Transešėlinė Siloso Informacija ir Transporto Priemonių Klasifikacija

Šiame straipsnyje apžvelgsime du iš pirmo žvilgsnio skirtingus, tačiau ūkinėje ir transporto veikloje svarbius, aspektus: N1 klasės transporto priemonių transformavimą į M1 bei transešėlinės siloso gamybos ir laikymo ypatumus. Siekiama pateikti išsamią informaciją, padedančią priimti pagrįstus sprendimus abiejose srityse.

N1 klasės transporto priemonių transformavimas į M1

Kadangi N1 klasės transporto priemonės traktuojamos kaip „komercinės paskirties transporto priemonės“ arba darbo įrankiai, jų įsigijimui išleistos sumos PVM atskaita yra galima. Tai reiškia, kad pirkinys atpinga 21 proc. Ši finansinė paskata yra patraukli, tačiau prieš priimant sprendimą reikia išsiaiškinti keletą svarbių dalykų.

Papildomi mokesčiai ir reikalavimai N1 klasės automobiliams

Sutaupius pinigų įsigyjant N1 klasės automobilį, kasmet reikia sumokėti 304 eurų dydžio kelių naudotojo mokestį, kitokio tarifo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo mokestį bei kasmet apsilankyti techninės apžiūros centre. Minėtą rinkliavą būtina sumokėti ketinant važinėti krašto bei magistraliniais keliais A1 - A18. To nepadarius, eismo priežiūros pareigūnai gali skirti baudą nuo 173 iki 347 eurų. Su identišku, tačiau M1 klasei priskiriamu automobiliu, jokio kelių mokesčio mokėti nereikia.

N1 į M1 klasės automobilio virsmas: etapai ir kaina

Pagunda transformuoti N1 techniką į M1 gimsta tą pačią akimirką, kai, pavyzdžiui, už bazinės komplektacijos „Audi Q7“ sumokėjus ne 60 tūkst. 350 eurų, o 49 tūkst. 876 eurus (minus 21 proc.), ateina eilė vykdyti visas kitas komercinės transporto priemonės savininkams ar naudotojams numatytas prievoles.

Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad norint pakeisti automobilio statusą būtina įveikti tris „metamorfozės“ etapus:

1. Pirma, iš oficialaus automobilio gamintojo atstovo reikia gauti sertifikatus, patvirtinančius, kad transporto priemonė atitinka M1 keliamus reikalavimus, susijusius su išmetamosiomis dujomis, stabdžių sistema, tam tikrais kėbulo konstrukcijos ypatumais ir t. t. Tokių dokumentų išdavimas apytiksliai kainuoja 150-200 eurų.
2. Antra, jei tos pačios markės bei modelio N1 ir M1 transporto priemonės iš tiesų yra identiškos, tai privalu patvirtinti atliekant automobilio atitiktis reikalavimams ekspertizę. Ši procedūra - nepriklausomai nuo ekspertų išvados (ji gali būti ir neigiama) - taip pat kainuoja apie 200 eurų, priklausomai nuo ekspertizę atliekančios įmonės paslaugų įkainių ir sugaištamo laiko.
3. Paskutinysis etapas - Valstybinės kelių transporto inspekcijos rinkliava (202 eurai) už individualų tipo patvirtinimą.

„Transporto studijų“ ekspertas Simonas Lipskis savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad vizualiai vienodi automobiliai gali stipriai skirtis techninėmis charakteristikomis priklausomai nuo to, kokiai rinkai buvo skirti. Ne paslaptis, kad kai kuriose iš trečiojo pasaulio (nepriklausančios ES ar EEE) šalyse galioja ne tokie griežti ekologiniai reikalavimai ir jose galima registruoti naują „Euro 4“ ar dar mažiau griežtus reikalavimus atitinkančią techniką. Kadangi ją pagaminti kainuoja gerokai pigiau, automobilių pramonė naudojasi visomis galimybėmis sutaupyti ir atitinkamai elgiasi.

Galimi sunkumai keičiant klasę

Tačiau tokios technikos, kuri savo pirmosios registracijos metu neatitiko reikalavimų, tuo pačiu metu galiojusių Europos Sąjungoje, dabar Lietuvoje, įregistruoti nebūtų įmanoma. Kitaip tariant, atlikus ekspertizę gali pasirodyti, kad N1 automobilis negali būti traktuojamas kaip M1. Tarkim N1 klasės „Ford Fiesta“ ne tik neturi antrosios sėdynių eilės, bet netgi erdvės keleivių kojoms - grindys ten visiškai lygios, pritaikytos krovinių gabenimui.

Ekspertas perspėja, jog tikrinant transporto priemonės dokumentaciją su faktine automobilio įranga, gali kilti rūpesčių dėl atrodytų visiškai formalių dalykų. Tarkim komercinėje transporto priemonėje reikalavimas sėdimosioms keleivių vietoms apibrėžiamas „sėdynė turi būti patikimai pritvirtinta“, o M1 klasės automobiliuose sėdynių konstrukcijos patikimumas turi būti įrodytas įvairiais testais. Tas pats su elektroninio stabilumo sistema - vienos klasės technikai ESP privaloma, o identiškame N1 klasės modelyje jos gali ir nebūti.

„Ekspertai negali vadovautis savo nuožiūra ar „sveiku protu“ ir tuo remdamiesi teigti, kad skirtumo tarp N1 ir M1 nėra, nes jis plika akimi nėra matomas. Mes privalome preciziškai laikytis teisės aktų reikalavimų, todėl kartais ekspertizės išvados būna neigiamos. Bet kokiu atveju, prieš perkant nenaują N1 klasės transporto priemonę ir tikintis ją perregistruoti, patartina itin atidžiai pastudijuoti galiojančius reikalavimus ir bei juos apibrėžiančią dokumentaciją. Priešingu atveju procesas gali būti ilgas, brangus ir nerezultatyvus“, - perspėjo S. Lipskis.

Taip pat reiktų turėti galvoje, kad „liaudies medicinos“ receptai, kaip pakeisti transporto priemonės statusą pasinaudojant kurios nors kaimyninės šalies nacionalinės teisės ypatumais, gali būti neefektyvūs, nes kokiai klasei priskiriamas automobilis yra užšifruota VIN kode. VĮ „Regitra“, pastebėjusi neatitikimą tarp to, kuo automobilis „gimė“ ir kokiu tapo tarkim Latvijoje, turi teisę pareikalauti ekspertų išvadų.

Siloso gamyba ir laikymas

Pastaruoju metu silosas yra pagrindinis šėrimo raciono komponentas ir vasarą, ir žiemą. Šeriamos silosu karvės geriau pasisavina žolėse susikaupusius proteinus. Be to, taip mažiau azoto patenka į aplinką. Kad būtų galima kontroliuoti pašarų suvartojimą, reikia turėti mažiausiai dvi silosines. Siloso kokybei įtakos turi silosinės projektas ir priežiūra.

Siloso kiekio ir ploto apskaičiavimas

Prieš statant konservuotų pašarų talpyklas, reikia apskaičiuoti siloso kiekį ir jam laikyti reikalingą plotą. Pavyzdžiui, jei laikome 100 melžiamų karvių, 50 telyčių iki 2 metų amžiaus, tai sudaro 135 sąlyginius gyvulius (SG). Ūkyje silosas laikomas tranšėjoje ant betoninio pagrindo. Žiemos laikotarpis trunka 210 dienų. Vienai karvei per dieną reikia 6 kg sausųjų medžiagų iš žolės siloso ir 5 kg sausųjų medžiagų iš kukurūzų siloso. Apskaičiuota, kad 1 m³ žolės siloso yra 185 kg, o 1 m³ kukurūzų siloso - 190 kg sausųjų medžiagų (SM).

Žolės siloso tranšėjų skaičiavimo pavyzdys:

• 135 SG x 210 (dienų) x 6 (kg SM) = 171,1 t SM.
• 171,1 t SM / 185 kg SM/m³ = 919,5 m³ žolės siloso.

Jei silosinė bus 6 m pločio, silosas bus kraunamas vidutiniškai iki 1,5 m aukščio. Patogiau būtų turėti ne vieną ilgą, bet kelias trumpesnes silosines, pavyzdžiui, keturias. Tuomet siloso tranšėjos turėtų būti ne trumpesnės kaip 25,54 metro. Įskaitant plotą, reikalingą prieiti ar privažiuoti prie silosinės, reikėtų, kad jos būtų 28 m ilgio.

Kukurūzų siloso tranšėjų skaičiavimo pavyzdys:

• 135 SG x 210 (dienų) x 5 (kg SM) = 162,7 t SM.
• 162,7 t SM / 190 kg SM/m³ = 856,58 m³ kukurūzų siloso.

Jei silosinė bus 6 m pločio, silosas bus kraunamas vidutiniškai iki 1,5 m aukščio. Patogiau būtų turėti ne vieną ilgą, bet kelias (pavyzdžiui, 4) trumpesnes silosines. Tuomet siloso tranšėjos turėtų būti ne trumpesnės kaip 23,78 metro. Įskaitant plotą, reikalingą prieiti ar privažiuoti prie silosinės, reikėtų, kad jų ilgis būtų 26 metrai.

Siloso sulčių ir kritulių vandens surinkimas

Kai silosas gaminamas tranšėjose ar kaupuose, turi būti įrengti jo sulčių surinkimo rezervuarai. Siloso sultyse yra daug rūgšties, todėl jos labai pavojingos siloso tranšėjos pagrindui, ypač sujungimų vietoms (siloso pado plokščių, pado ir sienų ir pan.). Taip pat reikia nepamiršti priskaičiuoti ir kritulius, nutekančius nuo siloso tranšėjų. Silosinės padas turi būti nelaidus vandeniui, įrengtas su nuolydžiu į šonus ir į priekį. Tranšėjos priekyje turi būti kanalas, nukreiptas į rezervuarą. Siloso tranšėjos neturi būti statomos vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose.

Siloso tranšėjų įrengimas

Siloso tranšėjų pagrindas turi būti įrengtas taip, kad eksploatacijos metu jo nepažeistų važinėjanti technika. Prieš įrengiant tranšėją, pirmiausia reikia tinkamai parengti grunto pagrindą. Tada jau galima planuoti pado storį, nuolydžius ir pasirinkti armatūrą. Netinkamai įrengus siloso tranšėją, siloso sultys gali per kelis metus suardyti tranšėjos padą. Todėl reikia daugiau dėmesio skirti parenkant tinkamas medžiagas silosinių statybai, tinkamai pastatyti ir eksploatuoti.

Galimos silosinės pado medžiagos:

• Liejamas betonas
• Asfaltas
• Betono plokštės
• Trinkelės (brangus ir retai naudojamas būdas)

Dažniausiai tranšėjų padas būna betoninis. Jis turi būti klojamas ant tinkamai paruošto smėlio pagrindo. Siloso tranšėjos padui naudojamas betonas C20/25, armatūra 6 x 200 x 200. Pado plokštės storis - 14-16 cm, nuolydis - 0,008. Po betonavimo reikia apsaugoti dugną nuo išdžiūvimo, t. y. visą dugno plotą reikėtų uždengti plėvele arba periodiškai laistyti vandeniu. Uždengti reikia ne vėliau kaip po pusvalandžio baigus betonuoti. Plėvelė turi būti nesuplėšyta ir laikoma ant išbetonuoto pado bent 8 paras.

Siloso tranšėjų padui įrengti tinka ir asfaltas. Reikia paruošti žvyro ar skaldos pagrindą. Priklausomai nuo vietos dirvožemio sąlygų, jis galėtų būti 20-35 centimetrų. Asfaltą geriausia naudoti žvyruotą. Jo storis turėtų būti 7-9 centimetrų. Ant šio sluoksnio dar turėtų būti paklotas 3 cm rūgštims atsparus asfaltinis betonas. Jo galima ir nekloti, bet rizikuojama, kad technika pažeis asfaltą. Tai ypač aktualu vasarą, kai nuo aukštos temperatūros danga įšyla ir pasidaro minkštesnė.

Silosinių grindims įrengti taip pat tinka surenkamos betoninės plokštės. Jos turi būti pagamintos iš geros kokybės betono, kad siloso rūgštys nesugadintų plokščių paviršiaus. Norint įrengti betoninių plokščių pagrindą, reikia supilti 20-25 cm gerai sutankinto smėlio sluoksnį, paliekant 1 proc. nuolydį. Įrengtas silosinės pagrindas turi būti nelaidus skysčiams, todėl plokščių sujungimo vietas reikia užsandarinti.

Silosinių sienos ir jų aukštis

Silosinių sienos gali būti įvairaus aukščio. Jei sienų aukštis 1 m, silosą galima sukrauti 2 m aukščiu, jei sienų aukštis 1,5 m - nuo 2,5 m iki 3 m, o jei sienų aukštis 2 m, siloso aukštis gali būti iki 3,0-3,5 metrų. Pasirenkant sienų aukštį, reikia atsižvelgti į tai, kokia technika naudojama suvežant silosą ir jį suslegiant. Sienos gali būti išlietos iš betono arba naudojamos įvairių firmų gaminamos plokštės. Geriausia, kai plokštės yra 3-5 m ilgio.

Siloso nuotekų paskleidimas

Paprastai nuotekos iš siloso tranšėjų nukreipiamos į skystojo mėšlo ar srutų rezervuarus. Tuomet jos ir išlaistomos kartu su mėšlu. Kada siloso tranšėjų nuotekos yra surenkamos atskirai, prieš išlaistant jas reikia atskiesti vandeniu santykiu 1:1. Paskleidimo norma neturi viršyti 50 m³/ha. Pakartotinai nuotekas skleisti tame pačiame lauke reikia ne anksčiau kaip po 3 savaičių. Silosas - puikus pašaras gyvuliams. Tik jo kokybę lemia daug veiksnių.

Motorinių transporto priemonių klasifikacija

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai nustato pagrindinius kelių transporto priemonių kėbulų tipus, jų kodavimo ir klasifikavimo reikalavimus. Reikalavimai parengti vadovaujantis 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus. Šie Reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikoje gaminamoms vienetinės ir smulkiaserijinės gamybos, šalyje eksploatuojamoms, perdirbtoms ir perdirbamoms, taip pat iš užsienio įvežamoms transporto priemonėms.

Svarbios sąvokos klasifikacijoje:

• M - paruoštos eksploatuoti transporto priemonės masė (kg) - transporto priemonės su kėbulu arba važiuoklės su kabina, jei gamintojas nesumontavo kėbulo, ir sukabintuvo, jei jį sumontavo gamintojas, masė, įskaitant aušinimo skysčio, alyvos, 90 proc. kuro, 100 proc. kitų skysčių (išskyrus naudojamą techninį vandenį), instrumentų komplekto, atsarginio rato ir vairuotojo (75 kg) mases.
• N - sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo.
• N3 klasė - transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 t (sunkusis krovininis automobilis).
• Kategorija G - padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai). Visureigiais vadinamos M ir N kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus.

Kėbulų tipų kodavimas

Kėbulų tipai yra koduojami pagal ISO standartą 3833-1977, pavyzdžiui:

• AA - sedanas
• AC - mikroautobusas
• AD - dvivietis
• AE - su nudengiamu viršumi
• AG - limuzinas - transporto priemonė, kurios bendrasis ilgis - nuo 6 iki 12 metrų. Transporto priemonėse, pirmą kartą įregistruotose po 2006 m.

Transporto priemonė, kurios kėbulo tipas AF, nepriklauso M1 klasei. Be to, N žymi sėdimų vietų skaičių, neskaitant vairuotojo.

M2 ir M3 klasių transporto priemonių kėbulų tipų kodavimas:

• „X“ reiškia, kad jos neatitinka JT EEK taisyklių Nr. 36.
• „L“ reiškia, kad tai limuzinas, kurio bendras ilgis - nuo 6 iki 12 metrų. Transporto priemonėse, pirmą kartą įregistruotose po 2006 m.
• žemagrindis autobusas - autobusas, kurio ne mažiau kaip 35 proc. grindų paviršiaus yra ne aukščiau kaip 750 mm virš žemės.

Krovininių transporto priemonių klasifikacija

Pradedant kokį nors darbą, būtina aiškiai žinoti, su kuo konkrečiu atveju mes susiduriame. Jeigu tiksliai išmanysite krovininių automobilių klasifikaciją, galėsite nesunkiai pasirinkti patį tinkamiausią automobilį jūsų krovinio pervežimui. Automobilis yra universaliausia ir, paprastai, pigiausia krovinių gabenimo sausumą priemonė. Be to, krovininiai automobiliai pasižymi puikiomis kėbulo transformacijos galimybėmis.

Autocisternos

Atskirai reiktų aptarti autocisternas, kadangi šiuo atveju joms klasikinė termino „kėbulas" samprata nelabai tinka. Cisternos, skirtingai nuo kitų krovininių automobilių, paprastai skirstomos pagal cisternos tūrį ir paskirtį. Šiandien mūsų krašto keliais cisternose gabenami patys įvairiausi skysčiai, pradedant geriamuoju vandeniu ir baigiant koncentruota rūgštimi bei kuru. Taigi, priklausomai nuo planuojamo vežti krovinio paskirties, skiriasi ir medžiagos, iš kurių cisternos gaminamos.

Automobilio sudėtis ir ašių kiekis

Taip pat reiktų žinoti, kad krovininio transporto klasifikavimas pagal kėbulus, neatsiejamas nuo tokios sampratos, kaip „automobilio sudėtis". Kitaip sakant, sunkvežimis gali būti tiek viena, atskira transporto priemonė, tiek gali būti sujungtas į autotraukinį arba tai gali būti balninio vilkiko kombinacija su puspriekabe.

Ašių kiekis tai ne tik techninė automobilio charakteristika, bet ir svarbus jo krovininės galios rodiklis. Būtent krovininė krovinius pervežančio transporto galia yra vienas svarbiausių faktorių renkantis automobilį konkretaus krovinio gabenimui. Be to, reiktų žinoti, kad nuo ašių skaičiaus ir svorio pasiskirstymo tarp jų priklauso ar sunkvežimis bus leistas į vieną arba kitą bendrojo naudojimo kelią. Kiekviena kietoji kelio danga turi tam tikrus ribojimus dėl leidžiamo transporto priemonės ratų spaudimo, todėl neretai keliuose galima išvysti ženklą, rodantį, kad ribojamas visų arba sunkesnių negu tam tikras svoris, sunkvežimių judėjimas, o žiniasklaidoje dažnokai pasirodo informacija apie tai, kad VKTI pareigūnai sulaikė ir nubaudė per sunkų krovinį gabenusį arba ne tuo keliu pasukusį sunkvežimio vairuotoją. Mūsų atveju, didesnis ašių skaičius garantuoja, kad kelio dangai teks mažesnis spaudimas.

Šiai dienai labiausiai paplitę dviašiai ir triašiai krovininiai automobiliai. Įprastais atvejais jie naudojami, kai krovinį reikia gabenti vidutinio ilgumo ar artimais maršrutais. Tokie sunkvežimiai gali turėti ne tik furgoninius ar bortinius kėbulus, bet ir daugumą specializuotos įrangos. Didesniems, platesnės apimties darbams geriau tinka keturių, penkių ir daugiau ašių turintys krovininiai automobiliai. Išskyrus kai kurią padidinto pravažumo specialiąją techniką, keturios ašys - minimalus balninio vilkiko, galinčio vilkti standartinio dydžio puspriekabę, ašių skaičius. Tiesa, šiandienos krovinių pervežimo praktikoje vis dažniau naudojamos šešių ašių konstrukcijos, kurias sudaro trijų ašių balninis vilkikas ir trijų ašių puspriekabė.

Nesvarbu, kokį krovininio transporto kriterijų vertinimui ir klasifikacijai jūs pasirinksite, reikia žinoti, kad visi faktoriai, pagal kuriuos vykdoma klasifikacija, tarpusavyje labai tampriai susiję. Tarkim ašių skaičius iškart suteikia informaciją apie konkretaus automobilio keliamąją galią, apie jo tipą, tai yra mes kalbame apie autotraukinį ar atskirą transporto priemonę.

Kėbulų tipai pagal paskirtį priekaboms ir puspriekabėms:

Visų tipų priekabų bei puspriekabių kėbulai pagal savo paskirtį koduojami ir apibrėžiami analogiškai kaip ir sunkvežimių BA kėbulų tipų kodai (išskyrus L kategorijos transporto priemonės priekabas). Priekabų ir puspriekabių paskirtis koduojama trečiu žymeniu, pavyzdžiui:

• DAK - tai puspriekabė-šaldytuvas;
• DCG - tai centrinės ašies priekaba-konteinervežis;
• DBB - tai priekaba-furgonas.

DC - centrinės ašies priekaba - priekaba, kurios grąžulas standžiai sujungtas su pačia priekaba ir kurios ašis (-ys) yra kiek galima arčiau pakrautos transporto priemonės svorio centro, todėl nedidelė statinės vertikaliosios apkrovos dalis, ne didesnė kaip 10 proc.

Specialiosios paskirties M kategorijos transporto priemonės:

• SA - gyvenamasis automobilis - specialiosios paskirties M kategorijos transporto priemonė, kurioje įrengta gyvenamoji patalpa su sėdimomis vietomis, stalu, miegamomis vietomis (gali būti padarytos iš sėdimų vietų), virtuvės ir maisto saugojimo įranga.
• SE - gyvenamoji priekaba (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977).
• SS - valymo automobilis - transporto priemonė su specialia įranga keliams ir šaligatviams valyti bei ledui šalinti.

Kodo struktūra

Kodą sudaro trys dalys: pirmosios dvi kodo dalys susideda iš ne daugiau kaip trijų žymenų, paskutinė - iš dviejų.

1. Pirmosios kodo dalies du žymenys nurodo transporto priemonės kategoriją ir klasę. Jei transporto priemonė suprojektuota ir pagaminta kaip didesnio važumo (visureigis), tai šios kodo dalies paskutinis žymuo visada bus „G“. Jei transporto priemonės pagal savo konstrukciją negalima priskirti prie visureigio, tai trečiasis žymuo iš viso nerašomas.
2. Antrojoje kodo dalyje nurodomi tam tikri kėbulo tipo žymenys. Jie gali susidėti iš dviejų ar trijų žymenų. Trys žymenys naudojami aprašant N kategorijos sunkvežimių, O ir nekomercinės paskirties M2 ir M3 klasės transporto priemonių kėbulų tipus bei nurodant jų paskirtį.
3. Trečioji kodo dalis susideda iš dviejų simbolių. Ji pildoma tik specialios paskirties transporto priemonėms.

Automobilių kainų klasifikacija ir rinkos ypatumai

sėdynių dalių įprastas nusidėvėjimas dėl intensyvaus naudojimo (išblukimas, odos ir kitų medžiagų įskėlimai, nežymūs plėšimai dėl medžiagų senėjimo). Vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu.

Automobilių katalogai ir klasifikacija

• Klasifikuojant Europoje parduodamus automobilius pagal markes ir modelius daugiausia naudojamasi Eurotax Schwacke katalogais.
• Jungtinėse Valstijose gaminami automobiliai klasifikuojami daugiausia pagal Edmunds katalogą.

„Emprekis“ žinyne nurodomos Lietuvos rinkoje parduodamų ES ir JAV (žinyne nurodoma USA) rinkoms skirtų transporto priemonių su vairu kairėje pusėje kainos. Lietuvos rinkoje parduodamų naudotų transporto priemonių, kurios buvo skirtos ne ES ir JAV rinkoms, kainos dažniausiai būna panašios į žinyne nurodytas tokių pat (arba panašių) automobilių kainas.

Pavyzdžiai:

• Rusijos, Norvegijos rinkai skirtų automobilių kainos artimos žinyne nurodytoms analogiškoms ES automobilių kainoms.
• Jei Rusijos rinkai skirtas automobilis skiriasi nuo ES rinkai skirto automobilio, bet pagal savo pagrindines technines charakteristikas turi savo atitikmenį JAV rinkoje, jis turėtų būti prilyginamas JAV (USA) rinkai skirtam automobiliui (pvz. HONDA CR-V, 2,4 benzinas).
• Dėl automobilių specifikacijų bei kitų techninių parametrų skirtumo, bei reikalavimų eksploatacijai automobiliai skirti Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) rinkai žinyne turėtų būti prilyginami JAV (USA) automobiliams.

Kainų pasirinkimo pavyzdys:

Iš JAE importuojamas 2014 m. Audi A6 sedanas, variklio darbinis tūris 3,0, kuras benzinas. Tokiu atveju iš žinyno reiktų rinktis: Audi (USA) A6, 3,0 benzinas.

Jei žinyne nėra analogiškų parametrų automobilio, reiktų rinktis transporto priemonę pagal artimiausius techninius parametrus. Pavyzdys: Iš JAV importuojamas automobilis Audi Q5 2,0 T Prestige quattro. Kadangi tokio automobilio žinyne nėra reiktų rinktis artimiausią automobilį pagal techninius parametrus - Audi (USA) Q5 2,0 Premium quattro.

Pasirinkimo eiliškumo kriterijai: Markė, modelis, kuro rūšis, galingumas, variklio darbinis tūris.

Transporto priemonių su vairu dešinėje pusėje pasirinkimas

Pagal rinkos specifiką, automobilių su vairu dešinėje pusėje (skirti Didžiosios Britanijos, Japonijos, Australijos, Pietų Korėjos ir kt. rinkoms) kainos negali būti prilyginamos ES rinkai skirtų automobilių kainoms. Automobilio su dešinėje pusėje vairu kaina iš žinyno nustatoma pasirenkant analogiško automobilio skirto ES rinkai kainą ir atimant 35% vertės.

Apskaičiavimo pavyzdys:

AUDI A5 Sportback 2.0 TDI M6, dyzelinas, 1968 cm³, 105 kW / 142 AG, hečbekas, 5 durys, pagaminimo metai 2009, kaina su PVM 7080 EUR (2021-04 leidinys). Automobilio su vairu dešinėje pusėje kainos apskaičiavimas: 7080 * 0,65 = 4602 EUR.

tags: #vienature #transejine #silosine