Vairuotojų profesinių ligų požymiai

Vairuotojo profesija, nors ir reikalinga šiuolaikinei visuomenei, slepia nemažai pavojų sveikatai. Ilgos valandos prie vairo, monotoniškas darbas, vibracija, netaisyklinga sėdėsena ir nuolatinis stresas - tai tik keletas veiksnių, galinčių sukelti įvairias profesines ligas. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias vairuotojų profesines ligas, jų priežastis, simptomus, diagnostikos metodus ir, svarbiausia, prevencijos būdus.

Kas yra profesinė liga?

Profesinė liga - tai liga, kurią darbuotojas suserga dėl specifinių darbo aplinkos veiksnių poveikio. Šios ligos yra tiesiogiai susijusios su darbo pobūdžiu ir sąlygomis. Profesinė liga - tai ūmus arba lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė pavojinga darbui aplinka, darbas su kenksmingomis medžiagomis bei pavojingi sveikatai ir nuolat atliekami darbo veiksmai. Lietuvoje profesinių ligų sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, o jų nustatymo tvarką reglamentuoja įstatymai.

Profesinės ligos skirstomos į ūmines, kurios išsivysto greitai (pvz., infekcinės ligos, alergija), ir lėtines, kuriomis žmogus serga ilgus metus. Lėtinės profesinės ligos dažniausiai nustatomos vyresniame amžiuje, didesnio darbo stažo žmonėms.

Pagrindinės profesinių ligų kategorijos:

• Sukeltos cheminių medžiagų.
• Sukeltos dulkių (dažnai pasitaiko tarp dirbančiųjų prie metalo, medienos, statybos ar žemės ūkio darbuose).
• Sukeltos biologinių veiksnių (parazitai, grybelinės ligos, virusiniai hepatitai).
• Sukeltos įtampos.
• Sukeltos fizinių veiksnių.

Dažniausiai pasitaikančios vairuotojų profesinės ligos ir jų požymiai

Vairuotojų profesinės ligos apima platų spektrą sveikatos sutrikimų. Nemaža dalis sergančiųjų profesinėmis ligomis yra tarp vairuotojų. Pagal diagnozes daugiausia profesinių ligų sudaro jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos, klausos pakenkimai, periferinės nervų sistemos ligos. Amerikiečių „Nacionalinio Profesinio Saugumo ir Sveatos Instituto“ (angl. NIOSH) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vairuotojų gyvenimo būdas sukuria idealią terpę įvairioms chroniškoms ligoms vystytis.

Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, per pusę metų buvo užregistruoti 26 sunkvežimių vairuotojai, kuriems nustatyta 40 profesinių ligų atvejų, t.y. kiekvienas vidutiniškai turėjo po dvi didesnes ar mažesnes sveikatos bėdas. Sunkvežimių vairuotojams nustatytos profesinės ligos sudarė 18,6 proc. visų 2014 m. profesinių ligų.

Profesinės ligos dažniausiai buvo nustatytos sunkvežimių vairuotojams, turintiems 30-40 metų vairavimo stažą. Beveik pusė (42 proc.) nustatytų profesinių ligų „pasiveja“ ir jau nebedirbančius šioje srityje. Profesinės ligos pernai buvo nustatytos tik vyrams. Anykščių rajono savivaldybėje 2009 metais 19-ai asmenų nustatytos profesinės ligos. Daugiausiai anykštėnų profesinėmis ligomis susirgo dėl transporto priemonių keliamos vibracijos ir triukšmo. Pagal sergamumą profesinėmis ligomis pirmavo vairuotojai (12) ir traktorininkai (5). 2009 metais profesinės ligos dažniausiai nustatytos vyresnio amžiaus žmonėms (50-60 metų ir vyresni).

Raumenų ir skeleto sistemos ligos

Šios ligos yra vienos iš dažniausių tarp vairuotojų dėl ilgalaikės sėdimos padėties, vibracijos ir pasikartojančių judesių.

Stuburo problemos

• Osteochondrozė: tai stuburo kremzlių degeneracija, sukelianti skausmą ir judesių apribojimą. Ilga sėdima padėtis ir nuolatinė vibracija pažeidžia tarpslankstelinius diskus, skatindami osteochondrozės vystymąsi. Simptomai gali apimti nugaros skausmą, sustingimą ir ribotą judrumą.
• Išialgija: tai sėdimojo nervo uždegimas, sukeliantis skausmą, kuris plinta nuo nugaros per sėdmenis į koją. Netaisyklinga sėdėsena ir ilgalaikis spaudimas stuburui gali dirginti sėdimąjį nervą, sukeldami išialgiją. Skausmas gali būti aštrus, deginantis arba dilgčiojantis.
• Disko išvarža: tai tarpslankstelinio disko plyšimas, kai disko turinys išsiveržia ir spaudžia nervų šakneles. Didelis krūvis stuburui ir staigūs judesiai gali pažeisti diskus, sukeldami išvaržą. Simptomai priklauso nuo išvaržos vietos ir apima skausmą, tirpimą ir silpnumą galūnėse.

Sąnarių ligos

• Artritas: tai sąnarių uždegimas, sukeliantis skausmą, patinimą ir sustingimą. Pasikartojantys judesiai ir vibracija gali pažeisti sąnarių kremzles, skatindami artrito vystymąsi. Vairuotojai dažnai kenčia nuo rankų, riešų, kelių ir klubų artrito.
• Karpalinis tunelinis sindromas: tai riešo nervo suspaudimas, sukeliantis skausmą, tirpimą ir silpnumą rankoje. Pasikartojantys judesiai vairuojant ir vibracija gali suspausti riešo nervą, sukeldami karpalinį tunelinį sindromą. Simptomai dažnai sustiprėja naktį.
• Epikondilitas: tai alkūnės sąnario sausgyslių uždegimas, sukeliantis skausmą alkūnės srityje. Pasikartojantys judesiai alkūne vairuojant gali pertempti sausgysles, sukeldami epikondilitą.

Kaip teigia bendrosios praktikos gydytoja Milda Jankauskienė, dėl nuolatinio ilgo sėdėjimo prie vairo sutrinka kraujo apytaka. To pasekmė - įvairūs širdies ir kraujagyslių sistemos darbo sutrikimai, prostatitas, hemorojus, stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, antsvoris.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos

Ilgalaikis stresas, sėdimas gyvenimo būdas ir nereguliari mityba gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Amerikiečių tyrimo metu nustatyta, kad vežėjai kenčia dėl aukšto kraujo spaudimo ir didelio cholesterolio kiekio kraujyje. Stresas ir nuolatinė įtampa vairuojant tampa širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi.

• Hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas): nuolatinis stresas ir įtampa vairuojant gali padidinti kraujo spaudimą. Hipertenzija ilgainiui gali pažeisti širdį, inkstus ir kitus organus. Svarbu reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
• Aterosklerozė: tai kraujagyslių sienelių sustorėjimas dėl cholesterolio ir kitų riebalų kaupimosi. Sėdimas gyvenimo būdas ir nesveika mityba gali paskatinti aterosklerozės vystymąsi. Aterosklerozė gali sukelti širdies smūgį, insultą ir kitas sunkias komplikacijas.
• Hemorojus: ilgalaikis sėdėjimas ir spaudimas tiesiosios žarnos venoms gali sukelti hemorojų. Hemorojaus simptomai apima skausmą, niežėjimą ir kraujavimą išangės srityje.
• Prostatitas: tai prostatos uždegimas, kurį gali sukelti sutrikusi kraujo apytaka dėl ilgo sėdėjimo.

Virškinimo sistemos ligos

Nereguliari mityba, greitas maistas ir stresas gali sukelti virškinimo sutrikimus. Kaip teigia gydytoja M. Jankauskienė, nevisavertis ir nereguliarus maitinimasis išprovokuoja įvairias skrandžio ir žarnyno ligas.

• Gastritas: tai skrandžio gleivinės uždegimas, sukeliantis skausmą, pykinimą ir vėmimą. Nereguliari mityba ir stresas gali pažeisti skrandžio gleivinę, sukeldami gastritą.
• Opos: tai skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimas. Stresas ir nereguliari mityba gali padidinti opų riziką. Opų simptomai apima skausmą, rėmenį ir kraujavimą.

Nervų sistemos ligos

Nuolatinis stresas, vibracija ir triukšmas gali paveikti nervų sistemą. Be to, važiuojant visai nejudama, nors iš tiesų judama su mašina labai daug ir labai toli, ir labai greitai. Tačiau pats kūnas būna sustingusioje padėtyje. Dėl to gali varginti nutukimas. O jis dažnai ir atsiranda.

• Neuritas: tai periferinių nervų uždegimas, sukeliantis skausmą, tirpimą ir silpnumą galūnėse. Vibracija ir pasikartojantys judesiai gali pažeisti nervus, sukeldami neuritą.
• Nemiga: stresas, nereguliarus darbo grafikas ir triukšmas gali sutrikdyti miegą. Nemiga gali sukelti nuovargį, dirglumą ir sumažinti darbingumą. Amerikiečių tyrimo metu nustatyta, kad vežėjai kenčia dėl nepakankamos miego trukmės.

Kvėpavimo sistemos ligos

Ilgalaikis buvimas užterštoje aplinkoje gali sukelti kvėpavimo takų problemas. Sunkvežimio vibracija, nuolatinis mašinų bildesys ir vėjo keliamas triukšmas, spartietiškos gyvenimo sąlygos ir miegas pagal darbo sureguliuotą rėžimą - tokiomis sąlygomis neišvengiamai dienas leidžia visi sunkvežimių vairuotojai.

• Lėtinis bronchitas: tai bronchų uždegimas, sukeliantis kosulį ir dusulį. Ilgalaikis buvimas užterštoje aplinkoje gali pažeisti bronchus, sukeldami lėtinį bronchitą.
• Astma: tai lėtinė kvėpavimo takų liga, sukelianti dusulį, švokštimą ir kosulį. Užteršta aplinka gali išprovokuoti astmos priepuolius.

Psichologinės problemos

Nuolatinis stresas, atskirtis nuo šeimos ir socialinė izoliacija gali sukelti psichologinių problemų. Vairavimas esant sudėtingoms oro sąlygoms, intensyviam eismui, patekus į automobilių spūstį, atsidūrus nepažįstamame mieste, neretai sukelia stresą. Šios ligos grupė susijusi su padidėjusia emocine įtampa.

• Depresija: tai nuotaikos sutrikimas, sukeliantis liūdesį, prarastą susidomėjimą veikla ir energijos trūkumą. Stresas ir socialinė izoliacija gali padidinti depresijos riziką.
• Nerimas: tai per didelis nerimas ir baimė. Nuolatinis stresas ir įtampa vairuojant gali sukelti nerimą.

Regėjimo sutrikimai

Akių sveikata taip pat yra svarbi. Anot didžiausio Europoje optikos salonų tinklo „Fielmann“ oftalmologės Jolitos Vailionienės, tolimųjų reisų vairuotojai akinių išsirinkti ateina dažniausiai jau prispausti bėdos - gana prastai matydami. Paklausti, kodėl regėjimo nesitikrino ar akinių į stipresnius nepakeitė anksčiau, teisinasi, jog nuolat išvykę, neturi laiko, yra įsprausti į griežtus krovinių pristatymo grafikų rėmus.

Oftalmologės J. Vailionienės teigimu, siekiant išvengti regėjimo problemų, nesvarbu, kokio amžiaus būtų vairuotojas, reikėtų bent kartą metuose profilaktiškai pasitikrinti regėjimą, netgi niekuo nusiskundžiant.

Profesinių ligų priežastys

Vairuotojų profesinių ligų priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su darbo aplinka ir gyvenimo būdu. Priežastys akivaizdžios - ilgametis darbas triukšme (30 proc. nustatytų profesinių ligų) ir vibracijos (65 proc. nustatytų profesinių ligų) poveikis. Dvi profesinės ligos buvo diagnozuotos dėl krovinių kėlimo rankomis. Pagal sergamumą profesinėmis ligomis ir toliau pirmauja įrenginių, mašinų operatoriai, surinkėjai (sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatoriai (traktorininkai) bei žemės kasimo ir panašių mašinų operatoriai (buldozerių, ekskavatorių mašinistai). Daugiau nei tris ketvirtadalius šalyje nustatomų profesinių ligų sukelia fizikiniai veiksniai - vibracija ir triukšmas.

Pagrindinės priežastys:

• Ilgalaikė sėdima padėtis: tai sukelia stuburo ir sąnarių problemas, kraujotakos sutrikimus ir hemorojų.
• Vibracija: tai gali pažeisti nervų sistemą, stuburą ir sąnarius.
• Pasikartojantys judesiai: tai gali sukelti karpalinį tunelinį sindromą, epikondilitą ir kitas sąnarių problemas.
• Stresas: tai gali padidinti kraujo spaudimą, sukelti virškinimo sutrikimus, nemigą ir psichologines problemas.
• Nereguliari mityba: tai gali sukelti virškinimo sutrikimus, nutukimą ir širdies ir kraujagyslių ligas.
• Užteršta aplinka: tai gali sukelti kvėpavimo takų ligas.
• Triukšmas: tai gali pažeisti klausą ir sukelti stresą.
• Socialinė izoliacija: tai gali padidinti depresijos ir nerimo riziką.
• Fizikiniai ir ergonominiai veiksniai: labai įtemptas fizinis darbas, dažni monotoniški, įtempti judesiai.

Profesinių ligų diagnostika

Profesinių ligų diagnostika apima kelis etapus. Profesinės ligos nustatymo tvarka yra gana sudėtinga, todėl liga greitai nenustatoma, tam prireikia laiko. Diagnozuojant profesinę ligą yra atsižvelgiama į tokius faktorius kaip visa žmogaus medicininė dokumentacija, ligos istorija. Profesinės ligos diagnozę gali patvirtinti gydytojas, kuris išduoda siuntimą pas darbo medicinos gydytojo apžiūrai.

Nustatant profesinę ligą vertinama:

1. Ligos anamnezė: gydytojas renka informaciją apie paciento darbo sąlygas, darbo stažą, simptomus ir ligos istoriją.
2. Gyvenimo anamnezė: persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.
3. Darbo veiklos raida: profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt.
4. Profesinės ligos klinika: specifiniai ir (ar) nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.
5. Laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai: gali būti atliekami kraujo tyrimai, šlapimo tyrimai, rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT), elektrokardiograma (EKG) ir kiti.
6. Privalomų sveikatos tikrinimų duomenys.
7. Diferencinė diagnostika.
8. Asmens sveikatos istorijos duomenys.
9. Panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje.
10. Mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai.
11. Profesinės rizikos vertinimas: gydytojas įvertina paciento darbo aplinkos rizikos veiksnius.

Deja, profilaktinių sveikatos patikrinimų metu darbuotojas, nenorėdamas prarasti darbo, ne visada išsako nusiskundimus, slepia savo sveikatos sutrikimus. Jeigu gydytojas ir nustato ligos simptomus, dirbančiojo prašymu, ne visada juos įrašo į asmens sveikatos istoriją. Taip vairuotojas rizikuoja tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybėmis.

Profesinių ligų prevencija

Profesinių ligų prevencija yra labai svarbi siekiant išsaugoti vairuotojų sveikatą ir darbingumą. Norint, kad profesinės ligos netaptų lėtinėmis, labai svarbu pakankamai judėti, stengtis, kad mityba kaip įmanoma labiau būtų subalansuota. Fizinė veikla, kuri tikrai nereikalauja nei daug laiko, nei didelių pastangų, normalizuoja širdies ir kraujagyslių veiklą, pagerina raumenų, nervų sistemos tonusą. Monotonija, ilgas sėdėjimas prie vairo, nepatrauklus kraštovaizdis turi neigiamos įtakos dėmesingumui. Norint išvengti mieguistumo, nervingumo, svarbu pakankamai išsimiegoti.

Štai keletas pagrindinių prevencijos priemonių:

• Ergonomika: užtikrinkite, kad vairuotojo sėdynė būtų patogi ir reguliuojama, kad būtų galima išlaikyti taisyklingą sėdėseną. Naudokite atramas nugarai ir kaklui. Verta vilkike turėti ir patogią kėdę, kurioje būtų galima sėdėti išsitiesus.
• Pertraukos: reguliariai darykite pertraukas, kad atsistotumėte, pasivaikščiotumėte ir atliktumėte tempimo pratimus. Rekomenduojama daryti bent 15 minučių pertrauką kas 2 valandas.
• Pratimai: reguliariai mankštinkitės, kad stiprintumėte raumenis ir gerintumėte kraujotaką. Ypač svarbūs pratimai nugarai, pilvo presui ir kojoms. Kasdieniai pratimai - liemens sukimas, atsilenkimai, pritūpimai normalizuoja širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą ir pagerina nervų sistemos tonusą.
• Mityba: valgykite sveiką ir subalansuotą maistą. Venkite greito maisto, riebalų ir saldumynų. Gerkite daug vandens. Kraujotaką gerinantis kontrastinis dušas taip pat padeda.
• Streso valdymas: išmokite valdyti stresą. Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.
• Miego higiena: užtikrinkite, kad miegotumėte pakankamai. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Sukurkite ramią ir patogią miego aplinką.
• Saugos priemonės: naudokite saugos priemones, tokias kaip ausų kištukai, kad apsisaugotumėte nuo triukšmo.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: reguliariai lankykitės pas gydytoją ir atlikite profilaktinius sveikatos patikrinimus. Tai padės anksti nustatyti galimas sveikatos problemas. Laiku pašalinus kai kuriuos faktorius, darančius neigiamą poveikį sveikatai, būtų galima išvengti arba sumažinti profesinių vairuotojų susirgimų.
• Darbo ir poilsio režimas: laikykitės darbo ir poilsio režimo, kad išvengtumėte pervargimo.

Darbdavio atsakomybė

Darbdavys privalo užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką vairuotojams. Tai apima:

• Rizikos vertinimas: atlikti profesinės rizikos vertinimą ir nustatyti galimus rizikos veiksnius.
• Prevencinės priemonės: įgyvendinti prevencines priemones, siekiant sumažinti riziką susirgti profesinėmis ligomis.
• Mokymai: organizuoti mokymus vairuotojams apie profesinių ligų prevenciją.
• Sveikatos patikrinimai: organizuoti reguliarius sveikatos patikrinimus vairuotojams.
• Ergonominės sąlygos: užtikrinti ergonomines darbo sąlygas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos renka informaciją apie profesines ligas Lietuvoje. Lietuvoje dėl profesinių ligų rūpinasi ir apsaugo įvairūs įstatymai. Darbuotojas privalo ir turi reikalauti iš darbdavio užtikrinti jam sveikatai palankias darbo sąlygas. Anot „Linavos“ atstovo Gyčio Vincevičiaus, profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų galima išvengti tik bendradarbiaujant vairuotojams, darbdaviams, vežėjų asociacijoms, sveikatos organizacijoms ir pan. Būtina rūpintis geresnėmis vairuotojų darbo sąlygomis, antai 24-iuose Lenkijos regionuose ketinama įrengti specialias aikšteles, skirtas vairuotojų poilsiui.

tags: #vairuotoju #profesines #ligos #pozymiai