Kai automobilių šildymo sistemoje kyla problemų, svarbu atlikti nuodugnią diagnostiką, kad būtų nustatyta tiksli gedimo priežastis. Dažnai pasitaikanti situacija - kai atsukus šildymą, salonas nešyla arba šyla nepakankamai. Tai gali sukelti daug nepatogumų, ypač šaltuoju metų laiku.
Pagrindinės nepakankamo šildymo priežastys
Žiemą, automobilio salone esanti šiluma padeda greičiau atitirpinti langus bei vairuojant automobilį jaustis komfortiškai, tad kai į automobilio saloną plūsta tik šaltas oras - laikas sunerimti.
Užsikimšęs salono šildymo radiatorius (pečiukas)
Viena iš galimų priežasčių yra užsikimšęs salono šildymo radiatorius (pečiukas). Jei į jį patenka karštas aušinimo skystis, o išeina šaltas, tai aiškus ženklas, kad radiatorius yra užsikimšęs. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, naudojant nekokybišką aušinimo skystį, kuris su laiku gali sudaryti nuosėdas, arba dėl sistemoje susikaupusio dumblo ar kalkių. Tokiu atveju radiatorius gali būti užpildytas kalkėmis, dumblu arba kitomis nuosėdomis, kurios trukdo skysčio cirkuliacijai.
Yra būdas, kuris, tikėtina, padėtų išplauti nuosėdas iš radiatoriaus, tačiau negarantuoja ilgalaikio rezultato. Anksčiau plovimas būdavo daug terlionės, mažai rezultato. Šiuolaikinės priemonės gali būti efektyvesnės. Plovimui gali būti naudojama acto rūgštis, kurią galima įsigyti dideliais kiekiais. Taip pat yra specialių plovimo priemonių, kurias pardavėjai siūlo buteliukuose (~0,5 litro), kurias reikia supilti, užvesti variklį, leisti jam prasidirbti, tada gesinti ir išpilti.
Jei plovimas nepadeda arba nesinori terliotis, galima pakeisti pečiuką nauju.
Termostato gedimas
Kitas svarbus veiksnys - termostato veikimas. Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio cirkuliaciją variklyje ir salono šildymo sistemoje. Jo užduotis - valdyti aušinimo skysčio srautą mažajame ir didžiajame aušinimo sistemos grandinės ratuose. Pirmojoje grandinėje skystis cirkuliuoja tik tarp variklio ir šildytuvo, kad į saloną kuo greičiau patektų šiltas oras. Kai įrenginys įšyla ir aušinimo skysčio temperatūra pasiekia maždaug 75-85 °C, termostatas atidaro didžiąją aušinimo rato grandinę, kurioje aušinimo skystis taip pat teka per radiatorių, kad neperkaistų.
Sugedus termostatui, jis užsiblokuoja atidarytoje arba uždarytoje padėtyje. Jei jis pakibs pastarojoje padėtyje, variklio temperatūra pradės labai greitai kilti, kol galiausiai variklis tiesiog perkais. Jeigu termostatas užstringa atidarytoje padėtyje, tuomet dar neįkaitęs skystis vis tiek patenka į radiatorių, todėl variklis nepasiekia reikiamos darbinės temperatūros ir į šildytuvą patenka per šaltas aušinimo skystis. Šį termostato gedimą paprastai rodo krentantis variklio temperatūros rodmuo važiuojant. Tokiu atveju net ir naujas radiatorius gali nešildyti pakankamai.
Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis ir oro kamščiai
Pats aušinimo skysčio lygis ir jo cirkuliacija yra itin svarbūs. Patikrinkite aušinimo skysčio lygį, kai variklis yra šaltas. Atidarykite skysčio rezervuarą ir patikrinkite, galbūt jis tuščias. Įpilkite aušinimo skysčio iki normos, kuri dažniausiai yra parodyta ant pačio bakelio arba bakelio kamščio. Kadangi aušinimo skystis yra pagrindinis šilumos šaltinis, palaikantis šildymo sistemą, jo trūkumas neleis pasiekti šilumos kiekio, reikalingo karštam orui pūsti. Pavažiuokite, leiskite varikliui sušilti ir stebėkite, ar pradėjo pūsti šiltesni orą. Varikliui atvėsus patikrinkite aušinimo skysčio lygį, galbūt yra nuotėkis, dėl kurio jis palaipsniui mažėja. Jei skysčio lygis yra per mažas arba sistema neužpildyta tinkamai, gali atsirasti oro kišenių, kurios sutrikdo cirkuliaciją. Būna atvejų, kai automobilio savininkai naudoja sandariklius aušinimo sistemoje, kurie laikui bėgant gali užkimšti smulkius vamzdelius, įskaitant ir salono šildymo radiatorių.
Kaip patikrinti ir papildyti aušinimo skystį – „Super DIY“
Ventiliatoriaus ir oro srautų reguliavimo mechanizmų gedimai
Ventiliatorius reguliuoja oro srauto stiprumą, kuris yra pučiamas arba pro šylantį radiatorių, arba iš lauko. Sugedus ventiliatoriui, automobilio salone nejausite nei šalto, nei šilto oro, negirdėsite jokio garso, nepriklausomai nuo to, į kokią padėtį nustatytumėte pučiamo vėjo stiprumą. Retesniais atvejais problema gali būti ne pačiame ventiliatoriuje, tačiau gali kilti dėl elektros gedimo.
Automobilio pečiuje yra sumontuotos sklendės, pro kurias oras patenka į automobilio vidų. Sklendes valdo reguliatoriai - tai maži varikliukai, keičiantys sklendžių padėtį priklausomai nuo to, kokią temperatūrą ar pučiamo oro stiprumą nustatome automobilio viduje. Reguliatorių dažnai būna keletas ir kiekvienas jų atsakingas už tam tikrą oro srauto kryptį ir stiprumą. Gedimo priežastimi tampa arba potenciometras, esantis reguliatoriaus viduje, arba susidėvėję sklendžių atsidarymo dantračiai, kurie laikui bėgant sudyla. Reguliatoriaus gedimo požymius gali išduoti skleidžiami garsai reguliuojant šilumą, oro srautą ar klimato zoną. Nustatykite oro srautą ant maksimalios padėties ir pridėkite ranką prie angų, pro kurias pučia orą. Įsitikinkite, kad sklendės automobilio viduje visiškai atidarytos.
Prakiuręs salono šildymo radiatorius
Prakiuręs salono šildymo radiatorius netenka reikalingos šilumos, kuri pasiektų automobilio vidų. Tikriausiai jausite tik šiek tiek šiltą arba šaltą orą, pučiantį pro angas. Pagrindiniai požymiai - tai rasojantys automobilio langai, saldus aušinimo skysčio kvapas automobilio salone ir nuolatinis aušinimo skysčio trūkumas. Jeigu variklio temperatūros rodyklė pasiekia optimalią temperatūrą, tačiau šilumos salone vis tiek nejaučiate, - tai dar vienas galimas požymis.
Valdymo bloko gedimas
Sunku nusakyti požymį, pagal kurį galima tiksliai atpažinti valdymo bloko gedimą, tačiau vienas iš galimų, kai temperatūros ar vėjo padėtis nekinta, kad ir kiek bandote reguliuoti. Kai kuriuose automobiliuose valdymo blokai turi atskirus jungiklius, kuriuos galima išimti ir pakeisti.
Dujų įrangos įtaka
Jei automobilis varomas dujomis, svarbu patikrinti, ar dujų įranga tinkamai veikia ir ar ji nesukelia papildomų problemų šildymo sistemai. Kartais dujų reduktoriaus veikimas gali turėti įtakos bendrai variklio temperatūrai ir, atitinkamai, salono šildymui.
Bendras sistemos veikimas ir diagnostika
Paleidus variklį, aušinimo skystis cirkuliuoja aplink variklio vidines detales. Variklis generuoja karštį, kurį aušinimo skystis absorbuoja, kad variklis neperkaistų. Šylantis skystis cirkuliuoja tarp variklio ir salono šildymo radiatoriaus. Ventiliatorius šiltą orą pučia pro radiatorių į automobilio saloną. Šildymo sistemos konstrukcija, automobiliuose su vidaus degimo varikliais, neleidžia iš karto pradėti pūsti šilto oro, tačiau tinkamai veikianti šildymo sistema turėtų pradėti šildyti automobilio saloną po kelių ar daugiau nei dešimties minučių nuo jos įjungimo (laikas priklauso nuo variklio tipo ir dydžio).
Neretai automobilio šildymo sistemos gedimai gali būti susiję su bendra variklio aušinimo sistemos būkle. Pavyzdžiui, jei variklis nepakankamai įkaista arba perkaista, tai gali atsiliepti ir salono šildymui. Svarbu stebėti variklio temperatūros rodyklę ir, jei pastebimi nukrypimai nuo normos, nedelsiant imtis veiksmų. Svarbu užtikrinti, kad visos sistemos dalys veiktų tinkamai ir būtų tinkamai prižiūrimos.
Šiandien galime atlikti bandymą: varikliui visiškai įšilus iki darbinės temperatūros, išjungti ventiliatorių ir palaukti 10-15 minučių, o tada vėl įjungti ventiliatorių. Tai gali padėti nustatyti problemą. Jei problema išlieka, rekomenduojama atlikti detalesnę diagnostiką, patikrinti žarnų jungtis, nuorinimo taškus ir, jei reikia, pakeisti termostatą ar netgi salono šildymo radiatorių.
Tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių šiluma nepasiekia automobilio vidaus. Tikimės, kad aprašyti požymiai leis jums kuo tiksliau identifikuoti problemą ir ją išspręsti. Jeigu vis dėl to kyla abejonių, neskubėkite pirkti detalių ir jas keisti, pasikonsultuokite su specialistais, kurie išmano automobilio aušinimo-šildymo sistemą.