Saugus vairavimas - tai ne tik eismo taisyklių laikymasis, bet ir atsakingas elgesys kelyje, padedantis išvengti nelaimių bei apsaugoti visus eismo dalyvius. Svarbiausia sėdint už vairo yra vairuoti, o ne reguliuoti radijo imtuvą, kalbėti mobiliuoju telefonu ar užkandžiauti. Atidumas ir koncentracija kelyje - geram vairuotojui būtinos savybės. Kai saugus vairavimas tampa įpročiu, išvengiama daugybės skaudžių nelaimių.
Bendrieji saugaus vairavimo principai
Vairuotojo elgesys ir dėmesys
Kiekvienais metais keliuose įvyksta dešimtys tūkstančių avarijų, tačiau didelės dalies avarijų priežastis yra nesaugus vairavimas. Nepaisant to, kad atrodo, jog važiuosite greičiau, viršytas greitis kelionę mieste sutrumpina vos 5-8 minutėmis. Dėl tiek tikrai neverta rizikuoti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikata. Net ir važiuojant ramiu keliu, vairuotojas turi būti žvalus ir pasiruošęs reaguoti.
Vengti vairuoti išsiblaškę: Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, yra draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ar bet kuriais kitais išmaniaisiais įrenginiais vairuojant. Su šia veikla yra siejama daugybė autoįvykių, kurie neretai nusineša žmonių gyvybes. Vairuotojo reakcijos laikas tokiais atvejais gali sumažėti net iki 20 proc.
Vengti vairuoti mieguisti: Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad 20 proc. visų eismo įvykių lemia mieguistumas. Jei vairuotojas yra pakankamai pavargęs, kad vairuodamas užmigtų, rezultatai gali būti visiškai nuspėjami. Net jei važiuojama tiesiu keliu, už vairo užmigęs vairuotojas galiausiai nuvažiuos nuo kelio. Medžiai, grioviai, stulpai ir kitos kelios dalys gali nulemti, jog toks įvykis pasibaigs tragiškai - net jei kelyje nėra jokių kitų automobilių.
Kofeinas - ne išeitis: Jei vairuojant pradedamas jausti mieguistumas, geriausia sustoti kelkraštyje ir bent 15 minučių pamiegoti. Tačiau kartais pamiegojimo nepakanka arba nėra galimybių to padaryti. Tokiais atvejais, neretai griebiamasi kofeino turinčių produktų, tačiau prie šios medžiagos dažnas mūsų yra pripratęs, tad ji retai tinka padidinti budrumą. Energetiniai gėrimai yra itin žalingi širdžiai, o mėginimai priverstinai neužmerkti akių dažniausiai taip pat nesuveikia. Norint išblaškyti miegus, patariama įsijungti radijo stotį ar pradėti klausytis neįprastos sau muzikos. Suaktyvinti smegenis ir neleisti užmigti gali padėti gryno oro įleidimas į automobilio saloną. Galiausiai, miego metas atitolinamas pradėjus užkandžiauti - taip nuolat judinant žandikaulio raumenis. Visgi minėtos priemonės padeda tik trumpam laikui. Veiksmingiausias būdas nugalėti mieguistumą ir nuovargį - gerai išsimiegoti. Kiekviena kelionė yra didžiulė atsakomybė ne tik už save, bet ir kitus, tad ir reikėtų elgtis kuo atsakingiau.
Saugos diržai ir vaikų saugumas
Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami saugos diržai gali sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose net iki trečdalio. Nors dauguma žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės.
Pasiteisinimai, kad „diržas glamžo drabužius“ ar „man nepatogu vairuoti su diržu“ arba „avarijos atveju nenoriu užstrigti automobilyje“ tikrai nėra įtikinami argumentai atsisakyti saugos diržo. Nebūtina pakliūti į avariją - net lėtai važiuojant gali tekti staigiai stabtelti, kad išvengtumėte eismo įvykio, ir tuo metu neprisisegęs keleivis susitrenks galvą.
Vaikai - išskirtinio dėmesio automobilyje reikalaujantys keleiviai. Net jei vaikas labai priešinasi sodinamas į kėdutę, tai nėra tinkama priežastis leisti jam būti neprisisegus ir rizikuoti gyvybe.
Transporto priemonės techninė būklė
Saugumą užtikrina ne tik įmontuotos oro pagalvės bei tvirtai užsisegantys saugos diržai. Nemažiau svarbu pasirūpinti technine savo transporto priemonės būkle, o ypač tomis dalims, kurios yra susijusios su matomumu ir stabdymu. Transporto priemonės techninė priežiūra yra ne tik svarbus būdas prailginti automobilio tarnavimo laiką, bet ir svarbus saugumo klausimas. Nemaža dalis vairuotojų apie savo transporto priemonės techninę būklę ima galvoti tik tuomet, kai artėja privalomoji techninė apžiūra. Tačiau jei kitu laikotarpiu jūsų automobilis nebus tinkamai prižiūrimas, jis bus nesaugus - keliantis pavojų ne tik jums, tačiau ir aplinkiniams. Jokiu būdu nesivadovaukite aplaidžiu požiūriu, kuomet automobilį autoservise aprodote tik kartą per kelerius metus.
Šiandien surasti artimiausią patikimą autoservisą galima vos kelių mygtukų paspaudimu, pasinaudojus „carOne“ mobiliąja programėle, lygiai taip pat, kaip ir išsikviesti techninę pagalbą arba sužinoti, kur yra artimiausia elektromobilių įkrovimo stotelė. Tai reiškia, kad reikia tiek nedaug pastangų, jog automobilis visuomet būtų tinkamos techninės būklės. Norint prailginti savo padangų tarnavimo laiką, būtina jas teisingai prižiūrėti.
Sudėtingos situacijos kelyje ir kaip elgtis
Prasilenkimas ir lenkimas
Prasilenkimas yra viena iš dažniausių situacijų, su kuria susiduria vairuotojai. Tai yra momentas, kai dvi transporto priemonės, važiuojančios priešingomis kryptimis, turi prasilenkti viena su kita. Priešingomis kryptimis važiuojančių vairuotojų artėjimas ir prasilenkimas svarbus tik tada, kai tai padaryti sudėtinga dėl per siauro kelio. Lenkimas - tai vienos arba kelių transporto priemonių apvažiavimas išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą. Nuo 2023 m. lenkiant dalyvauja ne vienas asmuo. Lenkiantis vairuotojas yra aktyvus dalyvis, kuris privalo atlikti manevrą saugiai. Ypač tada, kai atliekamas manevras įtraukia ir kitus eismo dalyvius, svarbu paisyti jų interesų.
Šiose situacijose itin svarbus važiavimo greitis ir paliekama erdvė:
- Svarbu palaikyti tinkamą greitį: Lenkiamasis vairuotojas turi laikytis tinkamo greičio, kad prasilenkimo metu būtų užtikrinta sauga. Siauresnėse kelio dalyse reikia važiuoti mažesniu greičiu. Kiek sumažinti greitį, kai iš priekio artėja kita transporto priemonė, visų pirma priklauso nuo važiuojamosios kelio dalies pločio.
- Laikytis eismo taisyklių: Lenkiamasis vairuotojas turi būti tikslus ir disciplinuotas, laikydamasis eismo taisyklių. Jis turi laikytis savo kelio juostos ir tinkamai informuoti apie savo ketinimus (pavyzdžiui, rodyti posūkius tiek miesto gatvėse, tiek persirikiuojant autostradoje, yra elementarūs vairavimo įgūdžiai).
- Bendrauti su kitu vairuotoju: Prasilenkimo metu komunikacija yra esminė. Lenkiamasis vairuotojas turi aktyviai bendrauti su kitu vairuotoju, žvilgtelėdamas į jį ir jei reikia naudodamas signalus.
- Būti dėmesingam ir lanksčiam: Lenkiamasis vairuotojas turi nuolat stebėti eismą aplink save ir būti pasiruošęs prisitaikyti prie netikėtų situacijų.
- Laikytis atstumo: Lenkiamasis vairuotojas turi laikytis saugaus atstumo nuo kito automobilio prasilenkimo metu. Tai suteikia pakankamą manevravimo erdvę ir leidžia tinkamai reaguoti į bet kokius netikėtus įvykius. Kiekvienam vairuotojui rekomenduojama laikytis saugaus atstumo tarp savęs ir priekyje važiuojančios transporto priemonės. Jums reikės pakankamai laiko sureaguoti, jei priekyje važiuojantis automobilis staigiai pasuktų, sulėtintų greitį ar sustotų. Važiuojant neretai sudėtinga tinkamai įvertinti rekomenduojamą saugų atstumą, ką jau kalbėti apie tai, kad atstumą reikėtų koreguoti atsižvelgiant ir į greitį, todėl paprastai patariama laikytis „trijų sekundžių taisyklės“. Tai turėtų padėti jums sumažinti galimų avaringų situacijų riziką ir vairuoti saugiau.
- Nebūti impulsyviam: Lenkiamasis vairuotojas turi išlaikyti ramybę ir nereaguoti impulsyviai į netikėtus veiksmus ar provokacijas iš kito vairuotojo pusės.
- Sudėlioti prioritetus: Lenkiamasis vairuotojas turi visada sudėlioti prioritetus ir duoti pirmenybę kitiems vairuotojams, kai tai yra būtina.
Lenkiamo vairuotojo vaidmuo prasilenkimo metu yra svarbus norint užtikrinti saugų eismą. Būtina stebėti aplinką: Prasilenkiant su kita transporto priemone, taip pat tada, kai jus kas nors lenkia, reikia įdėmiai stebėti aplinką. Prieš sukant į dešinę, reikia pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį, dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį. Prieš sukant į kairę, reikia pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį, kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį.
Situacija, kai abu priešingomis eismo kryptimis važiuojantys vairuotojai susiduria su kliūtimis arba dėl per didelio kelio susiaurėjimo neįmanoma prasilenkti, reikalauja ypatingo atidumo. Kartais transporto priemonių spūstyje tenka susidurti su lenkiančiu motociklu. Priklausomai nuo laisvos erdvės, motociklų vairuotojai lenkia iš kairės arba dešinės. Reikia atkreipti dėmesį į motociklininkus ir važiuoti taip, kad nesumažėtų laisva erdvė. Jeigu šalia automobilio esančios erdvės nepakaktų kitai transporto priemonei atlikti lenkimo manevrą, reikia važiuoti taip, kad aplenkti nebūtų įmanoma. Sklandžia trajektorija išsukite šiek tiek dešiniau. Negalima be reikalo pristabdyti ar sustoti, jeigu dėl to sukeliamas pavojus ar nepatogumų kitiems eismo dalyviams.
Pėstieji ir dviratininkai
Šiltuoju metų laiku gatvėse padaugėja dviratininkų. Reikia nepamiršti vairuotojų, kurie yra labiau pažeidžiami. Net jeigu kai kurie pėstieji linkę nusižengti eismo taisyklėmis ir pereiti gatvę neleistinoje vietoje, nepraraskite kantrybės ir juos praleiskite. Prie perėjų sustokite, o ne apvažiuokite pėstįjį jam kertant gatvę.
Vairavimas esant blogoms oro sąlygoms
Keliams virtus vaizdinga, tačiau pavojinga čiuožykla, vairavimas tampa kantrybės, meistriškumo ir atsargumo išbandymu. Sniegas, ledas ir sumažėjęs matomumas gali paversti kelius klastingais takais, kur už kiekvieno kampo slypi pavojus. Kad šiomis sąlygomis vairuotumėte saugiai, reikia šiek tiek pakeisti savo įpročius kelyje.
Daugelyje šalies rajonų keliai pasidengia šlapio sniego apdraba, dalyje vietovių formuojasi plikledis, o matomumą apsunkina šlapdriba. Tokios pereinamojo laikotarpio valandos kasmet sukelia daugiausia eismo įvykių, ypač rytais ir vakarais, kai danga greitai sušąla.
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad vairuotojus labiausiai suklaidina staigiai besikeičianti danga. Pasak jo, pirmąsias tokio tipo dienas daug avarijų įvyksta ne dėl techninių gedimų, o dėl per didelio greičio ir nepasirengimo slidžiai kelio dangai. Jis atkreipia dėmesį, kad pajutus slydimą geriausia reaguoti švelniai - lėtinti automobilį atleidžiant akseleratorių, nesiimti staigių manevrų ir laikyti gerokai didesnį atstumą nuo kitų transporto priemonių.
„Smarkus snygis ir šlapdriba visada sukuria situacijas, kurioms vairuotojai dažnai nebūna pasiruošę. Didžiausios klaidos kartojasi kasmet: per didelis greitis, staigūs manevrai ir klaidingas įsitikinimas, kad žieminės padangos išsprendžia viską. Užvažiavus ant sniego ar plikledžio automobilio kontrolę padeda atgauti tik ramios, švelnios reakcijos. Kuo mažiau staigumo, tuo daugiau saugumo“, - teigia R. Bieliauskas ir dalijasi svarbiausiais patarimais vairuotojams:
- Važiuokite lėčiau, nei atrodo būtina. Šlapio sniego apdraba ir plikledis prailgina stabdymo kelią kelis kartus.
- Laikykitės didesnio atstumo. Rytais ir vakarais danga ypač klastinga - slydimas dažnai prasideda netikėtai.
- Venkite staigių judesių. Staigus stabdymas ar aštrus vairo pasukimas ant slidžios dangos gali visiškai panaikinti automobilio kontrolę.
- Jei saugu, trumpai pasitikrinkite kelio dangą. Švelnus stabdžio spustelėjimas padeda suprasti, ar automobilio ratai pradeda slysti.
- Kruopščiai nuvalykite automobilį. Nenuvalyti žibintai, stogas ar langai riboja matomumą ir kelia pavojų aplinkiniams.
- Neplanuokite nereikalingų kelionių. Esant slidžiai dangai ir ribotam matomumui net trumpi maršrutai gali tapti rizikingi, todėl verta įvertinti, ar kelionė tikrai būtina.
Netikėta kliūtis ir avaringiausios vietos
Prieš netikėtą kliūtį reiktų vairuoti ir stabdyti, o dažnai pasirenkamas tik stabdymas arba tik vairavimas. Būna situacijų, kuomet neužtenka vietos sustoti, neužtenka vietos ir apvažiuoti, o greitis per didelis, todėl tik stabdant ir vairuojant galima išvengti susidūrimo su kliūtimi.
Kiekvienas vairuotojas turėtų būti informuotas apie avaringiausių miesto gatvių keliamą riziką. Eismo įvykiai gali nutikti bet kur, tačiau tam tikrose vietovėse jie pasitaiko dažniau dėl intensyvaus eismo srauto ir aukštesnių greičio limitų. Keliaujant per šias gatves, būtina ypatingai atidžiai stebėti eismo situaciją ir tinkamai vertinti aplinkinių transporto priemonių greitį bei atstumus.
„Nesilaikant atstumo ir netinkamai įvertinus kitų eismo dalyvių greitį, gali kilti eismo įvykiai. Todėl būtina laikytis trijų sekundžių taisyklės, kuri padeda išlaikyti saugų atstumą iki priešais važiuojančio automobilio“, - teigia A. Svarbu ne tik laikytis eismo taisyklių, bet ir įvertinti orų sąlygas bei kelio būklę, kad būtų išvengta netikėtų situacijų.
Transporto kompetencijų agentūros duomenys rodo, kad Lietuvoje yra nustatytos kelios „juodosios dėmės“, kuriose eismo įvykiai įvyksta dėl pasikartojančių priežasčių.
Ką daryti sugedus automobiliui
Jei automobilis sugenda ar baigiasi degalai, svarbu laikytis saugumo procedūrų: įjungti avarinį signalą, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę ir, jei įmanoma, išlipti iš transporto priemonės per dešinės pusės duris. „Sustojus kelkraštyje, būtina tinkamai pažymėti avarinio sustojimo vietą ir išvengti buvimo ant kelio. Visada kvieskite pagalbą kelyje, kuri yra įtraukta į daugelio kasko draudimo sutarčių“, - sako A.
Patyrusių vairuotojų patarimai ir įgūdžių lavinimas
Pradedančiųjų vairuotojų klaidos
Vos tik gavęs vairuotojo pažymėjimą vairuotojas skuba važiuoti į gatvę, nes jau gali pats valdyti automobilį, stebėti kelią ir važiuoti kur nori. Tačiau jo įgūdžiai toli gražu dar ne tokie, kad galima būtų drąsiai elgtis kelyje, kuris neretai diktuoja ne tik savo taisykles, bet ir pateikia daug netikėtų situacijų.
Savo galimybių pervertinimas: Pirma ir didžiausia pradedančiojo vairuotojo klaida - savo galimybių pervertinimas. Šiek tiek pavažinėjus vienam atsiranda pojūtis, kad viską jau moka, dingsta baimė ir pradedantysis vairuotojas ima vis drąsiau elgtis prie vairo. Tačiau iki pirmojo eismo įvykio. Tuomet paaiškėja, kad patirties visiškai nėra, o ir sugebėjimas orientuotis, galvoti ir greitai priimti sprendimas, irgi dar neišvystytas. Todėl labai svarbu - laikytis saugaus greičio ir neatsipalaiduoti. Vairuodami vis ilgesnį laiką vairuotojai tobulina įgūdžius - sugebėjimą greitai mąstyti, greitai suvokti ir įvertinti situaciją bei priimti tinkamą sprendimą. Deja, pradedančiojo vairuotojo smegenys dar veikia pėsčiojo greičiu, nes iki šiol nebuvo poreikio mąstyti greičiau. Juolab kad nebūna dviejų vienodų situacijų, kiekvienoje reikia elgtis vis kitaip. Įgyjama patirtis priklauso nuo žmogaus, nuo vairavimo intensyvumo. Jei žmogus vairuoja kas dieną vis nauju maršrutu, patirtis įgyjama žymiai didesnė, negu to, kuris kas dieną vairuoja tuo pačiu maršrutu.
Įvažiavimas į posūkį per greitai: Stabdyti reikia prieš posūkį, o ne posūkyje, kaip dažnai daro pradedantieji. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad posūkyje greitis būtų toks, kad norėtųsi dar spustelti akseleratoriaus pedalą, nes atrodo, kad per lėtai važiuojate, o ne atvirkščiai - mažinti greitį posūkyje.
Stabdymas: Labai dažnai po kursų vairavimo mokyklose žmonės vengia stabdyti greitai. Tačiau tam tikrose situacijose būtent ir reikia stabdyti greitai. Pradedantieji neretai bijo stabdyti: „aš negalėsiu sustabdyti“, o iš čia ir seka nepasitikėjimas savimi. Riedama ir tik tuomet stabdoma. Taigi, visų pirma reiktų išmokti stabdyti, atlikti tai ne kelyje, tačiau šiam įgūdžiui reiktų skirti ypač daug dėmesio. Nutikus kokiai nors situacijai, sekti, kas vyksta aplinkui, ir jei tai būtina - stabdyti staigiai. Be to, išbandyti dangą staigi stabdant būtina ir pasikeitus oro sąlygoms, kad išvažiavus į judrią gatvę žinotumėte savo galimybes.
Antra juosta skirta lenkimui: Pradedantys vairuoti dažnai nepastebi, kad įvažiavę į antrą juostą, joje ir pasilieka. Nesvarbu, kad apvažiuota kliūtis ar stovintis automobilis jau liko tolumoje. Neturintiems praktikos ir šis veiksmas reikalauja daug dėmesio, todėl neretai pradedantysis vairuotojas susikoncentruoja į apvažiavimą, o į grįžimą į pirmą juostą jau nebegalvoja. Todėl šį manevrą reiktų taip planuoti nuo pat pradžios, kad reikės vėl sugrįžti į pirmą juostą, nes pasilikę antroje neretai stabdo eismą.
Dėmesio sukaupimas į vieną tašką
Vairuojant reikia matyti viską. Nesutelkti dėmesio į vieną dalyką, o stengtis žiūrėti plačiau, stebėti aplinką, ne tik kelią priešais save.
Automobilio gabaritai ir treniruočių svarba
Kad pajustumėte automobilio gabaritus, reikia pasitreniruoti. Tai atlikti padėtų toks pratimas: kur nors aikštelėje pastatykite du limonado butelius, pripiltus vandens ir du pagaliukus, kad matytumėte, kur tiksliai važiuoti. Pamatuoti plotį mašinos ir pridėti 15-20 cm ir tuo atstumu sustatyti pagaliukus ir bandyti įvažiuoti priekiu ir galu. Kai po jūsų bandymų buteliai liks stovėti vietoje, įstatykite pagaliukus į butelius, tarpas dar labiau susiaurės, o paskui galite ir be pagaliukų. Pajusti gabaritus labai svarbu ne tik dėl to, kad bus lengviau statyti automobilį į tarpą, bet ir pravažiuoti kieme, kur mažai vietos ir pristatyta daug automobilių.
Treniruotis reikėtų pradėti, kai eismas nedidelis, bet su laiku reikia išvažiuoti į judresnę gatvę. Stresas nepadeda mokytis, bet jeigu neišeina gerai pasirinkti laiko, ne priežastis, kad visai nevažiuoti ir nesimokyti.
Jaunųjų vairuotojų specifika
Kasdieniame eisme sutinkame įvairių vairuotojų grupių - jame dalyvauja ne tik į darbą skubantys vidurinio amžiaus piliečiai, pas anūkus palengva keliaujantys senjorai, bet ir šviežiai vairavimo egzaminą išlaikę jaunieji vairuotojai. Tokių vairuotojų šalyje vis daugiau, todėl teiraujamės specialistų, ką „klevo lapu” žymėtiems eismo dalyviams privalu žinoti ir kaip nepervertinti savo jėgų.
Vairavimo ekspertės, instruktorės Marijos Ulevičienės teigimu, jauniesiems vairuotojams dalyvaujant eisme svarbu žinoti ne tik savo galimybes, bet ir tinkamai įvertinti kitus eismo dalyvius. „Ką tik vairuotojo pažymėjimą gavusiam jaunuoliui būtina suprasti, kad kiekvieno vairuojamo automobilio gabaritai skiriasi. Todėl patarčiau ne tik žinoti, kokį automobilį vairuosite pats, bet ir stengtis nuspėti kitų eismo dalyvių veiksmus. Tai ypač svarbu rikiuojantis - keičiant eismo juostą”, - sakė M. Ulevičienė.
Taip pat, patyrusios vairuotojos teigimu, ne ką mažiau svarbus tinkamo greičio pasirinkimas ir išankstinis maršruto planavimas. „Labai svarbus ir greitis. Jaunas vairuotojas dažnu atveju pervertina savo jėgas, o įsibėgėjusį automobilį suvaldyti nėra lengva ir patyrusiems vairuotojams. Jei tai - vienos pirmųjų savarankiškų kelionių automobiliu, svarbu žinoti, kur važiuojate, svarbu susiplanuoti maršrutą, kad galėtumėte numatyti kelis veiksmus į priekį - taip išvengsite staigių, neplanuotų manevrų”, - dėstė ekspertė.
Vairavimo instruktorė taip pat akcentuoja „laisvos juostos” pasirinkimą. Jos teigimu, netinkamai pasirinkta eismo juosta gali sukelti ir nenumatytų pavojų. „Visi instruktoriai moko, kad važiuojant šiek tiek lėčiau, besimokant vairuoti, svarbu laikytis dešinės eismo juostos, jei ji yra laisva. Dažnai didesnę patirtį ir galingesnius automobilius turintys vairuotojai, pamatę „klevą”, važiuojantį antrąja eismo juosta, praranda kantrybę ir atitinkamais veiksmais bando įbauginti arba skubinti. Taip kartais sukeliamos ir ekstremalios situacijos, kuriose, dėl patirties stygiaus, nukenčia būtent jaunieji vairuotojai”, - kalbėjo M. Ulevičienė.
Pašnekovė kaip pagrindinę jaunųjų vairuotojų klaidą nurodo perdėtą pasitikėjimą savimi. Ekspertės teigimu, svarbiausia suprasti, kad visko išmokstama su laiku, o varžytis, kas eisme „kietesnis” tikrai neverta. Primename, kad eismas šalyje taps saugesniu tik tuomet, kai jausime tinkamą pagarbą visiems eismo dalyviams. Kol nesate tinkamai susipažinę su kasdieniu srautu, venkite staigių manevrų, vadinamojo „nardymo”, ir nepervertinkite savo jėgų.
Defensyvus vairavimas
Kitų vairuotojų saugojimasis
Jei manote, kad pakanka būti geram ir atsakingam vairuotojui, jog niekuomet nepatektumėte į avariją, labai klystate. Kartais visiškai nesvarbu, kaip saugiai vairuosite. Galite laikytis leistino greičio ir visų eismo taisyklių, tačiau į jus vis tiek kas nors atsitrenks. Dėl minėtos priežasties viena iš pačių geriausių taisyklių yra galvoti, jog kiekvienas eismo dalyvis yra potenciali grėsmė. Todėl būkite pasiruošę staigiam eismo juostos keitimui, greitam stabdymui, manevrams nerodant posūkio signalo, pavojingam lenkimui ir visiems kitiems galimiems pavojingiems kitų vairuotojų poelgiams.
Gynybinio vairavimo praktika
Šis saugaus vairavimo patarimas yra labai panašus į kitų vairuotojų saugojimąsi. Tačiau turbūt ne vieną kartą esate susidūrę su vairuotojais, kurie į kelią išlėkė nežinia iš kur, užkirsdami jums kelią ir vos nesukeldami skaudžiai galėjusios pasibaigti avarijos. Taikykite gynybinio vairavimo praktiką.