Šis straipsnis aprašo tragišką įvykį - eismo įvykį, kurį sukėlė laidų vedėjas Jonas Radzevičius, būdamas neblaivus. Avarijos metu žuvo 67 metų pėsčiasis Stanislovas Korolevičius. Išsamiai nagrinėjamos įvykio aplinkybės, teismo procesas ir aukos artimųjų reakcija.
Tragiškas eismo įvykis Vilniaus centre
2014 metų liepos 4-ąją Vilniaus centre įvyko tragiškas eismo įvykis, kurio metu J. Radzevičiaus automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo 67 metų pensininką Stanislovą Korolevičių. Įvykio metu J. Radzevičiui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,53 promilės. Po avarijos J. Radzevičius paliko „Teleloto“ vedėjo darbą.
Nelaime sostinės Upės gatvėje įvyko dėl J. Radzevičiaus kaltės. Teismas nustatė, kad jis nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir kliudė ja ėjusį nukentėjusįjį. „Jis elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai, jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis, prilygintas sunkiam girtumui, taip pat buvo įvertintos pasekmės - dėl įvykio nukentėjusysis mirė“, - pažymėjo teisėjas, pridurdamas, kad J. Radzevičius paniekino visuomenines vertybes ir kėlė pavojų kitų asmenų gyvybėms.
Jono Radzevičiaus prisipažinimas ir liudijimas teisme
Prieš teismą stojęs J. Radzevičius pripažino jam pateiktus kaltinimus dėl avarijos, įvykusios praėjusių metų liepos 4-osios rytą, kai apie 7.41 val. pėsčiųjų perėjoje automobiliu „Opel Zefira“ mirtinai partrenkė vyrą. J. Radzevičius pasakojo, kad ta savaitė jam buvo labai sunki dėl netikėtos draugo mirties, kuris nusižudė.
„Tą antradienį man paskambino pranešti, kad mano pažįstamas savo noru išėjo iš gyvenimo. Po mano tėvo laidotuvių man yra emociškai sunku susikaupti, todėl išėjau į miestą, galvojau susikaupsiu... Pasivaikščiojęs nuėjau į koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje - maniau, paklausysiu džiazo ir susigulėsiu. Po koncerto vėl išėjau pasivaikščioti - užėjau į vieną kavinę, išgėriau alaus, manau, tada praradau laiko sąvoką... Ko gero, gerokai per daug išgėriau“, - prisipažino J. Radzevičius. Jis taip pat minėjo, kad anksčiau yra buvęs baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Apie avariją J. Radzevičius detaliai prisiminė: „Mano automobilis stovėjo centre, prie universalinės parduotuvės, todėl užėjau į automobilį pasiimti raktelių nuo namų durų, bet tuo metu užėjo beprotiška mintis - esu pora kartų baustas už stovėjimą, todėl nusprendžiau, kad perstatysiu prie „Panoramos“, bus greičiau kitą dieną į darbą nueiti. Ir sėdau prie vairo - pavažiavau tris šimtus metrus ir tai įvyko.“ Dėl girtumo ir streso jis negalėjo prisiminti visų detalių, bet tikino, kad po smūgio nubėgo prie nukentėjusiojo ir bandė jam padėti.
Teismo sprendimas ir bausmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas J. Radzevičiui skyrė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėta supaprastinta tvarka, bausmė buvo sumažinta trečdaliu, todėl jis nuteistas 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bet jos vykdymas atidėtas 3 metams. Be to, J. Radzevičiui uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metams. Teismas taip pat nutarė, kad J. Radzevičius 3 metus privalės būti namuose nuo 24 iki 6 val., jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei išvykti iš gyvenamosios vietos be pataisos inspekcijos žinios.
Teismas atmetė penkių vaikų tėvo J. Radzevičiaus prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį sutiko laiduoti teisiamojo brolis Vytaras Radzevičius. Teisėjo teigimu, toks prašymas negali būti tenkinamas, nes nusikaltimą J. Radzevičius padarė būdamas neblaivus, dėl jo neatsakingo elgesio atsirado nepataisomi padariniai.
Teisėjo paaiškinimai dėl bausmės
Teisėjas M. Striaukas paaiškino, kodėl J. Radzevičius nebuvo uždarytas į kalėjimą: „Girdėjote, kad lygtinę bausmę prašė prokuroras - kiekviena byla yra individualus atvejis. Visuomenė tikriausiai žino tiktai sankciją - nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, tačiau visuomenė turi žinoti ir kitus įstatymus, kad padarius neatsargų nusikaltimą asmeniui bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymo, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai pasiekti be realaus laisvės atlikimo.“ Teismas vertino J. Radzevičiaus teigiamas asmenybės savybes, visuomeninę veiklą ir elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, įskaitant atsiprašymą ir žalos atlyginimą.
Teisėjas pabrėžė, kad „jau pats nusikaltimas yra bausmė J. Radzevičiui, bet, be abejo, pasekmės negali atleisti nuo atsakomybės. Teismas skyrė kiek įmanoma maksimalius apribojimus, kad jokiu būdu bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų pabaiga, o tai būtų pakankamai didelis bausmės tikslų įgyvendinimas, siekis atgrasinti žmogų nedaryti naujų nusikaltimų.“
Žuvusiojo artimųjų reakcija ir atleidimas
Po S. Korolevičiaus žūties J. Radzevičius nuvažiavo pas artimuosius, atsiprašė, padengė laidotuvių išlaidas, sutvarkė kapą ir pastatė paminklą, kas jam kainavo 8 tūkst. litų. Jis tikino, kad būtų norėjęs atsiprašyti kiekvieno giminaičio, bet neturėjo jų duomenų.
Stanislovo Korolevičiaus sesuo 69 metų Zofija Korolevič-Jucevič išreiškė atleidimą Jonui Radzevičiui. „Mano širdis srūva krauju dėl brolio mirties, bet sakau jums sąžiningai: Jonui yra dar sunkiau - jis visą gyvenimą turės praleisti nešiodamasis kaltę. Save jis jau nubaudė. Jeigu nuo manęs priklausytų, aš jo neįkalinčiau, nes jis turi penkis vaikus. Aš pati anksti netekau tėvo. Taip ir parašykite: aš jam atleidžiu“, - sakė Zofija.
Ji pasakojo, kad J. Radzevičius su žmona Vitalija atvyko pas ją į namus, atsiprašė ir pasiūlė apmokėti visas laidotuvių išlaidas. „Jonas stovėjo baltas kaip popierius ir prašė mūsų visų atleisti jam už tai, ką padarė. Stanislavo dukterys pasakė: „Turime atleisti. Daugiau nieko iš to prislėgto žmogaus reikalauti negalime - jis elgėsi garbingai ir padarė viską, ką tokioje situacijoje įmanoma padaryti“, - prisimena Zofija. Ji pabrėžė, kad nei ji, nei kiti artimieji neprašė pinigų, o J. Radzevičius ir po mėnesio pasirūpino paminklu ant Stanislavo kapo.
Zofija taip pat atskleidė paradoksalią detalę: jos brolis, nors ir gėrė, žūties dieną buvo blaivus. O Jonas, kuris, anot giminaičių, anksčiau vengė alkoholio, nelaimės dieną buvo išgėręs.
Stanislovo Korolevičiaus gyvenimo aplinkybės
Stanislovas Korolevičius gyveno mediniame name, kuriame už skolas elektra buvo išjungta dar prieš penkerius metus. Jo brolis Edvardas ir gyvenimo draugė Birutė Samanienė neturėjo pinigų elektros įjungimui. Bute buvo tamsu ir šalta, o krosnies kūrenti negalima dėl užteršto kamino. Zofija apibūdino brolį kaip geros širdies žmogų, kuris nesugebėjo susitvarkyti savo gyvenimo ir kurį laiką gyveno iš 266 litų pensijos.
Tragiškos dienos išvakarėse Stanislavas atrodė prislėgtas. „Paklausiau, kodėl neina į vonią praustis. Brolis sėdėjo nuleidęs galvą, prislėgtas. Jis atsakė: „Žinai, man gyventi nusibodo. Jaučiuosi labai pavargęs“, - prisiminė Zofija. Ji spėliojo, kad brolį galėjo būti apėmusi depresija ir tą dieną jis nuo šaligatvio žengė paskendęs savo mintyse.
tags: #vytaras #radzevicius #avarija