Vidmantas Jankauskas ir „Subaru“ automobiliai: tyrinėjimas ir praktika

Vidmantas Jankauskas, gimęs 1962 metais, yra žinomas Lietuvos dailėtyrininkas ir mokslo darbuotojas, kurio pagrindinės mokslinio darbo sritys apima Lietuvos dvarų kultūrą, senąją Lietuvos ikonografiją ir XIX-XX a. meną. Jis yra įgijęs žurnalisto specialybę Vilniaus universitete 1985 metais ir baigęs dailės istorijos bei teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje (VDA) 1994 metais. Nuo 1992 metų V. Jankauskas dirbo VDA mokslo skyriaus darbuotoju, o nuo 1994 metų - jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu VDA Dailėtyros institute, kuriame dirba iki šiol. Taip pat nuo 1993 metų jis dirba VDA leidykloje.

Vidmanto Jankausko mokslinė ir leidybinė veikla

Vidmantas Jankauskas yra gausybės mokslinių straipsnių ir knygų autorius bei sudarytojas, daugiausia dėmesio skiriantis Lietuvos istorijai, kultūrai ir paveldui. Jo bibliografija apima platų temų spektrą, nuo dvarų istorijos iki žymių asmenybių biografijų.

Knygos ir sudaryti leidiniai

  • „Ką tyli akmenys. Viksvų giminės istorija.“
  • „Skaruliai“ (kartu su K. Driskiu ir M. Matušakaite).
  • „Kario kelias. Generolas Kazimieras Ladiga nepriklausomybės kovose.“
  • „Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčia ir parapija.“
  • „Jonavos valdos 1796 metų inventorius.“ (sudarytojas)
  • „Petras Kiaulėnas. Atsiminimai, dienoraštis, laiškai.“ (sudarytojas)
  • „Kukaukos šviesuliai.“ (sudarytojas)
  • „Kupiškėnų enciklopedija, T.3. R-Ž.“ (sudarytojas)
  • „Petras Zulonas. Iš mano gyvenimo knygos.“ (sudarytojas)
  • „Prikeltas laikas. Jonava žemėlapiuose ir fotografijose.“ (kartu su A. Narkevičiumi, sudarytojas)
Lietuvos dvarų kultūros elementai arba senosios ikonografijos pavyzdžiai

Straipsniai ir publikacijos periodiniuose leidiniuose (pasirinktinai)

  • „Felicijonas Lialis ir Kretingos kraštas“, in: „...kad savasis kraštas dar labiau priartėtų prie mūsų“. Žemaičių praeitis. T. 20. 2025.
  • „Pirmasis Kupiškio fotografas Kazimieras Juozakas“, in: Kazimieras Juozakas: pirmasis Kupiškio fotografas. 2023.
  • „Palėvenėlės Paslauskai“ (su Edita Lansbergiene), in: Kupiškis. Istorija ir kultūra. 2022. Nr. 20.
  • „Mokytojas Stasys Riautas“, in: Kupiškis. Istorija ir kultūra. 2022. Nr. 20.
  • „Ištvėręs savąją Golgotą, Nepriklausomos Lietuvos jau nesulaukė... Kunigo Mykolo Skorupskio gyvenimo keliais“, in: Kupiškis. Kultūra ir istorija. 2021. Nr. 19.
  • „Iš Adomynės bažnyčios ir parapijos istorijos“, in: Kupiškis. Kultūra ir istorija. 2020. Nr. 19.
  • „Ikikrikščioniškos Lietuvos valdovai XIX-XX a. dailėje. Svarbiausi tipai ir siužetai“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 65-66. 2012.
  • „Buvusios didybės šešėliai. Alšėnų pilies ikonografija“, in: Lietuvos pilys. 2010. Nr. 6.
  • „Žalgirio tema XIX-XX a. Lietuvos dailėje“, in: Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos. 2010.
  • „Kupiškio krašto dvarų likimai XX amžiuje“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 55. 2009.
  • „Emilijos Pliaterytės ikonografija“, in: Dainava. Dzūkų kultūros žurnalas. 2006. Nr. 2 (12).
  • „Boleslovas Balzukevičius - Vilniaus dailininkas“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 29. 2003.
  • „General Jozef Antoni Kossakowski i jego zbiory“, in: Zbiory publiczne a kolekcjonerstwo prywatne. Problematyka ochrony dziedzictwa kulturowego w przeszlosci i dzisiaj. Warszawa: Muzeum narodowe w Warszawie, 2000.

Enciklopediniai straipsniai

  • „Šlapelis Ignas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 23. 2013.
  • „Ignatavičius Juozas“; „Juodis Jurgis“; „Kiaulėnas Petras“; „Kulvianskis Izaijas“; „Mackevičius Jonas“; „Šlapelis Ignas“, in: Lietuvos dailininkų žodynas (1918-1944), t. 3. 2013.
  • 337 enciklopediniai straipsniai, in: Kupiškėnų enciklopedija, t. 2.
  • „Ceizikas Ignacas Julijonas“, in: Lietuvos dailininkų žodynas (1795-1918), t. 2. 2012.
  • 501 enciklopedinis straipsnis, in: Kupiškėnų enciklopedija, t. 1.
  • „Braziulevičius Vladas“; „Bulota Jonas Jurgis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 3. 2003.
  • „Daukantas Teodoras“; „Dirmantas Stasys“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 4. 2003.

„Subaru“ automobilių remonto kampanija JAV rinkoje

Subaru Legacy ar Outback modeliai, galbūt su išskirta stabdžių sistema

Japonijos automobilių gamintojas „Subaru“ paskelbė apie remonto kampaniją, skirtą tam tikriems automobilių modeliams, pagamintiems JAV rinkai. Šis remontas apima visus automobilius, registruotus ar apskritai registruotus 20-yje vadinamųjų „druskingų“ valstijų, kurios yra paveikiamos druskos poveikio keliams žiemos metu.

Paveikti modeliai ir problema

Gamintojas nurodė, kad į remonto dirbtuves turėtų grįžti šie modeliai:

  • 2005-2009 m. pagaminti „Legacy“ ir „Outback“;
  • 2008-2011 m. pagaminti „Impreza“;
  • 2008-2014 m. pagaminti „Impreza WRX/STI“;
  • 2009-2013 m. pagaminti „Forester“.

„Subaru“ atrado stabdžių sistemos korozijos problemą, kuri buvo nustatyta kompanijos atstovams bandant automobilius. Stabdžių linijos, po 7 ir daugiau žiemiškų sezonų, gali surūdyti. Tai gali nulemti stabdžių skysčio nutekėjimui pro atsiradusias skyles, o tai, žinoma, kelia didelį pavojų eismo saugumui.

Europos rinkos skirtumai

Oficialusis „Subaru“ atstovas Lietuvoje, UAB „JMA centras“, pabrėžia, kad gamintojo paskelbtas kvietimas grįžti į taisyklas Europos šalių, įskaitant Baltijos šalis, neliečia. „Subaru“ turi atskirą gamyklą JAV, kuri gamina automobilius tik šiai rinkai. Europai skirti automobiliai yra gaminami Japonijoje, tad jiems netaikomas šis remontas. Vis dėlto, jeigu „Subaru“ automobilis į Lietuvą atkeliavo iš JAV, atstovybė susisiektų su platintoju ir gautų oficialų atsakymą, ką daryti kiekvienu konkrečiu atveju. UAB „JMA centras“ patirtis rodo, kad JAV rinkai skirtų automobilių defektai, pasitaikę Lietuvoje, buvo išspręsti pirkėjo naudai, tačiau kiekvienas atvejis platintojo yra svarstomas individualiai.

Automobilių technologijų konferencija „Plug-in 2022“

Prijungtos autonominės tinklinės transporto priemonės aktyviam saugumui užtikrinti

Lapkričio 16 d. Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) įvyko konferencija „Plug-in 2022“, organizuota Lietuvos žurnalistų autoklubo. Ši konferencija išaugo iš kasmetinių uždarų technologijų vakarų, rengiamų Druskininkuose, „Lietuvos metų automobilio“ konkurso metu, ir siekė padaryti automobilių pasaulio naujienas prieinamas platesnei auditorijai.

Pagrindinės temos ir pranešėjai

Konferencijoje buvo aptartos įvairiausios ir karščiausios automobilių pasaulio temos, ypatingą dėmesį skiriant automobilių saugumui:

  • Automobilių kibernetinis saugumas: „Continental“ koncerno eksporto vadovas Baltijos šalims Arūnas Kiaušas kalbėjo apie tai, kas daroma, kad programišiai neįsilaužtų į automobilių „smegenis“ ir neišjungtų saugumo sistemų.
  • Antivirusinė programa automobiliams ir išmanieji prisijungimai: „NordPass“ verslo plėtros vadovas Karolis Arbačiausias pratęsė temą, atskleisdamas, ar automobiliams reikia antivirusinės programos ir ar saugu prie jų prisijungti išmaniaisiais įrenginiais.
  • Autonominiai automobiliai Lietuvoje: Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pasidalijo naujausiomis žiniomis apie tai, kas daroma, kad Lietuvoje atsirastų autonominiai automobiliai.
  • Draudimo istorija ir vairavimo stilius: Draudimo bendrovės „Balcia Insurance SE“ atstovas Tomas Lizūnas papasakojo, kaip pasirūpinti savo draudimo istorija ir ar jai gali turėti įtakos automobilio žinios apie vairuotojo stilių.
  • Tyrimai „Vilnius TECH“ universitete: Mokslininkai pristatė Transporto inžinerijos fakultete atliekamus tyrimus:
    • Alternatyvus kuras vidaus degimo varikliams (pvz., obuolių sultys).
    • Elektromobilių platformos ir variklių išdėstymo pokyčiai, keliantys iššūkių komfortui ir saugumui.
    • Dirbtinio intelekto panaudojimas automobiliuose, siekiant atsisakyti fizinių jutiklių ir daviklių.
  • Elektromobiliai ir įkrovos infrastruktūra: „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus kalbėjo apie „žalesnį“ gyvenimą ir miesto infrastruktūros pritaikymą naujoms transporto priemonėms. Įmonių grupės „Global BOD Group“ įkūrėjas Vidmantas Janulevičius pasidalijo verslo sėkmės istorija apie įkrovos infrastruktūros kūrimą Vakarų šalyse.
  • Žmonių ir automobilių koegzistencija urbanistinėje erdvėje: Diskusijoje dalyvavo ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
  • Automobilių ateities vizijos: „Toyota“ koncerno dizaineris Tomas Jankauskas, tiesiogiai prisijungęs iš JAV, pasidalijo mintimis apie tai, kiek ilgai dar vairuosime tradicinius automobilius ir kada persėsime į „kosminius laivus“.

„Lietuvos metų automobilio 2023“ ceremonija

Konferencijos dieną vainikavo „Lietuvos metų automobilio 2023“ ceremonija, kurios metu buvo paskelbti geriausi septyni nauji automobiliai, pretenduojantys į „Metų automobilio 2023“ vardą, taip pat kandidatai į „Metų elektromobilio“, „Metų įmonės automobilio“ ir „Metų šeimos automobilio“ titulus. Justas Lengvinas, konkurso „Lietuvos metų automobilis 2023“ komisijos narys, pažymėjo, kad automobilių naujoves sekti tampa vis sunkiau, tačiau tuo pat metu ir vis įdomiau, o konferencijos temos atskleidžia pasaulinio lygio įvykius Lietuvoje.

tags: #vidmantas #jankauskas #subaru