Volvo sunkvežimių pagalbinės stabdymo sistemos ir elektroninis stovėjimo stabdys

Sunkvežimiai kelyje veža dešimtis tonų sveriančius krovinius. Jie leidžiasi nuo stačių kalnų ir turi išlaikyti kontrolę net sudėtingomis sąlygomis. Vien tik įprastų stabdžių šiose situacijose nepakanka - jie greitai įkaista ir netenka efektyvumo. Modernūs „Volvo“ sunkvežimiai gali turėti kelias pagalbines stabdymo sistemas, kurios padeda užtikrinti saugumą ir kontrolę.

Pagrindinės pagalbinės stabdymo sistemos „Volvo“ sunkvežimiuose

Moderniuose „Volvo“ sunkvežimiuose naudojamos dvi pagrindinės pagalbinės stabdymo sistemos:

• Variklinis stabdys
• Lėtintuvas (retarderis)

Variklinis stabdys

Variklinis stabdys yra pagalbinė stabdymo sistema, integruota variklio mechanizme. Ši sistema leidžia sulėtinti transporto priemonę nenaudojant įprastų ratų stabdžių. Tai yra efektyvi, ekonomiška ir saugi sistema, kuri padeda vairuotojui išlaikyti greičio kontrolę ir sumažina apkrovą įprastai stabdžių sistemai.

Variklinio stabdžio valdymas ir veikimo lygiai

Variklinio stabdžio veikimo lygiai valdomi tam skirtomis padėtimis:

• 0 padėtis - pagalbinis stabdys išjungtas.
• 1-3 padėtys - pagalbinio stabdžio lygiai nuo ~20 % iki 100 %. Kuo didesnė padėtis, tuo stipresnis stabdymas.
• A (automatinė padėtis) - „Brake Blending“ funkcija aktyvi, kai neveikia „Cruise Control“.
• B padėtis („Brake program“) - skirta greitesniam pavarų perjungimui stabdant. Ši funkcija aktyvuojama, kai yra įjungta pavara ir variklio apsukos siekia bent 1000 aps./min.

Lėtintuvas (retarderis)

Lėtintuvas, daugeliui žinomas kaip retarderis, yra pagalbinė stabdymo sistema, montuojama prie pavarų dėžės ir veikianti hidrodinaminio stabdymo principu. Jis veikia stabdydamas pavarų dėžės veleną, naudodamas alyvą tarp besisukančio rotoriaus (1) ir fiksuoto statoriaus (3). Stabdymo jėga priklauso nuo alyvos (2) kiekio ir slėgio tarp rotoriaus (1) ir statoriaus (3).

Elektroninis stovėjimo stabdys (EPB)

Elektroninis stovėjimo stabdys (EPB - angl. Electronic Parking Brake) pamažu tampa standartine beveik visų klasių automobilių įranga, išstumdami klasikinį sprendimą - rankinį stabdį. EPB atsirado apie 2001 metus, o pirmąkart masinėje gamyboje buvo įdiegtas 2002 metais į 7 klasės BMW limuziną. Šis sprendimas turi tiek šalininkų, tiek priešininkų.

EPB veikimo principai

Šiuo metu naudojami du pagrindiniai EPB sprendimai, kuriuos sukūrė TRW ir ATE. Pirmasis variantas naudoja galinių stabdžių suportų elektros variklius, kurie per pavarų dėžę judina stūmoklį ir taip suspaudžia stabdžių trinkeles prie disko. Antrasis, ATE sukurtas sprendimas, pakeitė tradicinį trosų principą, įdiegdamas vadinamąjį centrinį aktyvatorių, kuris pakeičia svirtį ir vairuotojo ranką, tačiau vis dar traukia tradicinius trosus. 2013 metais „Volkswagen“ markės transporto priemonėse buvo pritaikytas tiesioginis elektrinis stovėjimo stabdys, sukurtas įmonės „Ate“.

Pačioje apkaboje stabdžių stūmoklio prispaudimas, įjungus EPB, atliekamas stūmėkliu pasukus veleną. Sujungus šiuos sprendimus gaunamas daug mažesnis EPB mechanikos valdymo pasipriešinimas ir sumažėja sistemoje tekančios srovės vertė. Dėl to reikšmingai sumažėjo įjungimo laikas ir padidėjo stabdžių apkabos veikimo tikslumas. Sumažinus srovę, reikalingą EPB stabdžiui įjungti, buvo galima atsisakyti papildomo EPB valdymo elektroninio bloko.

EPB privalumai

EPB turi daug privalumų:

• Vietos taupymas salone: Mažas mygtukas užima kur kas mažiau vietos nei klasikinė svirtis, leidžiant sutaupyti vietos daiktadėžei ar puodelio laikikliui.
• Didesnis saugumas: Ypač kai stovėjimo stabdys turi veikti kaip avarinis stabdys. EPB paprastai stabdo visus ratus, naudodamas hidraulinę sistemą ir ABS, užtikrindamas didesnį stabdymo efektyvumą ir saugumą bei pašalindamas automobilio slydimo riziką.
• Patogumas ir lengvas valdymas: EPB yra patogesnis ir lengviau valdomas. Daugelyje modelių jis atsilaisvina automatiškai nuspaudus akceleratoriaus pedalą (ypač automobiliuose su automatine pavarų dėže), o kituose modeliuose reikia nuspausti stabdžio pedalą ir EPB mygtuką. Daugelyje automobilių EPB automatiškai įjungiamas išjungus variklį.
• Papildomos funkcijos: Elektrinis stabdys turi naudingas funkcijas, tokias kaip įkalnės palaikymo ir automatinio palaikymo (Auto Hold), kurios ypač naudingos su automatine pavarų dėže. Tai palengvina vairavimą sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu į kalną.
• Didesnis stabdymo efektyvumas avariniu atveju: Avariniu atveju, sugedus pagrindinei hidraulinei stabdžių sistemai, EPB stabdo užpakalinius ratus impulsais, siekiant išvengti jų užsiblokavimo. Tai veikia panašiai kaip ABS.
• Apsauga nuo vaikų: Elektrinio rankinio stabdžio nepavyks išjungti, jeigu neveikia automobilio variklis.
• Sumažintas dalių susidėvėjimas: Pagalbinė įkalnė sistema sumažina rankinio stabdžio, stabdžių ir sankabos plokštelių susidėvėjimą.
• Atsisako trosų: Sistemos, montuojamos tiesiogiai ant stabdžių apkabos, išvengia problemų, susijusių su žiemą užšalusiais rankinio stabdžio trosais.
• Geresnis valdymas avariniu atveju: Automobilis, stabdomas tik galine ašimi, linkęs slysti, o naudojant EPB tai pašalinama.

EPB trūkumai ir iššūkiai

Nepaisant visų privalumų, EPB turi ir tam tikrų trūkumų bei kelia iššūkių:

• Gedimų dažnis: Praktika rodo, kad valdymas kartais gali kelti rūpesčių, ypač žiemą. Nusidėvėjusiuose automobiliuose gali užšalti stabdžių suportai, o valdymo elektronika, nors ir rečiau, taip pat gali sugesti. Gali susidėvėti galinius suportus valdančių variklių šepetėliai.
• Problemos su akumuliatoriumi: Stabdžiai gali neatsilaisvinti, jei akumuliatorius silpnas.
• Aukštesni techninės priežiūros reikalavimai: Nors vairavimo technikos keisti nereikia, padidėja techninės priežiūros ir remonto reikalavimai. Prieš žiemos laikotarpį rekomenduojama nuodugniai patikrinti stabdžių sistemą įgaliotame techninės priežiūros centre. Neprisijungus testerio, patikra negalima.
• Remonto sudėtingumas ir kaina: Elektrinio stovėjimo stabdžio variklio regeneracija dažnai sutrinka, todėl geresnis sprendimas yra keisti sugedusias dalis, kartais - ištisus stabdžių suportus. Stabdžių trinkelių keitimas, naudojant TRW sistemą, reikalauja specialaus prietaiso stūmokliui ištraukti, suportui kalibruoti ir diagnostikai atlikti. Net ir naudojant ATE sistemą, kalibravimą vis tiek reikia atlikti specialia įranga. Vien elektrinio bloko keitimas gali atsieiti 1000 ar net daugiau eurų.
• Avarinio stabdymo mygtuko padėtis: EPB mygtukai dažnai būna tarp kitų panašių mygtukų ir gali būti labai maži, todėl juos gali būti sunku rasti avarinėje situacijoje. Pavyzdžiui, „Porsche 911“ šis mygtukas yra kairėje pusėje. Jei vairuotojas praranda sąmonę, keleiviui gali būti sudėtinga sustabdyti automobilį.
• Vairavimo malonumo praradimas: Įgudę vairuotojai, kurie naudodavo rankinį stabdį ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, slydimui kontroliuoti, gali jausti, kad EPB atima dalį automobilio valdymo įgūdžių.
• Stabdžių skysčio problemos: Dėl drėgmės, susikaupusios stabdžių skystyje, ant sąveikaujančių elementų, pvz., ant stūmiklio ir jo guolių, gali prasidėti korozija.

Pavarų dėžės fiksavimo kaištis ir stovėjimo stabdys

Automatinėje pavarų dėžėje „P“ padėtis nėra atskiras stabdys. Už automobilio „užrakinimą“ dažniausiai atsakinga nedidelė metalinė detalė - fiksavimo kaištis. Perjungus į „P“, jis įsiremia į krumpliaratį ant pavarų dėžės išėjimo veleno ir mechaniškai neleidžia velenui suktis. Jei kada nors grįžus prie pastatyto automobilio, įjungus automatinės pavarų dėžės svirtį iš „P“ padėties, išgirsite garsų dunkstelėjimą ir automobilis staigiai trūktels, tai dažnas ženklas, kad stovėjimas ant įkalnės ar nuokalnės apkrovė pavarų dėžės fiksavimo mechanizmą. Automobiliuose su tradicine pavarų svirtimi kartais jaučiamas ir papildomas pasipriešinimas bandant perjungti iš „P“. Nors gedimai nėra itin dažni, fiksavimo kaištis gali lūžti arba būti pažeistas. Tokiu atveju automobilis gali pradėti riedėti, o remontas dažniausiai būna brangus, nes tenka ardyti pavarų dėžę ir keisti sulūžusią detalę.

Kad pavarų dėžės fiksavimo kaištis netaptų pagrindine atrama, stovėjimo stabdį verta įjungti dar prieš atleidžiant įprastą stabdžio pedalą. Kasdienėje kalboje stovėjimo stabdis dažnai vadinamas ir avariniu, nes tai atskira sistema, kuri tam tikrais atvejais gali padėti pristabdyti automobilį, jei pagrindiniai stabdžiai sutriktų. Automobiliuose su automatine pavarų dėže stovėjimo stabdis neretai naudojamas per retai. Dėl to mechanizmas gali pradėti strigti, o trosui ar kitoms dalims gali prireikti reguliavimo, kad stabdis laikytų tvirtai.

Stovėjimas su mechanine pavarų dėže

Mechaninė pavarų dėžė neturi tokio fiksavimo kaiščio kaip automatinė, todėl nėra rizikos pažeisti būtent šį mechanizmą. Statant automobilį nuokalnėje, praktika paprastai tokia: pasukti ratus link kelkraščio ir palikti įjungtą atbulinę pavarą, tada įjungti stovėjimo stabdį ir tik po to palikti automobilį. Jei automobilis stovi įkalnėje, ratus verta pasukti nuo kelkraščio kryptimi ir leisti automobiliui labai nežymiai pajudėti atgal, kol jis atsiremia į kelkraštį. Net ir su mechanine pavarų dėže stovėjimo stabdį verta naudoti kaip papildomą apsaugą, ypač ant šlaito.

Pajudėjimo įkalnėje pagalba (Hill-Hold Control)

Valdymas įkalnėje arba pajudėjimo įkalnėje pagalba (Hill-Hold Control) yra pagalbos vairuotojui funkcija, kuri neleidžia automobiliui riedėti atgal įkalnėje arba nuokalnėje, kai automobilis pajuda iš nejudančios padėties. Tai ypač naudinga nepatyrusiems vairuotojams. Tokiais atvejais, įkalnės valdiklis trumpam įjungia stabdžius, kad suteiktų papildomo laiko, reikalingo transporto priemonei pajudėti.

Pajudėjimo įkalnėje pagalbos veikimas

Pajudėjimo įkalnėje pagalba veikia kelių transporto priemonėje esančių jutiklių dėka:

• Kampo jutiklis: Nustato nuolydžio kampą, kai automobilis važiuoja įkalnėje.
• Slėgio daviklis: Matuoja transporto priemonės svorį, įskaitant keleivių ir krovinio svorį. Šis jutiklis yra pakabos sistemos dalis.
• Sukimo momento jutiklis: Nustato, kokį sukimo momentą ratai gauna iš pavaros.
• Ratų greičio jutiklis: Stebi ratų greitį ir sukimosi kryptį.
• Stabdžių pavara: Gauna signalą iš ECU, kad įjungtų stabdžius, atveria stabdžių vožtuvus ir aktyvuoja stabdžius.
• ECU (elektroninis valdymo blokas): Transporto priemonės „smegenys“, kurios gauna duomenis iš įvairių jutiklių ir valdo svarbiausius automobilio komponentus. ECU nusprendžia, kada įjungti įkalnės palaikymo pagalbą.

Pajudėjimo įkalnėje pagalbos sistema paprastai veikia automatiškai. Tačiau kai kuriuose automobiliuose gali būti mygtukas sistemai įjungti arba išjungti.

Pajudėjimo įkalnėje pagalbos ir automatinio sulaikymo skirtumai

Automatinis laikymas ir pajudėjimo įkalnė pagalba yra dvi skirtingos automobilio saugos funkcijos. Kalbant apie pajudėjimo įkalnėje valdymą, jis laikys stabdžius tik kelias sekundes. Kita vertus, automatinio sulaikymo funkcija automatiškai išlaiko stabdį neribotą laiką.

Pajudėjimo įkalnėje pagalbos naudojimas

Norint automobilį su mechanine pavarų dėže pajudinti įkalnėje, būtina paspausti sankabos pedalą. Pajudant įkalnėje žemyn, tereikia įjungti tinkamą pavarą, o variklio stabdymas valdys greitį. Nereikia per daug spausti droselio, nes automobilis pradės automatiškai riedėti dėl nuolydžio.

Pajudėjimo įkalnėje pagalbos apribojimai

Pajudėjimo įkalnėje pagalba turėtų veikti kiekvienoje įkalnėje, jei sistema veikia tinkamai. Tačiau kai kuriomis ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant labai stačiam nuolydžiui, įkalnės valdiklis gali nesugebėti sustabdyti automobilio riedėjimo atgal. Vienas iš šios sistemos trūkumų yra tai, kad pajudėjimo į kalną pagalba gali įsijungti tada, kai to nereikia. Be to, jei sukimo momento nepakanka, automobilis gali riedėti atgal.

tags: #volvo #ikalnes #stabdys #kaip #naudojamas