Troleibuso Vairuotojo Darbas ir Kelių Eismo Ypatumai Lietuvoje

Vairuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavimas yra labai svarbus aspektas užtikrinant kelių eismo saugą ir vairuotojų gerovę visoje Europos Sąjungoje. Šiais reglamentais siekiama užkirsti kelią vairuotojų nuovargiui, kuris yra svarbus veiksnys, lemiantis eismo įvykius. ES teisės aktuose, konkrečiai reglamentuose (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014, nustatomi griežti vairavimo ir poilsio laiko reikalavimai. Šių teisės aktų supratimas ir laikymasis yra labai svarbus tiek vairuotojams, tiek transporto bendrovėms, siekiant išlaikyti saugos standartus ir teisinę atitiktį transporto sektoriuje.

Darbo ir Poilsio Laiko Reikalavimai

Vairuotojų darbo laiko taisyklės yra būtinas reguliavimo elementas, siekiant užtikrinti tiek kelių saugumą, tiek vairuotojų gerovę. Šios taisyklės nustatomos siekiant apsaugoti nuo vairavimo nuovargio sukeltų pavojų ir įtvirtintos įstatymuose bei ES reglamentuose. Tolimųjų vairuotojų darbo valandos yra reguliuojamos pagal Reglamentus (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014.

Pagrindiniai Reikalavimai:

• Po 4,5 valandų vairavimo privaloma ne trumpesnė kaip 45 minučių pertrauka. Ji gali būti dalinama į 15 min. + 30 min.
• Ne trumpesnis kaip 11 valandų nepertraukiamas poilsis per 24 valandas. Gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip tris kartus per savaitę su vėlesne kompensacija.
• Ne trumpesnis kaip 45 valandų nepertraukiamas poilsis per dvi savaites. Gali būti sutrumpintas iki 24 valandų kas antrą savaitę su kompensacija, kuri suteikiama vienkartiniu laikotarpiu ir pridedama prie kito ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio.
• Per dvi savaites būtini 2 normalūs poilsiai (≥45 val.) arba 1 normalus ir 1 sutrumpintas (≥24 val.). Sutrumpintas turi būti kompensuotas lygiaverčiu laiku per 3 savaites, pridedant prie kito ≥9 val. poilsio.
• Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais, arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Sutrumpintas kassavaitinis poilsis turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuris visas iš karto pridedamas prie kito ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės.

Papildomi Darbo Laiko Apribojimai

• Darbuotojams galima vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną.
• Darbo dieną galima pratęsti iki 10 valandų, tačiau ne daugiau kaip du kartus per savaitę.
• Dviejų savaičių vairavimo trukmė negali viršyti 90 valandų.
• Jei reikia, savaitės darbo laiką galima pratęsti iki 60 valandų per trumpesnį laikotarpį.
• Darbuotojai neturėtų dirbti daugiau kaip 6 valandas iš eilės be pertraukos. Jei jie dirba 6-9 valandas, jie turi teisę į bent 30 minučių pertrauką. Jei dirba daugiau kaip 9 valandas, jie turi teisę į bent 45 minučių pertrauką.

Naktinis Darbas

Naktinis darbas - tai bet koks darbas naktį, kuris apima bent 4 valandų laikotarpį tarp 24 ir 7 val. ES šalyse. Naktį dirbantiems darbuotojams negalima dirbti daugiau kaip 10 valandų kiekvienu 24 valandų laikotarpiu.

Poilsio Sąlygos

Poilsis vyksta ne transporto priemonėje, o tinkamame būste su miegamosiomis ir sanitarinėmis patalpomis. Darbdavys privalo padengti tokio būsto išlaidas. Bet koks laikas, praleistas vykstant į vietą, kurioje paimama transporto priemonė, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, ar grįžtant iš tokios vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbovietėje, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti gultu ar lova. Bet koks laikas, vairuotojo praleistas vairuojant transporto priemonę, kuriai netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vykstant iki ir nuo transporto priemonės, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, jei ji nėra vairuotojo namuose ar darbovietėje, laikomas kitu darbu.

Stebėjimas ir Kontrolė

Norint užtikrinti, kad būtų laikomasi vairuotojų darbo ir poilsio režimo grafikų taisyklių, reikia griežtai stebėti ir naudoti specializuotas priemones. Viena iš pagrindinių šiam tikslui naudojamų priemonių yra skaitmeninis tachografas - transporto priemonėse įrengtas prietaisas, kuriuo registruojamas vairavimo režimas, greitis ir poilsio laikotarpiai. Vairuotojai turi atidžiai laikytis nustatytų darbo ir poilsio valandų, tinkamai registruoti savo vairavimo veiklą ir saugoti tachografo įrašus bent vienus metus.

Pažangūs GPS stebėjimo sprendimai, tokie kaip „Linqo“, gali iš esmės pakeisti vairuotojų darbo ir poilsio grafikų valdymą. „Linqo“ siūlo pažangiausius įrankius, specialiai sukurtus tachografų valdymui, todėl įmonės gali visapusiškai prižiūrėti savo automobilių parko veiklą. „Linqo“ GPS stebėjimo sprendimų dėka, įmonės gali be vargo stebėti vairuotojų veiklą realiuoju laiku, stebėti vairavimo valandas ir veiksmingai valdyti poilsio laikotarpius. Tai leidžia išvengti galimų pažeidimų ir sumažinti su vairuotojų nuovargiu, ypač naktinio vairavimo metu, susijusią riziką.

Nuobaudos už Taisyklių Nesilaikymą

Nesilaikant šių taisyklių, gali būti skiriamos baudos, nuobaudos ir net sustabdomos vairuotojo teisės. Nuobaudos už vairuotojų darbo ir poilsio grafikų taisyklių nesilaikymą gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir jurisdikcijos. Vykdymo užtikrinimo agentūros, pavyzdžiui, kelių policija arba reguliavimo institucijos, paprastai atlieka patikrinimus ir auditą, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų. Už šių patikrinimų metu nustatytus pažeidimus gali būti iš karto skiriamos nuobaudos, pavyzdžiui, baudos, taip pat gali būti pradėtas tolesnis tyrimas ar teisminiai veiksmai.

Iššūkiai Vietiniame Viešajame Transporte

Viešojo transporto darbo specifika miestuose tokia, kad didžiausi keleivių srautai susidaro du kartus per dieną - per rytinį ir vakarinį piko metą. Keleivinio transporto įmonių vadovai neretai sulaukia kaltinimų, jog nesilaiko Darbo kodekso reikalavimų. Siekiant išvengti pažeidimų ir nuobaudų, vežėjai svarsto, kaip būtų galima įteisinti tam tikras išimtis vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų vairuotojams. Remiantis LR Darbo kodekso 160 straipsnio 1 dalies reikalavimais, keleivinio transporto įmonių vairuotojų darbą turėtų organizuoti taip, kad tarp pamainų susidarytų ne trumpesnis kaip vienuolikos valandų nepertraukiamas poilsis. Tačiau įmonių vadovai įgyvendinti šį reikalavimą galėtų tik suprastindami paslaugą viešojo transporto keleiviams.

Vilniaus Troleibusų Vairuotojų Patirtis ir Siūlomos Pataisos

Vilniaus troleibusų vairuotojai jau dirba laikydamiesi galiojančių darbo ir poilsio režimo reikalavimų, be ilgesnės pertraukos dieną. Tokiu grafiku nepatenkinti ne tik viešojo transporto keleiviai, per piko valandas sulaukiantys mažiau troleibusų, bet ir patys darbuotojai, nes dirbdami mažiau, jie gauna mažesnį atlyginimą. Profsąjungos stebi, kad vairuotojų teisės šiuo atveju nebūtų pažeidžiamos.

Keleivių vežėjų pageidavimu, asociacija „Linava“ inicijavo pataisas, kurias pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministerijoms. Pataisos svarstytos ir Trišalėje taryboje, kur profsąjungų atstovai joms iš esmės pritarė. Siūlomos pataisos nepablogins vairuotojų darbo sąlygų, tik įteisins tai, kas egzistuoja dabar. Siūlomi pakeitimai neprieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ nuostatoms dėl mobilių darbuotojų bei specialiajai nuostatai dėl vietinio keleivių transporto. Jei jie būtų įteisinti teisės aktais, keleivinio transporto įmonių vadovai išvengtų kaltinimų bei nuobaudų dėl gana šiurkščiais traktuojamų darbo ir poilsio režimo pažeidimų.

Kauno Troleibusų Vairuotojų Streikas ir Vadovybės Pozicija

Kauno troleibusų vairuotojų darbo laikas taip pat yra griežtai reguliuojamas įstatymų. Kol dalis Kauno troleibusų vairuotojų streikavo prieš sprendimą mažinti jiems algas, kai kurie kolegos toliau dirbo. Streikuojantys vairuotojai skundėsi dėl darbo sąlygų blogėjimo, atlyginimų mažinimo ir „Autrolio“ vadovų nenoro bendrauti ir spręsti problemas. Savivaldybė savo ruožtu išplatino pranešimą, neva troleibusų vairuotojai buvo verčiami nedirbti, streikuoti, grasinant susidoroti su jais ir su jų artimaisiais.

„Autrolio“ direktorius Mindaugas Legas teigė, kad streiko priežastis sunku suprasti dėl profsąjungos pirmininko Petro Balčaičio besikeičiančios nuomonės. Anot jo, profsąjunga iš pradžių streikavo ne dėl atlyginimų mažinimo, o dėl neva planuojamos „Autrolio“ privatizacijos, kuri yra „visiška nesąmonė“. M. Legas teigė, kad pagrindinė priežastis yra 2008 m. birželio mėn. pasirašytas protokolas, kuriuo buvo nustatyti vairuotojų atlyginimai, tačiau bendrovė nemano, kad tai yra kolektyvinė sutartis, kurios privaloma laikytis. Direktorius patvirtino, kad tarifai buvo mažinami vienašališkai, bet po penkių ar šešių konsultacijų, kuriose profsąjungos atstovai kategoriškai atsisakė dialogo. M. Legas taip pat minėjo, kad iš įmonės sąskaitos mįslingai dingo 5 mln. litų, ir kad administracijos aparatas yra „išpūstas“. Jis teigė, kad atleisti niekas nieko neplanuoja, bet jei bus priversti, tikrai atleis, nes šiaip yra 40 vairuotojų per daug. Taip pat vyko diskusijos apie „Autrolio“ ir „Kauno autobusų“ sujungimą, kas, direktoriaus nuomone, palies tik administraciją, o ne vairuotojus.

Keleivių ir Politikų Nuomonės

Kai kurie keleiviai piktinosi troleibusų vairuotojų streiku, teigdami, kad jie neturėtų skųstis dėl atlyginimų, gaudami ne minimumą, ir kad „Autrolis“ turėtų tapti privačia įstaiga, kad pagerėtų paslaugų kokybė. Tačiau buvo ir tokių, kurie palaikė streikininkus, smerkė „streiklaužius“ ir vadovybės veiksmus. Miesto tarybos nariai Kęstutis Kriščiūnas ir Orinta Leiputė piktinosi, kad miesto tarybos nariai neturi jokios įtakos formuojant savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdybas ir sieks pakeisti tokią tvarką. Jie įsitikinę, kad „Autrolio“ vadovybė elgiasi nesąžiningai.

Troleibuso Vairuotojos Simonos Januš Įžvalgos

Troleibuso vairuotojo darbas reikalauja ypatingo atidumo ir kantrybės. Kaip pasakoja 25-erių troleibuso vairuotoja Simona Januš, viena didžiausių problemų kelyje - transporto priemonių spūstys ir vairuotojų skubėjimas. Automobiliai dažnai užlenda prieš troleibusus, kurie turi ilgesnį stabdymo kelią ir veža keleivius. Simona vairuotojos kelią pradėjo prieš ketverius metus, įkvėpta tėčio, kuris vairavo autobusą. Nors darbo pradžia buvo sunki, dabar ji jaučiasi už vairo užtikrintai ir siekia transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos bakalauro laipsnio Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jai patinka derinti mokslus ir darbą, nes tai padeda išvengti monotonijos.

Vairuotojų Kultūra Kelyje

Simona stebėjosi Rygos vairuotojų kultūra, kur viešajam transportui teikiama pirmenybė ir automobilių vairuotojai elgiasi kur kas mandagiau. Lietuvoje situacija skiriasi: pasitaiko tiek mandagių, tiek nemandagių vairuotojų, nepriklausomai nuo automobilio markės. Viena didžiausių problemų - netinkamas stovėjimas, kai automobiliai sustoja stotelėse ar prie ženklų, įjungę avarinę signalizaciją, nors nėra sugedę. Tai sukelia spūstis ir trukdo viešojo transporto eismui. Simona pasigenda policijos dėmesio šiai problemai, taip pat piktinasi tėvais, kurie sustoja išleisti savo vaikus į mokyklą tiesiai stotelėse.

Keleivių Elgesys ir Techniniai Aspektai

Keleiviai taip pat kartais sukelia sunkumų vairuotojams. Kai kurie ignoruoja užrašą „Nekalbinti vairuotojo“, bando užduoti klausimus, nors vairuotojas turėtų būti susikoncentravęs į kelią. Pasitaiko ir keleivių, kurie bando įlipti į troleibusą jam judant arba šoka iš vietos pro duris, kai sustoja stotelė, rizikuodami susižaloti. Simona Januš mieliau vairuoja senesnius troleibusus, kurie, jos nuomone, yra praktiškesni ir lengviau pataisomi. Jos techninės žinios stebina, ji sugeba atlikti smulkius remonto darbus. Kiekvieną rytą ji apžiūri troleibusą ir patikrina visą reikalingą įrangą.

Dviratininkų Elgesys

Dviratininkų elgesys kelyje Simonai kelia daugiau neigiamų emocijų. Nors supranta, kad ne visur yra dviračių takai, ji stebisi, kodėl dviratininkai važiuoja keliu, o ne plačiu šaligatviu, kai tai yra įmanoma. Ji teigia, kad dviratininkai trukdo bet kokiam transportui ir to net nesupranta, nors formaliai važiuoja pagal taisykles.

Viešojo Transporto Plėtra ir Inovacijos Kaune

UAB „Kauno autobusai“ yra viena didžiausių ir moderniausių viešojo transporto bendrovių Lietuvoje, nuosekliai investuojanti į transporto parko atnaujinimą ir technologinę plėtrą. Bendrovė siekia mažinti aplinkos taršą ir iki 2029 metų visos transporto priemonės turi būti varomos alternatyviais degalais. Svarstomos galimybės įsigyti elektrinius autobusus ir atnaujinti troleibusų parką. 2024 metais Kauno viešasis transportas nuvažiavo 22,3 mln. kilometrų ir pervežė 45,9 mln. keleivių.

Didelis dėmesys skiriamas skaitmenizacijai. Mobilioji programėlė „Žiogas“ populiarėja, ja naudojasi trečdalis keleivių, o su „Žiogu“ atlikta rekordinis daugiau nei 140 mln. kelionių skaičius. Taip pat plėtojamos keleivių aptarnavimo paslaugos, diegiamos inovacijos, tokios kaip bekontaktis atsiskaitymas banko kortelėmis. „Kauno autobusai“ taip pat prisidėjo prie pagalbos Ukrainai, perdavė 20 autobusų Charkivui. Ukrainiečiams, dėl karo pabėgusiems iš šalies, taikoma 99% lengvata viešojo transporto bilietams. Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Grigelis dėkoja darbuotojams, partneriams ir keleiviams už sėkmingą veiklą. Jo teigimu, „Kauno autobusai“ neatsilieka nuo pažangos ir siekia, kad Kaunas išliktų pavyzdžiu kitiems miestams.

Kelio Darbų ir Kokybės Kontrolės Problemos

Straipsnyje taip pat paliesta aktuali tema apie kelio darbų kokybę ir informavimą. Neseniai rekonstruotas ruožas tarp Molėtų ir Utenos jau reikalauja remonto, o tai kelia vairuotojų nuostabą. „Via Lietuva“ informuoja, kad šalinami atsiradę defektai, nustatyti atlikus tyrimus. Vairuotojams nepatinka ir tai, kad apie planuojamus darbus nebuvo tinkamai informuota, nors „Via Lietuva“ teigia, kad informacija buvo išplatinta. Magistralėje Vilnius-Utena likę beveik 43 km kelio planuojama baigti tvarkyti 2026 m.

Vairuotojų Trūkumas ir Sprendimo Būdai

Vairuotojų trūkumo problemą, kuri jaučiama visoje Europoje, dar labiau paaštrino koronaviruso pandemija. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio teigimu, šiuo metu vien LKVA priklausančioms įmonėms trūksta apie 350 autobusų ir troleibusų vairuotojų, visoms šalies keleivinio transporto įmonėms - maždaug tūkstančio. Be to, pastaruoju metu beveik dvigubai sumažėjo norinčiųjų įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones, o ir iš jų tik kas penktas pasirenka autobusų vairuotojo profesiją.

LKVA parengė ir pateikė ministerijoms pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti šią problemą. Asociacijos nuomone, minimalus amžius turėtų mažėti iki 19 m. (kai kuriais atvejais - iki 20) ne tik skirtingų kategorijų autobusų, bet ir troleibusų vairuotojams. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius pritaria, kad amžiaus cenzas būtų reikšmingas postūmis siekiant pritraukti jaunus vairuotojus. Taip pat siūloma rengti autobusų vairuotojus profesinio rengimo centruose, kur jaunuoliai valstybės lėšomis įgytų profesinę kvalifikaciją (95 kodą) išsyk po mokyklos baigimo. Keleivių vežėjų manymu, įgyti teisę vairuoti C ir D kategorijų transporto priemones jaunuoliai galėtų ir privalomos karo tarnybos metu. Autobusų ir troleibusų vairuotojų trūkumo problemą galima spręsti spartinant užsieniečių įdarbinimo procesus ir peržiūrint perteklinius apribojimus. D. Aleknavičius teigia, kad užsieniečių, turinčių ilgametę troleibuso vairavimo patirtį, įdarbinimas trunka išties ilgai dėl perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, būtinybės išlaikyti egzaminus B kategorijai prieš laikant egzaminus troleibuso kategorijai.

Užimtumo tarnybai kartu su keleivių vežėjais reikėtų ieškoti naujų, prioritetinių autobusų ir troleibusų vairuotojų įdarbinimo priemonių ir kurti programas, kurios per optimalų laikotarpį galėtų perkvalifikuoti ieškančius darbo žmones dirbti autobusų ir troleibusų vairuotojais.

Viešasis Transportas Vilniuje: Išsamus Vadovas

Vilnius siūlo pigų, patikimą ir platų autobusų bei troleibusų tinklą. Nors žavingos senamiesčio akmenimis grįstos gatvės geriausiai tyrinėjamos pėsčiomis, miesto transporto sistema sukurta keleivių patogumui.

Jūsų Kelionės Bilietas: Kaip Pasirinkti ir Įsigyti Tinkamą Bilietą

Vilnius atsisakė popierinių bilietų, siūlydamas keletą patogių elektroninių variantų:

1. „Vilniečio kortelė“: Tai populiariausias pasirinkimas tiems, kurie vieši ilgiau nei vieną dieną. Tai daugkartinio naudojimo plastikinė kortelė, kurią galima įsigyti už nedidelį mokestį (apie 1,50 €) „Lietuvos spaudos“ ar „Narvesen“ kioskuose. Kortelę galima papildyti pinigų suma arba įkelti 30 minučių, 60 minučių, 24 valandų, 72 valandų ar ilgesnio laikotarpio bilietus.
2. Mobiliosios programėlės (m.Ticket): Atsisiųskite programėlę „m.Ticket“, kuri leidžia įsigyti bilietus tiesiai išmaniuoju telefonu, naudojant kredito kortelę. Galima įsigyti 30 ar 60 minučių bilietus, kurie aktyvuojami nuskenavus QR kodą autobuso ar troleibuso viduje.
3. Vienkartinis bilietas iš vairuotojo: Tai brangiausias variantas (apie 1,00 € už kelionę), mokama grynaisiais. Šis bilietas galioja tik vienai kelionei, be persėdimų.

Svarbus patarimas: Nepriklausomai nuo to, kokį metodą naudojate (išskyrus vairuotojo bilietą), privalote aktyvuoti savo bilietą iš karto įlipę. Pridėkite „Vilniečio kortelę“ prie geltono elektroninio komposterio arba nuskenuokite QR kodą savo programėle. Kontrolieriai dažnai tikrina, o baudos už neaktyvuotus bilietus gali būti didelės.

Skaitmeniniai Pagalbininkai Navigacijai

Norint lengvai orientuotis Vilniaus viešajame transporte, praverčia šios programėlės:

• „Trafi“: Neginčytinas čempionas, rodantis geriausius maršrutus, naudojant autobusus, troleibusus, netgi miesto dviračius ar pavežėjimo paslaugas. Jos geriausia funkcija - realaus laiko žemėlapis, rodantis, kur tiksliai yra jūsų autobusas.
• „Google Maps“: Turi patikimą viešojo transporto integraciją Vilniuje, puikiai tinka maršrutų planavimui ir tvarkaraščių tikrinimui.

Pagrindiniai Maršrutai

Autobusai paprastai yra raudoni (arba geltoni, skirti greitiesiems maršrutams), o elektriniai troleibusai - žali.

• Iš Vilniaus oro uosto (VNO) į miestą: Lengviausias būdas pasiekti miesto centrą yra 88 arba 3G autobusų maršrutais.
• Centro ir Senamiesčio tyrinėjimas: Didžioji dalis UNESCO sąraše esančio Senamiesčio yra pėstiesiems pritaikyta zona, tačiau autobusai ir troleibusai važiuoja jo perimetru. Pavyzdžiui, 2-ojo maršruto troleibusas apvažiuoja centrinę miesto dalį.
• Pasiekti Užupį ir toliau: Norėdami aplankyti Užupio Respubliką, galite pasivaikščioti iš Senamiesčio arba sėsti į autobusą, pavyzdžiui, 10 ar 33, iki „Užupio“ stotelės.

Pamesti Daiktai Viešajame Transporte

Viešajame transporte paliekami patys įvairiausi daiktai, kurių keleiviai neretai pasigenda jau išlipę iš autobuso ar troleibuso. 2017 m. birželio mėnesį startavęs didžiausios Lietuvoje viešojo transporto įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) elektroninis radinių registras ir keleivių aptarnavimo ir kokybės skyriaus komanda padeda efektyviai spręsti šį klausimą. Per metus užregistruota 1200 radinių, iš kurių net pusę pavyko sugrąžinti savininkams. Galutinėje maršruto stotelėje autobuso ar troleibuso vairuotojas visada apžiūri transporto priemonę ir aptiktą radinį perduoda VVT dispečerinei. Radiniai, kurių savininkas taip ir neatsiranda, sunaikinami praėjus pusmečiui. Pildant elektroninę formą ar informuojant VVT atstovus apie pamestus daiktus, keleivių prašoma nurodyti autobuso arba troleibuso maršruto (arba garažinį) numerį ir bent apytikslį laiką bei kryptį, kuria keleivis važiavo. Taip pat svarbu kuo tiksliau apibūdinti, koks daiktas pamestas, nurodant bent keletą jo ypatybių.

tags: #troleibuso #vairuotoja #ausr