Virginijaus Viningo tapybos pasaulis: ekspresija, judesys ir siela

Virginijus Viningas - išskirtinis ir atpažįstamas lietuvių tapytojas, kurio kūryba išsiskiria savitu stiliumi, kurį pats menininkas vadina „varvančiais-viningiškais potėpiais“. Nuo pat karjeros pradžios V. Viningas su vis didesne jėga srūva prieš lietuviškos tapybos mokyklos srovę, ieškodamas naujų išraiškos būdų ir temų.

Dailininko stilius ir braižas

Autoriaus tapyba lengvai atpažįstama iš jo parašu tapusių ekspresyvių, pabėgusių potėpių ir ryškių spalvų, kuriomis konstruojamos formos ir figūros. Dailėtyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė teigia: „Jo potėpiai, tarsi išlipdyti iš dažo žvynų, sklando ore, raibuliuoja, hipnotizuoja. Dūzgiančių, spingsinčių spalvų chaose regime siužetus, charakteringus psichologinius portretus. Judėjimo įspūdį stiprina netikėti rakursai.“ V. Viningo kūryba yra lengvai atpažįstama ir įsimintina. Tapytojas išsiskiria savitu „viningišku“ potėpiu. Nutekantys, neretai iškylantys iš paveikslo paviršiaus potėpiai yra tapomi žaismingu rankos judesiu įvairaus pločio teptukais.

Nutekėjimai - Viningo vizitinė kortelė

Dalis V. Viningo paveikslų sėkmės paslapties glūdi nenuvalkiotose, originaliai traktuojamose temose. Tačiau kita sėkmės dalis glūdi jo unikalioje tapyboje su nutekėjimais, kurie suteikia dinamiką paveikslui. „Tie nutekėjimai irgi nėra atsitiktinumas. Anksčiau figūrų netapiau, man patiko vaizduoti daiktus: kėdes, suolus, pakabas. Tas nutekėjimas atsitiko irgi neplanuotai. Jis man patiko, savotiškai pasendino tuos daiktus, suteikė formai neapibrėžtumo, fantazijos. Nutekėjimai mano ekspresyvioje tapyboje suteikia savotišką laisvę. Nesijaučiu suvaržytas, įspraustas į kažkokios išgalvotos tvarkos rėmus. Jei nepatinka, tai paimu ir drąsiai pertepu“, - aiškino Virginijus Viningas, nutekėjimus pavertęs savo tapybos vizitine kortele. Jis nenaudoja jokių specialių dažų, tik aliejų ir akrilą, kuriuos maišo dideliuose kibiruose ir tepa plačiais teptukais, merkdamas juos į vandenį. Nutekėję potėpiai kartais ima atrodyti it paveikslo siužeto dalis - jie tampa veikėjų krauju, prakaitu, ašaromis. Kitais kartais nutekėjimai lieka grynai estetiniu momentu. Dailėtyrininkas Vidas Poškus teigia: „Be nutekėjimų Viningo tapyba prarastų labai daug. Galbūt ir visą pačią esmę. Be nutekėjimų tapyboje neliktų judesio - Viningo tapybos kibirkšties, vadovaujančio prado. Kitais žodžiais tariant - sielos.“

Kūrybos temos ir filosofija

Nors negalėtume įvardinti vienos temos, jungiančios visus dailininko kūrinius, iškart pastebime, kad labiausiai jį domina žmogaus kūnas, bet ne kaip akademinė studija, o kaip žmogaus vidinio, dvasinio pasaulio išraiška, kaip instrumentas įvairiose žmogaus veiklose. V. Viningui įdomiausias yra žmogaus kūnas, tačiau jo drobėse nerasime akademinių aktų, kūno studijų; menininkui nerūpi tiksliai atvaizduoti išorinį žmogaus pavidalą. Autoriui kur kas svarbiau kūnas kaip fizinė žmogaus dvasios išraiška. Kūnas, koks jis būna tuomet, kai žmogus atsiduoda dionisiškajai veiklai - šoka, groja arba sportuoja. Labiausiai menininkas atsiskleidžia tapybos cikluose, skirtuose boksui, džiazui ir baletui.

Sugretinti nesugretinamieji: sportas, baletas ir džiazas

Buvęs sunkiaatletis, graikų ir romėnų imtynių meistras V. Viningas, ko gero, yra vienintelis pasaulyje tapytojas, vaizduojantis tarsi ir nesugretinamus personažus: balerinas šokio judesyje, grojančius muzikantus, ringe varžovus talžančius raumeningus boksininkus. „Kad ir kurį iš jų tapyčiau, stengiuosi atskleisti to žmogaus charakterį - per judesį, spalvą, galų gale pačią temą. Boksininkas gali kovoti, būti įsitempęs arba pagautas poilsio akimirką. Tapydamas muzikantą Johną Coltrane‘ą galvojau, kaip spalviškai išreikšti jo gabalą „Brazilija“. Girdi, bet kaip perteikti drobėje? Mėlyna, raudona? Kas labiau braziliška?“ - pasakoja dailininkas. Nuostabiausia tai, kad žiūrėdami į Virginijaus Viningo paveikslus iš tiesų jaučiame judesio energiją, girdime siautulingą džiazo skambesį, pajuntame akimirkos nuotaiką.

Boksas: plastika ir dinamika

Boksininkai jiems skirtame cikle vaizduojami frontaliai, perkreiptais veidais, atsisukę į žiūrovą, besiveržiantys jo link. Atrodo, kad kovos energija trykšta iš drobių, užplūsdama ir stebėtoją; tačiau Viningas, be kovinės aistros potvynio, fiksuoja ir pauzę, atoslūgį. Sportininkai nuleistomis galvomis, atsipalaidavę - ir tuo pat metu ramūs bei susikaupę, išnaudojantys atokvėpio akimirką. Tačiau tiek vieni, tiek kiti tapomi su neišsenkančia energija, šuorais, atrodo, kad netgi smūgiais. Viningas šią asociaciją kuria teptuku, tapybinėmis priemonėmis. Boksas, nutapytas smūginiais judesiais. „Mano žingsniai tapyboje apgalvoti. Niekas Lietuvoje netapo sportininkų. Tai labai slidi tema, kurioje gali nusisaldinti arba nuvažiuoti į lankas“, - prisipažino V. Viningas. V. Viningas, buvęs graikų ir romėnų imtynių meistras, sunkumų kilnotojas, labiausiai domėjosi boksu. „Tapyboje boksas plastiškiausias. Beje, ši sporto šaka patinka ne tik vyrams, bet ir moterims, jaunoms merginoms“, - paprieštaravo dailininkas, boksą pavadinęs brutalia sporto šaka.

Baletas: drugelių šokiai ir performansas

Skeptiškai nusiteikusiems žiūrovams galbūt nelabai suprantama, kodėl dailininkas tokia pat maniera tapo balerinas, boksininkus, saksofonininkus, violončelės virtuozus, moterų aktus. Tokiems V. Viningas pataria atidžiau įsižiūrėti į jo paveikslus. „Sulėtinkime boksininkų kovų įrašus, paleiskime „Gulbių ežero“ muziką, o tada pažvelkime į jų kojų judesius - kaudamiesi ringo kvadrate atletai plevena kaip drugeliai. Panašiai scenoje ant puantų sukasi ir balerinos“, - šypsosi parodos autorius. Baleto tema V. Viningą domino nuo vaikystės, kai mokytojai iš Pasvalio veždavo į Vilnių žiūrėti baleto pastatymų. Dailininkas prisimena, kaip klasės berniukai per žiūronus apžiūrinėdavo balerinų kojas, o jam labiausiai rūpėjo judesiai, plastika, ritmas. Didelio formato drobes tapantis V. Viningas KKKC vestibiulį pavertė savo dirbtuve. Ten publika išvydo ir tapybos sesijos modelį - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto primadoną Beatą Molytę-Kulikauskienę. Lyg iš teatro ant puantų nužengusi scenine apranga vilkinti trapi šokėja sustingo ant kėdės jai neįprastoje pozoje - su raudonomis bokso pirštinėmis. V. Viningas žiūrovų akivaizdoje, skambant Antonijaus Vivaldžio muzikos garsams, sukosi kaip vijurkas, taškėsi dažais - plačiais, energingais potėpiais margino baltą drobę. Menininkui prireikė pusvalandžio sukurti spalvingą paveikslą - baleto artistę B. Molytę jis pavaizdavo kaip ringo kampe sėdinčią boksininkę.

Džiazas: įkvėpimo šaltinis ir laisvės simbolis

Džiazas V. Viningui visais laikais asocijavosi su laisve. Juolab masino ir nenuvalkiota tema tapyboje. Garsų pasauliui neabejingas dailininkas įspūdingo dydžio drobėse perteikia muzikos inspiruotas temas, išryškina kūrybos aistra paženklintus muzikantų veidus, jų užburiančius judesius, aptakių formų muzikos instrumentus. Anksčiau V. Viningas tapė skambant džiazui, tačiau supratęs, kad negali vienu metu atsiduoti ir muzikai, ir drobei, pasirinko pastarąją. Dabar muzika groja jo sieloje. „Gal aš juos vaizduoju tiesmukiškai, bet jaučiu plastiką, komponavimą, spalvas. Mano drobėse nutapyti džiazo muzikantai yra realūs žmonės, - Johnas Williamas Coltrane'as, Warne'as Marionas Marshas, net paveikslų pavadinimus pasiskolinu iš jų kompozicijų“, - atvirauja tapytojas. Jo emociškai įtaigūs, dideliais potėpiais, laisva ranka sukomponuoti siužetai, turi vyriškos jėgos, tad tiems, kurie mėgsta tapyboje gėles, paukštelius ar jautrius saulėlydžius, - Viningo variacijos gali ir nepatikti. Ne kartą girdėtas pastebėjimas, kad jo tapyba, kaip džiazas ir vynas, - svaiginančiai įtraukianti. Tokie įvertinimai dailininko ausiai skamba kaip gražiausia melodija. Virginijaus Viningo tapyba - „kaip džiazas ir vynas“. Vadinasi, pagavi, svaiginanti, įtraukianti. Jos nereikia aprašinėti, į ją reikia žiūrėti. Ji turi vyriškos jėgos. Tačiau ne brutalios, o teikiančios saugumo jausmą.

Provokacija ir metafizika: „Popiežius žaidžia“

Aštresni provokuojančio turinio V. Viningo paveikslų siužetai komentuojami įvairiai. Kažkada nutapęs ciklą moterų portretų su bananais menininkas buvo išpliektas davatkų - jos paveiksluose įžvelgė vulgaraus seksualumo, netgi pornografijos konotacijų. „Jis tuos paveikslus nutapė, kai prekybos centrai dar nebuvo užversti bananais, lietuviai aistringai mėgavosi kaloringais tropikų vaisiais“, - autorių užstojo jo sutuoktinė - parodos „Trys dešimtmečiai“ kuratorė, irgi profesionali tapytoja Irmina Viningienė. Neseniai V. Viningas sukūrė tapybos darbą, apie kurį netyla kalbos nuo jo rudeninės parodos atidarymo Vilniaus dailininkų sąjungos galerijoje. Jame niekas nesiboksuoja, nešoka baleto ir nedžiazuoja. Paveiksle ramiai sėdi bene garsiausias ir įtakingiausias pasaulio žmogus - Romos katalikų bažnyčios popiežius Pranciškus, rankose laikydamas mažą meškiuką. Drobė „Popiežius žaidžia“ įkvepia meditacijai. Dailininkas pasakojo, kad idėja pavaizduoti popiežių su meškiuku kilo per Šv. Velykas, stebint Popiežiaus Pranciškaus kalbą. „Popiežius visą dieną skiria tikintiesiems. Jo kasdienybė kupina nepamatuojamai sunkaus darbo - vilties dalijimo. Milijonai pasaulio rankų tiesiasi į jį, žvilgsniai šaukiasi pagalbos, išpažindami savo nuodėmes ir tikėdamiesi atleidimo. O kam pats popiežius gali pasiguosti, su kuo paliūdėti? Juk jis irgi žmogus, pavargsta kaip mes visi, o gal ir daugiau už mus. Ar į save sugėręs viso pasaulio nuodėmes, jis turi laiko kada nors pailsėti, atsipalaiduoti, pabūti su savimi? Nupiešiau tą poilsio akimirką ir pavadinau „Popiežius žaidžia“, - dėstė paveikslo gimimo istoriją Virginijus Viningas. Žaidimas šiuo atveju yra poilsio metafora. Dailininkas įsitikinęs, kad kažkas Popiežių stebi net ir tą poilsio (žaidimo) akimirką. Jis niekada nebūna vienas. „Man tas simbolis lyg vaikų ramybės saugotojas ir globėjas. Bet žinau daugybę žmonių, kurie tapę suaugusiais neišmeta savo meškiukų, virtusių savotiškais jų talismanais“, - su V. Viningu sunku būtų ginčytis.

Virginijaus Viningo kūrybinis kelias ir biografija

Virginijus Viningas gimė 1960 m. Pasvalyje. 1984-1990 metais studijavo tapybą Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute / Vilniaus Dailės Akademijoje. Tapybos ir kompozicijos mokytojas - profesorius Augustinas Savickas. Jis buvo ir diplominio darbo vadovas. Nuo 1990 m. V. Viningas dėsto tapybą, kompoziciją, akvarelę. Menininkas nuo 1990 metų gyvena ir kuria Klaipėdoje. Nuo 2005-ųjų V. Viningas - Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuolat renkamas į jos tarybą.

Kūrybos etapai ir lūžiai

Jubiliejinėje parodoje V. Viningas apžvelgia savo kūrybos kelią, kurį skirsto į tris etapus. Po studijų Vilniuje menininkas kone dešimtmetį vadavosi iš dailės akademijoje įdiegtų prislopintos tapybos principų - tada visur vyravo pilkšvos, kaip ir pats gyvenimas, spalvos. Tuo metu jau aktyviai dalyvavęs parodose lietuvių tapybos klasiko Augustino Savicko mokinys V. Viningas didesnės reikšmės ano laikmečio kūrybai neteikia. Lemtingas lūžis įvyko prieš dvidešimt metų, jam išvykus į tarptautinį dailės plenerą Dresdene. Tada V. Viningo drobės ir nutvisko intensyviu mėlynų ir raudonų spalvų koloritu - nusigręžė nuo jo kūryboje dominavusių prislopintų peizažų, pakabų, grėsmingų sūpuoklių, virstančių kėdžių, lėlių, kitokių kasdienės apyvokos daiktų vaizdavimo motyvų. Įsimintinas V. Viningo darbų ciklas „Atsisveikinimas su kėdėmis“ nuskambėjo kaip savotiško atsisveikinimo su praeities šešėliais akordas. Paskui - naujas gaivalingas temų ir spalvų proveržis. Pristatęs džiazo muzikos inspiruotą parodą „Improviza“ menininkas nuskriejo į kitą orbitą. Tapo labiau pastebimas meno padangėje, kai jo drobėse sušmėžavo improvizacijos - džiazo ir klasikinės muzikos atlikėjų būsenos, jų kūno kalba, aistra paženklinti veidai, mimika. Giruliuose įsirengęs dailės studiją V. Viningas didelio formato drobėse džiazo korifėjų refleksijas - paveikslų ciklą „Concerto“- nutapė vienu ypu per pusantro mėnesio. Paskui atsirado sporto tema - tenisininkai, futbolininkai, boksininkai, kuriuos vėliau pakeitė balerinos.

Parodos ir apdovanojimai

Menininkas yra surengęs virš 30 personalinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Amerikoje, Suomijoje. Taip pat dalyvavo 20-tyje grupinių parodų Estijoje, Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Kinijoje, Rusijoje, ir kt. Tapybos darbų yra įsigiję Lewben Art Fundation, MO muziejus, privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Japonijoje, Amerikoje, Vokietijoje ir kt. Per savo karjerą V. Viningas surengė daugiau kaip 30 personalinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, JAV, Suomijoje. Jis yra 20-ties grupinių parodų Baltijos šalyse, Vokietijoje, Kinijoje, Rusijoje dalyvis. V. Viningo kūryba palankiai įvertinta Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalėje, tarptautinėse meno galerijų mugėse „Vilnius Art“.

LDS aukso ženklelis

2018 m. V. Viningas buvo apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) aukso ženkleliu už „Ekspresyvių potepių ir spalvų džiazą drobėje, bei ilgametį darbą LDS taryboje“. Šis apdovanojimas, nors ir nedidelis, dailininkui yra itin svarbus. Sakoma, kad pelnyti šį apdovanojimą nėra paprasta. Per metus laureatais tampa tik trys dailininkai, pasiekę svarbių profesinių aukštumų, sukūrę originalių kūrinių, surengę reikšmingų parodų Lietuvoje ir užsienyje, o svarbiausia - savo kūrybine veikla sugebėję atkreipti ne tik aukščiausio lygio vertintojų, bet ir savo kolegų dėmesį. Šiemet kolegos nubalsavo „Auksiniu ženkliuku“ apdovanoti tapytoją Virginijų Viningą.

Dailininko studija ir kūrybinis procesas

Virginijaus Viningo dirbtuvių plotas apie 45 kvadratiniai metrai. Erdvesnė ji atrodo dar ir todėl, kad neužgriozdinta jokiais baldais. Ir paveikslų čia nedaug. Yra keletas darbų, ką tik grįžusių iš parodos. Ant grindų mėtosi eskizų sąsiuvinis, pieštukai, kampe sukrauti dažų kibirai, dideli teptukai ir naujos drobės. Dailininkas prisipažįsta nesąs vyturys, tad rytas, kai nereikia skubėti į Klaipėdos E. Balsio menų gimnaziją pas savo studentus, jam prasideda apie vidudienį. „Kitų dailininkų dirbtuvių aplink nėra, tad termose atsivežtą kavą geriu vienas. Tapau be muzikos. Anksčiau grodavo džiazas. Supratęs, kad negaliu vienu metu atsiduoti ir muzikai (kuri mane siurbte susiurbia), ir drobei, pasirinkau pastarąją. Dabar nesiblaškau. Pats su savimi šnekuosi, baruosi, džiaugiuosi ir tapau, o muzika groja mano sieloje. Šviesos čia pakankamai. Jeigu apsiniaukę lauke, tai palubėje stipri šviesa gelbsti“, - paaiškino dailininkas. V. Viningui patinka ta tuščia studijos erdvė, kurioje jis išlaisvėja ir fiziškai, ir emociškai. Tapant dvimetrinius darbus, reikalingas tuščias plotas atsitraukimui. Jokie nereikalingi daiktai negali painiotis po kojomis. Kai kada jam tenka net atidaryti studijos duris, išeiti į koridorių ir iš tolo pažiūrėti į tapomą kūrinį. „Taip ir lakstau dirbdamas. Man tapyba ir sportas ir džiazas“, - juokiasi dailininkas, demonstruodamas savo kūrybinio proceso judesius.

Virginijaus Viningo pedagoginė veikla

Virginijus Viningas - menininkas, kurio fizinė buvimo vieta ir pedagoginė veikla jau daugelį metų susijusi su Klaipėda. Į uostamiestį XX a. paskutiniame dešimtmetyje atsikraustęs Pasvalyje gimęs ir Vilniaus dailės akademijoje (tuometiniame LTSR valstybiniame dailės institute) tapybą baigęs menininkas dėstė tapybą Klaipėdos universiteto Dailės fakultete, šiuo metu dėsto Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Nors tai jau visai kas kita nei dirbti su studentais, jis ruošia vaikus tolesnėms studijoms. „Nors ne visi stoja į aukštąsias. Tačiau žinios, kurias jie gauna per dailės pamokas, pravers visam gyvenimui. Čia kaip ir muzikoje. Nebūsi profesionalas - būsi supratingas meno vertintojas“, - teigia dailininkas.

tags: #virginijus #viningas #rukantis