„Volvo“ galinių stabdžių diskų ir sistemos niuansai

Automobilio stabdžių sistema yra vienas svarbiausių komponentų, užtikrinančių saugumą kelyje. Tvirtai veikiantys stabdžiai padeda automobiliui tinkamai sustoti ir išvengti nekontroliuojamo judėjimo. Šiame straipsnyje aptarsime „Volvo“ automobilių galinių stabdžių diskų ypatumus, dažniausiai pasitaikančius gedimus, jų keitimą ir priežiūrą, taip pat paminėsime įvairius gamintojus ir jų produktų savybes.

Stabdžių sistemos veikimo principai ir stabilumas

Automobilio stabilumas yra tiesiogiai susijęs su jo svorio centro padėtimi: kuo žemiau jis yra, tuo didesnis automobilio stabilumas. Nepakrautas automobilis yra mažiau linkęs virsti. Pilnai pripildyta autocisterna yra stabilesnė nei pusiau pripildyta. Važiuojant šlaitu rekomenduojama važiuoti lėtai, vengti staigių judesių vairu ir stabdžiais.

Inercijos jėga veikia automobilį staigiai pradedant važiuoti, staigiai stabdant ir važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga didėja didėjant važiavimo greičiui ir mažėjant kelio vingio spinduliui. Automobilio šoninio slydimo slidžiame kelyje priežastimi gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Jei varančiųjų ratų traukos jėga viršija ratų sukibimo su kelio danga jėgą, varantieji ratai pradės buksuoti.

Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga didinti variklio sūkius (spausti akceleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja. Staiga stabdant automobilį, galiniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau nei priekiniai.

Stabdymo kelias - tai kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą, iki visiškai sustojo. Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki momento, kai pradėjo stabdyti. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: padidinus greitį tris kartus, stabdymo kelias padidėja devynis kartus. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui; jis daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.

Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp automobilių yra maždaug pusė spidometro parodymų. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis kuo didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.

Stabdant automobilį, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jei, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys automobiliai.

Važiavimas posūkyje ir automobilio stabilumas

Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akceleratoriaus pedalą ir vairą pasukti į slydimo pusę. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akceleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu.

Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti. Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba. Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio nukreipti jį į važiuojamąją dalį.

Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą. Pervažiavus vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.

Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo ir kelio dangos. Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akceleratoriaus pedalą.

Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti. Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.

Posūkyje sumažinus važiavimo greitį - išcentrinė jėga sumažės. Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkių centro pusę (kuo ilgesnė vilktis - tuo didesnis poslinkis). Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (arba priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą. Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.

Stabdymas ir stovėjimo stabdžio naudojimas

Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).

Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą. Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį.

Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.

Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.

Transporto priemonę paliekant stovėti, visada įjunkite stovėjimo stabdį. Laukdami leidžiamo šviesoforo signalo, sustojote įkalnėje - automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akceleratoriaus pedalą).

Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis. Stovėjimo stabdį, liaudyje dar vadinamą rankiniu stabdžiu, vairuotojai neretai prisimena tik tuomet, kai reikia ruoštis techninei apžiūrai. Ilgus metus automobilių konstrukcijoje buvo naudojamas standartinės konfigūracijos stovėjimo stabdys, kuris buvo aktyvuojamas tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių šalia pavarų perjungimo svirties esančia rankena. Ilgainiui įprastą trosu aktyvuojamą stovėjimo stabdį šiuolaikiniuose automobiliuose pakeitė elektroninis analogas. Vairuotojams juo naudotis tapo dar paprasčiau - norint įjungti stovėjimo stabdį tereikia paspausti centrinėje konsolėje įrengtą mygtuką. Paprastesniuose naujuose automobiliuose iki šiol naudojamas elektromechaninis stovėjimo stabdžio aktyvavimas. Naudojant tokią įrangą taip pat tereikia paspausti mygtuką, kuris aktyvuoja trosą traukiantį nedidelį elektros varikliuką. Taip pat vis dažniau naudojamas pažangesnis valdymo būdas atsisakant bet kokių trosų. Tuomet elektros varikliai montuojami pačiose stabdžių apkabose.

Stovėjimo stabdžio gedimai ir priežiūra

Stovėjimo stabdį dažniausiai linkę pamiršti patogiai lygiose vietose savo automobilius statantys vairuotojai. Tuomet ir nutinka taip, kad per techninę apžiūrą paaiškėja, jog stovėjimo stabdis „nebelaiko“. Paprastai tariant, tai reiškia, kad jį aktyvavus pasiekiama stabdymo jėga nebeatitinka minimalių reikalavimų. Dažniausiai stovėjimo stabdžio gedimai yra susiję su trosų arba trinkelių pažeidimais. Abi šios problemos gali pasireikšti labai panašiais simptomais - stovėjimo stabdis užstringa. Tačiau gali nutikti taip, kad trosas ir susijusi įranga yra tvarkinga, tačiau neužtikrinama pakankamai didelė prispaudimo jėga. Tai gali lemti sudilusios stabdžių kaladėlės, kurias keičiant teks nuimti galinius ratus ir ardyti stabdžių apkabas. Dar būna ir taip, kad stovėjimo stabdys veikia, visos detalės tvarkingos, tačiau trosas - pernelyg laisvas. Tokiu atveju reikia reguliuoti rankinio stabdžio mechanizmą, o visą procedūrą su nedideliu pasiruošimu gali savarankiškai atlikti garaže.

Vienas iš aiškiausiai pastebimų signalų įspėjančių apie stovėjimo stabdžio gedimą yra juntamas automobilio judėjimas pastačius automobilį nelygioje vietoje. Taip gali nutikti tiek dėl detalių nusidėvėjimo, tiek dėl stovėjimo stabdį valdančios elektronikos klaidos. Tai greičiausiai pastebimas apie galimus stovėjimo stabdžio gedimus pranešantis signalas. Lemputė gali nuolatos degti arba mirksėti. Kiekvienas aktyvavimas taip pat gali sukelti vis naują pranešimą apie galimą stabdžių sistemos gedimą. Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas pranešantis apie galimą stovėjimo stabdžio gedimą. Šiuo atveju stovėjimo stabdis lieka pastoviai bent iš dalies įjungtas, o papildomas kaladėlių prispaudimas ir sukelia nereikalingą trintį.

Būtent vengiant naudoti stovėjimo stabdį padidėja papildomų gedimų rizika, kadangi svarbias stabdžių sistemos dalis ima veikti korozija, labiau kaupiasi drėgmė ir dulkės. Siekiant sumažinti stovėjimo stabdžio gedimų riziką prieš pajudant iš vietos reikėtų 100 proc. įsitikinti, kad jis yra išjungtas. Na, ir galiausiai, jei tai nėra mėgėjiškiems automobilių sporto renginiams skirtas automobilis, reikėtų vengti stovėjimo stabdžio aktyvavimo dar nesustojus.

Daugybė kasdien vairuojančių žmonių, ko gero, prisipažintų, kad stovėjimo stabdį įjungia itin retai. Kodėl tai daryti pamirštame? Naujesniuose automobiliuose jau įrengtas elektrinis stovėjimo stabdys. Nebėra rankinės svirties ir valdomas jis mygtuko paspaudimu. Specialistai pasakoja, kad elektrinis stovėjimo stabdys gali veikti dvejopai: stabdžio lynus tampo elektrovariklis arba elektrinis mechanizmas įmontuojamas tiesiai ant stabdžių suspaudimo apkabos. Tačiau gedimų neišvengia ir naujovės. Kad atsirado stovėjimo stabdžio gedimų, turėtume suprasti, jei automobilis ima judėti taip, lyg kažkas jį stabdytų. Liaudyje dar sakoma, kad automobilis netraukia. Taip pat gedimų požymis - kaisti pradėję ratai.

Sportinio bei saugaus vairavimo ekspertas pasakoja, kad gedimų pavyktų išvengti, jei gerai suvoktume, kam skirtas toks stabdys. Anksčiau automobiliuose iš tikrųjų buvo rankinio stabdymo funkcija. Avariniu būdu stabdant automobilį, būdavo naudojama šalia pavarų svirties esanti stabdžio svirtis. Tačiau per daugybę metų funkcija pasikeitė, dabar šis stabdys tėra skirtas stovėjimui. Anot specialistų, stovėjimo stabdys veiks puikiai, jei nuolat juo naudosimės. Daugiausia ginčų, ar reikalingas stovėjimo stabdys, kyla diskutuojant su automatinę pavarų dėžę turinčių automobilių savininkais. Jie teigia, kad visiškai pakanka nustatyti vadinamąjį „parking“ režimą.

„Volvo“ galinių stabdžių diskų ir kaladėlių pasirinkimas

Svarbu įsigyti tik geros kokybės, pripažintų gamintojų diskus ir kaladėles, kurie ilgai tarnaus ir bus funkcionalūs. Galite rinktis iš populiariausių gamintojų - Ferodo, Ate, Trw, Zimmermann, Comline, Brembo ir kitų.

Stabdžių diskų tipai

Stabdžių diskai būna kelių rūšių:

• Paprasti
• Ventiliuojami
• Gręžioti
• Raižyti
• Gręžioti / raižyti (pastarieji dažniausiai naudojami sportiniuose automobiliuose)

Dažniausiai „sutinkami“ stabdžių diskai automobiliuose - ventiliuojami diskai priekyje ir paprasti diskai gale (tipiško automobilio Lietuvoje stabdžių sistema). Galingesniuose automobiliuose tiek priekyje, tiek gale montuojami ventiliuojami stabdžių diskai - tam, kad greičiau atvėstų diskas ir neperkaistų.

Kada reikia keisti stabdžių diskus?

Dažniausiai pasitaikantys stabdžių diskų gedimai - ilgas eksploatavimo laikas, dėl ko pasiekiama mažesnė nei minimali stabdžių disko nudilimo riba. Taip pat, užsikirtusi stabdžių apkaba, tada kaladėlės nuolat prispaustos prie disko, jis perkaista ir atsiranda nelygumai ant paviršiaus, todėl juntamas „mušimas“ per vairą stabdant.

Vienas iš aiškiausių ženklų apie galimų stabdžių diskų problemų atsiradimą yra galinių stabdžių diskų aprūdijimas, kai kaladėlės tik liečiasi diskus, o ne prispaudžiamos pilnu paviršiumi. Jei automobilio galas stabdo mažiau, ypač važinėjant mieste „atsargiai“, diskai gauna labai mažai apkrovos. Tada gali pradėti strigti suportų stūmokliukai. Tokiu atveju rekomenduojama gerai „pradrocinti“ suportų stūmoklius ir sutepti kreipiančiąsias. Taip pat, jei automobilio galą „reguliuoja“ elektronika (modulis), gali būti, kad kuris nors stūmokliukas stringa, todėl modulis reguliuoja, kad stabdytų vienodai. Pavyzdžiui, atveju, kai dažai pateko į griovelius, kur kaladėlės vaikšto, kaladėlės gali nejudėti iš vietos, nors suportas vaikšto lengvai, todėl reikia jas išjudinti.

Stabdžių diskų ir kaladėlių keitimas

Tinkamas stabdžių diskų keitimas nėra toks sudėtingas darbas, nei kad galėjote pagalvoti. Svarbiausia laikytis instrukcijų, taip pat remtis gamintojo rekomendacijomis, kurios gali užtikrinti, kad pakeisite diskus tvarkingai. Apskritai pats keitimo procesas nėra sudėtingas, tad nereikia ne tik labai specifinių įrankių, tačiau taip pat ir žinių.

Keitimo metu taip pat siūloma tvarkyti ne tik diskus, tačiau ir ratus (jeigu reikalingas keitimas), žinoma, taip pat ir stabdžių suportus, kurie nuo nuolatinio dėvėjimosi praranda savo funkcionalumą.

Patirtys ir rekomendacijos

• „Ferodo Premier“ kaladėlės (~170 Lt priekiui, ~90 Lt galui) gali atrodyti brangios, tačiau kai kurie vairuotojai sako, kad didesnis skirtumas tarp pigesnių ir brangesnių kaladėlių nėra akivaizdus, bet pigesnės (kietesnio mišinio ir su daugiau metalo drožlių priemaišomis) greičiau drožia stabdžių diskus.
• TRW ir Ferodo (išskyrus japoniškas mašinas, nes joms dažniausiai negamina) kaladėlės tausoja stabdžių diskus. Geriausias kainos/kokybės santykis dažnai pasiekiamas su šiais gamintojais.
• Vairuotojai siūlo rinktis iš TRW, Ferodo. Su Ferodo Premier kaladėlėmis galima nuvažiuoti ~50 000 km. Kadangi kaladėlės keičiamos kas kelis metus, neverta joms taupyti.
• Kainos skirtumas tarp „geresnių“ ir „prastesnių“ kaladėlių gali būti ~150 Lt priekinėms kaladėlėms kas 2-3 metus, kas nėra brangu lyginant su kuro sąnaudomis.
• Kai kurie vairuotojai nusivylė Mintex produkcija.
• Jei keičiant padangas galiniai stabdžių diskai aprūdijo toje vietoje, kur kaladėlės liečiasi diską, tai gali reikšti, kad galas stabdo mažiau, ypač važinėjant mieste. Tada gali strigti suportų stūmokliukai, todėl juos reikia gerai „pradrocinti“ ir sutepti kreipiančiąsias.
• „Volvo“ automobiliuose, pagamintuose po 2003 m., galą „reguliuoja“ elektronika (modulis). Jei stūmokliukas stringa, modulis reguliuoja, kad stabdytų vienodai.
• Jei diskai „mušdavo“ tik pašilę, intensyviau padirbus stabdžiais, o trinantis po miestą problemų nebūdavo, tai gali reikšti disko pažeidimą, ypač po ilgesnio važiavimo keliais su dažnais stabdymais.
• Zimmermann diskai, rekomenduoti „Volvo“ atstovybėse, yra laikomi patikimais ir pagerina stabdymą.
• Pigesnių kaladėlių (pvz., LPR lygio už ~65 Lt) frikcinėje medžiagoje yra daugiau metalo priemaišų, todėl jos gali cypėti stabdant.
• ABE diskai su kaladėlėmis, nors ir pigesni, gali būti tinkami, jei yra tinkamai eksploatuojami. Gamintojai nurodo, kad 300 km reikia nuvažiuoti staigiai ir stipriai nestabdant, kad viskas gerai prisidirbtų ir užsigrūdintų.
• Svarbu atkreipti dėmesį, kad gamintojai ir kainos gali skirtis priklausomai nuo rinkos, o kinietiška produkcija gali būti slepiama po žinomų prekės ženklų pavadinimais.
• TRW diskai gali būti prastos kokybės arba galėjo būti padirbti, kaip rodo kai kurių vartotojų patirtis, kai diskai pradeda „mušti“ po nedidelio kilometražo, nepaisant kruopštaus montavimo ir atsargaus naudojimo.

Kur įsigyti stabdžių diskus?

Norėdami, kad autodalys Jums tarnautų ir tuo pačiu suteiktų mašinai daugiau funkcionalumo bei saugumo - rinkitės autodalis, kurios yra naujos, taip pat, tik patikimų gamintojų produkciją. Geriausia vienu kartu įsigyti visus diskus, kurie reikalingi: tiek priekiniai, tiek galiniai.

Užsisakius internetu geriausi diskai bus pristatomi Jums labiausiai tinkamu būdu: paštomatu arba kurjeriu. Taip pat galite apsilankyti vienoje iš fizinių prekybos vietų ir ne tik gyvai apžiūrėti diskus, tačiau taip pat ir pasikonsultuoti su specialistais, kurie padės rasti Jums tinkamas dalis.

Vairuotojo reakcija, savijauta ir saugaus vairavimo principai

Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.

Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.

Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.

Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.

Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį pamato aplenktą automobilį. Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį. Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.

Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).

Akloji zona - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.

Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.

Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant į kliūtį. Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.

Saugi distancija. Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t. y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais.

Lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

Vairavimas tamsiu paros metu ir specifinės situacijos

Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.

tags: #volva #galiniu #stabdziu #diskai