Viešieji pirkimai Lietuvoje dažnai susiduria su skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo iššūkiais, kas lemia ne tik civilines bylas dėl galimai nepagrįstai mažų kainų, bet ir baudžiamąsias bylas dėl korupcinių veikų. Šiame straipsnyje apžvelgiamos abiejų tipų bylos, analizuojant teismų praktiką ir nustatytus pažeidimus.
Civilinės bylos dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos
Kasacine rašytinio proceso tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 21 d. nutarties.
Ginčo esmė ir ieškovės reikalavimai
Ieškovė prašė panaikinti atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. lapkričio 12 d. raštą, kuriuo ieškovė ir kiti Pirkimo dalyviai buvo informuoti apie Pirkime nustatytą pasiūlymų eilę. Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažintas ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“ (toliau kartu - ir tretieji asmenys), pasiūlymas. Trečiųjų asmenų pasiūlymas buvo įvertintas kaip pranašesnis už ieškovės pasiūlymą tik dėl kainos.
Ieškovė teigė, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas neteisėtai pripažintas laimėjusiu ir turi būti atmestas dėl neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, nes buvo pasiūlyta ne visa Pirkimo objekto apimtis ir nerealios bei nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė Pirkimo dokumentuose nebuvo nustačiusi neįprastai mažos kainos ribos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 57 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija turėjo pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti kainą tuo atveju, jeigu kaina ar sąnaudos yra 30 proc. mažesnės už kitų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį. Teismas nustatė, kad trečiųjų asmenų pasiūlymo kaina buvo tik 10 proc. mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis ir 2,48 proc. mažesnė už ieškovės pasiūlymą.
Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad tretieji asmenys dviejuose iš 95 pasiūlymą sudarančių įkainių nurodė 0,01 Eur dydžius, savaime neįrodo pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo reikalavimus. Teismas nenustatė tiekėjų konkurenciją varžančių ar racionalaus lėšų panaudojimo principo neatitinkančių Pirkimo sąlygų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Kolegija sutiko, kad atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į trečiuosius asmenis dėl neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo. Bendra Pirkimo objekto apimtis ir siūloma kaina yra aiški, todėl tai, kad tam tikrus darbus tiekėjai siūlo atlikti pigiau nei rinkos kainomis ar net simbolinėmis kainomis, savaime nekelia grėsmės tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių.
Kasacinio skundo argumentai ir teismo išaiškinimai
Kasaciniame skunde ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ prašė panaikinti ankstesnių instancijų teismų sprendimus, argumentuodama, kad:
- Atsakovė Pirkimo dokumentuose nurodė nepagrįstai didelį žemės sankasos gruntams pagerinti darbų kiekį.
- Pirkimo sutartis yra fiksuoto įkainio, todėl sudarydama pirkimo sutartį su ieškove atsakovė sutaupytų 239 826,93 Eur, nes ieškovė faktiškai neatliktų nereikalingų darbų. Taip pažeidžiamas sąžiningos tiekėjų konkurencijos užtikrinimo principas.
- Pirkimo dokumentuose nenurodytas leidimas tiekėjams tikrinti žemės sankasos deformacijos modulį ir vadovautis ne Pirkimo dokumentuose nustatytu, o savo išmatuotu darbų kiekiu.
Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir trečiasis asmuo UAB „Plungės lagūna“ prašė atmesti kasacinį skundą, nurodydami, kad ieškovė reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo nebuvo pareiškusi nei pretenzijoje, nei ieškinyje. Be to, Pirkimo dokumentuose buvo išviešinta galimybė, kad atlikus tyrimus gali paaiškėti, jog atitinkamų darbų nereikės atlikti, ir tiekėjai turėjo galimybę įsivertinti darbų poreikį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso (CPK) 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Nors CPK 423⁸ straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų bylose, šis vaidmuo yra diskrecija, ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo akivaizdumu.
Teisėjų kolegija sutiko, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų nustatant Pirkimo objektą ir jo apimtį. Pirkimo sąlygų 9 punkte nustatyta, kad darbų kiekis yra preliminarus, o techninės specifikacijos 3.2 punkte nustatyta rangovo pareiga tikrinti žemės sankasos deformacijų modulį ir, nustačius atitiktį, žemės sankasos sustiprinimo darbų netaikyti.
Teismas taip pat konstatavo, kad trečiųjų asmenų elgesys, įvertinus Pirkimo sąlygas, darbų vietos apžiūrą ir galimą sutarties vykdymo naudą bei riziką, nelaikytinas nesąžiningu. Ieškovė, remdamasi Pirkimo dokumentais, taip pat turėjo galimybę atlikti vizualinę Pirkimo objekto apžiūrą ir įvertinti galimą sutarties vykdymo naudą bei riziką, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojama praktiką, kad perkančioji organizacija, nustačiusi neįprastai mažą kainą, privalo reikalauti jos pagrįstumo. Jei tiekėjas nepateikia tinkamų įrodymų, pasiūlymas turi būti atmestas. Tačiau VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtina galimybę pačiai perkančiajai organizacijai spręsti, ar kaina atrodo neįprastai maža ir atskirai pagrįstina, kai nėra nustatytos sąlygos taikyti įstatyme įtvirtintą prezumpciją.
Baudžiamosios bylos dėl neskaidrių viešųjų pirkimų ir korupcijos
Neskaidrūs viešieji pirkimai Lietuvoje neretai virsta baudžiamosiomis bylomis, kuriose kaltinimai pareiškiami dėl kyšininkavimo, papirkimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.
Bylos Rokiškyje ir Panevėžyje
Lietuvos Apeliacinis teismas patvirtino prokurorų kaltinimus kyšininkavimu ir dokumentų klastojimu neskaidrius viešuosius pirkimus organizavusiam Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorės pavaduotojui ir konkurso komisijos pirmininkui A. G. Jam buvo skirta bausmė - trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, taip pat skirtas 5 200 litų bauda ir konfiskuota 10 000 litų vertės turto. Nustatyta, kad viešųjų pirkimų konkursas dėl Juodupės ambulatorijos patalpų remonto buvo fiktyvus, o A. G. reikalavo ir priėmė 10 000 litų kyšį už palankumą ir dokumentų klastojimą. Konkurso nugalėtoja buvo paskelbta uždaroji akcinė bendrovė, kurios vadovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes buvo išprovokuotas duoti kyšį.
Panaši baudžiamoji byla nagrinėta ir Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate dėl neskaidrių viešųjų pirkimų organizavimo. Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, buvęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas A. S. pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Jam taip pat trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, skirta 5 200 litų bauda ir konfiskuota 19 796 litų vertės turto. Buvęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus vedėjas J. B. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jam paskirta 9 100 litų bauda.
Korupcinės veikos Šiaulių mieste ir regione
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl galimos korupcijos organizuojant gatvių ir kelių remonto darbų viešuosius pirkimus Šiaulių mieste ir regione. Kaltinimai dėl kyšininkavimo, papirkimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pareikšti septyniems asmenims, tarp jų: Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjui A. A., buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojui A. A., vienos kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios įmonės vadovui J. A. ir šios įmonės Komercijos direktoriui D. S.
Tyrimo metu nustatyta, kad LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. A. sudarydavo minėtai kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančiai įmonei palankias sąlygas dalyvauti LAKD organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, informuodavo apie pirkimus ir derindavo procedūrų eigą įmonės naudai. Už tai jis iš įmonės atstovų priėmė daugiau nei 37 000 eurų vertės kyšių. Įmonės lėšomis apmokėta dalis A. A. įsigyjamo automobilio vertės ir kitos asmeninės išlaidos, klastojant buhalterinę apskaitą.
Pagal panašią schemą veikė ir buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas A. A. Susitaręs su ta pačia įmone, jis informuodavo apie numatomus ir vykstančius gatvių remonto viešuosius pirkimus ir sudarydavo įmonei išskirtines sąlygas. Už tai jam buvo atsilyginta daugiau nei 16 000 eurų kyšiu. Įmonės lėšomis apmokėta dalis A. A. įsigyjamo automobilio vertės, nupirkti mobilieji telefonai ir kompiuteriai.
Korupcinių veikų tyrimų apimtys
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, kartu su STT pareigūnais, aktyviai siekia atskleisti korupcinio pobūdžio veikas, organizuojant viešuosius pirkimus. Pernai dėl korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 66 ikiteisminiai tyrimai, tarp jų - penki dėl kyšininkavimo, 38 - dėl papirkimo ir 23 - dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai pernai užbaigė tirti ir perdavė nagrinėti teismui 40 su korupciniais nusikaltimais susijusių bylų.
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, priėmęs kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, gali būti baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimu arba laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.