Automobilio važiuoklės įranga tiesiogiai lemia važiavimo saugumą ir patogumą. Jos paskirtis - perduoti automobilio svorio jėgą kelio paviršiui, sušvelninti smūgius, atsirandančius dėl kelio nelygumų, ir ratų sukamąjį judesį pakeisti mašinos slenkamuoju judesiu.
Automobilio Rėmas
Rėmas yra pagrindas, prie kurio tvirtinamos visos automobilio dalys. Jis turi būti tvirtas, standus ir lengvas. Krovininių automobilių rėmai yra lonžeroniniai, sudaryti iš dviejų lovinio profilio sijų ir skersių. Labiausiai apkrautose vietose lonžeronai būna aukštesni arba sustiprinti įdėklais.
Prie rėmo prikniedytos gembės lingėms, pakojoms, atsarginiam ratui, buferiams su vilkimo kabliais ir prikabinimo įtaisu pritvirtinti. Vilkimo įtaisas su rėmu sujungtas gumine atrama arba spyruokle, kurie sušvelnina jėgų, atsirandančių tarp automobilio ir priekabos, poveikį.
Lengvieji automobiliai dažniausiai neturi ištisinio rėmo. Šių automobilių kėbulo apačia yra standi, o mechanizmų prijungimo vietos papildomai sustiprintos. Toks kėbulas vadinamas laikančiuoju.
Važiuoklės Žymėjimas
Automobilių važiuoklė žymima dviem skaičiais: pirmasis reiškia bendrą ratų skaičių, antrasis - varančiųjų ratų skaičių. Pavyzdžiui, 4×2 reiškia, kad važiuoklė turi 4 ratus, iš kurių 2 yra varantieji. Automobiliai, kurių važiuoklė 4×4 arba 6×6, vadinami pravažiaisiais.
Priekinis ir Galinis Tiltai
Priekinis tiltas laiko automobilio priekinę dalį ir perduoda nuo ratų išilgines bei šonines jėgas. Krovininiuose automobiliuose naudojamas ištisinis priekinis tiltas, sudarytas iš plieninės sijos, šerdesais šarnyriškai sujungtos su ašigaliais. Ant ašigalio sukasi stebulė, prie kurios pritvirtintas rato diskas.
Lengvųjų automobilių priekiniai tiltai ištisinės sijos neturi. Posūkio ašigaliai svirtimis ir šarnyrais sujungiami su sutrumpinta priekinio tilto sija arba tiesiog su kėbulu.
ZIL-131 Galinių Tiltų Reduktoriai
ZIL-131 galinių (2 ir 3) tiltų reduktoriai yra pasukti 90 laipsnių, tuo tarpu priekinis tiltas turi panašų reduktorių, bet nepasuktą. Kyla klausimas, ar galima pritaikyti 3-ojo tilto reduktorių pirmam tiltui. Bortai ten prisukti varžtais, juos tikrai galima pasukti, tačiau dėl paties reduktoriaus sukimosi krypties gali kilti problemų su varomaisiais ratais priekyje.
Pakabos Sistema
Pakaba jungia liemenį su pavara, sušvelnina smūgius, gaunamus dėl kelio nelygumų, ir slopina kėbulo švytavimus. Pakabą sudaro tamprūs elementai (lingės, spyruoklės), jungiantys liemenį su tiltu (ratu), amortizatoriai ir stabilizatoriai.
Priklausoma ir Nepriklausoma Pakaba
- Priklausomoje pakaboje abu ratai montuojami prie ištisinės tilto sijos. Tuomet vienam ratui pasislenkant vertikalia kryptimi, būtinai pasislenka ir kitas.
- Nepriklausomoje pakaboje kiekvienas ratas prie tilto sijos ar kėbulo prijungtas atskirai. Užvažiavus ratui ant kliūties, mažiau pasvyra kėbulas.
Linginė Pakaba
Linginė pakaba sudaryta iš pusiau elipsinių plieninių nevienodo ilgio lakštų. Jų dydis ir skaičius priklauso nuo svorio jėgos, tenkančios pakabai. Lakštų paketas suveržiamas apkabomis. Vienas arba du pirmieji lakštai yra ilgiausi ir vadinami pagrindiniais. Specialūs tarpikliai sumažina trintį. Lingių galai prijungiami prie automobilio rėmo, o visos lingės vidurinė dalis - prie tilto. Kuo iš plonesnių ir iš daugiau lapų sudaryta lingė, tuo ji elastingesnė.
Priekiniuose lingių galuose įstatomos papildomos guminės pagalvėlės, priimančios jėgas, veikiančias išilgai automobilio ir neleidžiančios lingėms pasislinkti į priekį. Krovininiuose automobiliuose, be pagrindinių užpakalinių lingių, dar yra papildomosios. Jos įtaisomos prie pagrindinių. Kai automobilis yra neapkrautas, papildomosios lingės neveikia, o jį apkrovus, papildomųjų lingių galai remiasi į gembes ir apkrovą laiko kartu su pagrindinėmis lingėmis.
Pneumatinė ir Pneumohidraulinė Pakaba
Pneumatinė Pakaba
Pneumatinės pakabos tamprusis elementas yra armuotos gumos balionai, pripildyti suslėgtų dujų. Jos naudojamos autobusuose ir dideliuose krovininiuose automobiliuose, priekabose ir puspriekabėse. Balionai įtaisomi tarp tiltų ir kėbulo. Kompresorius slėgia orą į metalinį resiverį, prieš kurį įtaisytas filtras ir slėgio reguliatorius. Iš resiverio suslėgtas oras pro filtrą patenka į kėbulo aukščio reguliatorių. Pastarasis palaiko pastovų kėbulo aukštį nepriklausomai nuo automobilio apkrovimo laipsnio.
Pneumohidraulinė Pakaba
Pneumohidraulinėje pakaboje prie kiekvieno rato įtaisyti cilindrai, kurių viršutinėje dalyje pripildyta suslėgtų dujų (dažniausiai azoto), apatinėje - skysčio. Cilindro korpusas sujungtas su automobilio kėbulu, stūmoklis - su pakabos svirtimis. Ratui švytuojant, skystis spaudžiamas pro vožtuvus. Siurblys varo skystį iš bakelio į energijos akumuliatorių ir redukcinį vožtuvą. Iš akumuliatoriaus skystis patenka į kairiojo ir dešiniojo rato reguliatorius. Jie palaiko pastovų kėbulo aukštį.
Lengvuosiuose automobiliuose kėbulo pasvirimą posūkių metu sumažina stabilizatorius. Dažniausiai jis įtaisomas automobilio priekyje. Tai plieninis strypas. Jo vidurinė dalis dviem guminėmis įvorėmis pritvirtinta prie kėbulo. Atlenkti atgal galai sujungti su pakabos apatinių svirčių gembėmis.
Amortizatoriai
Kėbulo švytavimams slopinti įrengti amortizatoriai. Automobiliuose ir kai kuriuose traktoriuose naudojami hidrauliniai amortizatoriai. Jų veikimas paremtas skysčio pasipriešinimu, spaudžiant jį pro kalibruotas skylutes.
Pagal švytavimų slopinimo būdą hidrauliniai amortizatoriai yra vienpusio ir dvipusio veikimo. Pagal konstrukciją hidrauliniai amortizatoriai yra teleskopiniai ir svirtiniai. Teleskopiniai amortizatoriai lengvesni, mažesni, patvaresni už svirtinius, todėl dažniausiai naudojami.
Ratai ir Padangos
Ratai laiko visą automobilio masę, išvysto traukos jėgą, švelnina smūgius, gaunamus dėl kelio nelygumų. Jų konstrukcija turi įtakos automobilių traukai, pravažumui, judėjimo tolygumui bei ekonomiškumui.
Ratlankiai
Ratlankiai būna ištisiniai, išardomi, gilūs ir plokšti. Ištisiniai gilūs ratlankiai daugiausia naudojami lengviesiems automobiliams ir universaliems traktoriams. Šių ratlankių kraštai yra paaukštinti ir atlieka borto vaidmenį.
Krovininių automobilių ratlankiai yra plokšti ir dažniausiai išardomi. Viena ratlankio briauna padaryta išvien su juo, o kitą briauną sudaro nuimamas žiedas. Šis žiedas įtvirtinamas perpjautu užraktiniu žiedu. Sudedamieji ratlankiai sudaryti iš dviejų varžtais sujungtų dalių. Išorinė ratlankio dalis daroma nuimama; viduryje dedamas skečiamasis žiedas, prispaudžiantis padangos bortus prie ratlankio briaunų. Padanga išmontuojama atsukant varžtus, jungiančius diską su išoriniu ratlankiu.
Ratai būna diskiniai ir bediskiai. Didelės talpos automobilių ratai yra bediskiai. Jų ratlankis uždedamas ant kūginio stebulės paviršiaus ir pritvirtinamas spaustukais. Kartais bediskių ratų ratlankis sudarytas iš trijų dalių. Lengvųjų automobilių ratai būna nulieti ir iš aliuminio lydinių. Jie lengvesni už štampuotus plieninius, geriau aušina stabdžius, gražiau atrodo.
Ratlankyje įspausti skaičiai (pvz. 7*15, 100/5) reiškia:
- Pirmas skaičius (7) - ratlankio plotį coliais.
- Antras skaičius (15) - ratlankio skersmenį coliais.
- Trečias skaičius (100) - atstumą tarp gretimų tvirtinimo kiaurymių milimetrais.
- Ketvirtas skaičius (5) - kiaurymių skaičių.
Padangos
Pneumatinę padangą pirmą kartą 1844 m. išrado R. Tompsonas, tačiau tuo metu ji neprigijo. Antrą kartą veterinarijos gydytojas Dž. B. Danlopas (Dunlop) 1888 m. įregistravo ir gavo patentą už pripučiamas padangas.
Padangų tipai pagal paskirtį:
- Lengvosios: Naudojamos lengviesiems automobiliams. Jos yra mažo skersmens, žemos, turi elastingą karkasą ir smulkų protektoriaus piešinį. Skirtos dirbti geruose keliuose, dideliais greičiais.
- Krovininės: Skiriamos sunkvežimiams ir autobusams. Tokios padangos gali išlaikyti didelę apkrovą, jų atsparus karkasas, didelis skersmuo, stambus protektoriaus piešinys.
- Žemės ūkio: Naudojamos traktoriams ir kitoms žemės ūkio mašinoms. Tai mažo slėgio padangos, kurios skiriasi nuo krovininių padangų mažesniu sienelių storiu, elastingesnės. Traktoriaus svorio jėgos veikiamos, deformuojasi, padidindamos kontakto su dirva plotą.
Padangų tipai pagal hermetizavimo būdą:
- Kamerinės: Sudarytos iš padangos, kameros ir ratlankio juostos.
- Bekamerės: Jose vietoj kameros padangos vidinis paviršius ir bortai padengti hermetizuojančiu gumos sluoksniu. Ventilis šiuo atveju įmontuojamas į ratlankį. Bekamerės padangos yra lengvesnės, geriau aušinamos.
Padangų tipai pagal protektoriaus piešinį:
- Kelių: Skirtos dirbti kietos dangos keliuose. Protektoriaus piešinys yra smulkus, padangos rieda tyliai, bet blogai sukimba su keliu, padengtu purvu ar sniego sluoksniu.
- Universalios: Skirtos važiuoti tiek gruntiniais, tiek kietos dangos keliais. Jų protektoriaus raštas stambesnis.
- Geresnio pravažumo: Skirtos važiuoti blogais keliais, dirvoje ir žiemą. Protektoriaus piešinį sudaro platūs kanalai, išdėstyti „eglute“, ir stambios briaunos - dirvakibiai. Tokio tipo padangos yra ratinių traktorių. Ant kieto grunto didesnę traukos jėgą išvysto padangos su žemesniais dirvakibiais. Slidžiose ir drėgnose dirvose aukštesni dirvakibiai išvysto didesnę traukos jėgą.
- Karjerinės: Skirtos važiuoti blogais keliais, kur daug nelygumų (skalda, uolienų nuolaužos). Jų labai storas ir atsparus protektorius.
- Vairuojamųjų ratų (laikančios): Naudojamos traktorių vairuojamiesiems ratams ir kai kurioms žemės ūkio mašinoms.
- Žieminės: Skirtos važiuoti sniegu padengtais ir apledėjusiais keliais. Jų protektoriaus piešinį sudaro kampuotos formos dirvakibiai, atskirti plačiais ir giliais kanalėliais. Protektoriaus piešinio atraminis plotas sudaro 60-70 % viso padangos atraminio paviršiaus. Toks protektorius gerai apsivalo ir pašalina vandenį bei purvą lietimosi su keliu vietoje. Tačiau važiuojant sausu keliu su kieta danga, ypač vasarą, susidaro didelis šių padangų riedėjimo pasipriešinimas; jos kelia didelį triukšmą ir intensyviai dyla.