Lietuvoje nelegali veikla, įskaitant būsto nuomą be mokesčių ir nelegalų darbą, yra rimtas teisės pažeidimas, už kurį numatomos griežtos baudos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas laikoma nelegalia veikla, kokios baudos gresia pažeidėjams ir kaip galima išvengti teisinių pasekmių.
Nelegali būsto nuoma ir gresiančios baudos
Kasdien Lietuvoje išnuomojama šimtai butų, tačiau nuomos sutartys vis dar yra gana retas reiškinys. Tik dalis nuomos pajamas gaunančių gyventojų pasiryžta sumokėti nustatytus mokesčius valstybei.
Mokesčių prievolės nuomojant turtą
Nekilnojamąjį turtą nuomojantys gyventojai turi žinoti, kad už nuomą gautos pajamos yra apmokestinamos tik gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų mokėti nereikia, nes nekilnojamojo turto nuomos veikla nepriskiriama individualiai veiklai.
Norint legaliai nuomoti savo turtą, yra dvi galimybės:
- Verslo liudijimas
- Pajamų deklaracija
Nuoma su verslo liudijimu
Jei nuoma vykdoma įsigijus verslo liudijimą, asmeniui tereikia sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį už verslo liudijimo įsigijimą. Šiuo metu galiojantys mokesčiai nėra neadekvačiai dideli.
Pavyzdžiui, norėdamas nuomoti gyvenamąsias patalpas Vilniaus mieste, nepriklausomai nuo nuomojamų butų ar patalpų skaičiaus, gyventojas turi sumokėti 585 Eur dydžio verslo liudijimo įsigijimo kainą metams, o tai sudaro 49 Eur per mėnesį. Tik tuo atveju, jeigu gyventojas niekur nedirba ar nėra apsidraudęs privalomuoju socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu, jis kas mėnesį turėtų papildomai mokėti 9 proc. nuo minimalios algos (350 Eur) dydžio sveikatos draudimo įmokas.
Verta atkreipti dėmesį, kad nuomoti nekilnojamąjį turtą įsigijus verslo liudijimą galima tik tuomet, kai vykdoma gyvenamosios paskirties patalpų nuoma ir gyventojo pajamos iš tokios veiklos neviršija 45 tūkst. eurų per metus.
Nuoma be verslo liudijimo
Tuo atveju, kai nuoma vykdoma be verslo liudijimo, gyventojai privalo kasmet iki gegužės 1 d. deklaruoti praėjusiais metais iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo gaunamų nuompinigių.
Baudos už nedeklaruotas nuomos pajamas
Asmenims, įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruojantiems iš nuomos gautų pajamų, gali būti pritaikytos trejopo pobūdžio sankcijos:
- Nuobaudos pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą
- Bausmės pagal LR Baudžiamąjį kodeksą
- Baudos pagal LR Mokesčių administravimo įstatymą
Dažniausiai tokiais atvejais taikomos administracinės nuobaudos. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnui, atlikusiam patikrinimą ir nustačius, kad pajamos už nuomą nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, asmeniui surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir paskiriama administracinė nuobauda.
Administracinės nuobaudos dydis priklauso nuo pažeidimo aplinkybių. Asmeniui gali būti paskirtas įspėjimas arba bauda nuo 57 iki 144 Eur, tačiau jei akivaizdžiai siekiama nuslėpti mokesčius, gali tekti sumokėti jau didesnę baudą - nuo 579 iki 1158 Eur. Baudžiamoji atsakomybė nuomotojų atžvilgių taikoma retai ir tik už itin grubius įstatymo pažeidimus.
Jei mokesčių administratorius asmens, vengiančio mokėti privalomus mokesčius, veiksmuose neįžvelgs administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti pritaikyta atsakomybė pagal LR Mokesčių administravimo įstatymą. Pagal jį, asmeniui, nedeklaravusiam nuomos pajamų ir nuo jų nemokėjusiam privalomo gyventojų pajamų mokesčio, gali būti skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos mokesčio sumos dydžio bauda. Be nurodytų sankcijų, pažeidėjui visais atvejais reikės susimokėti ir nesumokėtą pajamų mokestį bei delspinigius, kurie buvo priskaičiuoti už uždelstą mokėti laikotarpį.
Nuomotojo teisių galiojimas
Asmenims, slepiantiems iš nuomos gautas pajamas, dažnai kelia nerimą ne tik už tai gresiančios sankcijos, bet ir jų, kaip nuomotojų, teisių galiojimas bei apsauga. Mokestinių įstatymų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro jokios įtakos nuomos sutarties galiojimui. Nuomotojas turi tokias pat galimybes apginti pažeistas nuomotojo teises kaip ir sąžiningas mokesčių mokėtojas. Vadinasi, jis turi teisę reikalauti, kad nuomininkas atlygintų jo turtui padarytą žalą, prisiteisti nuomininko padarytus nuostolius ir t.t. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai tuo naudojasi nuomos sutarties sąlygas pažeidę nuomininkai. Žinodami, kad nuomotojai slepia iš nuomos gautas pajamas, jie dažnai tai naudoja kaip spaudimo priemonę prieš nuomotoją, kuriam tenka rinktis, ar veltis į konfliktą su nuomininku, ar susitaikyti su savo teisių pažeidimu.
Baudos už nelegalų darbą
Nelegalus darbas Lietuvoje yra rimtas teisės pažeidimas, už kurį gali grėsti baudos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Nors daugelis gali pasvarstyti apie galimybes išvengti atsakomybės, svarbu žinoti, kad nelegalus darbas kelia rimtas pasekmes, ir jos gali būti sunkiai sušvelninamos.
Nelegalus darbas yra vienas iš šešėlinės ekonomikos veiksnių, kuris daro neigiamą poveikį sklandžiai gamybinei veiklai ir darbo jėgos kokybei. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vienas iš prioritetinių tikslų yra kova su nelegaliu darbu ir jo apraiškomis bei jų padariniais.
Kas laikoma nelegaliu darbu?
Nelegalus darbas - tai darbas, kuris atliekamas nesilaikant darbo įstatymų ir teisės aktų. Tai apima:
- Darbo be sutarties atvejai - kai darbuotojas dirba be darbo sutarties ir nėra užregistruotas kaip samdomas darbuotojas.
- Mokesčių nemokėjimas - kai darbdavys vengia mokėti mokesčius už darbuotoją (pavyzdžiui, nesumoka socialinio draudimo įmokų).
- Dirbimas be leidimo - kai užsienietis dirba šalyje neturėdamas teisės dirbti Lietuvoje (pavyzdžiui, be darbo vizos ar leidimo).
Be to, pagal įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus, atvejai, kai statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų, jei skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, laikomi nelegaliu darbu atliekant statybos darbus.
Nelegalaus darbo mastas ir priežastys
VDI nuolat vykdo nelegalaus darbo patikrinimus. 2024 metais VDI atliko 7 032 nelegalaus darbo patikrinimus, t. y. 25 proc. daugiau nei 2023 m. ir 67 proc. daugiau nei 2022 m. Per šiuos patikrinimus nustatyti 783 nelegaliai dirbę ir nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys, o tai sudaro 49 proc. visų patikrinimų. Per 2024 m. VDI statybos sektoriuje atliko 3 411 nelegalaus darbo patikrinimų, o tai sudaro 49 proc. visų nelegalaus darbo patikrinimų (7 032).
Nepaisant to, kad 2024 m. nelegaliai dirbančių asmenų skaičius mažėjo, pastebėta, jog didėja užsieniečių, įdarbintų nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skaičius.
Pasak VDI specialistų, nelegalaus darbo paplitimas turi ekonomines šaknis: darbdaviai siekia sumažinti sąnaudas, išvengdami mokesčių ir socialinių įmokų. Kai kurie darbuotojai tiesiog nežino savo teisių arba nesupranta oficialaus įdarbinimo svarbos.
Baudos už nelegalų darbą
Baudos už nelegalų darbą Lietuvoje gali būti skiriamos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Baudos dydis priklauso nuo to, kas pažeidžia teisės aktus ir kokia yra pažeidimo apimtis.
Baudos darbuotojams
Jeigu darbuotojas dirba be darbo sutarties, jis gali būti nubaustas už nelegalų darbą. Bauda darbuotojui gali būti nuo 500 iki 1 000 eurų. Užsieniečiams papildomai gali grėsti ir grįžimo į savo šalį draudimas. Vis dėlto, VDI primena, kad bauda pačiam nelegaliai dirbusiam asmeniui nėra skiriama, jei jis bendradarbiauja su institucijomis.
Nelegaliai dirbantys darbuotojai nuo to nukenčia patys: neretai jiems nesumokamas darbo užmokestis arba sumokama gerokai mažiau. Negana to, nelegaliai dirbantys darbuotojai gali būti atleidžiami be jokių įspėjimų ir niekas negali jų dėl to apsaugoti. Be to, jie nekaupia darbo stažo, nemoka jokių mokesčių, todėl mažėja ir būsima pensija, jie negauna išmokų ligos atveju arba darbe įvykus nelaimingam atsitikimui, jiems nepriklauso atostogų dienos, pašalpos. Dirbant be oficialios darbo sutarties, darbdavys gali be jokio perspėjimo sumažinti atlyginimą arba visai jo neišmokėti, dar blogiau - atleisti iš darbo. Tokiais atvejais asmenys praranda visas garantijas.
Išaiškinus, kad darbuotojas dirbo nelegaliai, jis gali netekti bedarbio statuso, jeigu tuo laikotarpiu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Tokiu atveju nustos galioti visos socialinės privilegijos, o įmokas, kurias už darbo ieškantįjį sumoka valstybė, pavyzdžiui, sveikatos draudimą, teks mokėti patiems.
Baudos darbdaviams
Darbdaviai, kurie įdarbina darbuotojus be sutarties ar nesumoka jiems priklausančių mokesčių, susiduria su didesnėmis bausmėmis. Nuo 2024 m. liepos 1 d. sugriežtintos baudos už nelegaliai įdarbintus darbuotojus. Darbdaviams, su darbuotojais nesudariusiems darbo sutarties ar nepranešusiems „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, net kelis kartus didės finansinės baudos, o nelegaliai darbuotojus įdarbinę darbdaviai bus viešinami.
Štai pagrindinės baudos darbdaviams:
| Pažeidimo tipas | Bauda fiziniam asmeniui (darbdaviui ar atstovui) | Bauda juridiniam asmeniui (už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) |
|---|---|---|
| Nelegalus darbas (pirminis) | Nuo 1 000 iki 5 000 Eur | Nuo 868 iki 2 896 Eur |
| Nelegalus darbas (pakartotinis) | Nuo 5 000 iki 6 000 Eur | Nuo 2 896 iki 5 792 Eur (arba nuo 6 iki 24 MMA) |
| Nedeklaruotas darbas (darbo laiko apskaitos pažeidimas, pirminis) | Nuo 300 iki 1 450 Eur | Nuo 200 iki 600 Eur |
| Nedeklaruotas darbas (darbo laiko apskaitos pažeidimas, pakartotinis) | Nuo 1 400 iki 3 000 Eur | Nuo 600 iki 1 200 Eur |
Darbdaviams, juridiniams asmenims, skiriama nuo 3 iki 12 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui (juridiniam asmeniui), jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą skiriama nuo 6 iki 24 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Be baudų, darbdaviams taikomos ir papildomos priemonės. Nustačius nelegalų darbą, jie įtraukiami į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, kas lemia apribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nesuteikiamas paramos gavėjo statusas. Nustačius nelegalų ir nedeklaruotą darbą, neišduodami leidimai dirbti ir nepriimami sprendimai dėl darbo atitikties, neišduodami leidimai laikinai gyventi norimiems įdarbinti užsieniečiams.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. VDI interneto svetainėje viešinama informacija apie darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytus teisės pažeidimus. Informacija išlieka viešai prieinama nuo vienerių iki trejų metų priklausomai nuo pažeidimo.
Kaip išvengti baudos už nelegalų darbą?
Nors kai kurie žmonės gali bandyti rasti būdų, kaip išvengti atsakomybės už nelegalų darbą, svarbu prisiminti, kad šis veiksmas yra pažeidimas, kuris gali sukelti rimtas pasekmes. Vis dėlto yra keli būdai, kurie gali padėti sumažinti bausmes ar išvengti rimtesnių pasekmių.
Reguliavimas ir pažeidimo atpažinimas
Jei jau dirbate nelegaliai, pirmas žingsnis yra pripažinti pažeidimą ir pabandyti išspręsti situaciją. Pavyzdžiui, pasirašyti darbo sutartį su darbdaviu, užregistruoti darbo santykius, sumokėti mokesčius ir imtis teisėtų veiksmų, kad darbo santykiai būtų legalūs.
Sumažinta bauda už savanorišką atlygį
Yra galimybė, kad pažeidėjui, kuris prisipažįsta padaręs pažeidimą ir savanoriškai atlygina padarytą žalą, gali būti skirta mažesnė bauda arba švelnesnės sankcijos. Svarbu kuo greičiau susisiekti su atitinkamomis institucijomis ir spręsti pažeidimo pasekmes.
Bendradarbiavimas su institucijomis
Nelegaliai dirbantis asmuo, kuris apie savo nelegalų darbą praneša vienai iš keturių tokius atvejus kontroliuojančių institucijų (VDI, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ar policijai), ir su jomis bendradarbiaus viso nelegalaus darbo tyrimo metu - jeigu bus konstatuotas nelegalus darbas, jam bus nenaikinamas bedarbio statusas. Bedarbio statusas užtikrina, kad būtų gaunamos visos socialinės garantijos - bedarbiui skirtos išmokos bei privalomasis sveikatos draudimas.
Darbovietėje nustačius nelegalų darbą, suklydę darbdaviai taip pat galės bendradarbiauti su institucijomis, sutikti su nelegalaus darbo faktu, darbuotoją oficialiai įdarbinti ir jam sumokėti ne mažiau kaip tris minimalius atlyginimus (2 772 Eur) pavedimu į nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Jeigu darbdavys šio reikalavimo neįvykdys, konstatavus nelegalų darbą, jam bus skiriama didesnė nei minimali bauda, o darbuotojas dėl neišmokėto darbo užmokesčio (ne mažiau nei 3 MMA) galės kreiptis į darbo ginčų komisiją.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772.
Nelegaliai dirbantis asmuo, nukentėjęs nuo darbdavio, turėtų kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo. Skundą galima atsiųsti paštu, elektroniniu paštu (pasirašius elektroniniu parašu) arba atvykti į bet kurį VDI teritorinį skyrių (adresus ir kitą reikiamą kontaktinę informaciją galima rasti interneto svetainėje www.vdi.lt).
Naudinga informacija apie mokestinius pažeidimus
Anoniminį pranešimą apie mokestinius pažeidimus, pavyzdžiui, neregistruotą veiklą, pajamų neapskaitymą, darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“ ir kt., galite pateikti VMI. Teikiant šį pranešimą, nereikia nurodyti savo vardo, pavardės, kontaktinių ar kitų asmens duomenų. Jūsų pilietiškumas pranešant apie mokestinius pažeidimus, į valstybės biudžetą jau padėjo sugrąžinti virš 43,5 mln. eurų nuslėptų mokesčių.
Informacija apie pažeidimą, kurią galima nurodyti:
- Pažeidimo tipas: pasirinkite pažeidimo tipą iš sąrašo, t. y. su kokia sritimi susijęs galimas pažeidimas, apie kurį norite pranešti. Jeigu tinkamo tipo nerandate, pasirinkite „Kita“.
- Pažeidimo vietos adresas: nurodykite pažeidimo vietos adreso duomenis, kurie Jums žinomi (miesto ar kaimo vietovės, gatvės pavadinimą, namo, buto numerį) ir (arba) vietą, kur vyksta / vyko pažeidimas.
- Pažeidimo laikas / laikotarpis ir pažeidimo aprašymas: nurodykite pažeidimo datą ir (arba) laikotarpį, kada vyksta / vyko pažeidimas, aprašykite pažeidimą ir su juo susijusias Jums žinomas aplinkybes.
Informacija apie pažeidėją:
- Pažeidėjo vardas, pavardė / pavadinimas ar kita Jums žinoma informacija apie pažeidėją: jeigu Jums nėra žinomas pažeidėjo vardas, pavardė arba įmonės, elektroninės parduotuvės pavadinimas, nurodykite kitą Jums žinomą informaciją apie pažeidėją, pvz., asmens ir (arba) įmonės kodą, veiklos vykdymo vietos ir (arba) pažeidėjo gyvenamosios vietos adresą, transporto priemonės valstybinį numerį, banko sąskaitos numerį, elektroninio pašto adresą, telefono numerį ar kt.
