Vairavimo tvarka ir garantijos pareigūnams

Kelių eisme ne tik policijos pareigūnai, bet ir kiti įgalioti asmenys gali reguliuoti eismą. Dažnam vairuotojui kyla klausimas, ar privaloma sustoti, kai automobilį stabdo pareigūnas, kuris nėra policininkas, ir kaip elgtis sustojus.

Kas yra reguliuotojas?

Policijos pareigūnas (policininkas) yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir vykdantis policijos funkcijas. Kelių eismo taisyklėse dažnai minimas ir reguliuotojas. Reguliuotojas - asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (ir) turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę). Reguliuotoju gali būti, pavyzdžiui: pervažos budėtojas, kelių darbininkas ar koks nors kitas eismą reguliuoti įgaliotas asmuo.

Transporto priemonės stabdymas: vairuotojo teisės ir pareigos

Stabdymo būdai ir reikalavimai

Dažniausiai pasitaikantis stabdymo būdas - tai kelio ženklas 321 „Kontrolė“, draudžiantis važiuoti nesustojus prieš kelio ženklą. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.

Sustojimo vieta ir saugumas

Stabdant pareigūnui, privalote sustabdyti automobilį kelio dešinėje pusėje (kelkraštyje). Keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalote sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Keliuose su skiriamąja juosta privalo sustoti tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės. Vairuotojas gali nesustoti iš karto, jei tai nėra saugu (pvz., jei toje vietoje susidarys spūstis), bet turi sustoti kuo greičiau, pvz., artimiausioje degalinėje. Teisininkas Darius Dzikas pabrėžia, kad sustojimas turi būti saugus: policijos pareigūnas privalo įsitikinti, jog stabdoma transporto priemonė nekelia grėsmės žmonių saugumui ir netrukdo kitiems eismo dalyviams. Pareigūnas turėtų vengti stabdyti automobilį vietose, kur sustoti ir stovėti yra draudžiama arba numatytas kelio ruožas yra pavojingas. Taip pat labai svarbu nesudaryti kliūčių kitiems eismo dalyviams ir nesukelti transporto grūsties.

Dokumentai ir bendravimas su pareigūnais

Šiuo metu policijos pareigūnui sustabdžius transporto priemonę galima pateikti ne vairuotojo pažymėjimą, o galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu vairuotojas valdo jam priklausančią transporto priemonę, jis taip pat neprivalo su savimi turėti ir transporto priemonės registravimo dokumento. Vairuotojai neprivalo su savimi turėti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, nepriklausomai nuo to, kam priklauso transporto priemonė. Nors kartu su savimi dokumentų vežiotis nėra privaloma, tačiau to daryti niekas vairuotojams nedraudžia. Jei dokumentus vežiojatės su savimi, pagreitinsite pareigūnų darbą ir nesudarysite didelių mašinų spūsčių. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo prisistatyti, parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą. Vairuotojas, sustabdytas policijos pareigūno, visada gali paprašyti nurodyti stabdymo priežastį ir tikslą, o pareigūnas privalo tokią priežastį vairuotojui aiškiai nurodyti. Sustabdžius transporto priemonę, pareigūno bendravimas turi būti dalykiškas, turintis aiškų tikslą. Pareigūnas negali veltis į konfliktines situacijas, įžeidinėti ar žeminti žmogaus garbę ir orumą.

Teisė filmuoti ir įrašyti pokalbį

Vairuotojas gali įrašyti pokalbį su pareigūnu arba filmuoti, prieš tai net neinformavęs pareigūno. Tai nereiškia, jog vairuotojas gali policijos pareigūną filmuoti ar daryti garso įrašą tik tuomet, kai policijos pareigūnas galimai viršija savo įgaliojimus ar pažeidžia etikos kodeksą. Vairuotojas turi teisę filmuoti ir daryti garso įrašą nepriklausomai nuo pareigūno veiksmų. Be to, vairuotojas gali išreikšti prašymą susipažinti su filmuota medžiaga (jei jis buvo filmuotas), pamatyti užfiksuotus greičio matuoklio rodmenis ir pan. Teisininkas D. Dzikas pažymi, kad viena iš vairuotojų teisių yra susipažinti su bylos medžiaga, o pareigūnui surašius administracinio nusižengimo protokolą, vairuotojas turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga. Jei vairuotojas tam prieštarauja - skųsti priimtus procesinius sprendimus.

Pareigūnų pareigos ir įgaliojimai stabdant transporto priemonę

Tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų: policijos pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais; policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai; stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Policijos pareigūnas gali stabdyti automobilį, kai jam kyla įtarimų arba akivaizdžiai pažeidžiami teisės aktai, tačiau privalo būti uniformuotas ir nesukelti grėsmės saugumui. Sustabdęs automobilį pareigūnas privalo prisistatyti bei trumpai ir aiškiai išdėstyti sustabdymo priežastis.

Patruliavimo būdai

Pareigūnų patruliavimas keliuose gali būti viešas, neviešas ir mišrusis. Viešojo patruliavimo metu, pareigūnų automobilis turi būti nudažytas specialiomis spalvomis su skiriamaisiais ženklais, o patys pareigūnai privalo dėvėti uniformą. Neviešo patruliavimo metu automobilis būna nenudažytas specialiomis spalvomis ir be skiriamųjų ženklų, o pareigūnas neprivalo dėvėti uniformos. Mišrusis patruliavimas - kai patruliuojama vienu metu naudojantis viešojo ir neviešojo patruliavimo būdais.

Atvejai, kada pareigūnas gali stabdyti automobilį

Pareigūnas gali sustabdyti automobilį, kai:

• Vairuotojas pažeidžia KET reikalavimus;
• Transporto priemonės išvaizda, techninė būklė, krovinio pritvirtinimas ar jo pervežimas akivaizdžiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
• Reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones;
• Įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš autoavarijos vietos arba jis ar keleiviai dalyvavo padarant nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą;
• Reikia patikrinti pervežamo krovinio dokumentus (pasverti krovinį);
• Reikia informuoti vairuotojus apie eismo sąlygų ypatybes ir pasikeitimus;
• Iškyla būtinybė suteikti pagalbą kitiems eismo dalyviams ar policijos pareigūnui pasinaudoti sustabdyta transporto priemone ar jos vairuotojo pagalba;
• Likviduojami stichinių nelaimių, avarijų ir kiti padariniai;
• Dalyvaujama policijos specialiosiose operacijose.

Pareigūno pareigos stabdant automobilį

Stabdydamas automobilį pareigūnas privalo:

• Įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams.
• Stabdydamas automobilį, pareigūnas privalo vengti vietų, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas.
• Stabdantis pareigūnas turi būti uniformuotas.
• Sustabdyti transporto priemonę duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku.
• Tamsiu paros metu, stabdydamas automobilį, policijos pareigūnas turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu; turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai.

Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti

Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui užtraukia baudą nuo 850 iki 2 tūkstančių eurų. Taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pareigūnai akcentuoja, kad įgijęs teisę vairuoti asmuo privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugų eismą. Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus vairavimo instruktorius Darius Kanapinskas ironiškai žiūri į kalbas, kai vairuotojai nestojimą pareigūnams motyvuoja per mažais automobilio langais ar veidrodėliais, esą dėl kurių nepastebėjo juos stabdančių pareigūnų. „Jie nori įtaigiai įpiršti, kad neva nepastebėjo. Nereikia pamiršti, kad dabartiniai automobilių veidrodėliai yra sferiniai. Kariai, vairuodami savo karinę techniką, viską puikiai pastebi net ir per mažiausius veidrodėlius. Jei „Lamborghini“ per maži langai ar veidrodėliai, pirk tokį automobilį, kur langai ir veidrodėliai bus kaip autobuse ar troleibuse“, - siūlo vairavimo instruktorius. D. Kanapinskas apskritai nesupranta tikslo bėgti nuo pareigūnų, nes už pažeidimą esą vis tiek reikės atsakyti. Jis atkreipia dėmesį, kad iš 10 bėgimų gal vienam ir pavyksta pabėgti, bet dažniausiai pareigūnai sulaiko visus bėglius.

Aplinkosaugos pareigūnų teisės

Nuo šių metų aplinkosaugos pareigūnams suteikta teisė be policijos pagalbos gatvėse tikrinti į aplinką išmetamų teršalų - anglies monoksido (transporto priemonių su benzininiais vidaus degimo varikliais), dūmingumo (transporto priemonių su dyzeliniais vidaus degimo varikliais) atitiktį nustatytiems ribiniams dydžiams, pavojingų eksploatacinių skysčių (tepalų, degalų) nuotėkį į aplinką (SEAKĮ 10 str.). Automobiliai išmetamųjų teršalų patikrai bus stabdomi tik didmiesčiuose, šviesiu paros metu. Kaimo vietovėse kontrolės reidai nėra numatyti. Nustačius pažeidimą aplinkosaugos pareigūnai turi galimybę skirti įspėjimą, piniginę nuobaudą, viršijus leistinas išmetamųjų teršalų normas - panaikinti automobiliui techninę apžiūrą, tačiau netvarkingo automobilio nekonfiskuos.

Pareigūnų socialinės garantijos

Tarnybinės gyvenamosios patalpos ir butpinigiai

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau - Statutas) numato vidaus tarnybos pareigūnams garantiją būti aprūpintiems gyvenamosiomis patalpomis jų tarnybos vietovėje. Griežtai vadovaujantis įstatymo nuostata, pirmiausia, pareigūnui neturint kur gyventi tarnybos vietovėje, turėtų būti svarstoma galimybė jį aprūpinti tarnybiniu butu. Tačiau, jeigu neįmanoma pareigūną aprūpinti tarnybiniu butu, turi būti mokami butpinigiai. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) yra patvirtintas vado 2022 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 4-51 „Prašymų skirti tarnybines gyvenamąsias patalpas nagrinėjimo, jų suteikimo, atlaisvinimo ir apskaitos tvarkos aprašas“ bei „Prašymų skirti butpinigius nagrinėjimo ir butpinigių mokėjimo tvarkos aprašas“. Vadovaujantis abiem šiais dokumentais, yra parengtas prašymo „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų arba nustatyto dydžio butpinigių skyrimo“ šablonas (toliau - Prašymas). Prašymus nagrinėja VSAT nuolatinė socialinių reikalų komisija. Prašymas išnagrinėjamas per 5 darbo dienas nuo Prašymo ir dokumentų gavimo dienos. Komisija savo sprendimus ir siūlymus įformina protokolu ir teikia VSAT vadui pritarti kartu su nagrinėtais prašymais. Taigi galutinį sprendimą dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ar nustatyto dydžio butpinigių skyrimo priima VSAT vadas.

Pareigūnas privalo per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo momento raštu pranešti VSAT nuolatinei socialinių reikalų komisijai, jeigu jis pats ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ar įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje įgyja nuosavybės teise priklausantį tinkamą gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantį statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą ar jos dalį. Taip pat ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privaloma raštu pranešti VSAT nuolatinei socialinių reikalų komisijai ir kartu su pranešimu pateikti aplinkybių pasikeitimus patvirtinančius dokumentus, kai:

• pasikeitė buto ar gyvenamosios nuomos mokesčio dydis;
• buvo sudaryta nauja buto ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis;
• pasikeitė pareigūno šeimyninė padėtis;
• pareigūnui suteiktas kitas nekarinis pareigūno laipsnis ir dėl to pasikeitė nekarinio pareigūno laipsnio grandis.

Važiavimo išlaidų kompensavimas

Vidaus tarnybos pareigūno garantija būti aprūpintam tarnybiniu butu arba, nesant tokiai galimybei, gauti nustatyto dydžio butpinigius, yra savarankiška Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnyje įtvirtinta garantija, kaip ir savarankiška garantija gauti važiavimo į tarnybos vietą išlaidų kompensaciją, numatyta Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio 4 dalyje. Arba butpinigiai, arba važiavimo išlaidų kompensavimas yra skiriamas tik pareigūnams, kurie dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkelti į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1V-394, nuostatomis, sprendimas dėl važiavimo išlaidų kompensavimo priimamas, atsižvelgus į pareigūno prašymą ir prie jo pridėtus Aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytus dokumentus, t. y. konkrečius faktinius duomenis: turimą automobilį, faktinę gyvenamąją vietą ir kt. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai pareigūno šeimai priklauso du ar daugiau automobilių, ir, priklausomai nuo šeimyninių aplinkybių, kartais pareigūnams reikia vykti į tarnybos vietą ar iš jos sutuoktinės(-io) automobiliu, o ne tuo automobiliu, kurio dokumentai pridėti prie prašymo kompensuoti važiavimo išlaidas. Taip pat pasitaiko atvejų, kai sugedus pareigūno automobiliui remonto laikotarpiui išduodamas pakaitinis automobilis. Jei priimtas sprendimas kompensuoti pareigūno važiavimo išlaidas, pareigūnas, vadovaudamasis Aprašo 10 punkto nuostatomis, turi pateikti Aprašo 3 priede nurodytos formos važiavimo asmeniniu transportu ir (arba) keleiviniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, išlaidų ataskaitą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-12-04 priėmė nutartį Nr. A-5468-552/2019, kuria teisminio proceso pareiškėjams priteisė važiavimo išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-03-08, nes Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo 15 punktas ta apimtimi, kiek jame nustatyta, jog naudojant automobilius dyzeliniais varikliais, pagal tvarkos aprašo 13 punktą apskaičiuotos važiavimo išlaidos mažinamos 35 procentais, buvo (nuo 2016-01-01 iki 2019-03-08) neteisėtas.

tags: #vaziavimo #tvarka #pataisos #pareigunams