Ankstesniuose prisiminimuose jau spėjau pasidalinti apie Černobylio avariją, bet pažadėjau, kad tęsiu. Rašysiu toliau. Žinoma, šiek tiek pakartosiu tai, kas jau buvo pasakyta anksčiau, kitaip šioje istorijos dalyje nebus jokio ryšio. Kai įvyko Černobylio nelaimė, viskas buvo visiškai slapta. Bet, po kurio laiko, kai padėtis jau truputį pradėjo aiškėti, stengiausi, kad man nebūtų įteiktas šaukimas į karinius mokymus. Juk nebuvo sunku įsivaizduoti, kur jie vyks...
Kijevo Mokslų akademijoje buvo keli galingi ciklotronai, kurie turėjo būti labai atidžiai stebimi, tačiau tais metais viskas buvo prižiūrima „Valio!“ principu. Jų radiacinė spinduliuotė buvo toli gražu iki Černobylio sprogimo, bet tuo metu visi ciklotronų radiaciniai jutikliai turėjo būti visiškai išjungti. Akademijos darbuotojams buvo pavesta patikrinti radiacijos lygį visame mieste. Radiacija, nepakanka pasakyti, kad buvo - Oho! Augalai augantys ant butų palangių spinduliavo itin stipriai, nes jie buvo tikri radioaktyvių medžiagų kaupėjai. Taip pat ir miesto gyventojams buvo pasakyta - viskas gerai!
Entuziastingos pastangos užgesinti Černobylio reaktorių kainavo labai brangiai - gyvybės buvo tiesiog beverčiai. Po grįžimo į Kauną mane užklupo karių šaukimo banga, todėl būčiau nieko nelaužęs, bet likimas lėmė kitaip: jie mane išsiuntė į Černobylį. Ankstesniuose prisiminimuose jau daug kartų minėta, kokiomis baisiomis ir pavojingomis sąlygomis gyveno likvidatoriai. Jau tada buvo sakoma apie kai kurių bataliono žmonių mirtį.
Kiekvieną savaitę iš bataliono reikėdavo paskirti 2-3 žmones nuolat dirbti tiesiogiai atominėje elektrinėje. Darbai vyko aukštos radiacijos zonose. Daugelis likvidatorių dingdavo po to, kai išvaždavo į tą pavojingą zoną; kiti išlikdavo, bet nepasirodydavo po grįžimo. Šis pasakojimas padeda suprasti, kaip kruopščiai ir rizikingai buvo vykdoma likvidavimo operacija.
Černobylio avarijos padariniai Lietuvoje: Europos užterštumo žemėlapiai liudija, jog Lietuva buvo paveikta radiacijos, nors palyginti su Baltarusija ar Ukrainos regionais, poveikis buvo mažesnis. Meteorologinės sąlygos buvo palankios Lietuvai tik iki to, kai joje pasirodė radiacijos dalelių pluoštai po skirtingų vėjų. Tuo metu Lietuvoje buvo įsakyta atlikti tyrimus dėl arbatžolių, pieno ir kitų produktų užterštumo. Be to, Lietuvoje atsirado jodo tabletės ir kita apsauga - tokių priemonių tuo metu Lietuvoje nebuvo. Po avarijos Lietuvoje buvo sudaryta komisija, kurioje dalyvavo atstovai iš Mėsos ir pieno pramonės, Maisto pramonės, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijų ir Lietkoopsąjungos. Buvo kalbama apie tai, kaip apsaugoti žmones nuo papildomos apšvitos per maisto produktus. Apie radiacijos dozes ir jų pavojingumą žmonėms pasakojo Danutė Šidiškienė, Radiacinės saugos agentūros specialistė: leistina metinė dozė suaugusiam žmogui - 1 milisivertas, avarinė apšvita - 100 milisivertų. Taip pat ji teigė, kad skydliaukė yra ypač pažeidžiama, o lytinės ląstelės ir kraujodara - jautriausios vietos.
Iš įspūdžių ir daktarų patarimų išsiskyrė ir gydymo metodai: buvo kuriami vaistai, galintys atlaikyti dideles radiacijos dozes, jie buvo naudojami pilotams ir kai kuriais atvejais - visai likviduojantiems. Tačiau likvidatoriai jų negaudavo, prievarta paimti per karinius komisariatus - ir tai tapo vienu iš didžiausių kritikos punktų. Po avarijos vis dar buvo aiškinama, kaip įmanoma apsisaugoti ir ką daryti žmonėms, susidūrusiems su radiacija. Dėl šios priežasties Lietuvoje buvo atliktos tyrimų apie užterštus elementus ir jų poveikį sveikatai iki šių dienų.
Astravo atominėje elektrinėje kyla klausimų apie galimą panašią nelaimę. Kas nutiktų tada? Pasak tyrėjų, jei užterštumas plisti žemyn, gresia didelė nelaimė. Todėl pasiruošimas ir kontrolė yra būtini: veikia 43 stotys radiacijos stebėsenai ore ir 3 vandens stebėjimo stotys. Vilniaus vandenys turi galimybę tiekti vandenį iš kitų šaltinių, o savivaldybė turi savo civilinės saugos funkcijas. Lietuvos gyventojai privalėjo būti informuoti - ir ne tik apie radiaciją, bet ir apie tai, kas gali būti pavojinga ateityje.
Černobylio avarijos papildomos, bet svarbios detalės: daugelis likvidatorių likimo buvo skaudžiai nenuspėjamas. Lietuvos gyventojai į avariją sužinojo balandžio pabaigoje - per Švedijos pranešimus ir per žinias. Meteorologų pasakojimai rodo, kad pirmoji dozė kliuvo pajūriui balandžio pabaigoje, o vėliau radiaciją „paskleidė“ pernaša į Skandinaviją ir Europos žemyną. Ši istorija primena, kaip trapus yra šis pasaulis: vieno įvykio mastai gali išplisti visame žemyne.
Avarijos žiūrėjimas iš ilgesnio laikotarpio: nuo 1986 metų pabaigos iki šių dienų mokslininkai svarstė, dėl ko įvyko avarija, kelti mirties priežastis ir pasekmes. Prasidėjo diskusijos apie diversiją, avarinę konstrukciją, nereikalingą saugumą ir netikslų apsaugos priemonių naudojimą. Taip pat buvo pažymėta, kad kai kurios technologijos gali būti panaudotos ir kaip gynybos priemonės - pavyzdžiui, elektromagnetinis ginklas ar radiolokacinė sistema. Tačiau išliko pagrindinis dalykas - žmonių rizika, kai jiems nepavesta tinkama apsauga. Įdomu ir tai, kad kai kurie tyrimai ir dokumentai rodo, jog sprogimo metu išsiveržė didelis radioaktyvių dalelių kiekis ir šimtai tūkstančių tonų medžiagų buvo išbarstyta aplink jėgainę.
Černobylio avarijos padariniai skyrėsi pagal regionus: Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje nusipelnė daugiausia aukų, tačiau Lietuvai taip pat teko prisidėti prie šio istorinio įvykio padarinių - daugelis likvidatorių patyrė ilgalaikes ligas, potrauminio streso sindromą, hipertenziją ir kt. Dalis jų buvo įvertinti tik po daugelio metų. Lietuvos istorija šioje didelėje įvykyje primena, kad nors pavojus buvo eventualiai netoliesoje, pasekmės buvo juntamos visame regione. Dauguma likvidatorių iki šiol jaučia tam tikras ligas, kurios buvo susijusios su radiacija.
Ši istorija be pabaigos - ji tęsiasi: įvykių tyrimai, viešosios nuomonės korekcijos, apmąstymai apie saugumą, civilinę saugą ir atsakomybę. Ji parodo, kaip svarbu būti informuotiems ir pasirengusiems kilus bet kokiam pavojui.
Černobylio branduolinio sprogimo katastrofos paaiškinimas (valanda po valandos)
tags: #zmones #pasakoja #apie #cernobylio #avarija