Lietuvos vairuotojų sektoriaus iššūkiai ir perspektyvos

Lietuvos transporto sektorius pastaraisiais metais susiduria su dideliais iššūkiais, ypač tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo srityje. Nors kasdien Lietuvos keliuose galima sutikti šimtus sunkvežimių, šio, iš pirmo žvilgsnio, klestinčio sektoriaus vaizdas yra apgaulingas. Šalies vežėjai susiduria su sudėtinga situacija, o vairuotojų paieškos vis dažniau veda į trečiąsias šalis. Lietuvos vežėjų verslas dažnai įvardijamas kaip gyvybiškai svarbus visos šalies ekonomikai.

Vairuotojų trūkumo mastas ir priežastys

Pasak Inetos Stravinskaitės, „Linavos“ komunikacijos specialistės, vairuotojų trūkumas jaučiamas nuolat ir bėgant metams problema tik gilėja. Šiuo metu Lietuvos transporto įmonėse trūksta apie 10 tūkstančių vairuotojų. Konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos tampa tokia įtempta, kad kai kurios įmonės pradeda perpirkinėti darbuotojus iš kitų įmonių. Galima drąsiai teigti, kad tai yra viena opiausių problemų, su kuria susiduria visas Lietuvos transporto sektorius, ypač tarptautinių pervežimų srityje. I. Stravinskaitė neslepia, kad vairuotojų trūkumo problema nėra būdinga tik Lietuvai - dėl jos kenčia visa Europa. Šiam sektoriui būdinga išskirtinė specifika, visiškai nepatraukli jaunimui.

Tarptautinės vežėjų organizacijos IRU duomenimis, pasaulyje šiuo metu trūksta apie 3,6 milijono profesionalių vairuotojų, o vien Europoje - daugiau nei 426 tūkstančių. Tai globali krizė, neaplenkusi nė vienos šalies.

Atlyginimai ir socialinės garantijos

Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojai atlygį už savo darbą gauna šiek tiek kitokia forma negu daugelis kitų sričių darbuotojų. Vairuotojų atlygis skaičiuojamas taikant valstybės nustatytą koeficientą, kuris šiuo metu siekia 1,65, padaugintą iš minimaliosios mėnesinės algos. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos atstovės I. Stravinskaitės teigimu, tai reiškia, kad minimali vairuotojo alga šiandien siekia 1 712 eurų ir automatiškai didėja, kai didinama šalies minimali mėnesinė alga. Pasak jos, tokios praktikos, kai taikomas specialus koeficientas, kitose šalyse nėra. „Lietuvoje susiformavo situacija, kai viena ūkio šaka - transportas - veikia pagal diskriminacines sąlygas“, - pažymi I. Stravinskaitė.

Vis dėlto, „Sodros“ duomenimis, 2024 m. vidutinės darbo pajamos per tą patį laikotarpį augo nuosekliai. 2022 m. krovininių automobilių vairuotojai vidutiniškai uždirbdavo apie 909 eurus per mėnesį. Ministerijos atsakyme teigiama, kad „Darbdavių teigimu, vairuotojų visada trūksta“. Pagrindinės priežastys, anot ministerijos, slypi ne tik atlyginimuose. Vairuotojai, ypač tarptautinių reisų srityje, vis dažniau renkasi darbdavį atsižvelgdami į siūlomas darbo sąlygas ir socialines garantijas. Tačiau tolimųjų reisų vairuotojų profesija tampa vis mažiau patraukli ne tik dėl fizinio krūvio ar ilgų komandiruočių.

Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovai sako, kad kai kurios įmonės jau daugelį metų taiko kurioziškas „objektyvias“ priežastis, leidžiančias mokėti mažiau. „Tai žino ir toleruoja ne tik darbdaviai, bet ir darbo ginčų komisijos, teismai bei kitos institucijos“, - pabrėžia profesinė sąjunga. Kadangi dienpinigiai dažnai sudaro net pusę vairuotojo atlyginimo, nuo jų nemokami mokesčiai, vairuotojai netenka dalies pensijų ir kitų socialinių garantijų. „Apvogtas socialinis gyvenimas - taip galima pavadinti šią sistemą.“

Darbo sąlygos ir darbuotojų nepasitenkinimas

Ministerijos pateikti duomenys atskleidžia ir kitą svarbų faktorių - augantį darbuotojų nepasitenkinimą. 2024 metais ministerija išnagrinėjo 226 skundus ar pranešimus dėl viešo intereso - net 57 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų 31 proc. skundų pasitvirtino arba pasitvirtino iš dalies. Darbo ginčų komisijos taip pat sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų. 2024 m. per vienuolika mėnesių buvo nagrinėjama net 1 811 su kelių transporto sektoriumi susijusių ginčų - beveik dvigubai daugiau nei per visus 2023-uosius.

Dar viena paplitusi Lietuvos transporto sektoriaus praktika - visų galimų išlaidų ir žalų perkėlimas ant darbuotojų pečių. Tačiau šios lėšos dažnai naudojamos ne tik darbuotojo išlaikymui.

Darbuotojų pritraukimas ir apmokymas

Ieškodamos sprendimų dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, Lietuvos transporto įmonės jau kurį laiką atsigręžia į trečiąsias šalis. Pasak „Linavos“ komunikacijos specialistės I. Stravinskaitės, „Jau senokai Lietuvos įmonės kviečiasi vairuotojus iš trečiųjų šalių ir juos apmoko. Tai daroma todėl, kad Vakarų Europoje labai mažai žmonių moka ar gali dirbti šį darbą.“ Tačiau Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga tvirtina, kad realybė - visai kitokia. Pasak jų, į Lietuvą atvykę migrantai dažnai jau būna įsiskolinę. Už įsidarbinimo galimybę jie sumoka nuo 2,5 iki 5 tūkst. JAV dolerių. „Jie puikiai žino, kad jei pradės reikalauti, jog būtų laikomasi įstatymų, iškart sulauks grasinimų - ne tik dėl atleidimo, bet ir dėl leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo.“

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis buvo parengta per 8 tūkstančius C ir CE kategorijų vairuotojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, 81 proc. 2020-2024 m. laikotarpiu vilkikų vairuotojų mokymui pagal profesinio mokymo ir neformalaus suaugusiųjų švietimo programas buvo skirta daugiau kaip 11 mln. eurų valstybės ir ES paramos lėšų. Užimtumo tarnyba teigia, kad šios investicijos atsiperka. Nepaisant to, darbdavių lūkesčiai dažnai prasilenkia su teoriniu parengimu. Dar vienas iššūkis - teisės vairuoti įgijimo procesas. Baigus profesinio mokymo kursus, būtina išsilaikyti egzaminus „Regitroje“, o tai, anot tarnybos, gali užtrukti net iki metų. Egzaminai dažnai laikomi ne vieną kartą, o kiekvienam bandymui tenka laukti eilėje. Nepaisant visų iššūkių, Užimtumo tarnyba naujų priemonių ar iniciatyvų šiuo metu neplanuoja, nes esamos veikia efektyviai.

Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas

Kalbant apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, Užimtumo tarnyba pažymi, kad 2023 m. Tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. šis mechanizmas iš esmės keitėsi. Užimtumo tarnyba nebeišduoda sprendimų dėl darbo rinkos poreikių, o nuo 2025 m. ministerija patvirtina, kad užsieniečių įdarbinimui taikoma kvotų sistema, o leidimų išdavimo procesą administruoja Migracijos departamentas. 2025 m. kvota sieks 24 830 asmenų. Vis dėlto vertinimo mechanizmai išlieka paviršutiniški. „Pateikiama tik darbdavio informacija apie užsieniečio patirtį ar kvalifikaciją“, - pripažįsta ministerija.

Sunkvežimių vairuotojų užimtumo statistika

Šių metų rugsėjo mėnesį fiksuotas istoriškai didžiausias sunkvežimių vairuotojų, kurie yra apdrausti socialiniu draudimu, skaičius. Sodros duomenimis, šios profesijos darbuotojų buvo 80,1 tūkst. - tiek šiuo metu apdraustųjų tolimųjų reisų vairuotojų dirba mūsų šalyje. Tai didžiausia profesinė grupė Lietuvoje. Vairuotojai aplenkė net tokias grupes, kaip parduotuvių pardavėjus, reklamos ir rinkodaros specialistus ar biurų, viešbučių ir kitų įstaigų darbuotojus. Apie tai pranešime spaudai rašo Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA). Augimas fiksuotas nepaisant rugpjūtį pasibaigusios tarptautinio transporto vairuotojams skirtos kvotai, dėl ko trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimas tapo lėtesnis ir sudėtingesnis.

Lietuvos transporto sektorius pastaraisiais metais išgyvena paradoksą. Vadovaujantis „Sodros“ duomenimis, 2024 metais transporto sektoriuje pirmą kartą per pastaruosius metus buvo atleista daugiau darbuotojų nei priimta. 2022-aisiais į darbą buvo priimta beveik 39 tūkst. vairuotojų, atleista - kiek daugiau nei 24 tūkstančiai. 2023 metais įdarbintų darbuotojų skaičius viršijo 48 tūkst., o atleista beveik 30 tūkstančių. Tačiau jau 2024 m. statistika pasisuko kita kryptimi: darbo sutartis nutraukė daugiau nei 36 tūkst.

Nesklandumai ir korupcijos rizikos

Lietuvos transporto sektoriuje per pastaruosius metus fiksuoti pavieniai neskaidrios veiklos atvejų, tačiau sisteminė korupcija, susijusi su vilkikų vairuotojų mokymu ar įdarbinimu, kol kas nėra identifikuota. Vis dėlto, 2020 m. tarnyba atliko išsamų korupcijos rizikos tyrimą Užimtumo tarnyboje ir Valstybinėje darbo inspekcijoje. Buvo vertinama, kaip išduodami leidimai dirbti, kaip priimami sprendimai dėl jų galiojimo pratęsimo, atsisakymo ar panaikinimo. STT nustatė, kad teisės aktų neapibrėžtumas ir dažni jų pokyčiai sudaro terpę skirtingoms interpretacijoms - tai ypač aktualu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Dar viena STT išskirta rizika - kontrolės procedūrų stoka. Inspektoriai, turintys teisę atlikti neplaninius patikrinimus, kai kuriais atvejais gali iš anksto informuoti tikrinamus subjektus. Be to, analizė atskleidė, kad sprendimai dėl leidimų dirbti atšaukimo ar pratęsimo gali būti vilkinami, o tai savaime gali būti išnaudojama manipuliacijoms.

Atlikusi tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė kelias esmines rekomendacijas. Sprendimų priėmimo tvarka turi būti aiškiau reglamentuota, kad pareigūnai negalėtų jos taikyti savo nuožiūra. Papildomai 2023 m. STT atliko korupcijos rizikos analizę VĮ „Regitra“, daugiausia dėmesio skirdama B kategorijos vairuotojų egzaminavimui ir pažymėjimų išdavimui. Vis dėlto pavienių pažeidimų transporto srityje netrūko. 2022-2024 m. laikotarpiu STT pradėjo 10 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto vairuotojo pažymėjimų įsigijimo, iš jų 5 atvejai jau perduoti teismui. Kalbant apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą Lietuvos transporto sektoriuje, STT šiuo metu neturi duomenų, kurie patvirtintų aiškias korupcijos tendencijas ar sisteminius neskaidrumus.

„Pašto dėžučių“ verslai ir šešėlinė konkurencija

Pasak profesinės sąjungos atstovų, šiandieninę vairuotojų trūkumo krizę Lietuvoje lemia ne tik objektyvios priežastys, tokios kaip senėjantis darbo jėgos amžius ar globali paklausa. Didžiausiu iššūkiu profesinė sąjunga įvardija vadinamuosius „pašto dėžučių“ verslus - fiktyvias logistikos įmones, kurios formaliai registruotos Lietuvoje, tačiau realiai vykdo pervežimus užsienyje ir ten pernuomoja vairuotojus kitoms įmonėms. „Darbdaviai, pasitelkę lobistus, suformavo sistemą, kurioje kontrolė pakeista konsultavimu.“ Kadangi 98 proc. pervežimų vykdoma Vakarų Europoje, kur vairuotojų atlyginimai siekia nuo 3 000 iki 4 500 eurų „į rankas“, lietuviškas modelis, pagrįstas baziniu atlyginimu ir dienpinigiais, atrodo paradoksalus. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga taip pat atkreipia dėmesį į augančią šešėlinę konkurenciją Europos Sąjungos rinkose. Vienas iš pavyzdžių - Prancūzijos institucijų sprendimas 2024 metais uždrausti dviem Lietuvos įmonėms - UAB „Petva“ ir UAB „Saudingos transportas“ - vykdyti kabotažo pervežimus šios šalies teritorijoje. Remiantis Europos Sąjungos reglamentu, vairuotojui, vykdančiam vidinį pervežimą užsienio šalyje, atlyginimas turi būti skaičiuojamas pagal toje valstybėje galiojantį minimalų valandinį tarifą. Prancūzijoje jis siekia apie 11 eurų už dienos darbo valandą, kai tuo metu Lietuvoje - tik apie 9 eurus.

Pozicijų skirtumai: „Linava“ ir Profesinės sąjungos

Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas kritiškai vertina Lietuvos vežėjų sąjungos išsakytus teiginius apie galimą darbdavių spaudimą migrantams ar socialinių garantijų pažeidimus. Atsakydamas į anksčiau pasirodžiusius teiginius, kad migrantai iš trečiųjų šalių kartais moka tūkstantines sumas (iki 5000 JAV dolerių) už galimybę įsidarbinti, E. Mikėnas nurodo, jog „Linava“ apie tokią praktiką duomenų neturi. Priešingai, asociacijos teigimu, dažnai būtent darbdaviai moka įdarbinimo agentūroms už surastą darbuotoją. „Todėl kaltinimai, esą darbdaviai ima pinigus iš būsimų vairuotojų, mums atrodo absurdiški“, - sako E. Mikėnas. Jis taip pat pakomentavo atvejus, kai darbuotojai įdarbinimo pradžioje verčiami imti „atostogas savo sąskaita“. E. Mikėnas teigia, kad tai - kompleksiška situacija, kurioje dalis atsakomybės tenka ir viešajam sektoriui. „Ilgi dokumentų tvarkymo procesai, leidimų išdavimai apsunkina įdarbinimą.“

Tuo pat metu jis atmeta profesinių sąjungų kritiką dėl per didelės dienpinigių dalies vairuotojų pajamose. „Baikime spekuliuoti šia tema“, - teigia „Linavos“ vadovas. Anot jo, alga vairuotojams Lietuvoje jau dabar mokama pagal aiškiai reglamentuotą modelį: privaloma mokėti ne tik minimalią mėnesinę algą, bet ir taikyti 1,65 koeficientą, papildomus tarifus už naktinį darbą, šventes, viršvalandžius. E. Mikėnas tikina - tai tikrai nėra „minimalūs atlyginimai“, o socialinės garantijos užtikrinamos. Pašnekovas taip pat sureagavo į anksčiau išsakytus Lietuvos profesinės sąjungos teiginius, kad kai kurios įmonės perkelia ant darbuotojų kelių mokesčius ar sunkvežimio plovimo kaštus. E. Mikėnas tvirtina, kad tai - „išgalvotos istorijos“. Jo vertinimu, jei vairuotojas viršijo greitį - jis privalo mokėti baudą. Bet visa kita, kas priklauso įmonei - nuo kelių mokesčių iki priežiūros - turi būti padengiama darbdavio. Visos Lietuvos transporto įmonės, ypač vykdančios tarptautinius pervežimus, veikia pagal griežtas taisykles - nuo ES reglamentų iki partnerių kokybės standartų. Dauguma jų privalo būti skaidrūs, nes kitaip negalėtų išsilaikyti rinkoje.

Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga šiai pozicijai nepritaria. „Transporto sektoriaus lobistai įsitvirtinę Vyriausybėje ir Seime - daugelis mūsų siūlymų tiesiog nugula į stalčius“, - tvirtina profsąjungos atstovai. Jie pabrėžia, kad socialinis dialogas su darbdaviais dažnai yra tik formali procedūra. „Kai egzistuoja milžiniška pigios darbo jėgos pasiūla ir nėra efektyvios kontrolės, darbdavių savivalė klesti. Lietuva kasmet parengia šimtus tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau transporto sektoriuje trūksta tūkstančių.“

Diskusijos ir viešasis naratyvas

Viešosios diskusijos žiniasklaidoje apie vairuotojų trūkumą Lietuvoje pastaruoju metu įgauna emocinį atspalvį. Pasigirsta teiginių, kad dėl susidariusios situacijos kalti patys vežėjai - neva nesąžiningi, nemokantys visų atlyginimų, nepajėgūs sudaryti gerų darbo sąlygų. Negana to, dalis šių kaltinimų kyla iš pačių socialinių partnerių - ypač profesinių sąjungų. Užuot ieškojus sprendimų, viešojoje erdvėje formuojamas vienpusiškas ir kritiškas naratyvas. Ar tikrai tai padeda darbuotojams? Kodėl kas antras straipsnis apie transporto sektorių yra neigiamas? Kodėl beveik nerašoma apie sėkmingas įmones, darbo vietas, šimtus milijonų sumokėtų mokesčių, indėlį į BVP?

Darbo pasiūlymai vairuotojams

Lietuvos darbo rinkoje nuolat ieškoma įvairių kategorijų vairuotojų. Toliau pateikiama dalis darbo pasiūlymų, kurie buvo skelbiami įvairiuose Lietuvos miestuose:

tags: #zaviausios #lietuvos #vairuotojos