Turbinos slėgio matavimas ir gedimų diagnostika Audi A4 1.8T

Šiuolaikiniuose automobiliuose turbinos labai dažnai naudojamos tiek benzininiuose, tiek dyzeliniuose varikliuose. Tai yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų padidinti variklio efektyvumą. Tačiau turbina yra gana dažnai gendantis mechanizmas, kadangi ji pasiekia itin aukštas temperatūras. Nauja ir kokybiška turbina turėtų atlaikyti apie 200 tūkst. kilometrų, tačiau po to dažnai prasideda problemos.

Sumažėjusi automobilio trauka yra vienas aiškiausių ženklų, kad variklis dirba ne taip, kaip turėtų. Vairuotojai tai pajunta akimirksniu - automobilis vangiai reaguoja į akseleratorių, sunkiau įsibėgėja, o lenkimo manevrai tampa rizikingesni. Dažnai tokie pokyčiai kelia nerimą ir natūraliai priverčia ieškoti priežasties, kodėl automobilis staiga prarado galią. Viena dažniausių priežasčių, ypač turintiems dyzelinį ar benzininį variklį su turbina, yra turbokompresoriaus gedimas.

Turbokompresoriaus veikimo principas

Turbokompresorius, dažnai vadinamas tiesiog turbina, yra svarbus šiuolaikinių automobilių komponentas, užtikrinantis didesnę galią ir dinamiškesnį važiavimą. Turbina yra unikalus įrenginys, kuris padidina vidaus degimo variklio našumą, įpūsdamas daugiau oro į degimo kamerą. Dėl to automobilio variklis gali sudeginti daugiau degalų ir generuoti daugiau galios.

Dujų dėsniai ir energijos panaudojimas

Prieš pradedant reikia trumpai apžvelgti vieną iš fizikos dėsnių - idealių dujų dėsnį. Trumpai tariant, dėsnio esmė yra tokia: dujų temperatūra, slėgis ir tūris yra tarpusavyje susiję. Suspauskite dujas (sumažinkite jų tūrį) ir temperatūra pakils. Leiskite dujoms plėstis, ir dujų temperatūra bei slėgis sumažės. Padidinkite dujų temperatūrą, ir padidės dujų slėgis (uždaroje erdvėje) arba tūris (jei dujoms leidžiama plėstis). Kuo didesnis slėgių skirtumas, tuo didesne jėga dujos veržiasi į žemesnio slėgio zoną.

Keturtaktis variklis atlieka darbą plečiantis dujoms uždaroje erdvėje, kai didelis dujų slėgis spaudžia stūmoklį. Be to, dujos degimo metu įkaista, todėl gaunami dar didesni slėgiai, o tuo pačiu ir didesnis galingumas. Didžioji šilumos dalis išmetama lauk į išmetimo vamzdį dar prieš ją panaudojant, nors šiluma - tai energija. Šiluma nepanaudojama, nes cilindras yra per trumpas, kad visą šilumą paverstų mechanine energija.

Turbokompresorius (turbocharger) - tai turbina, varoma išmetamųjų dujų, kuri velenu sujungta su kompresoriumi, pumpuojančiu orą į variklį. Didesnis oro kiekis cilindre reiškia, kad daugiau kuro galima sudeginti viename variklio cikle. Daugiau sudegusio kuro reiškia daugiau išmetamųjų dujų, o daugiau išmetamųjų dujų - didesnę galią ir išsiplėtimą. Tai tiesiog „nemokami priešpiečiai“ inžinerijoje, nes beveik be jokių išlaidų panaudojama galia, kuri kitaip būtų prarandama.

Detaliau apie turbinos darbą

Dažnai klystama, kad išmetamųjų dujų turbiną varo tiktai kinetinė dujų energija, kai dujos atsitrenkia į turbinos sparnelius. Taip, išmetimo dujų srauto kinetinė energija tikrai prisideda prie turbinos darbo, tačiau didžioji išgaunamos energijos dalis ateina iš kitur. Aukšta temperatūra, didelis slėgis ir mažas tūris yra didelės energijos būsenos, o žema temperatūra, mažas slėgis ir didelis tūris - mažos energijos būsenos.

Išmetimo banga susijungia su išmetimo bangomis iš kitų cilindrų ir patenka į turbinos įėjimą, kuriame nedaug vietos. Šiame taške mes turime labai didelius slėgimą ir temperatūrą, taigi mūsų dujos turi daug energijos. Kai pro difuzorių dujos patenka į turbinos vidų, iš mažos ertmės jos patenka į didelę. Atitinkamai dujos plečiasi, vėsta, krenta jų greitis ir visą energiją jos atiduoda turbinos sparneliams. Sparneliai sumaniai įkišami į turbinos vidų taip, kad besiplečiančios dujos slėgtų turbinos sparnelius ir verstų ją suktis. Tokiu būdu gaunama energija iš išmetimo dujų šilumos, kuri šiaip būtų buvus prarasta.

Kaip paimti iš dujų daugiau energijos?

Kai visa kita yra pastovūs dydžiai, turbinos atliekamas darbas nusakomas slėgių skirtumu tarp turbinos įėjimo ir išėjimo. Padidinus įėjimo slėgimą, sumažinus išėjimo, arba pakeitus abu, gaunama daugiau galios. Slėgimas yra karštis, karštis yra slėgimas. Pakelti įėjimo slėgį turbinoje galima, bet sudėtinga. Sumažinti išėjimo slėgį lengva - pakanka prisukti didesnį išmetimo vamzdį su mažesniu pasipriešinimu dujų srautui. Taip įvyksta dėl slėgimo sumažinimo turbinos išėjime. Padidėjęs slėgių skirtumas, išmetimo dujos turbinoje išsiplečia daugiau ir atlieka daugiau darbo. Taip pat turėtų būti pastebimas mažesnis sukimo momento kritimas prie maksimalių variklio apsukimų, kurio priežastis - ribotas išmetimo sistemos pajėgumas praleisti dujų srautą.

Jei viršijamas maksimalus išmetimo sistemos pralaidumas, visas papildomas dujų kiekis, kurį bandysite prastumti pro išmetimo sistemą, tik didins turbinos išėjimo slėgimą. Didesnis išėjimo slėgimas, mažesnis slėgių skirtumas, mažiau darbo, mažesnis sukimo momentas.

Kompresorius

Kadangi galima išgauti darbą iš besiplečiančių turbinoje dujų, taip pat sėkmingai galima suspausti dujas, sukant turbinos veleną išorinio galios šaltinio pagalba. Kitaip tariant, kompresorius - tai atvirkščiai veikianti turbina. Veikia tie patys fizikos dėsniai, tik kita kryptimi: imamos žemo slėgio dujos, atliekamas su jomis darbas, jas suspaudžiant kompresoriaus sparneliais, ir gaunamos didelio slėgio ir aukštos temperatūros dujos kompresoriaus išėjime. Suspaudimo metu atsirandantis temperatūros padidėjimas nepageidautinas. Duotas oro tūris yra pakankamas sudeginti tam tikrą tiksliai apibrėžtą degalų kiekį (oro santykis su degalais yra maždaug 14:1).

Išmetimo dujų kiekis yra daug didesnis už oro kiekį, sunaudotą degimo metu, ir išmetimo dujų slėgis daug didesnis, negu paduodamo oro, todėl veleno ir turbinos vidaus konstrukcija labai skiriasi.

Pagrindiniai turbinos trūkumai ir turbo lagas

Turbinos yra nuostabūs įrenginiai. Jos lengvos, labai efektyvios, tačiau turi ribotą darbinių apsukimų intervalą. Turbokompresorius labai efektyvus prie tam tikrų apsukimų ir tam tikro dujų kiekio, bet jei veleno apsukimus keisite dideliame intervale, efektyvumas smarkiai sumažės. Jei greitis per didelis, pradeda veikti kavitacija, kitokie nepageidautini aerodinaminiai reiškiniai, ir oro srautas sumažėja. Jei greitis per mažas, sparneliai negauna pakankamo „stumtelėjimo“ ir dujų srautas taip pat sumažėja.

Turbinos puikiai tinka transporto priemonėms, kurios visą laiką juda pastoviu greičiu - tankams, laivams, lėktuvams, IndyCar. Transporto priemonėms, kurioms važiuojant keičiasi variklio apsukimai, turbinos tinka mažiau. Turbina tinkama darbui pastoviu greičiu. Pakankamai išmetimo dujų turbinai yra tik WOT (plačiai atidaryto droselio) režimu, ir mums reikia apribojimo įrangos, palaikančios pastovius turbinos apsisukimus (kai juos pasiekiame).

Žinodami, kokį oro slėgimą norime sukurti variklio įėjime, ir kiek oro sunaudoja variklis, kai dirba maksimaliu galingumu, galime parinkti turbiną, tiksliau kompresorių ir turbinos korpusą, kad pasiektume didžiausią turbinos efektyvumą reikiamame darbo taške. Mažesnė turbina turi mažesnę inerciją, greičiau įsisuka iki WOT greičio ir pasiekia reikiamą efektyvumą.

Turbo lagas yra vienintelis didelis turbinų trūkumas.

Interkuleris (Intercooler)

Suspaustas oras, išeinantis iš turbokompresoriaus kompresorinės pusės, įkaista dėl atlikto darbo su oru. Tai blogai, nes aukštos temperatūros dujos turi mažesnį tankį. Detonacijos atsiradimas paprastai yra faktorius, ribojantis variklio galingumą. Todėl oras turi būti atvėsintas, neprarasdami slėgio. Tam ir naudojamas interkuleris - tai paprastas oro radiatorius, montuojamas tarp kompresoriaus išėjimo ir variklio įėjimo ir aušinamas aplinkinio oro srautu. Interkūleryje visada krenta suspausto oro slėgis.

Wastegate (Veistgeitas)

Turbina - tai įrenginys su teigiamu grįžtamuoju ryšiu. Kuo daugiau galios gauname, tuo daugiau susidaro išmetimo dujų, kuo daugiau turime išmetimo dujų, tuo daugiau suspaudžiame orą ir gauname galios. Taigi, mums kažkaip reikia apriboti galingumą. Mums reikia pasiekti, kad turbina veiktų pastoviu greičiu. Tokiu būdu mes maksimizuojame kompresoriaus efektyvumą - turbinos mėgsta dirbti pastoviu greičiu. Šį slėgį ir kontroliuoja veistgeitas. Tautietiškai jis vadinasi kaip nors panašiai į „dujų pertekliaus pašalinimo kanalą“.

Veistgeitas yra paprasčiausias vožtuvas, kuris atsidaro pasiekus tam tikrą oro slėgį (boost level) ir praleidžia išmetimo dujas aplink turbiną vietoje to, kad leistų dujoms eiti per turbiną. Tokiu būdu sumažinamas slėgių skirtumas tarp turbinos įėjimo ir išėjimo, todėl atliekama mažiau darbo ir turbinos sukimasis sulėtėja. Vienintelė subtilybė yra tame, kad veistgeitui turi užtekti pajėgumo praleisti visą dujų perteklių. Jei ne, turėsime tolesnį lėtą oro slėgimo ir variklio galios didėjimą turbokompresoriaus darbo metu (boost creep).

BOV (Blow-Off Valve)

BOV (Blow-Off Valve) yra įtaisas, kuris paima brangiai suslėgtą orą ir išmeta jį lauk. Deja, šis įtaisas būtinas. Įsivaizduokite: jūs greitėjate, turbina pilnai įsisukusi, ir staiga jūs nukeliate koją nuo gazo pedalo, ir droselio sklendė užsidaro. Suspaustas oras, vietoje to, kad nuolatiniu srautu tekėtų į variklį, atsitrenkia į uždarytą sklendę. Tiksliau tariant, gaunama aukšto slėgio banga, kuri keliauja nuo droselio sklendės atgal į kompresorių ir trenkiasi į kompresoriaus sparnelius. Nuo pasikartojančių smūgių kenčia kompresoriaus mentės ir veleno guoliai, be to sumažėja turbinos apsukimai ir vėliau tenka gaišti laiką pakartotiniam jos įsukimui.

BOV montuojamas tarp kompresoriaus ir droselio sklendės. Jei BOV pastebi smūgio bangą, išleidžia ją kur nors - atgal į atmosferą arba į kompresoriaus įėjimą. Tokiu būdu mes prarandame slėgimą, bet išsaugome turbinos apsukimus.

Dažniausios turbinos gedimų priežastys

Turbokompresoriai yra jautrūs įvairiems veiksniams, kurie gali sutrumpinti jų tarnavimo laiką ir sukelti gedimus. Mūsų mechanikai nuolat susiduria su įvairiais automobilių turbinų gedimais, todėl svarbu suprasti jų priežastis ir pasekmes.

1. Tepimo sutrikimai ir alyvos kokybė: Variklio alyva yra gyvybiškai svarbi ne tik varikliui, bet ir turbinai. Nepakankamas alyvos kiekis sistemoje, netinkamai parinkta arba prastos kokybės alyva gali sukelti teršalų kaupimąsi, abrazyvinį poveikį turbinos vidinėms dalims ir guoliams. Užteršta alyva, chemikalai ar net per retas keitimas - visi šie veiksniai spartina dėvėjimąsi. Reguliarus alyvos ir filtrų keitimas yra vienas svarbiausių profilaktikos elementų.
2. Pašaliniai objektai ir užteršimai: Svetimkūniai, tokie kaip dulkių dalelės, nešvarumai ar smulkūs abrazyvai, gali patekti į turbiną per kompresoriaus arba turbinos įleidimo angą. Pažeistas arba nešvarus oro filtras gali praleisti smėlį ir dulkes į kompresorių, greitai nudildydamas sparnelių kraštus. Jei pašaliniai objektai patenka iš paties variklio, jie gali sugadinti kompresoriaus guolius ar turbinos mentes.
3. Perkaitimas ir netinkamas aušinimas: Turbina veikia itin aukštose temperatūrose. Netinkamas aušinimas arba nepakankamas alyvos tiekimas gali sukelti komponentų perkaitimą ir deformaciją. Ant turbinos korpuso atsirandančios išblukusio atspalvio dėmės gali rodyti perkaitimą.
4. Automobilio amžius ir rida: Nors turbinos sukurtos ilgam tarnavimui, automobilio amžius ir rida, kartu su kitomis aplinkybėmis, gali sutrumpinti jų tarnavimo laiką.
5. Pažeistos tarpinės: Jei tarpinės tarp kompresoriaus ir variklio nusidėvi arba įtrūksta, alyva gali nutekėti į išmetimo sistemą, apsunkindama turbinos darbą.
6. Agresyvus vairavimo stilius: Staigus akseleravimas, aukštų apsukų ilgalaikis palaikymas arba variklio gesinimas iškart po intensyvaus važiavimo gali sukelti papildomą apkrovą turbinai ir prisidėti prie jos gedimų.

Turbinos gedimo požymiai ir diagnostika

Tinkamai atliktas turbinų remontas gali ne tik atkurti automobilio galią, bet ir apsaugoti variklį nuo brangių, ilgalaikių pažeidimų. Ši tema aktuali ne tik tiems, kurie jau susidūrė su galios praradimu, bet ir visiems, norintiems suprasti, kaip laiku pastebėti turbinos gedimo požymius ir kokių veiksmų imtis, kad problemos nesukeltų dar didesnių nuostolių.

Atidžiai stebint automobilio darbą, galima pastebėti įspėjamuosius turbinos gedimo signalus. Dažniausiai pasitaikantys požymiai:

• Sumažėjusi galia ir lėtesnis įsibėgėjimas: Automobilis tampa vangus, sunkiau įsibėgėja, trūksta įprastos dinamikos. Pavyzdžiui, nuėmus klaidą 00561, turbina vėl kelia slėgį, bet po 1-2 km važiavimo klaida vėl atsiranda ir turbina vėl nebekelia slėgio.
• Neįprasti garsai iš variklio skyriaus: Cypimas, ūžimas, metalo trinties ar barškėjimo garsai gali reikšti turbinos guolių ar sparnuočių problemas. Jei pasukus raktelį girdite stiprų cypimą, o trauka dingusi, itin tikėtina, kad turbokompresoriaus vidiniai komponentai pažeisti. Girdimas šnypštimas turbinai pučiant taip pat gali reikšti, kad kažkur prakiurusi šlanga.
• Padidėjęs dūmingumas: Mėlyni arba pilki dūmai iš išmetimo vamzdžio dažnai rodo, kad alyva patenka į išmetimo sistemą ir ten dega. Juodi dūmai rodo, kad variklis gauna per mažai oro ir kuras pilnai nesudega - tai dažnas turbinos slėgio sumažėjimo požymis.
• Degėsių kvapas: Gali signalizuoti apie alyvos nuotėkį iš sugedusios turbinos ir jos sąlytį su įkaitusiais variklio komponentais.
• Padidėjęs alyvos sunaudojimas: Neveikianti turbina gali praleisti alyvą į degimo kamerą, todėl ji sunaudojama greičiau.
• Turbinos ašelės klibėjimas: Dėl susidėvėjusių turbinos įvorių, ašelė gali klibėti, pažeisdama turbinos korpusą ar sparnuotę.
• „Check Engine“ lemputė: Daugumos šiuolaikinių automobilių kompiuteriai gali aptikti turbo gedimus ir informuoti vairuotoją.
• Sumažėjęs turbinos slėgis (boost): Staigus slėgio sumažėjimas spaudžiant akceleratorių gali rodyti turbinos pažeidimą.
• Padidėjusios kuro sąnaudos: Dėl netinkamai veikiančios turbinos degimas gali būti neefektyvus, todėl didėja kuro sąnaudos.

Kaip patikrinti turbokompresorių patiems?

Nors turbinos gedimai dažniausiai nustatomi servise, kai kuriuos požymius galite patikrinti ir patys:

1. Vizuali apžiūra: Sustokite saugioje vietoje, pakelkite variklio dangtį ir apžiūrėkite turbinos sritį. Jei matote alyvos dėmeles, šlapius paviršius arba alyvos takelius ant žarnų ir metalinių detalių, tai aiškus požymis, kad turbina gali būti nesandari. Kai variklis užgesintas ir atvėsęs, atjunkite įsiurbimo žarną nuo turbinos, kad pamatytumėte viduje esančią sparnuotę - turbinos sparneliai negali būti nei kiek pažeisti.
2. Žarnų patikra: Patikrinkite įsiurbimo ir išmetimo žarnas. Jei kuri nors žarna yra atsikabinusi, įtrūkusi arba suglebusi, turbina negali palaikyti reikiamo slėgio, o automobilis praranda trauką. Rekomenduojama patikrinti ir interkulerio vamzdžius. Jei girdite šnypštimą, galbūt oras išteka iš įtrūkusios tarpinės.
3. Kvapo įvertinimas: Verta įvertinti, ar nėra degėsių kvapo, kuris rodo perkaitimą arba alyvos degimą turbinoje.
4. Oro filtro būklė: Jeigu atliekant apžiūrą pastebėjote stipriai užterštą oro filtrą, tai irgi gali būti variklio traukos problema. Tačiau verta paminėti, kad dažniausiai oro filtras sumažina galią palaipsniui, o ne staiga.
5. Garsų patikra: Jei pasukus raktelį girdite stiprų cypimą, o trauka dingusi, itin tikėtina, kad turbokompresoriaus vidiniai komponentai pažeisti.

Svarbu pasukti turbinos veleną pirštais ir įsiminti, kiek sunkiai jis sukasi. Įjunkite variklį 10-20 sekundžių (nespaudžiant akseleratoriaus). Patikrinkite alyvos slėgį turbokompresoriaus įėjime. Atsiradus pašalinių garsų, sklindančių iš turbinos (kaukimas, švilpimas ir t. t.) esant skirtingoms variklio apsukoms, taip pat atsiradus tepalo ortakiniuose atvamzdžiuose, nedelsdami išjunkite variklį ir kreipkitės į specialistus.

Ar galima važiuoti su sugedusia turbina?

Nors automobilis gali važiuoti su sugedusia turbina, tai labai nerekomenduojama. Toliau eksploatuojant automobilį su pažeista turbina, galite sukelti dar didesnę žalą ne tik pačiai turbinai, bet ir visam varikliui. Tai yra viena didžiausių klaidų. Sugedusi turbina gali sukelti žymiai didesnius gedimus, nei iš pradžių atrodo.

Dėl netinkamai veikiančios turbinos gali:

• Sumažėti variklio galia ir padidėti degalų sąnaudos.
• Išbėgti variklio alyva, sukeliant per didelę trintį ir perkaitimą.
• Sugadinti aplinkinius komponentus, tokius kaip interkuleris ar DPF filtras.
• Dėl alyvos patekimo į degimo kamerą gali įvykti vadinamasis „diesel runaway“ - situacija, kai variklis pats ima deginti alyvą ir nebereaguoja į uždegimą, kas dažnai baigiasi visišku variklio sugadinimu.
• Subyrėjusios turbinos mentės gali patekti į interkulerį, o vėliau - į cilindrus. Į cilindrus patekusios metalo nuolaužos gali subraižyti sieneles, pažeisti vožtuvus ir stūmoklius.
• Pažeista turbina gali neigiamai paveikti transporto priemonės valdymą.

Todėl, jei įtariate turbinos gedimą, toliau važiuoti nereikėtų. Turbinų remontas dažniausiai atliekamas greitai ir tiksliai, o laiku sustojus galima išvengti didelių problemų.

Turbinos remontas ir priežiūra

Jei pastebėjote galios sumažėjimą ir bent kelis turbinos gedimo požymius, geriausia nedelsiant kreiptis į kvalifikuotus specialistus. Servise atliekama kompiuterinė diagnostika, kuri padeda nustatyti klaidų kodus ir tiksliai įvertinti turbokompresoriaus slėgio darbą. Dažniausiai aptinkamos klaidos susijusios su „underboost“ arba „overboost“ - tai reiškia, kad turbina sukuria per mažą arba per didelį slėgį. Po elektroninės diagnostikos meistrai atlieka mechaninę patikrą: įvertina turbinos ašies laisvumą, sparnuočių būklę, slėgio nuostolius sistemoje, alyvos padavimą ir žarnų sandarumą.

Kartais problema slypi ne turbinoje, bet susidėvėjusioje vakuumo sistemoje, slėgio reguliatoriuje arba tuščiosios eigos vožtuve. Todėl svarbu pasitikėti meistrais, kurie geba įvertinti visą sistemą, o ne tik vieną detalę. Profesionalai taip pat pateiks rekomendacijas dėl remonto tipo - ar verta restauruoti esamą turbiną, ar ekonomiškiau bus ją pakeisti į naują ar restauruotą gamyklinę.

Turbokompresoriaus techninė priežiūra

Turbokompresorius - ypač tikslus įrenginys. Jo mechanizmas yra palyginti paprastas, patvarus ir efektyvus. Turbokompresoriai sukonstruoti taip, kad veiktų visą variklio eksploatavimo laiką. Šiems įrenginiams nereikia jokio specialaus kapitalinio remonto. Tereikia laikytis tinkamų eksploatavimo sąlygų. Įrenginiui patikrinti pakanka vos kelių paprastų veiksmų, kurie nurodyti turbokompresoriaus gamintojo instrukcijoje. Į minėtų veiksmų sąrašą įeina:

• Periodinis variklinės alyvos keitimas.
• Alyvos filtravimo sistemos (alyvos filtro ir vamzdelių) techninė priežiūra.
• Alyvos slėgio tikrinimas.
• Oro tiekimo sistemos (oro filtro, ortakių) techninė priežiūra.

Jei Jūsų automobilis turi turbokompresorių, naudinga žinoti keletą patarimų:

• Turbokompresorius - neatsiejama variklio dalis. Turbokompresoriai projektuojami taip, kad tiktų tik konkrečiam varikliui. Variklis ir turbokompresorius yra tarpusavyje susiję agregatai, užtikrinantys aukščiausią vienas kito veikimo efektyvumą. Turbokompresorius nėra tas įrenginys, kurio būtų galima atsisakyti jam nusidėvėjus ar sugedus. Jį prižiūrėti reikia lygiai taip pat, kaip variklį. Ypač svarbu periodiškai keisti alyvą ir tikrinti tvirtinimo elementus.
• Atsirado variklio trikčių? Priežastis gali būti ir ne turbokompresoriuje. Labai dažnai puikios būklės turbokompresorius išmontuojamas ir pakeičiamas nauju įtarus, kad jis yra prasto variklio veikimo priežastis. Iš tikrųjų neretai priežastis būna ne pats turbokompresorius, o kiti variklio komponentai ar netinkamai suderinti jų parametrai. Pavyzdžiui, melsvos spalvos išmetamosios dujos gali reikšti neužterštą oro filtrą. Didelių alyvos sąnaudų priežastis gali būti pats variklis (pvz., atsiradęs „pūtimas“ iš variklio). Triukšmas iš turbokompresoriaus gali reikšti prastai užsandarintus oro tiekimo vamzdžius. Juodi dūmai ir sumažėjusi variklio galia taip pat pirmiausia turėtų versti tikrinti variklį.

Prevenciniai veiksmai ir rekomendacijos

Norint išvengti turbinos gedimų ir pailginti jos tarnavimo laiką, rekomenduojama laikytis šių patarimų:

1. Reguliariai keiskite variklio alyvą ir filtrus: Naudokite tik aukštos kokybės ir gamintojo rekomenduojamą alyvą. Alyvą reikėtų keisti dažniau nei minimaliai rekomenduoja gamintojas, ypač jei automobilis dažnai eksploatuojamas mieste.
2. Prieš pradedant važiuoti, pašildykite variklį: Ypač šaltuoju metų laiku, leiskite varikliui kelias minutes veikti, kad alyva pasiektų turbinos guolius ir užtikrintų tinkamą tepimą. Tuo metu alyva dar nespėjusi cirkuliuoti po visą sistemą, o dėl žemos temperatūros ji būna sutirštėjusi. Tepimo siurblys dar nepasiekęs reikiamo slėgio, todėl variklio komponentai kelias pirmąsias sekundes veikia praktiškai „sausai“.
3. Po intensyvaus važiavimo leiskite varikliui atvėsti: Negesinkite variklio iš karto po važiavimo dideliais sūkiais. Leiskite jam kelias minutes veikti ramesniu režimu. Minėjome, kad alyva aušina turbokompresorių. Staiga išjungus variklį, nustoja veikti alyvos siurblys, kuris tiekia alyvą varikliui ir turbokompresoriui.
4. Reguliariai tikrinkite oro filtrą: Užtikrinkite, kad jis būtų švarus ir tinkamai sumontuotas.
5. Venkite agresyvaus vairavimo: Atsargiai elkitės su akceleratoriaus pedalu, ypač šaltu varikliu.
6. Atkreipkite dėmesį į automobilio garsus ir eksploatacines savybes: Pastebėję neįprastus simptomus, nedelsdami kreipkitės į specialistus.
7. Nekeiskite slėgio reguliatoriaus nuostatos: Turbokompresoriaus oro slėgio nedidinkite. Jis suderintas taip, kad variklio efektyvumas būtų optimalus. Jei turbokompresoriaus oro slėgis bus per didelis, gali pakilti variklio temperatūra, nuo kurios nukentės stūmokliai arba variklio guolių paviršius.
8. Nenaudokite hermetikų montuojant alyvos magistrales: Draudžiama naudoti bet kokius hermetikus montuojant alyvos magistrales (tiek įtekėjimo, tiek ištekėjimo). Negalima leisti patekti smėlio ir dulkių į alyvos įtekėjimo ir ištekėjimo magistrales. Smėlis iš turbinos neišsiplauna.

Dujų turbinos komponentų remontas (visas vaizdo įrašas)

tags: #turbinos #slegio #matavimas #audi #a4 #1