Lietuvoje pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas automobilių apmokestinimo klausimams, ypač susijusiems su PVM prievolėmis, importo mokesčiais ir pajamų mokesčiais už transporto priemonių pardavimą. Tuo pat metu kitos Europos Sąjungos šalys ir kitos valstybės jau seniai taiko įvairius mokesčius, skirtus reguliuoti transporto parką, mažinti taršą ir skatinti ekologiškesnių automobilių įsigijimą.
Mokestiniai ginčai dėl automobilių įsigijimo ir pardavimo Lietuvoje
Mokestinių ginčų komisija apibendrindama su automobiliais susijusius mokestinius ginčus, informuoja, kad šioje srityje ginčai kilo dėl automobilių įsigijimo, pardavimo ir nuomos sandorių apmokestinimo.
PVM prievolės įsigyjant automobilius iš ES šalių
Nemažai ginčų pastaraisiais metais kilo dėl gyventojams netikėtai atsiradusių PVM prievolių, įsigijus iš kitos ES valstybės asmens naują automobilį. Nauju automobiliu pagal ES direktyvą laikomas automobilis, kurio rida mažesnė nei 6000 km arba eksploatuota mažiau nei 6 mėn. Nupirkęs automobilį iš kitos ES valstybės, gyventojas privalo pats sumokėti PVM Lietuvoje.
Naujausia 2021 metų ginčų praktika parodė, kad PVM turi būti mokamas, neatsižvelgiant į aplinkybę, jog įsigyta transporto priemonė buvo pažeista autoįvykio metu (pvz., daužta) (VAAT 2021-01-15 sprendimas adm. byloje Nr. I3-673-764/2021) arba kad sandoriui buvo taikomas pardavėjo šalies pardavimo PVM ir dėl to susidarė dvigubas PVM (LVAT 2021-02-03 nutartis adm. byloje Nr. A-102-602/2021).
Rekomendacija gyventojams, įsigyjantiems naujus automobilius iš kitos ES valstybės: reikalauti, kad pardavėjo šalyje būtų taikomas 0 proc. PVM tarifas.
Importo mokesčiai ir tarpininkų vaidmuo
Kitais atvejais gyventojai, įsigydami automobilius iš „neatsiskleidusių“ tarpininkų, jiems patiems netikėtai tapdavo „importuotojais“, turinčiais susimokėti importo mokesčius. Taip atsitikdavo dėl to, kad Lietuvos automobilių prekybininkas, siekdamas išvengti savo mokestinių prievolių, automobilį gyventojui parduodavo ne savo, bet pirminio pardavėjo, pavyzdžiui, kitos užsienio valstybės (JAV, Šveicarijoje, Norvegijoje) registruoto pardavėjo (gyventojo ar įmonės) vardu. Dažniausiai gyventojai, įsigydami automobilį turguje ar per skelbimus internete, neatkreipdavo dėmesio į dokumentus. Šiuo metu ši situacija turėtų keistis, nes automobilį galima įsigyti tik iš registruoto pardavėjo, turinčio savininko deklaravimo kodą.
VĮ „Regitra“ primena, kad registruojant iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančių (trečiųjų) šalių įvežtus lengvuosius automobilius, įmonė įpareigota tikrinti, ar yra atliktos muitinės procedūros. Rekomenduojama pasidomėti, ar muito mokesčiai jau sumokėti, prieš įsigyjant tokį automobilį.
Pajamų mokestis už automobilio pardavimą
Gyventojai ne visada žino, jog privalo sumokėti mokestį ir nuo automobilio pardavimo pajamų, jei automobilis neišlaikytas 3 metus. Tokiu atveju iš pardavimo pajamų gali būti atimama dokumente nurodyta turto įsigijimo kaina, todėl neverta susigundyti pardavėjo pasiūlymu įsigijimo dokumente nurodyti mažesnę kainą nei sumokėta.
Automobilio remonto išlaidos neįeina į automobilio įsigijimo kainą, tačiau laikinai, 2019-2021 metais, šios išlaidos gali būti atimamos iš gyventojų pajamų, pateikiant pajamų mokesčio deklaracijas už tuos metus, kuriais buvo atliktas remontas.
PVM atskaita ir jos ribojimai
Dėl automobilių įsigijimo PVM atskaitos ginčų beveik nekyla, nes Lietuvoje PVM atskaita yra ribota, t. y. lengvojo automobilio įsigijimo PVM negali būti grąžinamas (nebent jis yra skirtas parduoti, išnuomojamas, juo vežami keleiviai arba jis priskirtas specialios paskirties transporto priemonėms, pavyzdžiui, kroviniams vežti).
ES teisingumo teismas (byloje C‑624/15) palankiai įvertino Lietuvos įmonės, parduodančios naudotus automobilius situaciją, kurioje mokesčių administratorius buvo nutaręs, kad pardavėja nepagrįstai taikė „lengvatinę“ PVM maržos apmokestinimo schemą naudotiems automobiliams, kuriuos ji įsigijo iš kitos ES valstybės įmonės, nes pastaroji įmonė netaikė maržos apmokestinimo schemos parduotiems naudotiems automobiliams.
Automobilių nuomos santykiai
Automobilių nuomos santykių srityje įmonės inicijavo ginčus, kai įmonių išmokos už darbuotojų automobilių nuomą buvo pripažintos darbuotojų su darbo santykiais susijusiomis pajamomis (darbo užmokesčiu).
Automobilių importas iš JAV ir susiję mokesčiai
Transporto priemonių muitinis įforminimas arba kitaip - išmuitinimas, tai privaloma procedūra, kurią reikia atlikti importuojant transporto priemonę iš JAV. Automobilių ir kitų transporto priemonių iš JAV išmuitinimas Lietuvos muitinėje atliekamas vadovaujantis teisės aktais ir valstybės reikalavimais.
Automobilių rinka JAV yra išskirtinė, todėl traukia vis didesnį Lietuvos vairuotojų dėmesį. Ieškantiems platesnio automobilių pasirinkimo, tai puiki alternatyva Lietuvoje parduodamiems automobiliams, tačiau sėkmingas automobilio importavimas iš JAV priklauso nuo bendro supratimo ne tik apie automobilius, bet ir apie muitinės procedūras ir mokesčius.
Muitinės procedūros ir mokesčiai
Muitinės prižiūrimoje teritorijoje Klaipėdos uoste, iš laivo iškraunami konteineriai su automobiliais, importuojamais iš JAV. Tai daroma uosto terminale arba muitinės sandelyje. Kuomet automobiliai iškrauti, galima pradėti išmuitinimo procesą - pateikti dokumentus muitinės tarpininkui (turinčiam kvalifikacijos pažymėjimą), kuris apskaičiuoja muito mokesčio dydį ir internetinėje muitinės sistemoje užpildo automobilio muito deklaraciją.
Automobiliai ir kitos transporto priemonės, importuojamos ne iš ES, yra apmokestintos muito ir PVM mokesčiais. PVM yra nacionalinis mokestis ir kiekviena valstybė nusistato skirtingus šio mokesčio tarifus. Lietuvoje PVM tarifas yra 21 proc. ir jis skaičiuojamas nuo automobilio pardavimo kainos, įskaitant muitinės mokesčius ir kitas išlaidas.
Muito mokesčio dydis visoje ES yra vienodas ir nekintantis jau ilgą laiką:
- Lengviesiems automobiliams - 10 proc.
- Motociklams, keturračiams - 6 proc.
- Sunkvežimiams - 20 proc.
Dokumentų tvarkymas ir EORI kodas
Kuomet automobilis yra atvežtas į Lietuvą, Klaipėdos uostą, kuo greičiau reikia sutvarkyti visus reikiamus dokumentus. Pirmiausia, norint atlikti transporto priemonių iš JAV išmuitinimą, fizinis ar juridinis transporto priemonės importuotojas privalo užsiregistruoti muitinės sistemoje, kur sukuriamas individualus importuotojo kodas (EORI), galiojantis visoje ES. Vėliau, muitinės tarpininkui reikia pateikti keletą svarbių dokumentų, būtinų ruošiant muito deklaraciją. Svarbu pasirūpinti, kad transporto priemonės dokumentai būtų tinkami registracijai ES arba Lietuvoje.
Papildomos išlaidos ir elektromobiliai
Automobilio importavimas iš JAV gali tapti ne tik puikia galimybe džiaugtis unikalia transporto priemone, bet ir iššūkiu, susijusiu su netikėtai atsiradusiomis išlaidomis, kurios gali ženkliai padidinti bendrą automobilio įsigijimo kainą. Importuojant automobilį iš JAV, reikia apmokėti ne tik transportavimo išlaidas (iš JAV į Lietuvą), bet ir sumokėti uosto mokesčius, kad būtų galima automobilį, gabenamą specialiame konteineryje, iškrauti.
Nors didžiausią dalį į Lietuvą importuojamų automobilių vis dar sudaro benzininiai ir dyzeliniai automobiliai, tačiau vis platesnė auditorija domisi elektriniais automobiliais ir tinkamiausius, priimtiniausios kainos variantus atranda būtent JAV automobilių rinkoje. Elektromobilių importuoti iš JAV nėra nei sudėtingiau, nei brangiau. Be to, svarbu nepamiršti ir smulkesnių elektromobilių privalumų: nemokamo parkavimo galimybė, mažiau besidėvinčių detalių, pastovesnė elektros kaina negu dyzelino ar benzino.
Transporto priemonių iš JAV išmuitinimas yra neatsiejama procedūra tarptautinėje prekyboje, kuri reikalauja atsakingo požiūrio. Neteisingai atliktas transporto priemonės išmuitinimas gali sukelti ne tik finansinius, bet ir teisinius sunkumus, todėl labai svarbu atidžiai susipažinti su galiojančiais teisės aktais ir muitinės taisyklėmis.
Parama asmenims su negalia įsigyjant automobilius
Asmenims su negalia Lietuvoje numatytos kompensacijos lengvojo automobilio įsigijimui ir jo techninio pritaikymo išlaidoms. Lengvojo automobilio įsigijimo kompensacijos dydis yra 64 BSI dydžio (t. y. nuo 2026 m. sausio 1 d. - 4 736 Eur), o lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos dydis yra iki 128 BSI dydžio (t. y. nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 9 472 Eur), tačiau ne didesnis už automobilio techninio pritaikymo faktines išlaidas.
Procedūra norint gauti kompensaciją:
- Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje nustatyti Specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį ir gauti tai patvirtinančią pažymą.
- Turėti savo vardu registruotą automobilį (jis gali būti įsigytas iki ANTA (NDNT) pažymos gavimo).
- Atlikus anksčiau minėtas procedūras, kaip reikalauja teisės aktai, kreiptis į kompensacijas už automobilio įsigijimą išmokančias įstaigas.
- Pateikti prašymą dėl kompensacijos skyrimo ir sprendimą dėl lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino, jei prašymą ir dokumentus teikia asmuo ar jo atstovas (dokumentai pateikiami tik tada, jei jų nėra valstybės ir savivaldybių institucijų bei įmonių, kitų įmonių ir organizacijų registruose (kadastruose) ir informacinėse sistemose).
SVARBU: Lengvojo automobilio išlaidų kompensacija ir lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacija gali būti skiriamos ir išmokamos atskirai. Teisę į pakartotinę kompensaciją asmenys įgyja pakartotinai nustačius specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį. Teisę į pakartotinę kompensaciją asmenys, kuriems specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatytas neterminuotai, įgyja po 6 metų.
Užsieniečių darbuotojų mokesčių deklaravimas ir problemos
Užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, susiduria su mokesčių deklaravimo prievolėmis, tačiau nemaža dalis jų vengia tai daryti. Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis informavo, kad „už 2025 metus deklaravimo laikotarpis dar tęsiasi, terminai nėra suėję, kol kas pateikė beveik 10 tūkstančių užsienio gyventojų“. Tačiau tendencijos rodo, kad nemaža dalis užsieniečių paskutinio etapo taip ir nepasiekia. Pinigus uždirba, bet mokesčius pasilieka sau.
Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas teigia: „Tame matome tokias nelygias konkurencines sąlygas, kai vieniems veikla kainuoja brangiau vykdyti veiklą, o kiti iš esmės dirba nelygiomis sąlygomis“. Seimo narys Vytautas Sinica priduria: „Mokesčiai deklaruojami po ilgesnio laiko ir pakankamai neretai susidaro situacijos, kai paaiškėja valstybės institucijoms, kad žmogus yra skolininkas, o jo gal čia ir nebėra“.
Pavėžėjimo paslaugas teikianti įmonė „Bolt“ skaičiuoja, kad užsieniečiai sudaro apie 27 procentus jų darbuotojų. „Bolt“ pavėžėjimo veiklos Lietuvoje vadovas Laimonas Jakštys pabrėžia, kad „kiekvienas vairuotojas vykdo veiklą individualios veiklos pagrindu, tai reiškia, kad jis ir yra atsakingas už savo mokesčius“.
Siūlomi sprendimai ir direktyvos
D. Rudokas siūlo sprendimą: „Galima įpareigoti platformas sulaikyti 10 ar 15 procentų nuo apyvartos ir pervesti tą sumą į kiekvieno asmens depozitinę sąskaitą mokesčių sumokėjimui. Tai būtų labai elegantiškas, paprastas sprendimas išspręsti nemokėjimą - neliktų net galimybės likti nesumokėjus mokesčių“.
Socialdemokratas Laurynas Šedvydis kritiškas, sakydamas, kad tai būtų darbas dėl darbo. „Kada Seimas sureguliuoja vieną ar kitą ekonominę veiklą, tada visi pereina, atras kokį būdą per mažąsias bendrijas“, - teigė L. Šedvydis.
„Bolt“ atstovas L. Jakštys mano, kad, jei toks siūlymas būtų svarstomas, griežtesnės sąlygos turėtų būti taikomos visiems besiverčiantiems individualia veikla. „Fokusavimasis tik į pavežėjus ar kurjerius diskriminuotų lyginant su kitomis veiklomis“.
Europos Sąjunga prieš porą metų priėmė direktyvą, kuri reikalauja gerinti skaitmeninių platformų darbuotojų sąlygas - tai apima ir skaidrų mokesčių mokėjimą bei socialines garantijas. Tačiau kiekviena šalis turi priimti nacionalinius sprendimus. L. Šedvydis mano, kad reikia žengti kitų šalių pavyzdžiu ir tokią veiklą kaip pavežėjų prilyginti darbo santykiams. „Iš karto atsiranda mokesčių neišvengiamybė. Kita dalis - atsiranda griežtesnė kontrolė, susijusi su darbo rinka, tai reiškia ir griežtesnę migracijos kontrolę“.
Pernai įsigaliojo ir kiti pakeitimai - pavežėjai ir taksi vairuotojai privalo turėti Europos Sąjungos ar NATO šalyje įgytą vairuotojo pažymėjimą. Po šio sprendimo 14 tūkstančių pavežėjų Lietuvoje prarado leidimus.
Automobilių taršos mokesčiai ir jų įtaka
Ką pakeis svarstomas automobilių taršos mokestis?
Lietuvoje vyksta diskusijos dėl automobilių taršos mokesčio įvedimo, siekiant sumažinti oro taršą ir suderinti su ES klimato kaitos tikslais. Šiuo metu mažiausiai taršiais yra laikomi tie automobiliai, kurių anglies dioksido tarša būtų ne didesnė nei 120 g vienam kilometrui, tačiau konkretūs kriterijai dar nėra aiškūs.
Siūlomos priemonės Lietuvoje
Aplinkos ministerija (AM) tam numato 30 milijonų eurų. V. Auglys teigė: „Jeigu rinka tvarkysis natūraliai, taip, kad bus naudinga pasinaudoti finansine paskata, logiška, kad savininkai, kurie turi automobilius, senesnius nei 14 metų, turėtų jų atsikratyti“.
Valstybinės įmonės „Regitra“ atstovo Dariaus Jurgučio pateiktais duomenimis, Lietuvoje naudojami vidutiniškai 14 metų senumo automobiliai. „Labiausiai taršūs automobiliai yra seni, dyzeliniai arba didelio litražo benzininiai automobiliai“, - sakė D. Jurgutis.
Skelbimų portalo autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis abejoja, kad išmokos gali daryti reikšmingą įtaką automobilių rinkai. „Jeigu žiūrėsime į tai, kad išmoka galėtų siekti apie 500 eurų, tai paliestų apie 60 tūkst. tokių naudos gavėjų, maždaug 5 proc. Lietuvos automobilių parko. Klausimas, į ką taikosi AM, - ar bent keliais procentais sumažinti taršių automobilių kiekį, ar ieško, kaip neefektyviai išnaudoti tuos 30 mln. eurų“.
Naujausiame atnaujintame Taršos mažinimo plano projekte, AM teigimu, daug dėmesio skirta finansinio skatinimo priemonėms, kurių didelė dalis orientuota į gyventojus. Viena jų - sukurti skatinimo mechanizmą, kad seną automobilį pridavusieji fiziniai asmenys atsiskaitytų už viešojo transporto paslaugas arba įsigytų mažiau taršų automobilį. Taip pat numatytos finansinės paskatos savivaldybėms, įsigyjančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones.
Nuspręsta kai kurių ankstesniuose plano projektuose siūlytų priemonių veiksmingumą pirmiausia išmėginti bandomaisiais projektais, pavyzdžiui, išbandant kilnojamą transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą, galimybes vykdyti keliuose daug dūmų išskiriančių transporto priemonių stebėseną.
Mokesčių sistemos kitose šalyse
Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) direktorius Mindaugas Beišys teigė, kad ES teisės aktai reglamentuoja tik sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimą. Bendri tik principai, kuriais remiantis nustatomas automobilių mokestis: jo dydis paprastai diferencijuojamas pagal išmetamo CO2 kiekį, automobilio variklio galią, amžių, svorį, kuro rūšį ir pan. Bemaž visos valstybės, pritarusios šiam mokesčiui, stengiasi formuoti kuo mažiau aplinkai kenkiantį transporto parką, skatinti vairuotojus elgtis racionaliau ir rinktis ekonomiškesnius modelius.
Šveicarija, Norvegija, Danija, Prancūzija, Vokietija ir kt.
Naudotojo mokestis ES paprastai renkamas už važiavimą tam tikrais magistraliniais keliais ir diferencijuojamas pagal važiavimo apmokestintais keliais trukmę (savaitės, metų). Toks mokestis taikomas Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Toks principas yra gana sąžiningas, nes didesnę mokestinę naštą užkrauna tiems automobilininkams, kurie daugiau važinėja.
Norvegijoje kelių mokestis skaičiuojamas pagal variklio darbinį tūrį, pagal jo tipą - dyzelinis, benzininis, hibridinis ar elektrinis. Elektrinių automobilių savininkams kelių mokesčio mokėti nereikia, tačiau hibridiniams automobiliams šis mokestis skaičiuojamas. Be to, veteranams (automobiliams nuo 30 metų) taikomi mažesni mokesčiai.
Paryžiuje, Prancūzijoje, papildomas mokestis taikomas ir importuojamoms transporto priemonėms. Taip pat naudojami „Crit'Air“ lipdukai, klasifikuojantys automobilius pagal išmetamų teršalų kiekį. Miestai, kurie pasirinko diferencijuoto eismo sistemą, gali apriboti išmetamo CO2 kiekį, ypač per taršos piką. CO2 mokestis šalyje didinamas siekiant kompensuoti pagalbą, teikiamą naujiems elektromobiliams įsigyti.
Danijoje galioja du papildomi mokesčiai automobilių savininkams. Iki 2021-ųjų liepos 1 dienos pagaminti ir įregistruoti automobiliai moka senąjį žaliąjį mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal tai, kiek kilometrų automobilis nuvažiuoja sunaudodamas litrą degalų. Po 2021 m. liepos 1 d. naujų ir naujai registruojamų transporto priemonių savininkams žaliojo mokesčio mokėti nereikia, tačiau jie moka vadinamąjį CO2 mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal tai, kiek gramų anglies dvideginio automobilis išmeta per nuvažiuotą kilometrą. Be to, Danijoje perkant naują automobilį mokamas didelis registracijos mokestis, kuris gali siekti beveik 100 proc. automobilio vertės, tačiau taikomos nuolaidos elektriniams ir hibridiniams automobiliams.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad, palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje siūlomas automobilių taršos mokestis nėra didelis, tačiau labai reikalingas. „Šis mokestis yra privalomas, kad šalyje neturėtume vadinamųjų laužų. Pavyzdžiui, Vokietijoje už 3 litrų darbinio tūrio dyzelinį variklį turintį automobilį vairuotojams kasmet tenka sumokėti apie 500 eurų.“
Išvados ir rekomendacijos
Akivaizdu, kad automobilio apmokestinimas yra sudėtinga sritis, apimanti daugybę niuansų - nuo PVM prievolių įsigyjant automobilius iš ES iki importo mokesčių iš trečiųjų šalių ir pajamų mokesčių už pardavimus. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, ieško būdų, kaip suderinti biudžeto poreikius su aplinkosaugos tikslais ir socialine gerove.
Šalies politikų užmojai stebina ne tik mašinų savininkus, bet ir specialistus. „Mokesčiu automobilio turėtojams siekiama formuoti tam tikrą transporto parką, vartotojų įpročius ir poreikius, spręsti susisiekimo, aplinkosaugos, saugaus eismo ir viešojo transporto problemas, siųsti atitinkamus signalus tiek vairuotojams, tiek mašinų gamintojams.“
Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje, vidutinis automobilių amžius siekia 14 metų, o didelė dalis neatitinka jokių EURO emisijos standartų. Todėl taršos mokesčio įvedimas, diferencijuotas pagal CO2 emisijas, variklio galią, amžių ir kuro rūšį, yra būtinas.
Lietuvoje siūlomas automobilių taršos mokestis, nors ir nėra didelis, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai reikalingas. Jis paskatintų gyventojus įsigyti mažiau taršias transporto priemones ir padėtų spręsti oro taršos problemą. Tačiau svarbu, kad mokesčių sistema būtų logiška, sąžininga ir nediskriminuotų mažesnes pajamas gaunančių gyventojų.