Vairavimas ekstremaliomis sąlygomis: patarimai ir įgūdžiai

Vairavimas ekstremaliomis sąlygomis yra neišvengiama vairuotojo kasdienybė, tačiau ne visos vairavimo mokyklos tinkamai supažindina, kaip elgtis tokiose situacijose. Saugus vairuotojas pirmiausia yra atsakingas žmogus, galvojantis ne tik apie save, bet ir apie kitus eismo dalyvius. Tai vairuotojas, kuris nuolat gerina ir formuoja savo vairavimo stilių, atnaujina ir pasitikrina savo žinias, tinkamai vertina savo asmenines ir savo automobilio galimybes kelyje.

Saugus vairavimas prieš ekstremalų vairavimą

Eilinis vairuotojas turėtų suvokti, jog jo ir kitų eismo dalyvių saugumas kelyje pirmiausia priklauso nuo jo paties teisingų sprendimų, kurie padėtų nepakliūti į ekstremaliai pavojingą situaciją. Teisingas mąstymas padeda formuoti saugų vairavimo stilių, ir tai daryti niekada nevėlu.

Labai svarbu suprasti, jog ekstremalus vairavimas yra iššūkis net ir patyrusiam autosportininkui. Autosportininkai šiuos įgūdžius „šlifuoja“ dažnai, nes jiems jų reikia varžybose. Tuo tarpu eiliniams vairuotojams, jei jų sprendimai kelyje bus tinkami ir savalaikiai, ekstremalaus vairavimo įgūdžių galbūt niekada ir neprireiks.

Saugaus vairavimo kursai ir jų reikšmė

Organizuojami saugaus vairavimo ekstremaliomis sąlygomis kursai, kurių metu geriau pažįstamas automobilis ar motociklas, įgyjami nauji įgūdžiai ir išmokstama valdyti transporto priemonę esant pavojingoms situacijoms.

Automobilio valdymo ekstremaliomis sąlygomis kursai

Kursuose sužinosite, kaip valdyti automobilį ekstremaliose situacijose ir kaip išvengti eismo įvykių kelyje. Mokymuose įgytos žinios ir patirtis padeda saugiai vairuoti kasdien: tai apima ekstremalų stabdymą, netikėtos kliūties išvengimą, slystančio automobilio valdymą. Žiemos sezono metu mokymai vyksta ant slidžios dangos. Dalyvauti galima nuosavu arba vairavimo mokyklos automobiliu.

Kursus veda kvalifikuoti ir patyrę instruktoriai, daugiametis lenktynininkas Rokas Markevičius, du kartus tapęs Lietuvos vicečempionu. Programos pabaigoje įteikiami kursų baigimo sertifikatai ir suteikiama galimybė išbandyti lenktyninį kartingą.

Motociklo valdymo ekstremaliomis sąlygomis kursai

Ekstremalaus vairavimo motociklu kursai siūlo galimybę išbandyti kažką naujo, „išvalyti“ galvą ir trumpam pamiršti kasdienę rutiną. Tai puiki proga „išsijudinti“, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir ryžtingiau priimti sprendimus.

Kodėl verta rinktis šiuos kursus?

• Intensyviai gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms tai - lengviausia galimybė „išvalyti“ galvą ir trumpam pamiršti kasdienę rutiną.
• Per daug „užsisėdėjusiems“ - gera proga „išsijudinti“, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, ryžtingiau priimti sprendimus.
• Įmonių ir organizacijų vadovams gali pasitarnauti kaip gera „Team Building“ priemonė.
• Važinėtis su grupe - žymiai įdomiau ir saugiau, yra su kuo pasidalinti įspūdžiais ir patirtimi.
• Profesionalaus instruktoriaus patarimų dėka vairavimo technikos tobulėjimas greitesnis ir daug saugesnis.
• Nereikia pačiam sukti galvos dėl maršruto. Priklausomai nuo vairavimo įgūdžių ir galimybių, bus pasiūlytas optimalus važiavimo maršrutas.
• Ekonomiškai naudinga: nereikia investuoti į motociklą, apsauginę aprangą, rūpintis technine priežiūra, motociklo saugojimo vieta.
• Visada galima išbandyti kitokį motociklą arba turėti savo mėgstamiausią variantą.
• Galima mėgautis plentinio motociklo teikiamais privalumais, o kartais „nuleisti garą“ Enduro trasoje.
• Gali padėti apsispręsti, kokio tipo ar markės motociklas patinka ir tinka labiausiai.

Ypatingas dėmesys skiriamas saugumui. Mokymų metu naudojama speciali apranga: šalmai, apsauginiai akiniai, šarvai, kelių bei alkūnių apsaugos, specialūs batai bei pirštinės. Kiekvienas dalyvis išklauso profesionalaus instruktoriaus instruktažo ir patarimų. Pasivažinėjimas vyksta grupėmis iki 4 asmenų, lydint instruktoriui. Važiavimo trasa parenkama pagal sudėtingumo lygmenį, atsižvelgiant į dalyvių galimybes ir patirtį.

Teorija ir praktika saugaus vairavimo mokymuose

Teorinės mokymų dalies metu aptariamos šiuolaikinės vairavimo sąlygos bei jų ypatumai, atsižvelgiant į automobilių ir transporto infrastruktūros technologinius pokyčius. Akcentuojamos tipinės vairuotojų klaidos, mokymų dalyviai paskatinami suprasti savo asmenines saugaus vairavimo spragas. Mokymų programa parenkama, atsižvelgiant į mokymams keliamus tikslus.

Praktiniai saugaus vairavimo mokymų formatai yra du:

1. Važiuojant realiomis eismo sąlygomis mieste individualiai su treneriu. Tai užsiėmimas, kurio pagrindas - ekovairavimo principų taikymas, kartu atliekant ir vairavimo įgūdžių testą. Mokymų metu išsiaiškinami taisytini vairavimo elementai, formuojamas saugaus vairavimo stilius.
2. Specializuotuose autodromuose. Užsiėmimo metu sukuriamos ekstremaliai pavojingos sąlygos, o mokymų dalyviai ant slidžios dangos atlieka trenerių parengtus pratimus.

Lietuvos automobilių sąjungos požiūris į ekstremalaus vairavimo mokymus

Nors kai kurie besimokantieji vairavimo to pasigenda, Lietuvos automobilių sąjungos prezidentas, Alytaus autoklubo vadovas Rimvydas Anusauskas nemato būtinybės praktinį automobilio valdymo ekstremaliose situacijose mokymą padaryti privalomą. Jo nuomone, galimybė praktiškai mokytis, kaip valdyti automobilį ekstremaliose situacijose, turėtų būti sudaryta, tačiau tai padaryti privalomu dalyku nebūtų tikslinga.

„Jeigu pradedantysis vairuotojas tinkamai vertins savo gebėjimus, praktiniai įgūdžiai įvairiose situacijose atsiras savaime“, - teigia R. Anusauskas. Pasak pašnekovo, vairavimo ekstremaliomis sąlygomis įgūdžių mokymas reikalauja specialių oro sąlygų arba aikštelių su slidžia ar šlapia danga. Jeigu būtų poreikis, didesniuose Lietuvos miestuose (Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) esančiose sunkvežimių vairavimui skirtose aikštelėse, įrengtose už Europos Sąjungos lėšas, už tam tikrą mokestį būtų galima mokyti automobilio valdymo įgūdžių esant ekstremalioms sąlygoms (slidžiai, šlapiai kelio dangai).

Deja, norintiesiems tuo pasinaudoti ši galimybė atsietų gan brangiai, nes šiuo metu trijų valandų važinėjimas krovininiu automobiliu tokioje aikštelėje kainuoja apie 100 eurų. Alytaus autoklubo vadovo įsitikinimu, aikštelės su slidžia danga paruošimas ir priežiūra kiekvienai vairavimo mokyklai būtų neįkandama, dėl to nemenka išaugtų ir vairavimo kursų kaina.

Užsienio praktika ir siūlymai Lietuvai

Užsienyje tokių aikštelių yra, tiesa, kai kuriose šalyse jų vos po vieną, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje, tačiau, pasak R. Anusausko, praktika parodė, jog to užtenka. Pašnekovas užsiminė, kad kai kur užsienyje vairavimo įgūdžių tobulinimo programa privaloma tiems vairuotojams, kurie sukėlė eismo įvykius, nesuvaldė automobilio ekstremaliomis sąlygomis. Mokymuose įgūdžius tobulinti tenka itin ekstremaliuose ruožuose - manevruoti staigiuose posūkiuose, stačiose nuokalnėse, esant slidžiai ar šlapiai kelio dangai. „Galbūt tokia praktika būtų naudinga ir Lietuvoje“, - svarstė R. Anusauskas.

Jo nuomone, privalomą pradedančiųjų vairuotojų įgūdžių ekstremaliose situacijose mokymą galima įvesti nebent jeigu ruošiami vairuotojai nebūtų apkraunami papildomais mokesčiais. „Jei bent dalį mokymų finansuotų valstybė, būtų galima pamąstyti ir apie prievolės mokytis valdyti automobilį ekstremaliomis sąlygomis įvedimą, tačiau tai valstybei būtų nepakeliama našta“, - teigia R. Anusauskas.

Ekstremalios situacijos kelyje ir kaip elgtis

Augant įvykių skaičiui, atitinkamai didėja ir vairuotojų patiriami nuostoliai. Apklausos rodo, kad vairuotojai dažnai susiduria su laukiniais gyvūnais kelyje ir neatsakingu pėsčiųjų elgesiu.

Netikėtos kliūtys: laukiniai gyvūnai ir pėstieji

Kas penktam vairuotojui (19 proc.) bent kartą gyvenime ir beveik dviems trečdaliams (61 proc.) respondentų kelis kartus teko susidurti su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu. Vairavimo mokyklos „Draiveris“ instruktorius Sigitas Pudžemys teigia, kad dažniausia vairuotojų padaroma klaida kelyje netikėtai pasirodžius laukiniam gyvūnui - neatidumas kelio ženklams.

Pasak instruktoriaus, ženklai dažniausiai iš anksto įspėja vairuotojus, jog kelyje gali pasirodyti laukinis žvėris. „Pamatęs ženklą vairuotojas turėtų sumažinti greitį, atkreipti dėmesį į įvairius rodiklius: metų, dienos laiką - ar tai prietema, sutema, galbūt šviečia saulė. Svarbu tai, kad pavasarį laukiniai gyvūnai poruojasi, todėl šiuo metų lauku būna daugiausia įvykių su žvėrimis. Taip pat vertėtų atminti, jog jie bėga ne po vieną, o bandomis. Jeigu prabėga vienas gyvūnas, galime laukti ir antro, trečio ir netgi to paties, grįžtančio atgal“, - įsitikinęs instruktorius.

Apklausos duomenimis, net 74 proc. asmenų, atsidūrusių tokioje situacijoje, teigia išvengę susidūrimo su gyvūnu. Tik nedidelė dalis tvirtino patyrę stresą ar nespėję laiku sureaguoti. Pasak jų, susidūrimas su laukiniu gyvūnu kelyje ir per lėta reakcija tapo avarijos priežastimi, kuomet buvo apgadinta jų vairuojama transporto priemonė. S. Pudžemys teigia, kad svarbiausia - įvertinti savo įgūdžius ir pasirinkti saugų greitį.

„Vienam saugus greitis gali būti leistina norma, kitam jis turi keliomis dešimtimis kilometrų per valandą mažesnis. Viskas priklauso nuo įgūdžių ir pasiruošimo. Itin svarbi vairuotojo sveikata, amžius - visa tai taip pat sudaro pasiruošimo lygį“, - komentuoja vairavimo instruktorius.

Kita dažnai pasitaikanti kliūtis kelyje - pėstieji, kertantys kelią tam neskirtoje vietoje. Apklausa rodo, kad su neatsakingu pėsčiųjų elgesiu dažnai susiduria kone trečdalis vairuotojų. Daugiau nei pusė apklaustųjų tvirtino, kad netikėtai kelyje išvydę pėsčiąjį jiems staigiai stabdė ir rizikavo savo bei keleivių saugumu. Tik trečdalis apklaustųjų, susidūrę su važiuojamojoje dalyje netikėtai pasirodžiusiais žmonėmis, spėja tinkamai sureaguoti ir išvengti nelaimės.

Anot S. Pudžemio, tokiomis situacijomis kaltę turi prisiimti ir pėstieji, kurie nėra pakankamai atsargūs. Tamsiu paros metu jie privalo dėvėti atšvaitus, nešiotis žibintuvėlius. Instruktoriaus teigimu, pėstieji neretai linkę nesisaugoti, žengti į kelią neleistinoje vietoje, dėvi tamsius drabužius. Dažnai teisės vairuoti neturintis pėsčiasis nesupranta, kad apakintas kito automobilio šviesų ar dėl blogo matomumo, vairuotojas jo gali nepamatyti.

„Kelyje atsitikus netikėtai situacijai vairuotojai dažnai daro klaidą atlikdami staigius, grubius ir neapgalvotus veiksmus. Taip elgtis negalima, be to svarbu pasirinkti saugų greitį. Greitas tikslo pasiekimas dažnai sąlygoja nelaimes“, - sako S. Pudžemys.

Oro sąlygos ir matomumas

Kelyje susidarius ekstremalioms sąlygoms itin svarbus ir pačių vairuotojų elgesys - jų reakcija ir budrumas. Šlapia kelio danga, nepalankios oro sąlygos - lietus, rūkas - stipriai padidina avarijų riziką. Tokie veiksniai reikalauja atsakingo vairuotojų požiūrio į saugumą kelyje, ypač saugaus greičio pasirinkimą, o tai yra vienas iš pagrindinių profesionalumo rodiklių. Bene pusė apklaustųjų, vairuodami ekstremaliomis sąlygomis, teigia negalėję suvaldyti automobilio, todėl išvažiavo į šalikelę. Kas antram vairuotojui dėl šlapios kelio dangos yra tekę nuslysti nuo važiuojamosios kelio dalies.

Anot profesionalo, svarbiausia, kad automobilis būtų tvarkingas ir geros būklės. Turi būti geri valytuvai, stiklo apipurškimo sistema, tvarkingos padangos.

Rūkas ir prastas matomumas

Vėlyvą rudenį, sparčiai kintant orų temperatūrai, tiek rytais, tiek ir naktimis daug kur susiformuoja rūkas. Rūkui apgaubus kelius, eismo sąlygos gali tapti itin pavojingos. Tvyrant rūkui, suprastėja matomumas, dėl to pailgėja vairuotojo reakcijos laikas. Jei esant rūkui vairuotojas važiuos per greitai, jam bus sunku laiku sureaguoti ir priimti tinkamus sprendimus atsiradus kliūčiai.

Įvažiavus į rūke paskendusį kelio ruožą, vairuotojai turėtų tinkamai įvertinti pasikeitusias vairavimo sąlygas, sumažinti greitį bei imtis papildomų priemonių dėl savo ir kitų eismo dalyvių saugumo užtikrinimo - naudoti papildomus šviesos šaltinius - rūko žibintus. Norint geriau matyti kelią, nereikėtų įsijungti tolimųjų šviesų žibintų, nes tokiu būdu yra ne tik „akinami“ kiti eisme dalyvaujantys vairuotojai, bet ir pats rūkas tampa dar sunkiau permatomas. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad į kelią gali išbėgti gyvūnai, pasirodyti pėsčiomis einantis ar dviračiu važiuojantis žmogus, kuriuos rūke pastebėti yra kur kas sunkiau.

Jeigu, vyraujant tirštam rūkui, nėra aišku, kokiu greičiu važiuoti, geriau nerizikuoti ir, atradus saugią vietą šalikelėje - sustoti. Pažymėtina, jog rūkas itin pavojingas ne tik naktį, bet ir tekant saulei. Dažnu atveju šis gamtos reiškinys yra neprognozuojamas, o jau važiuojant rūke gali pasitaikyti ruožų, kuriuose jis itin sutirštėjęs. Svarbus veiksnys yra ir tai, kad dažnai vairuotojai ryte prie vairo sėda dar „užsimiegoję“, todėl neteisingai įvertina eismo sąlygas, o tai irgi turi įtakos reakcijos laikui. Derėtų atkreipti dėmesį, kad rytais, dėl temperatūros skirtumų, itin slidu gali būti ant tiltų ir viadukų. Taip pat pavojingesnės yra žemesnės, arčiau vandens telkinių, pelkių, upelių bei miškingose vietovėse esančios kelio vietos.

Kaip elgtis automobilį pradėjus slysti?

Remiantis apklausos duomenimis, ištikus neplanuotai situacijai, kuomet automobilis ima slysti nuo kelio, siekdami išvengti nelaimingo atsitikimo, vairuotojai linkę tolygiai mažinti transporto priemonės greitį. Jie įsitikinę, kad geriau nedaryti staigių judesių ir atleisti akceleratoriaus pedalą. Be to, trečdalis vairuotojų (32 proc.) teigia kasdien besinaudojantys automobilyje integruota specialia įranga, kuri supaprastina vairavimą.

S. Pudžemys teigia, kad transporto priemonei pradėjus slysti, svarbiausia, nepasimesti. Dažniausiai vairuotojai nori kuo greičiau sustoti. Kritiniu atveju, užvažiavęs ant ledo ar kito slidaus paviršiaus, vairuotojas turėtų nustoti stabdyti pedalu. „Slystant ant kelio privalu išsilaikyti su vairo ir variklio pagalba, negalima daryti grubių judesių. Visiems norisi spausti stabdį. Dažniausiai vairuotojai pasimeta ir nebežino, ką daryti. Reikia patirties ir atsakingo vairavimo įgūdžių“, - įsitikinęs vairavimo specialistas.

Lenktynininkas Rokas Markevičius pabrėžia, kad reakcija - vienas svarbiausių dalykų ištikus netikėtumams kelyje. O dažnas, pamatęs kliūtį, anot pašnekovo, paleidžia vairą. „Per savo mokymų patirtį esu ne vieną vairuotoją turėjęs, kur ekstremali situacija [ištinka] ir jis paleidžia vairą. Viena dalis - nepaleisti vairo, stengtis vairuoti. Tu turi vairą sukti ten, kur nori važiuoti.“

Svarbu pabrėžti, kad ekstremalių situacijų metu gelbėja ne tik reakcija, bet ir geros bei kokybiškos padangos. „Padangos yra vienintelis dalykas, kuo mes liečiamės prie kelio. Tai yra be galo svarbus dalykas, kad turėtume maksimalų sukibimą“, - teigia R. Markevičius. „Jeigu tik galą meta į kažkurią pusę, aš vairu iškart kompensuoju. Mes turime teisingai laikyti vairą - ar tai be penkiolikos trys ar be dešimt dvi. Mes visada turime būti pasiruošę vairuojant: dėmesys, teisinga sėdėsena.“

Patarimai vairuojant žiemą

Žiemos laikotarpiu kelyje svarbu būti ypač atidiems. Vairavimo instruktorius Andrius Bonakeris dalijasi patarimais, kaip nenukentėti keliuose ir mokėti tinkamai elgtis pavojų keliančiose situacijose.

Ekstremalios situacijos žiemą

• Slidi kelio danga: Kai temperatūra yra apie nulį, jei dar nepabarstyta druska, plikledžio laikotarpis yra ypač pavojingas. Pirmas iškritęs sniegas taip pat pavojingas, nes vairuotojai įpratę stabdyti iš arčiau ir dėl to įvyksta eismo įvykiai.
• Tamsus paros metas: Trunka ilgiau, o jei kelio danga dar ir šlapia, tuomet ypač prastėja matomumas, mažėja saugumas. Spūsčių metu taip pat jau būna tamsu.

Kaip apsisaugoti?

• Tikrinkite kelio dangą: Kai yra galimybė, visada rekomenduojama pastabdyti, kad įsitikintumėte, kokia yra kelio danga. Tačiau įvertinkite, ar saugu tai tikrinti.
• Saugus atstumas: Ne mažiau svarbu - saugus atstumas nuo kitų transporto priemonių, mažiausiai per pusę spidometro parodymo, o jei slidu, dar daugiau.
• Saugus greitis: Pabrėžiama, jog reikia laikytis ne leistino, bet saugaus greičio.
• Dėmesingumas: Išlaikyti dėmesingumą ir neužsiimti pašaliniais veiksmais.

Dažnos vairuotojų klaidos žiemą

• Nesilaikoma saugaus atstumo.
• Vairavimo stilius būna neadekvatus sezono laikotarpiui.

Kaip suvaldyti slystantį automobilį?

• Jei automobilio varomi ratai galiniai ir jis slysta į šoną, atleidžiame akceleratoriaus pedalą ir tiesiname vairą, kad automobilio galas toliau neslystų.
• Jei varomi ratai priekiniai, reikia sukti vairą į posūkio pusę ir truputį paspausti akceleratoriaus pedalą.

Svarbiausia nepamiršti vairuojant žiemą

• Automobilį žiemos sezonui reikia ruošti iš anksto.
• Nepamirškite priemonės stiklams gramdyti, šluotelės.
• Nusivalykite visus langus ir veidrodėlius, kad būtų geras matomumas.
• Važiuojant prie pėsčiųjų perėjos reikėtų pristabdyti, ypač kai slidi kelio danga, net jei atrodo perėja tuščia.
• Nepatartina važiuoti laisva pavara.
• Stotelėse susidaro ledas, todėl reikia būti atidiems.
• Smėliu ant kelių nepasitikėti, nes sukibimas žymiai mažesnis, gali būti įšalęs.
• Ant viadukų, kai temperatūra net minus vienas, visada bus plikšala, atkreipti į tai dėmesį.

„Lietuvos draudimo“ atstovas ragina skirti laiko pasitikrinant kelio dangos kokybę bei padangų būklę. Saugioje atkarpoje nedideliu greičiu siūloma atlikti stabdymo-pagreitėjimo veiksmą. Taip pajausite, ar padangų sukibimas su kelio danga yra geras. Dėl sudėtingų oro ir eismo sąlygų, stabdymo laikas šiuo laikotarpiu ilgėja. Svarbu išlaikyti saugų, kur kas didesnį nei oficialiai būtina, atstumą nuo priekyje važiuojančio automobilio. Po sniegu susidaręs ledas, blogos matomumo sąlygos apsunkina situaciją, todėl vairuotojai turi imtis papildomų saugos priemonių nei numatyta KET.

tags: #vairavimas #ekstremaliom #salygom