Vilniaus universitetas (VU) aktyviai siekia gerinti savo darbuotojų, ypač akademinio personalo, atlyginimų sąlygas ir užtikrinti konkurencingumą. Šiame straipsnyje apžvelgiama naujausia informacija apie atlyginimų pokyčius, universiteto vadovybės poziciją ir bendruomenės lūkesčius.
Akademinių darbuotojų atlyginimų augimas ir dabartiniai dydžiai
Gavęs 5,5 mln. eurų valstybės dotaciją, Vilniaus universitetas maždaug šeštadaliu žada didinti akademinių darbuotojų atlyginimus. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė VU Taryba, pritarusi rektoriaus komandos teikimui, informavo universitetas. Pasak VU atstovo spaudai Ervino Spūdžio, atlyginimai turėtų vidutiniškai kilti 16 procentų.
Šiuo metu VU profesoriaus atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 2135 eurus. Nuo šiol profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų atlygis vidutiniškai sieks 2135 eurus iki mokesčių. Docentų ir vyresniųjų mokslo darbuotojų - 1687 eurus (ankstesnis buvo 1686,65 Eur). Asistentai ir mokslo darbuotojai, neatskaičius mokesčių, turėtų uždirbti 1345 eurus (ankstesnis buvo 1345,05 Eur), jaunesnieji asistentai ir jaunesnieji mokslo darbuotojai - 1068 eurus (ankstesnis buvo 1067,50 Eur). Lektoriams, turintiems daktaro laipsnį, atlyginimas kils iki 1195 eurų (ankstesnis buvo 1195,60 Eur). Lektoriai, neturintys mokslų daktaro laipsnio, uždirbs 961 eurą (ankstesnis buvo 960,75 Eur).
VU rektorius Artūras Žukauskas sako, kad gerindama akademinių darbuotojų sąlygas universiteto vadovybė vykdo strateginį uždavinį. „Situacija per pastaruosius dvejus metus tikrai pagerėjo, bet šios problemos aktualumas dar niekur nedingo. Mokslas yra globalus, tad ir dėl talentų bei protų privalome gebėti konkuruoti bent jau mūsų regione. Kryptis gera, tačiau darysime viską, kad pokyčiai būtų dar spartesni ir labiau juntami“, - teigia A. Žukauskas.
Kaip skelbia VU, padidinus bazinius atlyginimus, smarkiai išaugs ir lėšos, skiriamos akademiniams darbuotojams skatinti už mokslo pasiekimus ir metinius strateginės veiklos rezultatus. Per pastaruosius dvejus metus tam skiriamos lėšos augo nuo 1,66 iki 3,7 mln. eurų. Vidutinis akademinių darbuotojų darbo užmokestis nuo 2017-ųjų sausio augo vidutiniškai 38 procentais - tam skirta 11 mln. eurų valstybės dotacijų ir vidinių universiteto resursų.
Rektoriaus pozicija dėl atlyginimų ir palyginimai
VU rektoriaus atlyginimas „ant popieriaus“ - 6445 Eur. VU atstovas ryšiams su visuomene Ervinas Spūdys pabrėžė, kad VU rektoriaus atlyginimą nustato Taryba pagal atsakomybės lygį. „Taip pat rektorius negali gauti jokių priemokų ar premijų, - pridūrė E. Spūdys. - Pagal organizacijos dydį, tai yra apie 15-20 proc. mažiau nei rinkos mediana.“
VU rektorius Artūras Žukauskas teigė, kad atlyginimai turėtų kilti maždaug du kartus. Tiesa, jis pabrėžė suprantantis, kad taip kardinaliai atlyginimai greitai pašokti negali, tad pirmiausia siekia, kad Vyriausybė tęstų pažadus ir toliau po 20 procentų keltų atlyginimus. „Suprasdami, kad viskas taip greitai nepasikeis, nes reikėtų maždaug du kartus kelti atlyginimus, bet mes suprantame, kad tai neįmanoma, todėl visiškai sutinkame su ankstesniais Vyriausybės pažadais kelti atlyginimus kelerius metus po 20 procentų“, - kalbėjo VU rektorius. Jis taip pat pridūrė: „Dvejus metus kėlė, bet paskui, nors jokia ekonominė krizė Lietuvoje neįvyko, BVP nesumažėjo, o ekonomika augo, pažadų judėti į tą pusę nesilaikoma.“
A. Žukauskas pabrėžia ir tarptautinį kontekstą. Pastaraisiais metais dėstytojų atlyginimai kilo net kelis kartus, tačiau, kaip teigia VU rektorius: „Atlyginimai pakilo 40 procentų, bet iškilo mažesni nei Afrikoje“. Jis teigė, kad „Jungtinėse Valstijose profesoriai priklauso 5 proc. turtingiausių Lietuvos žmonių“. „Todėl šioje šalyje ir yra technologijos, mokslas, geriausia vadyba ir visi kiti gėriai“, - teigė rektorius.
Pasak A. Žukausko, Lietuvoje dėstytojų vidutinis atlyginimas siekia 120 proc. vidutinio šalies atlyginimo, nors tikslas turėtų būti 150 proc. Jis taip pat kritikavo atlyginimų skaičiavimo metodiką: „Aukščiausios kvalifikacijos žmonės po dešimties metų išsilavinimo turi dar 20 metų dirbti, kad gautų profesoriaus atlyginimą, kuris yra 20 proc. didesnis atlyginimas nei vidutinis, nors pasaulyje yra skaičiuojama kiek kitaip - mokytojų, dėstytojų ir kiti atlyginimai skaičiuojami nuo darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Šiandien mūsų atlyginimas skaičiuojamas nuo visų sargų, valytojų, kasininkų ir kitų menkai apmokamų specialybių, kur nereikia jokio išsilavinimo. Reiškia, profesoriaus išsilavinimas, kompetencija ir žinios yra vertinamos 20 proc. daugiau nei vidutiniškai šalyje“.
Mokslinių tyrimų finansavimas ir papildomos skatinimo priemonės
VU bendruomenė reikalauja lėšų ir moksliniams tyrimams. „Moksliniams tyrimams yra Europos Sąjungos rekomendacijos - siekti 3 proc. BVP. Lietuvoje šiandien yra 0,9 proc. ir tas procentas mažėja, nes BVP auga, o finansavimas nėra didinamas, - teigė A. Žukauskas. - Mes einame į priešingą pusę nei Europa.“
Kokiomis lengvatomis gali pasinaudoti akademiniai darbuotojai? Dar protesto metu VU rektorius tvirtino, kad dėstytojai Afrikoje ne tik uždirba daugiau, bet jiems taip pat suteikiamos ir įvairios lengvatos - nemokamas būstas ir panašiai. O ar kokių nors lengvatų prašo ir Lietuvos dėstytojai? Rektorius tvirtina, kad ne, o į klausimą, ar turi kokių nors lengvatų, atsako ironiškai: „Įėjimą į universiteto kiemelį“.
Vis dėlto, universitetas turi galimybių bent šiek tiek paskatinti savo darbuotojus. „Už aukštus mokslo pasiekimus - 5 proc., strategijos vykdymą - 2 proc.“, - kalbėjo rektorius ir neslėpė, kad anksčiau buvo papildomų naudų, tačiau jas teko panaikinti. „Buvo tokios naudos, kad galėjo vaikai studijuoti pigiau, bet teko visą šitą panaikinti. „Gali gauti projektus ir savo pajamas gali padidinti 30-50 procentų. Iki Afrikos lygio. Bet kadangi tų projektų labai mažai, ne visi tą gali padaryti“, - kalbėjo rektorius.
Ankstesnės protesto akcijos ir galimi veiksmai
„Diplomas už Ačių“ - taip Vilniaus universitetas (VU) pavadino socialinę akciją-demonstraciją, kurioje protestavo prieš valdžios sprendimą kitų metų biudžete nenumatyti lėšų nei dėstytojų atlyginimams, nei moksliniams tyrimams. Klaida žodyje „Ačiū“ buvo parašyta ne atsitiktinai, taip VU bendruomenė priminė prieš trejus metus padarytą tuo metu švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės klaidą. Žodis „Ačiū“ su klaida buvo parašytas A. Pitrėnienės reklaminiame lankstinuke. „Paskutinis prioritetas turi tapti pirmu“, - tokiu šūkiu VU bendruomenė bando atkreipti dėmesį ir į aukštojo mokslo bendruomenę.
Protesto sumanytojai teigia, kad „neketinama didinti ir BVP dalies, skirtos mokslo tyrimų ir eksperimentinei plėtrai, peržiūrėti skatinamųjų stipendijų dydžio studentams. Priešingai, augant šalies ekonomikai, santykinė lėšų dalis, skiriama aukštajam mokslui, nuosekliai mažėja“. Protesto akcijos metu buvo dalijama šimtai netikrų diplomų.
Po akcijos, kurios metu buvo dalijami diplomai, VU rektorius su atstovais apsilankė ir Vyriausybėje. Nors bendruomenės pokalbis su Vyriausybės atstovais ir įvyko, VU rektorius neatmeta galimybės, kad vieną dieną tiesiog ims ir paskelbs, kad universitetas išeina atostogauti. „Tą pasiliekame, nes kaip viešoji įstaiga nedarbo dienas galime skelbti bet kada, nereikia streiko organizuoti, - kalbėjo VU rektorius A. Žukauskas ir pridūrė, kad streikuoti dėstytojai ir negalėtų, mat streikuoti gali tik profesinei sąjungai priklausantys darbuotojai, o tokių universitete mažai. - Nes žmonės ne profsąjungomis kovoja, o kojomis.“
Istoriniai atlyginimų pokyčiai ir Vyriausybės palaikymas
Dar pernai liepą VU taip pat kėlė klausimą dėl atlyginimų. Tuo metu, nors planai pakelti VU akademinių darbuotojų atlyginimus buvo įgyvendinti, rezultatai vis dar nedžiugino: docento atlyginimas buvo pakilęs iki 714 eurų, lektoriaus (be daktaro laipsnio) - iki 668,7 Eur neatskaičius mokesčių. Šiuo metu profesorius VU uždirba 2135 eurų „ant popieriaus“, o dar 2017-aisiais jo atlyginimas buvo 1200 Eur. Nedaug per šiuos metus kito lektoriaus su daktaro laipsniu atlyginimas. Po dešimties metų studijų lektorius dar 2017-aisiais uždirbo 711 Eur, 2018-aisiais - 832 Eur, dabar - 1195,60 Eur.
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginti su nustatytu iki 2019 m. gruodžio 31 d. „Nuoseklus ir akademinės bendruomenės lūkesčius atitinkantis atlyginimų augimas paskatintų jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, padidintų šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, o tai sudarytų geresnes sąlygas didinti mūsų šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą“, - teigė ministras A. (tikėtina, Švietimo, mokslo ir sporto ministras). Be to, ministras pažymėjo, kad šiuo metu visam pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija, mokslininkų indėlis yra ypatingai reikšmingas, jiems ieškant tiek šios ligos efektyvaus gydymo, tiek mažinant įvairias šio viruso sukeltas neigiamas pasekmes.
Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms būtų padidintos 8,125 proc. Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti 2020 m. numatyta 4,6 mln. Eur. Nuo 2018 m. vykdant švietimo ir mokslo sistemos struktūrinę reformą, dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams siekiama užtikrinti stabilų darbo užmokesčio augimą. Tai vykdoma palaipsniui, atlyginimus didinant etapais: 2018 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., tam skirta 23 mln. Eur, 2019 m. - vidutiniškai 16 proc., tam skirta dar 23,1 mln. Eur. Bendras vidutinis dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčio padidinimas 2017-2019 m. buvo žymus.
Vilniaus universiteto bendras atlyginimų vidurkis ir statistika (2026 m. kovas)
Įmonės Vilniaus universitetas vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2026 m. kovo mėnesį buvo 2 868,07 EUR neatskaičius mokesčių (Brutto). Palyginus su 2026 m. vasario mėnesio vidutiniu atlyginimu (2 463,03 EUR), jis padidėjo 405,04 EUR (+16,4%). Skaičiuojant tik tuos darbuotojus, kurie išdirbo visą kalendorinį mėnesį, vidutinis atlyginimas buvo 2 955,48 EUR neatskaičius mokesčių.
Įmonės darbo užmokesčio mediana buvo 2 232,00 EUR, 25 procentų kvantilis 1 154,93 EUR, 75 procentų kvantilis buvo 3 790,81 EUR, o standartinis nuokrypis 2 891,22 EUR.
Statistiniai rodikliai: paaiškinimai ir kontekstas
Atlyginimas pateikiamas neatskaičius mokesčių (Brutto).
- Vidurkis: Pilną mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimų vidurkis. Šis skaičius rodomas įmonėms, kurios turi 4 arba daugiau darbuotojų (apdraustųjų).
- Mediana: Apskaičiuojama išrikiuojant atlyginimus didėjančia tvarka, ir iš jų imama vidurinė reikšmė. Pavyzdžiui, jei įmonėje dirba penki darbuotojai su atlyginimais: 500€, 600€, 700€, 1000€, 1300€, tai mediana bus vidurinis skaičius 700. Jei atlyginimo reikšmių skaičius yra lyginis, mediana yra dviejų vidurinių skaičių vidurkis. Pavyzdžiui, jei yra keturi žmonės, kurių mėnesiniai atlyginimai yra 850€, 1100€, 1400€ ir 3500€, tai jų mėnesinė atlyginimų mediana yra (1100+1400)/2=1250€. Šis skaičius rodomas tik įmonėms, kurios turi 20 ir daugiau darbuotojų.
- 25% kvantilis: Tai 25 proc. mažiausią atlygį gaunančių ir pilną mėnesį išdirbusių darbuotojų užmokesčio vidurkis. Sudaromas įmonėje dirbusių asmenų sąrašas pagal pajamas - nuo mažiausiai iki daugiausiai tą mėnesį uždirbusių asmenų - ir jis padalijamas į keturias lygias (pagal darbuotojų skaičių) dalis. Tuomet nustatoma, kokio dydžio pajamas uždirbo ties 25 proc. mažiausiai uždirbančių dalies riba esantis darbuotojas. Šis skaičius rodomas tik įmonėms, kurios turi 20 ir daugiau darbuotojų.
- 75% kvantilis: Tai 25 proc. didžiausią atlygį gaunančių ir pilną mėnesį išdirbusių darbuotojų užmokesčio vidurkis. Analogiškai sudaromas sąrašas ir nustatoma riba ties 25 proc. daugiausiai uždirbančių dalies. Šis skaičius rodomas tik įmonėms, kurios turi 20 ir daugiau darbuotojų.
- Standartinis nuokrypis: Tai reikšmių sklaida apie vidurkį, t.y. kokiu vidutiniu atstumu jos nutolusios nuo vidurkio. Žinant šį rodiklį, galima lengviau suvokti kokia tikimybė, kad kažkas įmonėje gauna išskirtinį darbo užmokestį. Jei nuokrypis mažas, reiškia, maža tikimybė, kad įmonėje yra darbuotojų, gaunančių išskirtinai didelį atlyginimą lyginant su kitais dirbančiaisiais. Kuo nuokrypis didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad įmonėje dirba darbuotojai, gaunantys išskirtinai didelį atlyginimą. Šis skaičius rodomas tik įmonėms, kurios turi 20 ir daugiau darbuotojų.
Autorinių atlyginimų vidurkis: darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, sporto ir atlikėjo veiklos sutartis arba gaunantiems tantjemas (ir atlygius už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete gaunantys atlygį vietoje tantjemų arba kartu su tantjemomis), mokamų atlyginimų vidurkiai "iki mokesčių", jei tokių yra.
Autorinių standartinis nuokrypis: darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, sporto ir atlikėjo veiklos sutartis arba gaunantiems tantjemas, mokamų atlygių standartinis nuokrypis.
Autorinių mediana: darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis ar gaunantiems atlygį kita forma užmokesčio mediana.
tags: #viniaus #universiteto #atliginimo #vi