Užlipimas ant vinies yra skausminga ir potencialiai pavojinga trauma, reikalaujanti tinkamos pirmosios pagalbos ir, dažnai, profesionalios medicininės apžiūros. Tokios žaizdos yra „atviri vartai“ infekcijai, ypač stabligei, todėl itin svarbu žinoti, kaip elgtis.
Nelaimės atvejis Kupiškio ligoninėje: pamokos ir rekomendacijos
Neretai nelaimės vietoje patiriami sunkumai ieškant medicininės pagalbos. Pavyzdžiui, vieno tėčio istorija, kuria feisbuke pasidalijo dukra Austėja, iliustruoja galimas problemas ir teisingo reagavimo svarbą.
„Tėtis vakar sodyboje užlipo ant didelio, surūdijusios vinies. Koją persidūrė nemenkai, bet vinį pats išsitraukė, susitvarstė žaizdą. Netrukus užplūdęs nepakeliamas skausmas paskatino vykti į artimiausią, už 30 km esančią Kupiškio ligoninę,“ - pasakojo dukra.
Vienas asmuo, patyręs šią traumą, rizikuodamas vienu metu spaudė ir sankabos, ir akseleratoriaus pedalus, ir per didžiausią skausmą nuvyko iki Kupiškio, kur dar pusvalandį per lietų klibikščiavo iki priimamojo skyriaus.
Kupiškio greitosios medicinos pagalbos darbuotoja jam, deja, nesuteikė jokios pagalbos. Tėtis paprašė nuskausminamųjų - nebuvo, paprašė vaistų nuo stabligės ar kraujo užkrėtimo - taip pat nebuvo. Ponia teturėjo vieną pasiūlymą: „Mes čia niekuo negalime padėti, važiuokite į Panevėžį.“
Nors tėtis atsisakė pats važiuoti į Panevėžio ligoninę, nes nebegalėjo net paeiti, medikė esą pateikė kitą pasiūlymą - skambinti greitosios pagalbos numeriu, net nepasiūliusi pasinaudoti telefonu. Absurdiška situacija susiklostė, kai žmogus stovėjo priimamajame, per sukąstus iš skausmo dantis skambino greitajai pagalbai, o priimamojo darbuotoja diktavo jam adresą. Tuomet greitoji susijungė su ja pačia, suderino visas detales, ir po įvairių formalumų sutvarkymų, galų gale įsodino tėtį į šalia pastato stovinčią greitosios mašiną ir vežė į Panevėžio ligoninę.
Medicinos įstaigos turėjo padėti
Laikinai Kupiškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas einantis Vykintas Antanas Tubelis sakė, kad pagalba turėjo būti suteikta:
- „Bet, be abejo, pagalbą turėjo suteikti. Turėjo nuskausminti, vaistų prieš stabligę suleisti, kalbos nėra.“
- Pirmoji pagalba skyriuje turėjo būti teikiama, juoba, šiuo atveju nieko ypatingo daryti nereikėjo.
- Nors savaitgaliais chirurgas Kupiškio ligoninėje nebudi, šiuo atveju susitvarkyti galėjo ir budintis terapeutas. Persidūrus koją, aukštos kvalifikacijos chirurgo pagalbos netgi nereikia.
- „Jie turėjo suteikti pagalbą, o jei nesugebėjo suteikti, turėjo ligonį patys persiųsti į Panevėžio ligoninę. Kažkoks nonsensas,“ - pabrėžė V.A. Tubelis.
Pasak gydytojo, esant panašiems atvejams, pacientas, jei yra galimybė, į ligoninę turi atvykti pats. Pirmą pagalbą teikiantis asmuo turi nuspręsti, ar susitvarkys vietoje, ar pacientą siųsti į kitą gydymo įstaigą. „Tačiau šiuo atveju, aš supratau, kad būtų užtekę ir mūsų,“ - sakė pašnekovas, pažadėjęs šią situaciją išsiaiškinti.
Ministerijos rekomendacijos: geriau kviesti greitąją
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia labai apgailestaujanti dėl susiklosčiusios situacijos ir pateikia esmines rekomendacijas:
- „Įvykus nelaimei, rekomenduojame nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP), kuri suteiks pirmąją pagalbą, o prireikus nugabens į reikiamą gydymo įstaigą.“
- „Rekomenduojame susižeidus vengti patiems rizikingai vykti į gydymo įstaigą, nes tai gali sukelti dar didesnes neigiamas pasekmes.“
Ministerijos teigimu, jei nusprendėte į ligoninę vykti savo jėgomis, turite žinoti, kad pagal galiojančią tvarką pirmąją pagalbą žmonėms užtikrina ta gydymo įstaiga, kurioje jis yra prisirašęs, o vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis - kita gydymo įstaiga, su kuria yra pasirašyta sutartis dėl šių paslaugų teikimo. „Tad pirmiausia rekomenduojame visiems žmonėms išsiaiškinti ir žinoti, į kurią gydymo įstaigą reikėtų kreiptis dėl skubios pagalbos. Tokia informacija skelbiama gydymo įstaigos interneto svetainėje.“
Pirmoji pagalba užlipus ant vinies
Bet kokia žaizda - tiek, atrodo, nedidelis įbrėžimas, tiek rimtesnis gilesnių audinių ar net organų pažeidimas - yra atviri vartai antrinei infekcijai. Susižeidus gamtoje į žaizdą gali lengvai patekti stabligės, botulizmo ir kitų pavojingų sukėlėjų. Smulkios žaizdelės, jei bus prižiūrimos neteisingai, gali virsti didele bėda.
Pagrindiniai žingsniai po sužalojimo
Ką daryti susižeidus, ypač užlipus ant vinies:
- Prieš liečiantis prie žaizdos, būtina nusiplauti rankas (arba užsimauti švarias pirštines).
- Jei yra galimybė, žaizdą patariama nuplauti šiltu tekančiu vandeniu ir muilu. Kitu atveju tiks bet koks švarus vanduo, kad ir mineralinis.
- Žaizdą reikia nusausinti švaria servetėle.
- Kraujavimo stabdymas: Nereikėtų skubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Jeigu žaizda kraujuoja stipriai, prispauskite žaizdos kraštus švaria servetėle ir palaikykite 5-10 min. Nedidelė žaizdelė turėtų nustoti kraujuoti per 10 min. Jei iš žaizdos trykšta ryškiai raudonas arterinis kraujas, reikia užveržti gumine juostele aukščiau žaizdos ir skubiai kreiptis į medikus. Sustabdžius kraujavimą, nenuvalykite paskutinių kraujo lašų, kad greičiau susiformuotų apsauginė luobelė.
- Svetimkūnių pašalinimas: Išrinkti tik smulkius svetimkūnius, giliai įstrigusių netraukti - kreiptis į gydymo įstaigą.
- Dezinfekavimas: Pasirūpinkite žaizdos dezinfekavimu antiseptinėmis priemonėmis, slopinančiomis mikroorganizmų dauginimąsi. Puikus pasirinkimas - specialus dezinfekuojamasis purškalas arba antiseptinės savybės turintis tepalas. Kelionės vaistinėlėje vietą gali rasti ir kiti tirpalai, geliai, padedantys išvalyti žaizdą ir skatinantys gijimą. Odą aplink žaizdą (o jei ji negili ir pačią žaizdą) nuvalyti dezinfekuojamomis antiseptinėmis priemonėmis. Nereikėtų pilti tiesiai į žaizdą spiritinių skysčių, jodo tirpalo, briliantinės žalumos, nes tai gali pažeisti audinius ir apsunkinti gijimą. Jodo tirpalu galima aplink žaizdą (bet ne pačią žaizdą) patepti ir trupučiu jodo, šiek tiek praskiestu su vandeniu.
- Tvarstymas: Toliau ant žaizdos uždėkite sterilų tvarstį. Tam, kad išvengtume infekcijų ir dėl jų atsiradusių komplikacijų, turime naudoti tik sterilų pleistrą ar tvarstį, ypač kraujuojančiai, atvirai žaizdai. Nesterilūs pleistrai bei tvarsčiai turėtų būti paliekami nedideliems pabrozdinimams ar paviršiniams pažeidimams. Rinkitės orui laidžias, tačiau nepraleidžiančias drėgmės priemones. Ant žaizdos geriausiai uždėti tvarstį su gijimą skatinančiais preparatais. Galima naudoti specialius gelius, kurie atkuria drėgmės balansą žaizdoje ir padeda greičiau jai užgyti. Neperšlampamus ir orui nepralaidžius pleistriukus rekomenduojama naudoti tik einant į dušą, labai trumpą laiką. Vandeniui atsparius pleistrus, kuriuose yra orą praleidžiančių porų, galima nešioti ilgesnį laiką, tačiau jie ne taip gerai apsaugo nuo drėgmės.
- Stebėjimas: Stebėkite situaciją. „Jeigu pasireiškia stipraus uždegimo požymiai - oda aplink žaizdą parausta, skauda, būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją.“
Ko NEGALIMA daryti
Griežtai draudžiama naudoti liaudiškas „dezinfekcijos“ priemones, nes jos gali užteršti žaizdą ir apsunkinti gijimą:
- Neberti į žaizdą miltų, druskos, kiaušinio baltymo ar kitų ne medicininių priemonių.
- Nenaudoti įvairių antiseptinių miltelių (pvz., kseroformo).
Kai kurias žaizdas gali tekti palikti atviras, pavyzdžiui, tas, kurios gerai gyja ir neturi jokių infekcijos požymių, mat tai gali padėti išsausinti žaizdą ir paskatinti gijimą.
Stabligės ir sepsio rizika
Užlipus ant vinies, ypač surūdijusios, kyla didelė rizika užsikrėsti stablige ir, blogiausiu atveju, sepsiu.
Stabligė
Stabligę sukelia bakterija Clostridium tetani, kuri yra labai plačiai paplitusi gamtoje, ypač dirvožemyje, taip pat daugelio žinduolių (arklių, avių, galvijų, šunų, kačių, žiurkių ir kt.) ir žmonių žarnyne. Šios sporos su išmatomis patenka į dirvožemį.
Kaip užsikrečiama? Šia liga užsikrečiama stabligės bakterijoms arba sporoms patekus į žaizdą (per burną į žarnyną patekusios šios bakterijos pavojaus nekelia). Ypač pavojingos gilios, dirvožemiu užterštos arba purvinais įrankiais, aprūdijusiais rakandais padarytos žaizdos, tačiau stablige galima užsikrėsti ir per bet kurias kitas žaizdas: įkandus gyvūnui, stipriai nušalus, nusideginus ugnimi ar cheminėmis medžiagomis, nusiplikius verdančiais skysčiais, per pragulas. Stablige gali užsikrėsti kiekvienas susižeidęs žmogus.
Simptomai: Į žaizdą patekusios stabligės bakterijos sparčiai dauginasi ir išskiria toksinus, paveikiančius nervų sistemą. Pirmieji ligos požymiai atsiranda dažniausiai 7-14 dieną po sužeidimo. Tai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje. Vėliau atsiranda ligai būdinga, vadinamoji sardoniška šypsena, spazmai ima stiprėti ir dažnėti, apima vis daugiau raumenų grupių. Ligoniui periodiškai susitraukia kaklo, sprando, nugaros ir liemens raumenys. Stabligės spazmai yra labai skausmingi ir varginantys, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Ligai progresuojant jie gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu gali lūžti ilgieji kaulai, dantys.
Diagnostika ir gydymas: Stabligė paprastai nustatoma pagal ligai būdingus, pirminius simptomus - žandikaulių ir veido spazmus, taip pat įvertinus anamnezę (sužalojimo aplinkybes). Nustačius stabligę, ligonis gydomas ligoninėje, įprastai - intensyvios terapijos skyriuje. Stablige sergančiam ligoniui sušvirkščiama serumo prieš stabligę, stabligės anatoksino arba specifinio imunoglobulino.
Prevencija skiepais: Dėl aktyviai vykdomos prevencijos ir geros medicininės priežiūros susirgus, stabligė yra labai reta liga. Lietuvoje kasmet fiksuojami pavieniai stabligės atvejai, vidutiniškai suserga 1-2 žmonės. NVSC duomenimis, 2010-2023 m. registruoti 22 stabligės atvejai, iš jų 8 atvejai baigėsi mirtimi.Imunitetas nuo stabligės nėra ilgalaikis, todėl suaugusiems rekomenduojama skiepus „atnaujinti“ kas 5-10 metų. Kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių (2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6-7 m. ir 15-16 m.). Lietuvoje 26 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai.Pabrėžiama, kad persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė. Didesnė rizika susirgti stablige yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti, negavo viso skiepų kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau nei 10 metų. Taip pat didesnė rizika yra žemės ūkyje dirbantiems asmenims ir vyresniems žmonėms, nes jų imunitetas gali būti susilpnėjęs.
Sepsis (kraujo užkrėtimas)
Kitas pavojus - sepsis, arba kraujo užkrėtimas. Sepsis vystosi žaibiškai, todėl svarbu laiku atpažinti jo simptomus. Priešingu atveju gresia rimti sveikatos sutrikimai ar net mirtis.Pagrindiniai sepsio požymiai - karščiavimas arba sumažėjusi kūno temperatūra (žemiau 35°C), aplink žaizdą plintantis paraudimas, širdies ritmo sutrikimai, padažnėjęs kvėpavimas ir sumažėjęs sistolinis kraujo spaudimas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Gydytojo pagalbos nereikia, jeigu žaizda tikrai nedidelė, paviršinė, trauma nėra kombinuota, t.y. kartu nėra didelio sumušimo, kraujosruvos, neįtariama kaulų lūžių ar išnirimų. Visais kitais atvejais rekomenduojama atvykti į gydymo įstaigą. Visų pirma, dėl to, kad tik gydytojas gali tinkamai įvertinti žaizdos sunkumą, įtarti infekcijų riziką, o, esant reikalui, skirti skiepų nuo stabligės.
Žaizdos, kurių geriau negydyti namie:
- Gilios, pradurtos žaizdos: Jei žaizda yra pakankamai gili, kad įmanoma pamatyti apatinius audinius, tokius kaip raumenys, kaulai ar riebalai, svarbu kreiptis į gydytoją. Šioms žaizdoms gali prireikti dygsnių ar kitų medicininių intervencijų, kad jos tinkamai užgytų ir sumažėtų infekcijos rizika. Žaizdos, padarytos dėl aštrių daiktų, tokių kaip vinys, adatos, gali būti ypač problemiškos, mat bakterijos ar kiti patogenai gali patekti į audinį. Jei turite pradurtą žaizdą, svarbu kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog žaizda yra tinkamai išvalyta ir gydoma.
- Lėtinės ar užkrėstos žaizdos: Jei žaizda yra raudona, patinusi, šilta arba pūliuoja, ji gali būti užkrėsta. Užkrėstos žaizdos gali būti rimtos ir reikalauja skubios medicininės pagalbos, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Jeigu turite žaizdą, kuri neužgijo per kelias savaites arba nereaguoja į gydymą, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Lėtinės žaizdos gali būti tam tikrų sveikatos būklių požymis.
- Svetimkūnis žaizdoje: Į gydytojus reikia kreiptis ir tuo atveju, jei žaizdoje lieka svetimkūnis, kurio negalite lengvai pašalinti.
- Aukštos infekcijos rizikos grupės: Ypatingą dėmesį žaizdų priežiūrai reikėtų skirti žmonėms, kurie turi didelę infekcijos riziką: sergant nutukimu, cukriniu diabetu, rūkant, vyresniems žmonėms su lėtiniais kraujotakos sutrikimais bei tiems, kurie turi imuninės sistemos sutrikimų.
Reguliariai tikrinkite žaizdą ir tvarstį, kad įsitikintumėte, jog žaizda tinkamai gyja, ar tvarstis nėra per daug įtemptas ir nesukelia dirginimo. Jei pastebėjote bet kokius infekcijos požymius, tokius kaip paraudimas, patinimas, karštis ar pūliai, arba jei žaizda negyja tinkamai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Žaizdų priežiūra ir gijimo skatinimas
Kad žaizda kuo greičiau gytų ir negrėstų kraujo užkrėtimu, svarbu tinkamai ją prižiūrėti. Nustatyta, kad žaizda gerai gyja tik tada, kai joje yra pakankamai drėgmės.
Norint pagreitinti žaizdos gijimą, galima naudoti liaudiškas priemones, tokias kaip šviežios alavijo sultys, medetkos, gysločiai, kraujažolės. Tačiau jos neturėtų pakeisti tinkamos dezinfekcijos ir medicininės priežiūros.
Žaizdai gijant, patogiausias pleistras buitinei žaizdai yra medžiaginis. Tokių pleistrų dengiamoji dalis yra minkšta, tampri, jie geriau prisitaiko ir prilimpa prie odos, patogiau apsukti aplink pirštą ar kulną.
Mityba ir prevencija
Rinkitės subalansuotą mitybą - kalorijų, baltymų, vitaminų, ypač A ir C, bei mineralinių medžiagų, ypač geležies, stoka lėtina žaizdų gijimą.Jei darbuojamasi virtuvėje, sode ar kitur, rekomenduojama naudoti guminius antpirščius, o jei žaizda ant plaštakos - gumines pirštines tam, kad žaizda būtų apsaugota nuo išorės ir nebūtų jokio sąlyčio su maistu ar sode esančiais patogenais.