Renkantis „Volvo V70“ automobilį, pagamintą 2003-2007 metais, daugelis pirkėjų susiduria su dilema: rinktis benzininį variklį su dujų įranga ar dyzelinį variantą. Šioje apžvalgoje aptarsime „Volvo V70“ dyzelinių variklių techninius duomenis ir pasidalinsime įžvalgomis apie jų eksploataciją, patvarumą bei priežiūrą, remiantis vartotojų patirtimi.
„Volvo V70“ dyzelinių variklių techninės charakteristikos
Žemiau pateikiami „Volvo V70“ dyzelinių variklių techniniai duomenys. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi varikliai yra parduodami visose šalyse.
| Variklis | Variklio kodas[1] | Galia (kW/aps. min.) | Galia (AG/aps. min.) | Sukimo momentas (Nm/aps. min.) | Cilindrų skaičius | Skersmuo (mm) | Eiga (mm) | Cilindro darbinis tūris (litrų) | Suspaudimo laipsnis |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| D2 | D4204T20 | 88/3750 | 120/3750 | 280/1500-2250 | 4 | 82,0 | 93,2 | 1,969 | 16,0:1 |
| D3 | D4204T9 | 110/3750 | 150/3750 | 320/1750-3000 | 4 | 82,0 | 93,2 | 1,969 | 16,0:1 |
| D4 | D4204T5 | 133/4250 | 181/4250 | 400/1750-2500 | 4 | 82,0 | 93,2 | 1,969 | 15,8:1 |
| D4 AWD | D5244T12 | 133/4000 | 181/4000 | 420/1500-2500 | 5 | 81,0 | 93,2 | 2,400 | 16,5:1 |
Eksploatacijos patarimai renkantis „Volvo V70“
Renkantis „Volvo V70“ automobilį kasdieniam naudojimui mieste ir autostradoje, daugelis svarsto tarp benzino ir dyzelino. Asmeniškai, dyzelinis variantas dažnai laikomas patrauklesniu dėl ilgesnio variklio resursų ir nereikalingo rūpesčio dėl dujų įrangos. Tačiau, sėkmingas pasirinkimas priklauso nuo konkretaus automobilio būklės: idealus benzininis variklis gali būti geresnis už „užmuštą“ dyzelinį.
Nors dyzelinių variklių resursas yra ilgesnis, svarbu įvertinti, kiek resursų jam beliko. Gera, nenusidėvėjusi dyzelinė mašina dažnai kainuos žymiai brangiau nei benzininė. Taip pat, dyzelinių variklių eksploatacijos kaštai, pavyzdžiui, purkštukų kainos, gali būti didesni nei benzininių variklių.
*GERIAUSI* DALYKAI apie „Volvo D5“ variklį!
Dujų įranga benzininiuose varikliuose
Kyla nuogąstavimų, kad dujų įranga gali greitai sugadinti variklio vožtuvus, ypač jei variklis neturi kompensatorių. Tačiau, vožtuvų problemos dažniausiai reiškia tik variklio galvos remontą, o ne viso variklio kapitalinį remontą. Daugelis vairuotojų sėkmingai naudoja dujų įrangą ilgesnį laiką be rimtų problemų. Svarbu pasirinkti patikimą dujų įrangą ir laiku atlikti techninę priežiūrą. Pavyzdžiui, „Barakuda“ purkštukai gali tarnauti apie 200 tūkst. km, o reduktoriaus remontas gali prireikti po 50-70 tūkst. km, kainuojantis 50-100 eurų.
Dideli greičiai ir apkrovos važiuojant dujomis gali padidinti vožtuvų nudegimo riziką. Pavyzdžiui, važiuojant 160-180 km/h Lenkijos autostradose ar virš 200 km/h Vokietijoje, variklis veikia aukštomis apsukomis (5500-6000 aps./min.), o tai gali lemti vožtuvų gedimus. Šiais atvejais galėtų būti naudinga apriboti maksimalias dujų įrangos apsukas iki 4500 aps./min., o viršijus jas, automatiškai persijungti į benziną. Tačiau tokiais atvejais ekonomija gali būti nedidelė, nes dideliu greičiu sunaudojama didžioji dalis kuro.
Dyzelinių variklių privalumai ir trūkumai
Dyzeliniai varikliai, ypač D5, pasižymi geru sukimo momentu prie žemų apsukų, kas yra labai patogu važinėjant mieste. Užmiestyje, lenkiant kitus automobilius, nereikia dažnai perjunginėti pavarų - pakanka spausti akceleratorių penkta pavara. D5 varikliai yra patvarūs, o tinkamai prižiūrimi, gali tarnauti ilgai. Dalių jiems yra gausu, o purkštukai, naudojant kokybišką kurą, gali atlaikyti ilgą laiką.
Vienas iš dyzelinių variklių privalumų yra ilgas nuvažiuojamas atstumas vienu užpylimu - su D5 galima nuvažiuoti iki 1000 km. Tačiau, dyzeliniai automobiliai, atkeliaujantys iš užsienio, dažnai būna jau „priešinfarktinės“ būklės, o geri variantai kainuoja gerokai brangiau. Be to, dyzelinio kuro kokybė ir galimi nešvarumai bake gali sukelti problemų. Žiemą dyzeliniai varikliai šyla lėčiau nei benzininiai, o tai gali turėti įtakos komfortui, ypač trumpais atstumais.
Benzininių variklių su dujų įranga privalumai ir trūkumai
Benzininiai varikliai su dujų įranga pasižymi greitu variklio sušilimu žiemą ir mažesnėmis vibracijomis. Taip pat, dujomis važiuoti dažnai yra pigiau nei dyzeliu, išskyrus galbūt labai trumpus atstumus šalta mašina žiemą. Automobilio kaina su benzininiais varikliais ir gera dujų įranga dažnai būna mažesnė nei gerai išlaikyto dyzelinio varianto.
Didžiausias dujų įrangos trūkumas yra balionas, kuris užima vietą bagažinėje, tačiau jį galima sumontuoti taip, kad netrukdytų (pvz., atsarginį ratą pritvirtinti stačiai bagažinės šone). „Bifuel“ modeliai, gaminami iki 2003 m., turi gamyklinę dujų įrangą ir leidžia nuvažiuoti 600-700 km su dujų baku, tačiau jie dažnai būna jau gerokai pasenę ir daug nuvažiavę.
Apibendrinant, abi pusės - dyzelistai ir benzinistai - turi svarių argumentų. Svarbiausia - rinktis tai, kas labiau tinka asmeniniams poreikiams ir vairavimo stiliui. Nepriklausomai nuo variklio tipo, „Volvo V70“ yra vertinamas kaip geras automobilis.