Žemagrindės transporto priemonės, pritaikytos neįgaliesiems Lietuvoje

Lietuvos viešojo transporto sektorius nuolat tobulėja, siekiant užtikrinti patogų ir prieinamą susisiekimą visiems gyventojams, įskaitant ir neįgaliuosius. Šiame straipsnyje apžvelgsime žemagrindžio transporto reikalavimus neįgaliesiems, naujoves ir pokyčius, kurie vyksta Lietuvoje.

Viešojo transporto parko atnaujinimas ir pritaikymas

Viešajam transportui atnaujinti ir jam pritaikyti neįgaliesiems numatoma panaudoti daugiau kaip 75 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų - apie 44 mln. eurų teks viešojo transporto priemonių parkams atnaujinti. Iš viso bus įsigyta ne mažiau kaip 120 transporto priemonių, pritaikytų žmonėms su specialiaisiais poreikiais.

ES lėšų paskirstymas miestams

• Pagal valstybinio planavimo priemonę ES lėšų bus skirta 5 didiesiems miestams, kad įsigytų mažiausiai 70 transporto priemonių.
• Pagal regioninio planavimo priemonę - mažesniesiems miestams, mažiausiai 50 autobusų įsigyti.

Visos transporto priemonės turės būti ekologiškos, žemagrindės ir pritaikytos neįgaliesiems.

Tolimojo susisiekimo gerinimas

Tolimojo susisiekimo sąlygoms gerinti numatyta finansuoti tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, tarpmiestinių traukinių ir keltų pritaikymą žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Šiam tikslui iš ES fondų bus skirta 868,86 tūkst. eurų. Šiomis lėšomis galės pasinaudoti tolimojo susisiekimo vežėjų įmonės, norinčios pritaikyti transporto priemones judėjimo, regos ar klausos negalią turintiems keleiviams, taip pat dviračiams vežti.

Darnaus judumo priemonės miestuose

Miestuose neįgaliems žmonėms lengviau keliauti padės ir numatomos diegti darnaus judumo priemonės. Šalies savivaldybėms bus skirta 1,45 mln. Eur darnaus judumo mieste planams parengti ir 29,54 mln. Eur tokiuose planuose numatytoms priemonėms diegti. ES lėšas bus galima panaudoti įrengiant ar rekonstruojant specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pritaikytas stoteles ir įvažas, gatves, šaligatvius, viešojo transporto stotis, stotelių paviljonus. Tokios investicijos numatomos miestuose, turinčiuose daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų.

Naujausi reikalavimai ir tikslai

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija siekia, kad Lietuvoje kursuojantis viešasis transportas būtų patogus be išimties kiekvienam keliaujančiajam. Pirmą kartą Lietuvoje nuo lapkričio 1 d. registruojamos viešojo transporto priemonės turės atitikti naujus kriterijus.

Aktuali situacija ir būtinybė

„Lietuvoje tik kiek daugiau nei trečdalis viešojo transporto priemonių pritaikytos asmenims su individualiais poreikiais, o tolimojo susisiekimo statistika dar niūresnė. Dėl to šis žingsnis tiesiog būtinas mažinant skirtingų visuomenės grupių atskirtį, kuriant jiems priklausančias galimybes pilnavertiškai įsitraukti į mokslus, darbus, laisvalaikio veiklas. Man nuoširdžiai keista, kad tai nebuvo padaryta iki šiol. Nenormalu, kad dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuvoje žmogus laukia ne tinkančio autobuso, o tokio, į kurį fiziškai galėtų patekti“, - teigia susisiekimo ministras.

Žemagrindžio transporto reikalavimai

Naujose nuostatose apibrėžiama, kad viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius vietinio, t. y. miesto ar priemiestinio susisiekimo maršrutais, turi būti žemagrindės. Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, siekia iki 2027 m. visą viešąjį transportą Lietuvoje pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. Viešojo transporto ir transporto infrastruktūros pritaikymui individualių poreikių turintiems žmonėms žaliosios transporto transformacijos kontekste ministerija iš 2021-2027 m. investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planuoja skirti apie 0,5 mlrd. eurų.

Elektromobilių plėtra ir investicijos

Lietuvos viešojo transporto bendrovės įpareigotos didinti alternatyviųjų degalų naudojimą. Kol kas didžioji dalis investicijų nukreipiama į elektra varomą transportą, o sostinė planuoja ir brangius vandenilio projektus.

Nauji autobusai regionuose

Šalies miestų autobusų parkai sparčiai atnaujinami naujomis, ekologiškomis ir neįgaliesiems pritaikytomis transporto priemonėmis:

• Į Naujosios Akmenės autobusų parką atvyko du nauji elektriniai „Zhongtong V7“. Tai - pirmosios elektra varomos transporto priemonės Naujosios Akmenės autobusų parke.
• Kitą savaitę į Ukmergę atvyks paskutinis iš trijų Ukmergės autobusų parko įsigytųjų elektrinių „Zhongtong N12“. Be šių, Ukmergės autobusų parką papildys dar penki „IVECO Feniksbus“ bei du IVECO mikroautobusai.
• Jonavos autobusų parką netrukus papildys 4 nauji elektriniai autobusai.
• Alytaus rajonas - viena pirmųjų savivaldybių Lietuvoje, kurioje keleiviai bus vežami tiktai aplinkai draugiškais autobusais. Jau lapkričio 3-iąją į Alytaus rajono kelius išvažiuos pirmieji 10 naujų pilnai elektrinių autobusų.
• Rugsėjo 2-ąją Klaipėdoje pristatyti nauji bendrovės „Kautra“ įsigyti ispaniški „IRIZAR e-Mobility“ elektriniai autobusai. Pirmieji 11 autobusų išriedėjo į uostamiesčio gatves jau rugsėjo 1-ąją, likusieji į miestą atvyks iki lapkričio pabaigos.
• Trakuose pristatyti dar keturi nauji elektriniai autobusai. Bendrovė „Trakų paslaugos“ įsigijo keturis „King Long“ autobusus.
• Šilalės rajono savivaldybės autobusų parką papildė naujas autobusas ISUZU INTERLINER KENDO, pagamintas 2025 metais. Transporto priemonėje įrengta 1 vieta keleiviui su negalia, užtikrinanti patogų ir saugų keliavimą visiems.

Klaipėdos ir Kauno patirtis

Pagrindinis ir pats reikšmingiausias pokytis Klaipėdos viešajame transporte buvo autobusų atnaujinimas pastaraisiais metais. „Naujieji autobusai suteikia ir didesnį komfortą keleiviams, ir prisideda prie aplinkos taršos mažinimo - esame paskaičiavę, kad per metus dėl naujų autobusų 98 tonomis sumažėjo išmetamų teršalų. Keleiviams naujuose autobusuose keliauti taip pat kur kas patogiau.“

Atsinaujinusiu viešuoju transportu gali pasigirti ir antras pagal dydį šalies miestas Kaunas. Pašnekovo teigimu, šiandien Kaune eksploatuojamo viešojo transporto amžius yra jauniausias Lietuvoje - 6,2 metų - ir lenkia netgi ES vidurkį. Troleibusuose įrengta apsaugos nuo prispaudimo durimis sistema - uždarymo metu tarp jų atsiradus kliūčiai, durys automatiškai atsidaro, tad keleiviai gali jaustis saugiau.

Techniniai sprendimai ir patogumai

Visi nauji autobusai yra žemagrindžiai, pritaikyti neįgaliesiems. Štai keletas pavyzdžių:

• Naujosios Akmenės autobusų parką papildė du nauji autobusai. „IVECO Daily“ - 19 sėdimų vietų, taip pat galima vežti du asmenis neįgaliojo vežimėliuose. Įvažiavimo rampa įrengta transporto priemonės gale.
• Vilniaus savivaldybė nusprendė papildyti viešojo transporto parką: tarybos sprendimu įsigyjami dar aštuoni žemagrindžiai troleibusai. Į Vilniaus gatves riedės „Solaris Trollino 18“ modelis - 18 metrų ilgio, žemagrindis ir nuo senesnių modelių ergonomiškesnis troleibusas. Šie troleibusai pakeis seniausius parkui priklausančius modelius, tokius kaip „Škoda 14 Tr“ ir „Solaris Trollino 15 AC“.
• Šiaulių keleivinio transporto įmonė „Busturas“ ne tik iš esmės atnaujino viešojo transporto priemonių parką, bet ir įdiegė nemažai naujovių, skirtų neįgaliesiems. Veikia speciali miesto viešojo transporto programėlė „Transporto balsas“, skirta turintiems regos negalią. Naujausias šiauliečių pirkinys - modernūs žemagrindžiai „Karsan Jest+“. „Viskas labai gerai. Kiekvienas laiptelis pažymėtas ryškiai geltona juosta, paryškinti ir ranktūriai, kad silpnaregiui būtų patogu. Puikiai veikia ir vairuotojo informavimo mygtukas.“

Kiti patogumai

• Pageidaujantys keliauti su dviračiu, jį gali pasistatyti specialiai tam dedikuotoje vietoje.
• Jonavos autobusai baigė atsiskaitymo sistemos modernizavimą - visuose įmonės autobusuose įdiegti nauji, šiuolaikiniai kasos aparatai, leidžiantys keleiviams už bilietus patogiai atsiskaityti banko kortelėmis ir mobiliaisiais įrenginiais.
• Kauno mieste bus sukurta viešojo transporto prioriteto sistema, kuri reguliuos eismo sankryžų šviesoforus prie jų artėjant autobusams ar troleibusams. Tai leis padidinti viešojo transporto greitį. Viešojo transporto stotelėse taip pat bus įrengta 100 vnt. informacinių švieslenčių.

Siekiai ir ateities planai

Pastarųjų metų duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau kaip 220 tūkst. neįgaliųjų. Aktyvesnis didmiesčių gyventojų naudojimasis viešuoju transportu jau ne vienerius metus yra šalies miestų siekiamybė. „Žmonių įpročius ir išankstines nuostatas apie viešąjį transportą galima pakeisti, bet tai nėra padaroma labai greitai. Nepakanka vien įsigyti, pavyzdžiui, elektrinius autobusus, reikia taip pat jiems pritaikyti infrastruktūrą. Be to, jei norime, kad žmonės persėstų iš automobilio į autobusą, reikia ir patogaus viešojo transporto grafiko, ir greitesnių kelionių. Visa tai įgyvendinus žmonėms taps patogu naudotis viešuoju transportu ir sumažės priežasčių to nedaryti.“

tags: #vaziuoja #zemagrindes #transporto #priemones #pritaikytos #neigaliesiems