Šiame straipsnyje apžvelgiamos skirtingos upių gaudymo ypatybės: srauniose Nemuno žemupio artilerijose ir lėtai tekančiuose, sekliuose ar užbėgtose upeliuose teležuvėse. Pasirenkamas žvejybos būdas priklauso nuo metų laiko, upės vagos ypatybių ir norimos sugauti žuvies rūšies. Upėse gaudomos įvairios žuvys: stintos, pūgžliai, ešeriai, kuojos, lydekos, upėtakiai ir daugelis kitų. Tačiau kiekvienai rūšiai būdingos savitos vietovės, masalai ir technikos, kurių derinys lemia sėkmingą žvejybą.
Upių ypatumai ir žuvų įvairovė
Žvejyba srauniose upėse (Nemuno žemupyje) skiriasi nuo mažų upelių, seklių upelių ar lėtai tekančių vandens telkinių. Pylesnės tinklinės arba spiningavimo technologijos buvo naudojamos kartu su spektra skirtingų įrankių, priklausomai nuo erdvės ir gylio. Taip buvo gaudomos stintos, pūgžliai, ešeriai ir kuojos. Vėliau sklandė papildomos technikos, tokios kaip nėginiai bučiai, vartos, užtūros ir plūdės lašai, kurios padeda pritaikyti žvejybos strategiją konkretiai upės vietai.
Upėse gaudomos skirtingos žuvys priklausomai nuo sezono: pavasarį Nemuno žemupyje ir intakuose gaudomos didstintės, upinės nėgės, lydekos, nerštiniai karšiai ir starkiai; vasarą - gėlavandenės žuvys (karšiai, kuojos, plakiai, lynai, lydekos, šamai, unguriai); rudenį - lašišos, šlakiai, upėtakiai; žiemą - vėgėlės. Neršto laikotarpiu žvejyba gali būti ribojama, o atskirų miestų ar regionų žvejybos leidimai gali būti taikomi griežiau.
Upės ir žuvų gaudymo būdai
Dažniausiai naudojami žvejybos būdai: spiningavimas, muselinė žvejyba ir plūdėmis. Kiekvienas metodas turi savų privalumų: spiningavimas suteikia dinamiką ir galimybę greitai pereiti per platų ruožą, o muselinė žvejyba - itin natūralų masalo pateikimą bei smulkių žuvelių imitaciją. Plūdėmis dažnai renkasi nerštavietėse ar ramiose upių zonose, kur masalai gali būti pateikti subtiliai ir tiksliai.
Upėse įmanoma ir nenaudojant šiek tiek mišrios technikos: įmanoma išnaudoti viršų ir dugną, derinant masalo dydį ir pavadėlių storį. Taip pat pasitaiko įdomių senovinių būdų, pavyzdžiui, bučiukų naudojimo sektoriuose, nors jų panaudojimas dažnai yra ribojamas ar reglamentuojamas.
Žuvų rūšys ir jų gaudymo ypatumai
Kuojos
Kuojos mėgsta sukinėtis gilesnėse sietuvose, upės vingiuose ir lėtesnėse vietose. Jaukinimas ir masalai turi būti subtilūs: mažos plūdės, ploni pavadėliai, lengvi svareliai. Masalas dažniausiai - gyvulinės kilmės, pvz., musės lervos, pinkos ar trūklių. Jaukinimo taktika dažnai reikalauja laikyti masalą arti dugno arba šiek tiek jį palikti, kad srovė jį nuvedtų per tam tikras vietas. Svarbu, kad sistemėlė būtų šiek tiek prilaikoma, kad masalas patektų į srovę taip pat lėtai.“
Strepečiai
Strepečiai laikosi seklesniuose, greitesnės srovės ruožuose ir dažnai prisitaiko prie augančio vandens drumstumo. Musės lervos - vienas iš pagrindinių masalų strepečių žūklei, nors kai vanduo skaidrus, gali būti geriau naudoti įvairesnį masalų spaudimą. Patartina naudoti stick plūdę su storesnėmis antenomis, kad ji geriau matytųsi tėkmėje. Svarbu rinktis pavadėlius apie 0,09-0,11 mm, kabliukus 16-20 numerio, ir kartais net trumpesnę sistemėlę, kad kibimai būtų pastebimi ankstyvai fazei. Strepečiai yra grupiniai plėšrūs žuvų tipai, todėl dažnai reikalauja greitesnių įgūdžių ir nuolatinio masalo koregavimo."""
Šapalai
Šapalai yra atsargūs, ypač didieji šapalai, ir dažnai renkasi kliuvinius: įvirtęs medis, šakos, krūmų įlankos ir sraunumos vietos. Žūklės pradžia gali būti sudėtinga; rekomenduojama naudoti delikatų pavadėlių ir storų plūdžių kombinacijas, kurios paslėpia masalą nuo didžiujų šapalo akis. Masalai dažnai - kvarte ar didesni jų variantai: batonas, dešra, arba gyvūninės kilmės masalai. Svarbu laikyti tylą, žingsniuoti švelniai ir laikyti tinkamą atstumą nuo žuvies. Pagrindinis šapalų sezonas prasideda gegužės pabaigoje ir tęsiasi iki rudens vidurio, o stambūs asmenys dažnai aktyviausiai maitinasi rytinėje ir vakarinėje dalyse. Upės vietos, kuriose slypi slėptuvės ir keliama srovė, dažnai yra sėkmės užuomazga: stambūs šapalai mėgsta duobes, sietuvus, kišenes ir vietas šalia kliuvinių.
Įrankiai upėtakio žvejybai
Spiningavimas
Spiningavimas - universaliausias būdas upėtakiams gaudyti. Naudojami light arba ultralight įranga: 1,8-2,4 m ilgio kotai, svoris 2-15 g, greita arba vidutiniškai greita akcija. Ritė 1000-2500 dydžio su geru stabdžiu. Svarbu laidumas ir valas - plonas, apie 0,14-0,15 mm diametro valas, o pavadėlis 0,12-0,13 mm storio. Vobleriai, sukriukės, blizgės - vis dar populiarūs, o muselinė žvejyba turi atspindėti natūralų upėtakio grobį. Spininguojant svarbu mesti prieš srovę ir traukti pasroviui, kad masalas natūraliai plauktų vandeniu.
Muselinė žvejyba
Muselinė žvejyba - klasikinis metodas, suteikiantis labai natūralų masalo pateikimą. Reikalinga muselinė meškerė (#4-#5 klasės), ritė, plonas valas ir pavadėlis. Muselinė sistema leidžia užmesti muselę toli ir tiksliai, o muselės tipai - sausos, šlapios, nimfos ar strimeriai - imituoja įvairius vabzdžius. Plūduriuojanti arba skęstanti muselinė sistema priklauso nuo žuvies dydžio ir vandens gylio. Pradedantieji dažnai renkasi #4-#5 klasės muselinę įrangą, nes ji universalУ.”
Įrankių pasirinkimas ir priežiūra
Muselinėje žūklėje ritės stabdis dažnai nėra būtinas - rankos valdymas svarbiausia. Plūdės turi būti tvirtos ir su storomis antenomis, kad išsilaikytų įvairiomis srovėmis. Spiningo ritė turi būti sandari ir atspari drėgmei bei smėliui. Svarbu, kad koto svoris ir ritės konstrukcija būtų subalansuota, ypač brendant per upės plotus. Muselinės sistemos dydžiai parenkami pagal class mechanizmus, pavyzdžiui, #4-#5 klasė puikiai tinka nedideliems sausoms muselėms ir nimfoms.
Masalai, jaukai ir taktika
Masalai kuojoms
Mažose upėse kuojos geriausiai gaudomos naudojant gyvulinės kilmės jaukus su pakankamai lipniu, sunkiai išplaukiančiu pagrindu. Reikia ilgai ir lėtai prilaikyti masalą dugne, kad jis išliktų ten, kur žuvys tikisi maisto. Masalai: musė lerva, pinkos, trūkliai, šaltame vandenyje - su šiek tiek papildomo klijų. Jauko rutuliukai dažnai turi būti didesni ir su papildomais masalais prognozei.“
Masalai strepetėms
Strepečiai mėgsta musės lervas: baltos arba geltonos lervutės. Žuvys dažnai kimba agresyviai ir net pačios iškyla iš dugno. Masalai dažnai pateikiami su didesnėmis lervomis ar keliomis lervomis vienu metu. Jaukinimo dažnai reikia atlikti kas 1-2 minutes su 10-20 musės lervų. Žinoma, drumstas vanduo keičia jaukinimo tempo.
Masalai šapalams
Šapalams tinka didesni masalai, pavyzdžiui, batonas ar dešra; musės lervos ar trūklių kubeliai taip pat turi būti. Dažnai reikia suketi didesnį masalą į kliuvinį, egzamino žvejybos vietos. Tačiau svarbu nepersistengti pradžioje, kad šapalas neįgautų baimės. Jei kibimas silpnas, galima keisti masalą, judesius ir masalų dydį.
Žvejybos įranga: kaip pasirinkti koto, pavadėlių ir plūdžių dydžius
Koto pasirinkimas priklauso nuo žuvies dydžio ir vandens srovės. Šapalams dažnai tinka tvirtesnis, galingesnis medium klasės kotas. Upėtakių žvejybai rekomenduojama naudoti lengvą, labai jautrų spiningą. Muselinei žūklei - ilgesnis, lankstesnis kotas (~2,4-2,7 m). Ritės skiriasi: spiningo ritė su kompozito korpusu, geru stabdžiu; muselinės ritės - paprasta, lengva, su reikiamu plaukio valų dydžiu. Pagrindinis valas paprastai apie 0,14-0,15 mm, pavadėlis 0,12-0,13 mm. Plūdės - avon ar chubber stilius su storomis antenomis, kad būtų matomos srovėje.
Nuo kur pradėti žvejybą ir kada geriausia?
- Raskite vietas su kliuviniais, kuriuose žuvys dažnai slepiasi: įvirtę medžiai, šakelės, akmenai ar žolė.
- Pradėkite nuo pavasario, kai upės skaidrėja ir žuvys aktyvėja; vasarą - geriausia rinktis ankstyvą rytą ar pavakarę; rudenį - daug laimikio prieš nerštą.
- Kai kibimai lėtėja, keiskite masalus (spalvas, dydžius) ir atstatykite masalą į skirtingas vandens sluoksnius.
Žvejybos įrankiai turi būti derinami su regiono taisyklėmis, kurios kartais riboja tinklų, bučių ar kitos įrangos naudojimą. Aplinkosaugininkai ragina laikytis teisės aktų, o brakonieriavimas ir neteisėta žvejyba gali sukelti dideles administracines nuobaudas. Nepamirškite paleisti sugautų žuvų, kur tik įmanoma, arba laikytis „pagavai ir paleisk“ principo, ypač upėtakiams.

Gerai kimba upėtakiai / Trout fishing
Apibendrinant, upėtakių ir kitų upinių žuvų gaudymas yra nuolatinis mokymosi procesas, kuris reikalauja kantrybės, stebėjimo ir suderintos įrangos. Įvairūs žvejybos būdai - nuo spiningavimo iki muselinės žūklės - leidžia prisitaikyti prie vandens sąlygų ir užtikrinti įdomų sportinį užsiėmimą gamtoje. Klausimai, kaip geriau tiksliai pritaikyti masalus, kur ieškoti žuvų, ir kokie įrankiai yra optimaliausi konkrečiam vandens telkiniui - dažnai laukia praktinės patirties ir asmeninių pasirinkimų, kurie kartu su žinių įgyjimu padeda pasiekti geriausių įmanomų rezultatų.
tags: #zvejyba #upes #posukiuose