Važiavimas įkalne išlaikant greitį ir saugumą

Kiekvienas vairuotojas susiduria su įvairiomis situacijomis kelyje, įskaitant ir važiavimą įkalnėmis. Saugus ir efektyvus važiavimas įkalnėje reikalauja ne tik tinkamos technikos, bet ir supratimo apie automobilio galimybes bei aplinkos sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime rekomendacijas, kaip saugiai ir efektyviai įveikti įkalnes, atsižvelgiant į skirtingus scenarijus ir automobilių tipus.

Pajudėjimas iš vietos įkalnėje ar važiavimas atbulinės eigos pavara neretai kelia stresą pradedantiesiems vairuotojams, kurie dar neturi pakankamų įgūdžių. Važiavimo įkalne savo kasdienybėje neišvengia nė vienas vairuotojas. „Pradedantiesiems vairuotojams pakankamai didelis iššūkis yra pajudėti iš vietos įkalnėje.

Pasiruošimas važiavimui: automobilio patikra

Savaime suprantama, jog prieš važiuojant automobiliu reikia pasiruošti. Pageidautina, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, atliktų trumpą automobilio patikrą. Dėl to būtinos šiokios tokios žinios apie automobilį. Taip pat reikia sugebėti tinkamai suprasti įvairių lempučių ir matuoklių funkcijas. Saugaus ir tausojančio aplinką vairavimo sumetimais svarbu, kad vairuotojas būtų susipažinęs su įvairių valdymo įtaisų funkcijomis, transporto priemonės dalimis, kontrolinėmis lemputėmis, matuokliais, skaitikliais, jungikliais ir t. t. Svarbu, kad vairuotojas turėtų tam tikrų įgūdžių, būtinų minėtiems veiksmams atlikti.

Prieš pradedant kelionę, svarbu patikrinti:

• Ar transporto priemonės apačioje nėra kokių nors skysčių nutekėjimo žymių arba kitų kliūčių.
• Kėbulas, langai ir langų valytuvai.
• Apšvietimas (priekiniai, galiniai bei stabdžių žibintai, posūkio rodikliai ir atšvaitai).
• Variklio dangtis ir bagažinė (ar gerai uždaryti).
• Langai ir veidrodėliai (ar švarūs).
• Padangos (protektorius ir slėgis, ventiliai).
• Alyvos lygis.
• Stabdžių skysčio lygis.
• Aušinimo skysčio lygis.
• Langų plovimo skystis (žiemą neužšąlantis).
• Atsarginis ratas, kėliklis (jei turi būti, koks jo slėgis ir kur jis yra).
• Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė ir gesintuvas.

Pajudėjimas iš vietos įkalnėje

Pajudėjimą iš vietos įkalnėje galima atlikti dviem būdais: arba važiuojamojoje kelio dalyje, arba kelkraštyje. Šioje situacijoje ypač svarbu neleisti automobiliui per daug pariedėti atgal. Siekiant to išvengti, geriausia pasinaudoti stovėjimo stabdžiu. Pastaruoju metu gamintojai diegia įvairias elektronines pagalbos vairuotojui sistemas. Jei šis manevras atliekamas kelkraštyje, taip pat labai svarbu netrukdyti bei „neužkišti“ kelio kitiems eismo dalyviams. Ekspertų teigimu, daugelis kritinių situacijų kelyje kyla, jog nepakankamai galvojame apie kitus eismo dalyvius.

Važiuojamojoje kelio dalyje

• Sustokite dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje.
• Tinkamai įsiliekite į transporto srautą per kairį petį.
• Pradėjus važiuoti, netrukus reikia posūkio signalą išjungti.

Kelkraštyje

• Sustokite pakankamu atstumu iki važiuojamosios kelio dalies dešinio kelkraščio.
• Sustojus automobilio ratai turi būti tiesūs.
• Jei vairuotojas nori, jis gali pasisukti per liemenį taip, kad dešine ranka nebelaikytų vairo. Dešine ranka galima kur nors atsiremti.

Technikos ir rekomendacijos važiuojant įkalnėn

„Visi manevrai turėtų būti atliekami atsargiau ir lėčiau, kad būtų sumažinta klaidos tikimybė.“ - sako „Renault” vairavimo mokyklos direktorius Zbignievas Veselis.

Tinkamos pavaros pasirinkimas ir greičio palaikymas

• Važiuojant įkalnėn, svarbu pasirinkti tinkamą pavarą, kad variklis turėtų pakankamai galios. Jei jaučiate, kad automobilis sunkiai traukia, sumažinkite pavarą. Prieš pradedant manevrą įjunkite reikiamą pavarą, kad važiuojant įkalne nebereikėtų žeminti pavarų.
• Stenkitės palaikyti pastovų greitį, kad išvengtumėte nereikalingo pavarų perjunginėjimo. Laikykitės eismo sąlygas atitinkančio pastovaus greičio.

Atsargumas ir atstumas

• Ypač atsargiai stokite įkalnėje, jei kelias apledėjęs arba purvinas. Jei nepavyktų apsaugoti automobilio nuo riedėjimo atbulai nuokalnėn, galite prarasti jo kontrolę.
• Išlaikykite saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir, jei įmanoma, palaukite, kol kiti automobiliai priekyje jau bus įveikę įkalnę. Žiemos sezono metu važiuojant įkalne ir esant eismo spūsčiai būtina išlaikyti didesnį atstumą tarp automobilių nei įprasta. Priekyje esantis automobilis prieš pradėdamas važiuoti slidžiu keliu gali truputį pariedėti atgal. Papildoma erdvė yra reikalinga tam, kad ratai atgautų prarastą sukibimą ir būtų išvengta susidūrimo.
• Venkite stabdyti automobilį važiuodami įkalne.

Pagalbinės sistemos

• Važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema (HSA): Automobiliui sustojus įkalnėje, važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema automatiškai laiko stabdžius įjungtus, kad automobilis neriedėtų atgal nuokalnėn, kol vairuotojas atleidžia stabdžių pedalą ir paspaudžia akceleratoriaus pedalą. Tačiau, norėdami, kad automobilis nenuriedėtų atgal nuokalnėn, niekada nepasikliaukite vien važiavimo įkalnėn pagalbine sistema (HSA). Visuomet vairuokite atsargiai ir sutelkę dėmesį. Ši sistema apsaugo automobilį nuo riedėjimo atgal nuokalnėn esant anaiptol ne visoms apkrovoms arba kelio dangos sąlygoms. Visada būkite pasirengę nuspausti stabdžių pedalą, kad automobilis nepradėtų riedėti atbulai.
• X-MODE (Subaru): Ši sistema valdo ratų paskirstymo jėgą per ABS, pristabdo ratą ir perduoda darbą kitam. Sustojus viduryje slidaus kalno ir atleidus stabdį, mašina kelias sekundes pastovėjusi pradeda riedėti atgal - tada iškart įsijungia sistemos ir neleidžia automobiliui nuvažiuoti į griovį ar apsisukti, labai lėtai leidžiasi žemyn pilnam stabilume. Panašiai ir su užvažiavimu - jei praslysta kuris ratas, tada perskirsto jėgą į tą ratą, kuris turi geriausią sukibimą.

Kaip užvažiuoti į kalną žiemą su automatine ir mechanine pavarų dėže

Akivaizdu, kad priklausomai nuo jūsų automobilio pavarų dėžės tipo, veiksmų seka skirsis. Tačiau egzistuoja kelios pagrindinės taisyklės, kaip pajudėti į kalną žiemą:

• Laikykitės distancijos: Svarbu išlaikyti tinkamą atstumą ir nepradėti kilti, jei priekyje yra kitas automobilis, kuris tuo metu bando įveikti įkalnę.
• Kontroliuokite greitį: Reikia kontroliuoti transporto priemonės greitį - negalima staigiai greitėti.
• Jei užstrigote - negazuokite: Jei automobilis sustojo ir nebejuda, griežtai draudžiama stipriai spausti gazą. Geriau bandyti atsargiai nusileisti atgal ir pakartoti bandymą.

Mechaninė pavarų dėžė (MT)

Pirmiausia prie įkalnės pradžios reikia priartėti pirmąja pavara ir pradėti kilti įsibėgėjus. Patartina pasiekti apie 1500 sūkių per minutę, tada perjungti antrą pavarą ir pamažu atleisti sankabą, kol apsisukimai nukris iki maždaug 1000. Toliau reikia švelniai spausti gazą. Jei ratai pradeda prasisukti, galima bandyti jungti trečią pavarą - taip sumažinsite ratų sukimosi jėgą ir sūkių skaičių.

Automatinė pavarų dėžė (AT)

Daugelyje automobilių su automatine pavarų dėže yra specialūs žiemos režimai, žymimi „Winter“ arba „Snow“. Jei tokio režimo nėra, reikėtų perjungti į žemesnę pavarą, kuri tradiciškai žymima raide L. Svarbu judėti labai tolygiai ir neleisti automobiliui visiškai sustoti. Jei ratai prasisuka, galima rankiniu būdu įjungti antrą pavarą ir pakartoti tą patį metodą kaip ir su mechanine pavarų dėže.

Važiavimas nuokalne žiemą

Neužtenka žinoti, kaip pajudėti įkalnėje per sniegą - ne mažiau svarbu suprasti, kaip saugiai nusileisti.

• Pasiekus kalvos viršų reikia sumažinti greitį.
• Važiuoti žema pavara.
• Vengti naudoti stabdį.
• Laikytis kiek įmanoma didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio.

„Ant aukštos kalvos, kai sunku prasilenkti skirtingomis kryptimis važiuojantiems automobiliams, nuokalne važiuojantis vairuotojas turėtų sustoti ir praleisti važiuojantį įkalne. Esant tokioms sąlygoms įkalne važiuojančiam automobiliui sustojus gali būti neįmanoma pajudėti iš vietos“, - aiškina „Renault” vairavimo mokyklos instruktoriai. Važiuojant stačia ir ilga nuokalne, jos pradžioje reikia įjungti atitinkamą pavarą: nuo kalno važiuojama tokia pavara, kokia buvo įjungta važiuojant į kalną, kai jų statumas vienodas. Įjungiama tokia pavara, kad variklis dirbtų mažais alkūninio veleno apsisukimais. Vairuotojas, reguliuodamas droselinės sklendės pedalo padėtį, koreguoja važiavimo greitį, neleisdamas per daug įsibėgėti. Sustojus stačioje nuokalnėje ratą reikia atremti į bortelį ar akmenį, įjungti atbulinę pavarą, stovėjimo stabdį. Jeigu nuokalnėje susidarė grūstis, būtina sustoti ir palaukti, kol ji baigsis. Važiuojant nuokalnėmis nestabdoma.

Būkite itin atsargūs ir judėkite nedideliu greičiu. Rekomenduojama stabdyti varikliu, naudojant žemesnę pavarą, ir jokiu būdu nenaudoti laisvos pavaros. Griežtai draudžiama staigiai spaudyti pedalus, o vairą reikia laikyti tiesiai ir vengti staigių judesių. Kai kurie visureigiai turi specialų „downhill“ režimą, kuris neleidžia automobiliui nuo kalno įsibėgėti - tereikia paspausti vieną mygtuką.

Važiavimas atbuline eiga

„Kelyje mes nesitikime, kad automobilis važiuos atbulas, nes tai yra netipiška judėjimo kryptis. Todėl svarbu judriame sraute nejudėti atbuline eiga, nes kiti vairuotojai, net ir degant galinių žibintų šviesoms, gali nesuvokti, kad mūsų automobilis juda, ir tinkamai neįvertins atstumo. Nusprendus važiuoti atbuline pavara, reikia ne tik nuolatos dairytis, bet ir stengtis iš kitų vairuotojų elgesio suvokti, ar jie teisingai įvertino mūsų atliekamą manevrą“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Siekiant išvengti nesusipratimų, prieš pradedant važiuoti atbulinės eigos pavara, vairas turi būti ištiesintas - taip manevrą pradėsite neutralioje pozicijoje ir nereikės staigiai reaguoti bei taisyti esamos padėties.

Atbuline eiga važiuojama lėtai. Nežymiais vairo judesiais išlaikomas vienodas atstumas į abi puses. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atliekant šį manevrą reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.

„Važiuojant atbuline eiga reikia pasirinkti tinkamą greitį - jis turi būti nedidelis. Taip pat būtina efektyviai žvalgytis ir gebėti išlaikyti automobilį norimoje trajektorijoje. Svarbu žinoti, kad važiuojant atbuline eiga automobilis žymiai jautriau reaguoja net ir į menkus vairo pasukimus, todėl venkite staigių judesių vairu - sukite jį švelniai, atsižvelgdami į pageidaujamą važiavimo trajektoriją.“

Jau pradėjus važiuoti, vairuotojas gali pasisukti per liemenį ir vairą laikyti kaire ranka, o dešine kur nors atsiremti.

Parkavimas įkalnėje ir nuokalnėje

Stovėjimas dešinėje kelkraščio pusėje

• Jei įkalnė yra didelė, pasukite ratus į kairę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti atgal, jis atsitrenktų į kelkraštį.
• Jei nuokalnė yra didelė, pasukite ratus į dešinę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti, jis riedėtų nuo kelio.

Stovėjimas kairėje kelkraščio pusėje (vienpusis eismas)

• Jei įkalnė yra didelė, pasukite ratus į dešinę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti atgal, jis atsitrenktų į kelkraštį.
• Jei nuokalnė yra didelė, pasukite ratus į kairę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti, jis riedėtų nuo kelio.

Rankinis stabdys

Nepamirškite profilaktiškai naudoti rankinio stabdžio. Palikus automobilį, tarkime, nakčiai, ant lygios kelio dangos - užtenka P padėties. Sustojus trumpam, galima naudoti rankinį stabdį. Tuo tarpu, jei stovėjimo sąlygos ekstremalesnės, tarkime, įkalnė ar nuokalnė - naudojamas rankinis stabdys, ypač žiemą. Stovint nuokalnėje ar įkalnėje galima naudoti ir abi priemones kartu: režimą P bei rankinį stabdį.

Automatinės transmisijos ypatumai

Šildymas

Automatinės transmisijos detalės yra smulkios ir „nemėgsta“ šalčio. Tiesa, žiemą šildyti variklio stovint vietoje nebūtina. Automatinė pavarų dėžė greičiau įšyla ne stovėdama, o važiuojant.

Įklimpus sniege

Įklimpus sniege, slystant ar buksuojant nerekomenduojama automobilio spurtuoti. Automatinėse transmisijose yra „pažeminti“ laipsniai, tad negalima leisti buksuoti įprastame režime, reikia įjungti rankinį valdymą.

Traukos valdymo sistema

Traukos valdymo sistema neleis praslysti varantiems ratams ir palengvins išvažiavimą. Jokiu būdu neišjunkite traukos valdymo sistemos, priešingu atveju praslysdamas pradės smarkiai suktis vienas varantysis ratas ir kils didelis pavojus sugadinti pavarų dėžę.

Tepalų tikrinimas

Periodiškai tikrinkite tepalų kiekį bei kokybę. Transmisijos skysčio lygis - svarbus parametras, tepalų turi būti pakankamai. Tačiau reikia mokėti skysčių lygį patikrinti. Labai svarbu prieš tikrinant užvesti variklį ir sušildyti automobilį - pajunginėti pavaras, kad tepalas pasiskirstytų.

Važiavimas kalnų keliais

Kalnų keliuose yra pakankamai daug stačių įkalnių ir tiek pat nuokalnių, staigių vingių, todėl matomumas būna ribotas arba blogas. Kalnuose kelias nutiestas tarp stačių uolų ir bedugnių. Juose dažnai keičiasi oro temperatūra. 4000 m aukštyje trūksta deguonies: sutrinka širdies veikla, skauda galvą. Tokiame aukštyje per pusę sumažėja automobilio variklio galia, aušinimo skystis užverda, kai temperatūra pasiekia +85°C, sutrinka uždegimo sistemos darbas, sumažėja oro slėgis, padangose slėgis padidėja. Tokiai kelionei vairuotojas turi būti gerai pasirengęs.

Kalnų keliais važiuojama nedideliu greičiu, atsargiai. Pavaros perjungiamos tik tiesaus kelio ruožuose. Važiuojama tik dešine eismo juosta. Ypač pavojinga išvažiuoti į purų, apsnigtą kelkraštį. Slidžia įkalne važiuojama pavieniui. Kai vienas automobilis užvažiuoja, važiuoja kitas.

tags: #vaziavimas #ikalne #islaikant #greiti