atsižvelgiant į klimato ir aplinkos tikslus.
- Užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų tinkamą darbo užmokestį, pasinaudodami kolektyvinėmis sutartimis arba tinkamu teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu, užtikrinant socialinių partnerių veiksmingą dalyvavimą ir stiprinant didėjančią socialinę konvergenciją.
Darbo jėgos pasiūlos didinimas, įgūdžių ir kompetencijų gerinimas
Valstybės narės turėtų:
- Propaguoti tvarumą, našumą, įsidarbinamumą ir žmogiškąjį kapitalą, skatindamos mokymąsi visą gyvenimą siekiant įgyti įgūdžių bei kompetencijų, atsižvelgdamos į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį.
- Skirti daug dėmesio mokytojo profesijos iššūkiams, be kita ko, investuojant į mokytojų ir profesijos mokytojų skaitmeninius įgūdžius.
- Skatinti lygias galimybes visiems, šalindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose.
- Bedarbiams ir neaktyviems žmonėms laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą.
- Šalinti kliūtis, trukdančias dalyvauti darbo rinkoje, pavyzdžiui, pritaikant darbo aplinką neįgaliesiems.
- Spręsti lyčių užimtumo skirtumo ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemas.
Darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas
Valstybės narės turėtų:
- Bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, išlaikydamos teisių ir pareigų pusiausvyrą.
- Skatinti ir įgalinti tuos, kurie yra pajėgūs dalyvauti darbo rinkoje, ypač pažeidžiamas grupes ir asmenis nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose.
- Teikti tinkamas bedarbio pašalpas ir taikyti aktyvią darbo rinkos politiką.
- Remti besimokančiųjų ir darbuotojų judumą siekiant pagerinti įgūdžius ir įsidarbinimo galimybes.
- Stengtis sudaryti tinkamas sąlygas naujoms darbo formoms ir išnaudoti tokių darbo vietų kūrimo potencialą.
- Įtraukti socialinius partnerius į užimtumo, socialines ir ekonomines reformas ir politiką siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, taip pat ir krizės metu, kaip, pavyzdžiui, dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir didėjančių pragyvenimo išlaidų.
Lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu
Valstybės narės turėtų:
- Skatinti įtraukias darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų kovojama su diskriminacija ir skatinamos lygios galimybės visiems.
- Užtikrinti vienodą požiūrį į grupes, kurios yra nepakankamai atstovaujamos, tokiose srityse kaip užimtumas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, vaiko priežiūra ir ilgalaikė priežiūra, švietimas, prieiga prie prekių bei paslaugų.
- Plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukias darbo rinkas, galimybes naudotis kokybiškomis įgalinančiomis paslaugomis.
- Ypatingą dėmesį skirti kovai su (vaikų) skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant dirbančiųjų skurdą.
- Užtikrinti, kad visi galėtų gauti pagrindines paslaugas.
- Užtikrinti tinkamas ir tvarias pensijų sistemas.
- Suteikti apsaugą perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos ir įgyvendinti būtinas priemones nelydimiems nepilnamečiams, užtikrinant, kad vaikai turėtų galimybę gauti išsilavinimą, priežiūrą ir pagrindines paslaugas.
CO2 emisijos ir degalų sąnaudos
Komisijos direktyva 93/116/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 80/1268/EEB, yra skirta variklinių transporto priemonių CO2 emisijų ir degalų sąnaudų nustatymui.
Direktyvos tikslas ir taikymas
Šia direktyva siekiama nustatyti bendras taisykles, kaip matuoti CO2 emisijas ir degalų sąnaudas, kad būtų galima stebėti ir mažinti aplinkos taršą. Nuo 1994 m. balandžio 1 d. valstybės narės negalėjo atsisakyti suteikti EB tipo patvirtinimo ar nacionalinio tipo patvirtinimo, arba uždrausti transporto priemonių registracijos, pardavimo ar eksploatacijos, jei emisijų ir sąnaudų rodikliai atitiko Direktyvos 80/1268/EEB reikalavimus, iš dalies pakeistus šia direktyva. Nuo 1996 m. sausio 1 d. valstybės narės nebegalėjo suteikti EB tipo patvirtinimo, o nuo 1997 m. sausio 1 d. galėjo atsisakyti registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti naujas transporto priemones, jei emisijų ir sąnaudų duomenys nebuvo nustatyti pagal naujus reikalavimus.
Matavimo metodika
Taikymo sritis
Ši direktyva taikoma visų M1 kategorijos motorinių transporto priemonių anglies dioksido (CO2) išmetimams ir degalų sąnaudoms.
EB tipo patvirtinimo paraiška
Gamintojas turi pateikti EB tipo patvirtinimo paraišką dėl transporto priemonės tipo, atsižvelgiant į CO2 emisijas ir degalų sąnaudas. Prie paraiškos turi būti pridedamas informacinis dokumentas, nurodant tipo patvirtinimo numerį, jei jis jau yra. Bandymams turi būti pateikta reprezentatyvi transporto priemonė.
Bendrieji reikalavimai
- CO2 emisijos matuojamos bandymų ciklo metu, imituojant miesto ir užmiesčio vairavimo sąlygas.
- Bandymo rezultatai turi būti išreikšti anglies dioksido emisijomis g/km, suapvalintais iki artimiausio sveikojo skaičiaus.
- Degalų sąnaudos apskaičiuojamos pagal anglies balanso metodą, naudojant išmatuotas CO2 emisijas ir kitas su anglimi susijusias emisijas (CO ir HC). Rezultatai apvalinami iki pirmojo skaičiaus po kablelio.
- Bandymų metu turi būti naudojami atitinkami etaloniniai degalai.
Bandymų sąlygos
- Transporto priemonė turi būti geros techninės būklės, pravažiuota ne mažiau kaip 3 000 km, bet ne daugiau kaip 15 000 km.
- Variklio ir transporto priemonės valdymo elementų nustatymai turi būti tokie, kokius nurodo gamintojas.
- Prieš bandymą transporto priemonė turi būti laikoma patalpoje, kurios temperatūra yra nuo 293 iki 303 K (20-30 °C), ne mažiau kaip šešias valandas.
- Turi veikti tik transporto priemonės funkcionavimui reikalinga įranga.
- Turi būti naudojami gamintojo rekomenduojami tepalai.
- Padangos turi būti vieno iš gamintojo nurodytų tipų, pripūstos iki rekomenduojamo slėgio.
Pašarų tiekimas rinkai ir naudojimas
Reglamente (EB) Nr. 767/2009 nustatomos taisyklės dėl pašarų maistiniams gyvūnams ar gyvūnams augintiniams tiekimo rinkai ir naudojimo, taip pat ženklinimo, pakavimo ir pateikimo reikalavimai.
Taikymo sritis
Reglamentas taikomas bet kokiai medžiagai ar gaminiui, įskaitant maisto priedus, kurie yra perdirbti, iš dalies perdirbti arba neperdirbti ir skirti šerti gyvūnams. Jis neturi jokio poveikio kitoms ES taisyklėms dėl gyvūnų mitybos, susijusioms su gydomaisiais pašarais, nepageidaujamomis medžiagomis, užkrečiamosiomis spongiforminėmis encefalopatijomis, šalutiniais gyvūniniais produktais, genetiškai modifikuotu maistu ir pašarais, genetiškai modifikuotų organizmų atsekamumu ir ženklinimu, priedais, ekologiškų produktų gamyba ir ženklinimu.
Prekybos ir naudojimo reikalavimai
Gyvūnų pašarai turi atitikti saugos ir prekybos reikalavimus:
- Būti saugūs, neturėti tiesioginio neigiamo poveikio aplinkai arba gyvūnų gerovei.
- Būti tinkami vartoti, autentiški, atitinkantys tikslą ir tokios kokybės, kad juos būtų galima parduoti.
- Būti paženklinti, supakuoti ir pateikti laikantis taikytinuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų.
- Jų sudėtyje neturi būti žaliavų, kurių tiekimas rinkai yra apribotas arba draudžiamas.
Atsekamumas
Turi būti įmanoma atsekti pašarą visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose. Pašarų verslo operatoriai turi galėti nustatyti, kas jiems pateikė pašarą, maistinį gyvūną, kitas medžiagas, skirtas įmaišyti arba kurios gali būti įmaišomos į pašarus. Pašarai, kurie yra arba gali būti tiekiami ES rinkai, turi būti paženklinti arba identifikuojami tokiu būdu, kad juos būtų galima atsekti.
Ženklinimas ir pateikimas
Reglamente nustatomos bendrosios nuostatos dėl visų pašarų ženklinimo ir pateikimo, pavyzdžiui, įpareigojama nurodyti: pašarų rūšį, pašarų verslo operatoriaus pavadinimą ir adresą, partijos identifikavimo numerį, grynąjį svorį, naudotų priedų sąrašą, drėgmės kiekį. Ženklinimas ir pateikimas turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami. Jie neturi klaidinti vartotojo dėl naudojimo paskirties ar pašaro charakteristikų.
Potvynių rizikos valdymas
Potvyniai kelia pavojų žmonių sveikatai, kultūros paveldui, ekonomikai ir aplinkai. Direktyva reikalauja, kad ES šalys įvertintų pakrantės teritorijų ir upių baseinų užtvindymo riziką.
Rizikos vertinimas ir žemėlapių sudarymas
ES šalys turi rinkti informaciją apie ankstesnius potvynius ir žemėlapius, kuriuose nurodytos sienos, žemės naudojimas ir topografija, ir nustatyti didelių potvynių tikimybę ateityje bei tokių potvynių pasekmes. Pirmą kartą 2011 m. gruodžio 22 d. paskelbti vertinimai bus peržiūrėti iki 2018 m. ES šalys taip pat turi parengti žemėlapius, juose nurodydamos teritorijas, kuriose galimi dideli potvyniai, ir tose teritorijose kilusio potvynio scenarijus (remiantis didele, vidutine ir maža tikimybe). Šie žemėlapiai, pirmą kartą paskelbti 2013 m., bus peržiūrėti iki 2019 m.
Potvynių rizikos valdymo planai
ES šalys turi sudaryti potvynių rizikos valdymo planus, kurie koordinuojami upės baseino arba pakrantės teritorijos lygmeniu. Šiuose planuose nustatomi potvynių rizikos valdymo planai, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai (pvz., vengiant statybų teritorijose, kuriose gali kilti potvyniai), apsaugai (priemonėms, skirtoms mažinti potvynių riziką konkrečioje vietoje) ir pasirengimui (visuomenės informavimui apie potvynių riziką ir ką daryti užtvinimo atveju). Šie planai turi būti baigti 2015 m. gruodžio 22 d. ir bus peržiūrėti iki 2021 m. Ir potvynių rizikos žemėlapiai, ir valdymo planai yra derinami su Vandens pagrindų direktyva (VPD). Nors potvyniai yra gamtos reiškinys, kuriam negalima užkirsti kelio visiškai, žmogaus veikla didina jų tikimybę ir poveikį.
