Bendrosios tendencijos Lietuvos keliuose
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas nuoseklus vairuotojo pažymėjimų skaičiaus augimas. Naujausi „Regitros“ duomenys rodo, kad vis daugiau šalies gyventojų siekia įgyti teisę vairuoti, o tai atspindi bendrą visuomenės mobilumo ir savarankiškumo poreikį.
Vairuotojo pažymėjimų turėtojų statistika
2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojančius vairuotojo pažymėjimus turėjo apie 1 532 893 asmenys. Iki 2025 m. sausio 1 d. šis skaičius šiek tiek sumažėjo iki 1 525 685. Nors bendras augimas yra santykinai lėtas, tendencija išlieka stabili - kasmet išduodama vis daugiau naujų vairuotojo pažymėjimų.
Šis skaičius atspindi ne tik jaunimo susidomėjimą vairavimu, bet ir vyresnių asmenų įsitraukimą į transporto sektorių, taip pat gyventojų, kurie įgyja teisę vairuoti antrą kartą ar perregistruoja savo pažymėjimus po pertraukos.
Lyčių pasiskirstymas tarp vairuotojų
Kalbant apie lyčių pasiskirstymą keliuose, Lietuva artėja prie aukso vidurio. „Regitros“ duomenimis, net 44% vairuotojo pažymėjimą turinčių asmenų yra moterys. Tai reiškia, kad septyni iš dešimties Lietuvos vyrų vairuoja, o beveik pusė moterų taip pat turi šią teisę.
Reprezentatyvios apklausos rezultatai
Reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo 1600 Lietuvos gyventojų, parodė, kad 75% vyrų nurodė vairuojantys, o 64% moterų taip pat vairuoja. Vis dėlto, apklausa išryškino ir tai, kad nemaža dalis žmonių, turėdami vairuotojo pažymėjimą, nevairuoja.
Nevairuojančiųjų tendencijos ir priežastys
Tyrimai rodo, kad vis mažiau Lietuvos žmonių kasdien apsieina be automobilio. Nevairuojančių gyventojų per trejus metus sumažėjo. Naujausiais duomenimis, šalyje prie automobilio vairo nesėda 28% žmonių.
Kasdienio gyvenimo be automobilio neįsivaizduojančių žmonių skaičius kasmet auga. Šias tendencijas skatina didėjantis gyventojų siekis būti savarankiškais, taip pat ekonominės sąlygos - užmiestyje ar mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms viešojo transporto galimybės yra menkesnės.
- Mažiausiai nevairuojančiųjų yra 35-44 m. amžiaus grupėje (vos 19%).
- Daugiausiai nevairuojančiųjų yra jaunimas iki 19 metų (44%).
- Prieš trejus metus didžiausią dalį (66%) sudarė nevairuojantys vyresni nei 65 metų asmenys.
Tyrimai parodė, kad automobilio Lietuvoje nevairuoja 23% vyrų ir 33% moterų. Prieš trejus metus nevairuojančių vyrų buvo 27%, o moterų - 61%.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys nesiryžta sėsti prie vairo, yra baimė (9%). Šios baimės gali būti įvairiausios: nuo patekimo į eismo įvykį, patiriant sužalojimą ar padarant žalą kitiems, iki paprastesnių - diskomforto patyrimas kamščiuose, vietos automobiliui statyti neradimas ar sudėtingų situacijų vairavimo metu.
Vairuotojų amžius ir avaringumas
Didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ statistiniai duomenys parodė, kad dažniausiai į avarijas patenka jauno amžiaus vairuotojai, turintys kelerių metų patirtį. Tikimybė, kad jauno amžiaus vairuotojas sukels eismo įvykį, siekia net 1 iš 5.
„Dvejų metų vairavimo patirties dažniausiai nepakanka, kad jauni vairuotojai gebėtų valdyti automobilį taip, kaip didesnę patirtį sukaupę vairuotojai. Mūsų statistika rodo, kad saugesnio vairavimo įgūdžiai susiformuoja tik sulaukus 25-erių - palyginti su dvidešimties metų amžiaus neturinčiais vairuotojais, šiame amžiuje eismo įvykių tikimybė sumažėja du kartus. Statistiškai saugiausiai vairuoja 40-60 m. amžiaus asmenys.“
Avarijų dažnio rodikliai
Remiantis apibendrinta ketverių metų „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo statistika, didžiausias avarijų dažnio rodiklis stebimas tarp neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusių ir kelerių metų vairavimo patirties nespėjusių sukaupti jaunuolių.
- Tarp 18-20 m. amžiaus vairuotojų avarijų dažnis siekia 18-19%.
- Vyresniame amžiuje avarijų dažnis palaipsniui mažėja.
- Pastebimas sumažėjimas fiksuojamas tarp 25 m. amžiaus vairuotojų.
„Nors aštuoniolikos sulaukęs žmogus jau laikomas suaugusiu, iš tiesų jo nervų sistema formuojasi bent iki dvidešimt penkerių. Nesubrendęs jaunuolis yra linkęs labiau pasiduoti emocijoms, jį lengviau išprovokuoti, jis gali lengvai sutrikti stresinėse situacijose.“
Tai, kad jaunesnio amžiaus vairuotojams būdingas agresyvesnis vairavimo stilius, avarijų metu galintis lemti skaudesnes pasekmes, rodo ir žalų statistika. Jaunų vairuotojų sukeltų eismo įvykių metu patirta žala vidutiniškai yra didžiausia. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, 18-25 m. amžiaus vairuotojų sukelta žala yra didesnė.
Lyčių skirtumai avaringumo statistikoje
Statistika atskleidžia ir skirtumus tarp lyčių - moterys visose amžiaus grupėse į avarines situacijas patenka dažniau negu vyrai. Tikimybė patekti į eismo įvykį vairuojančioms moterims sudaro 3 iš 50, o vyrams - 2 iš 50.
Pasak E. Masalskienės, jauniems vairuotojams reikėtų mokytis valdyti savo emocijas ir bandyti geriau suprasti, kaip jos paveikia veiksmus už vairo. Anot jos, aplinkybių ar kitų eismo dalyvių spaudimui ypač neturėtų pasiduoti moterys.
„Fiziologiniai dalykai lemia, kad moterys ne taip gerai kaip vyrai orientuojasi erdvėje, todėl jos pagal savo vairavimo stilių neturėtų stengtis būti panašios į vyrus. Kelyje jos turėtų visada važiuoti taip, kad jaustųsi jaukiai net tuo atveju, jei pristabdo lekiančius eismo dalyvius“, - pastebėjo E. Masalskienė.
Vairuotojų rengimo ir egzaminų tendencijos
Nors bendras vairuotojo pažymėjimų skaičius auga, egzaminų statistika rodo, kad pasirengimo ir egzaminų išlaikymo rodikliai keičiasi.
| Egzaminas | Metai | Išlaikymo rodiklis (iš pirmo karto) |
|---|---|---|
| „B“ kategorijos teorijos egzaminas | 2015 m. | 55,81% |
| „B“ kategorijos teorijos egzaminas | 2024 m. | 40,7% |
| Praktikos egzaminas (automatine pavarų dėže) | 2015 m. | 39,27% |
| Praktikos egzaminas (automatine pavarų dėže) | 2024 m. | 23,5% |
Šie duomenys leidžia manyti, kad egzaminų sąlygos gali tapti sudėtingesnės, kandidatų pasiruošimas nėra pakankamai intensyvus, arba atrankos sistema griežtėja. Tai skatina vairavimo mokyklas atnaujinti programas ir skirti daugiau dėmesio praktiniam pasiruošimui.
ES naujovės ir vairuotojų sveikatos reikalavimai
Europos Sąjunga įveda naują tvarką pradedantiesiems vairuotojams, siekdama didinti kelių eismo saugumą. Nuo šiol jaunesni nei pilnametystės vairuotojai galės sėsti prie vairo nuo 17 metų, tačiau tik lydimi patyrusio vairuotojo. Pirmieji dveji metai po pažymėjimo išdavimo taps bandomuoju laikotarpiu, o pažeidimai bus griežčiau baudžiami.
Taip pat plečiamos profesionalių vairuotojų galimybės: nuo 18 metų bus galima vairuoti sunkvežimį, o nuo 21 - autobusą. ES valstybės galės dažniau tikrinti vyresnių nei 65 metų vairuotojų sveikatą ir žinias.
Svarbu paminėti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. baigus galioti vairuotojo medicininei pažymai, nebegalioja ir vairuotojo pažymėjimas. „Regitros“ duomenimis, šiuo metu yra beveik 65 tūkst. vairuotojų, kurių medicininės pažymos negalioja.
Sveikatos būklės įtaka vairavimui
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi sąrašą sutrikimų, kuriuos turint prie vairo sėsti nebus galima. Transporto priemonių vairuotojai skirstomi į dvi pagrindines grupes pagal transporto priemonės kategorijas, kurioms taikomi skirtingi sveikatos reikalavimai.
Yra nustatyti apribojimai dėl:
- regėjimo sutrikimų,
- psichikos ir elgesio sutrikimų,
- širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų,
- neurologinių ligų,
- cukrinio diabeto.
Pavyzdžiui, turint tam tikrus regėjimo sutrikimus, gali būti draudžiama vairuoti 2 grupės transporto priemones, tačiau leidžiama 1 grupės automobilius. Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, tokių kaip demencija ar priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, vairavimas yra draudžiamas abiejų grupių transporto priemonėms.
Transporto priemonių registracija ir rinkos tendencijos
Augant vairuotojų pažymėjimų skaičiui, aktyvėja ir transporto priemonių savininkų registracija. 2025 m. spalio 1 d. galiojančių savininko deklaravimo kodų (SDK) skaičius siekė 2,8 mln. Tai rodo, kad gyventojai vis aktyviau registruoja savo transporto priemones.
Augantis vairuotojų ir transporto priemonių registracijų skaičius yra svarbus rodiklis eismo infrastruktūros planuotojams, mokymo įstaigoms ir eismo saugumo specialistams.
Profesionalių vairuotojų rinka
Šių metų rugsėjo mėnesį fiksuotas istoriškai didžiausias sunkvežimių vairuotojų, kurie yra apdrausti socialiniu draudimu, skaičius. „Sodros“ duomenimis, šios profesijos darbuotojų buvo 80,1 tūkst. - tiek šiuo metu apdraustųjų tolimųjų reisų vairuotojų dirba mūsų šalyje. Tai didžiausia profesinė grupė Lietuvoje.
Vairuotojai aplenkė net tokias grupes, kaip parduotuvių pardavėjus, reklamos ir rinkodaros specialistus ar biurų, viešbučių ir kitų įstaigų darbuotojus. Apie tai pranešime spaudai rašo Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA).
Augimas fiksuotas nepaisant rugpjūtį pasibaigusios tarptautinio transporto vairuotojams skirtos kvotai, dėl ko trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimas tapo lėtesnis ir sudėtingesnis. Priminkime - 80 proc. (nuoroda į išsamesnį straipsnį apie vairuotojų trūkumo priežastis ir sprendimus Europoje).
tags: #vairuotojai #pagal #lyti