Iš pateikto teksto apie troleibuso vairuotoją Valentą Adomaitį informacija yra labai fragmentiška ir susimaišiusi su įvairiomis, nesusijusiomis žiniomis apie viešąjį transportą, kultūrą ir istoriją. Tikslus troleibuso vairuotojo Valento Adomaičio paminėjimas yra susijęs su avarija, kurioje dalyvavo aktorius R. Adomaitis, ir tai rodo klaidingą informacijos susiejimą. Todėl straipsnis koncentruosis į viešojo transporto temas, kurios sudaro didžiąją dalį pateikto teksto, o Valento Adomaičio paminėjimas bus išskirtas kaip atskiras, nesusijęs faktas.
Viešojo transporto sektoriaus naujienos ir apdovanojimai
Kelių transporto sektorius kasmet sulaukia dėmesio, apdovanojant geriausius vairuotojus. Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) geriausius vairuotojus apdovanoja diplomais ir garbės medaliais. Šie apdovanojimai skiriami vairuotojams, turintiems ne mažesnį nei 20 metų profesinį stažą ir nepertraukiamą 5 metų darbo stažą toje pačioje įmonėje, bei nuvažiavusiems ne mažiau nei 1 mln. kilometrų. Apdovanojimus įteikia asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, generalinis sekretorius Vytautas Milėnas ir viceprezidentas Rimantas Martinavičius.
Viešojo transporto atnaujinimai Lietuvoje
Lietuvos viešojo transporto parkas aktyviai atnaujinamas. Susisiekimo ministerija skyrė papildomus 60 mln. eurų viešojo transporto parko atnaujinimui. UAB „Joniškio autobusų parkas“ pristatė naują elektrinį žemagrindį miesto autobusą „King Long“. Šis 7,5 metro ilgio autobusas vienu metu gali vežti iki 36 keleivių: jame įrengta 19 sėdimų ir 16 stovimų vietų, taip pat speciali vieta asmeniui su negalia.
Balandžio 29 d. prie Radviliškio rajono savivaldybės pastato vyko naujų elektrobusų pristatymo renginys, kurio metu visuomenei pristatyti trys nauji „Temsa“ elektrobusai, netrukus pradėsiantys vežti keleivius miesto ir priemiestiniais maršrutais. „Temsa“ taip pat pristatė 15 „MD9 electriCITY“ elektrinių autobusų Kaune, kuriuos įsigijo UAB „Kautra“. Lazdijų rajone pristatyti modernūs, žemagrindžiai ir aplinkai draugiški viešojo transporto autobusai, žymintys reikšmingą žingsnį stiprinant žaliąjį kursą.
2026 m. kovo 3-4 dienomis į Plungės miesto gatves išriedėjo nauji elektriniai autobusai, įsigyti UAB „Plungės autobusų parkas“ iš UAB „Busnex“. UAB „Pakruojo autotransportas“ įsigijo antrąją elektrinę transporto priemonę, užtikrinančią patogų susisiekimą rajone. „LTG Link“ riedmenų parką papildė 6 nauji „Stadler Flirt“ traukiniai (3 elektriniai ir 3 bateriniai). Kuršėnų L. Ivinskio aikštę pasiekė pirmieji du elektriniai autobusai, kuriuos įsigijo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“. Naujosios Akmenės autobusų parką papildė du nauji elektriniai „Zhongtong V7“, kurie veš keleivius skirtingais rajono maršrutais. Ukmergę netrukus pasieks paskutinis iš trijų įsigytų elektrinių „Zhongtong N12“, be to, parką papildys penki „IVECO Feniksbus“ ir du IVECO mikroautobusai.
Technologinės inovacijos ir infrastruktūra
Vyriausybė patvirtino įstatymų pakeitimus, kuriais planuojama įtvirtinti integruotą kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinę sistemą. Ši sistema palengvins kelionių planavimą ir bilietų įsigijimą. Nuo šiol planuoti keliones autobusais iš Radviliškio rajono tapo daug paprasčiau, nes visa aktuali informacija pasiekiama informacinėje sistemoje autobusubilietai.lt.
„LTG Link“ kartu su JUDU suderino vėlyvųjų traukinių, grįžtančių iš Lenkijos, ir Vilniaus miesto viešojo transporto tvarkaraščius. Ukmergėje Antakalnio gatvėje įrengta išmanioji transporto stotelė, skirta ne tik autobusų laukiantiems keleiviams, bet ir visiems miesto gyventojams.
Baltijos šalių vežėjai - Lietuvos „LTG Link“, Latvijos „Vivi“ ir Estijos „Elron“ - paskelbė naujų europinio standarto regioninių riedmenų pirkimo konkursą. Nuo 2026 m. grynai elektra ir vandenilio dujomis varomiems autobusams bei krovininiams automobiliams taikomas kelių naudotojo mokestis su 75 proc. lengvata.
Viešojo transporto iššūkiai ir pokyčiai
Dėl drastiškai pabrangusių degalų keleivių vežėjai ieško būdų, kaip sutaupyti. Susisiekimo ministerijos iniciatyva surengtas susitikimas su keleivių vežėjais, valstybės institucijų ir savivaldos atstovais, kuriame aptartas kuro kainų poveikis vežėjams, keleivių srautams ir maršrutams. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos nariai rinkosi į virtualų pasitarimą dėl drastiškai pabrangusių degalų įtakos veiklai ir galimos valstybės paramos.
Keleivių vežėjai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydami autobusų bilietams taikyti 50 proc. nuolaidą, panašiai kaip Vyriausybė nusprendė taikyti traukinių kelionėms. Tai sukėlė diskusijas dėl galimos diskriminacijos. Susisiekimo ministras Juras Taminskas, reaguodamas į kuro kainų kilimą, kartu su „LTG Link“ priėmė sprendimą sumažinti visų kelionių traukiniais bilietų kainas Lietuvoje.
Kovo 18 d. Seimo Ekonomikos komitetas svarstė projektą dėl Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo, kuriame siūlyta atidėti išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminą iki 2027 m. Lietuvos viešojo transporto bendrovės įpareigotos didinti alternatyviųjų degalų naudojimą, daugiausia investicijų nukreipiant į elektra varomą transportą. Sostinė planuoja ir brangius vandenilio projektus. Kasmet IRU apdovanoja geriausius kelių transporto vairuotojus diplomais ir garbės medaliais.
Keleivių vežimo tendencijos ir įmonių pokyčiai
Praėjusiais metais „LTG Link“ traukiniais keliavo 5,9 mln. žmonių - tai daugiau nei dvigubas Lietuvos gyventojų skaičius. Didžioji dalis keleivių rinkosi vietinius maršrutus, o susidomėjimas tarptautinėmis kelionėmis augo. Pernai Klaipėdos bendroje viešojo transporto sistemoje elektrinių autobusų rida padidėjo keturis kartus, lyginant su 2024 m., ir pasiekė 3 130 841 kilometrą.
Didžiausia Izraelio viešojo transporto bendrovė „Egged Group“ užbaigė 51 proc. keleivių vežimo autobusais bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS) akcijų įsigijimo procesą. „Egged Group“ perka 51 proc. „Tolimojo keleivinio transporto kompanijos“ (TOKS) akcijų ir kartu su „C Company Mobility Investments“ ir „Nordic Minds“ perėmė bendrąją jos kontrolę.
Ilgametis UAB „Kauno autobusai“ vadovas Mindaugas Grigelis paliko pareigas kovo 23 d. Įmonei su nedidelėmis pertraukomis jis vadovavo nuo 2000-ųjų. Nuo kovo 24 dienos pareigas laikinai eis Mindaugas Tarasevičius. Vasario 20 d. „Pakruojo autotransportas“ surengė šventę savo darbuotojams ir svečiams įmonės 60-tojo jubiliejaus proga. „Kautra“ - viena seniausių keleivinio transporto įmonių šalyje, vasario 8 dieną, minėjo 92-ąjį gimtadienį.
Įvykiai ir incidentai: Aktoriaus R. Adomaičio teismo byla
Aktoriui R. Adomaičiui iškelta byla dėl to, kad kovo 29 d., apie 12.30 val., sostinės Trimitų gatvėje, vairuodamas automobilį „Volvo 850“, jis kliudė kito vilniečio automobilį „VW Passat“. Po kontakto R. Adomaitis sustojo už kelių dešimčių metrų esančioje degalinėje. Teismas konstatavo, kad R. Adomaičio kaltė dėl avarijos įrodyta nukentėjusiojo, jo žmonos liudytojos parodymais, taip pat pareigūnų darytomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti „Volvo“ ir „VW Passat“ buferių apgadinimai. Teisėjo Roberto Rainio nutarimu, vairuotojas baudžiamas subendrinta 3 tūkst. litų bauda. R. Adomaitis teigė būtinai skųsiąs teismo verdiktą, kartodamas, kad nejautė padaręs avariją ir sąmoningai iš jos nebėgo. Jis aiškino nematęs reikalo bendrauti su „VW Passat“ vairuotoju ir Žmonės.lt žurnalistams prie savo automobilio demonstravo nežymius susidūrimo padarinius. Teisme aktorių lydėjo brolis.
Asmeniniai pasakojimai ir meninė kūryba
Liucijaus namai: intymus žvilgsnis į kasdienybę
Šis pasakojimas kviečia skaitytoją į Liucijaus namus, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka dirbtinės gėlės, atspindinčios nestandartinį Liucijaus estetinį skonį, suformuotą augimo prie kapinių patirties. Virtuvėje skaitytojas ras obuolį, nes bandelę su varške Liucijus jau suvalgė. Liucijus itin mėgsta plautis rankas, ypač su kvapniu skystu muilu. Kasryt jis geria gėrimą ir stovi prie lango, stebėdamas, kuriuose kaimyniniuose languose užsidegs šviesa ir kokie siluetai pasirodys. Šie vaizdai jam primena vaikystę, kai neturėdamas televizoriaus, pusryčiaudamas žvelgdavo pro langą. Nerimas yra svarbi Liucijaus gyvenimo dalis, sukelianti „žąsies odą“. Indaplovės jam atrodo skirtos didelėms šeimoms, todėl jis puodelį plauna rankomis. Liucijus kruopščiai geria žuvų taukus ir daug galvoja, nors teta sakė, kad tai - jo pagrindinė problema. Vonios kambarys su tualetu jam - vieta pailsėti nuo pasaulio. Čia jis mėgsta leisti stiprią, šaltą vandens srovę ant rankų, pajusti šalčio poveikį. Liucijui nepatinka jo veidas, o jaunystėje jis galvojo, kad „jokia moteris į tokį veidą nežiūrės“. Jis turi keturis rankšluosčius skirtingoms kūno dalims: mėlyną rankoms, žalią kojoms, rudą kūnui ir geltoną galvai. Jis kviečia pauostyti dušo želė su natūraliais vaisių ekstraktais, atkreipdamas dėmesį, kad „uostymas iš viso yra labai intymus dalykas“. Ant skalbyklės paliktas rašiklis ir veidrodis skirtas tam, kad atsakytumėte, ar jums malonu gyventi. Liucijaus vaikystės šeimoje nebuvo kalbama apie laimę, svarbiausia buvo maistas ir sveikata. Vėliau pasakojama apie Liucijaus patirtį vaikų darželyje, kur per Kalėdų žiburėlį jis vaidino Lokį, tikėdamasis linksmumo, tačiau vaikai ant kostiumo spjaudė ir vadino jį „senu šveplu gaidžiu“. Kostiumą jis išvalė ir pasikabino spintoje, manydamas, kad kada nors dar pravers.
Mykolo istorija: gėlės ir istorijos kapinėse
Mykolas, trisdešimties metų, tęsia šeimos verslą - pardavinėja gėles ir žvakes prie kapų. Jis prekiauja pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, o kitomis dienomis - jo tėvas. Mama augina gėles ir užsakinėja žvakes internetu iš Kinijos. Jie nemokamai duoda degtukų prie žvakių, o vazonėlius ir dėžes nuo gėlių reikia grąžinti. Pasakoja, kad kapinėse visos istorijos vienodos, ir jis gerai atsimena veidus, žino, kas ir kaip dažnai lankosi. Mykolas mėgsta paklausti, ką žmogus lanko, ir daug kas jam pasipasakoja. Jis specialiai lėtai deda žvakes į maišelį, ilgai ieško degtukų, kad žmonės išsipasakotų apie savo mirusiuosius, gailisi, kad per mažai susitikdavo. Vienas vyras gailėjosi, kad prieš mirtį mamos nepaklausė, kur yra tas „aukšinis stiklainis“, kurio lig šiol neranda. Mykolas kartais palydi žmones iki pat kapo, padeda susitvarkyti. Jie turi nuosavą lauko tualetą, kuriame yra Dievo lipdukų ant durų, kad sėdėdamas nusiramintum.
Teatro recenzijos ir kūrybiniai apmąstymai
-
„Fantazijus“ Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre
Filosofinė komedija „Fantazijus“, režisuota Gabrielės Tuminaitės (premjera 2017 m.), yra vienos dalies spektaklis, kurio pagrindinį Fantazijaus vaidmenį atlieka Martynas Nedzinskas arba Tomas Rinkūnas. Spektaklis šiek tiek primena pasaką apie Bavarijos karalių, rengiantį dukrą Elžbietą (aktorė Miglė Polikevičiūtė) ištekėti už Mantujos princo (aktorius Daumantas Ciunis). Princas susikeičia rūbais su savo bičiuliu Marinoniu (aktorius Tomas Stirna). Vakarą praleista puikiai, nors nervino žiūrovė, nuolat komentavusi veiksmą. Didžiausias spektaklio bonusas - grupės „Kabloonak“ gyvai atliekama muzika ir dainos.
-
„Trukdis“ Jaunimo teatre
Spektaklis „Trukdis“ (režisierius Justinas Vinciūnas), sukurtas pagal danų rašytojos Toves Ditlevsen knygą „Veidai“, nagrinėja psichinės sveikatos, moters vaidmens visuomenėje ir meninės saviraiškos temas. J. Vinciūnas 2025 m. gavo Auksinį scenos kryžių kaip pradedantysis menininkas. Spektaklyje pasakojama apie rašytoją Lisę Mundus (aktorė Dovilė Šilkaitytė), kuri jau kuris laikas nieko nerašo. Spektaklio pradžioje atskleidžiama, kad rašytoja gyvenimą baigs savižudybe. Pagrindinės temos yra savižudybės, vienatvė, aplinkinių abejingumas. Nykštukas (aktorius Daumantas Ciunis) yra vienintelis, kuris iš tiesų supranta heroję. Spektaklis buvo pilkai liūdnas, depresyvus, be pertraukos, nors trukmė buvo trumpa.
-
„Šok, Edita, šok“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre
Spektaklis „Šok, Edita, šok“ (režisierė Eglė Vertelytė) pagal Rimanto Kmitos knygą „Editos kompleksas“ - tai pirmasis Eglės Vertelytės darbas teatre. Veiksmas vyksta Nepriklausomybės pradžios Šiauliuose. Edita, dirbanti vaizdo kasečių nuomos salone ir laukianti 18-ojo gimtadienio, turi lakią vaizduotę ir tiki, kad Raimis ją myli. Spektaklyje gausu artefaktų iš 90-ųjų laikmečio: filmai, dainos, apranga. Spektaklis, pristatomas kaip „dramedija“, turėjo sėkmingas gastroles Vilniuje. Spektaklio trukmė - 1 valanda.
-
„Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“
Karolis Kaupinis, kino režisierius ir vienas iš Kultūros protesto veidų Lietuvoje, pristatė savo pirmąjį spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. Spektaklis, kurio premjera įvyko 2025 m., išsiskiria jautrumu, gilumu ir mąslumu. Scenografės ir kostiumų dailininkės Paulės Boculaitės darbas, aktorių kolektyvas (Vaidotas Martinaitis, Juozas Budraitis, Marius Čižauskas, Dainius Gavenonis, Šarūnas Rapolas Meliešius, Rasa Samuolytė, Nelė Savičenko, Aistė Zabotkaitė, Daiva Stubraitė) prisidėjo prie įspūdžio. Spektaklis suskirstytas į scenas su temomis kaip pragaras, skaistykla, mirtis. Visumą vienija meilės, vilties ir mirties motyvai, stiprinami vaizdo projekcijomis. Režisierius teatre pasirodė antruoju numeriu su didžiule reklama troleibuso priekyje ir šonuose „TOTALI DRAMA“. Spektaklyje paminėtos asmeninės aktorių gyvenimo detalės, pvz., Dainiaus Gavenonio išsiskyrimas su Rasa Samuolyte dėl Aistės Zabotkaitės. Pabaigoje, scenoje su Daiva Stubraite, sergančia polineuropatija, žiūrovui gali stigti oro, įsijautus į aktoriaus kančią. Spektaklio pabaigos nepavyko pamatyti dėl patirto diskomforto.
-
„Bėgūnė“ Jaunimo teatre
Jaunimo teatro spektaklis „Bėgūnė“ (režisierius Jonas Kuprevičius) pastatytas pagal lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk knygą „Bėgūnai“ (2019 m.). Tai monospektaklis su aktore Aldona Vilutyte, statytas 2024 m. Knyga pasižymi nepaviršutiniška, intelektualia kalba ir jungiančiu motyvu - pabėgimu, išėjimu, išnykimu. Spektaklyje aktorė akcentavo judėjimą, bėgimą, ėjimą, o ne stovėjimą ar įsižeminimą. Monospektakliui buvo pasirinktos nuasmenintos, apibendrinančios knygos vietos.
-
„Lietuviškos vėlinės“
Spektaklis „Lietuviškos vėlinės“ (rež. J. Skrzywanek, Lenkija) sulaukė pasipiktinimo bangos dėl lietuvių ir lietuvybės vaizdavimo scenoje, pavyzdžiui, trispalvės deginimo ar himno nutraukimo. Režisierius atsakė, kad jo darbe nėra nepagarbos, o atvirkščiai - tai pagarbos Lietuvai ženklas. Spektaklyje nagrinėjamos temos: sovietų okupacija, holokaustas, baudžiava, šiuolaikiniai jaunų žmonių pavojai skaitmeninėje eroje. Visus epizodus vienija nusikaltimo motyvas.
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas: Dievui ir Tėvynei
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1920-2006) - kunigas ir kovotojas už Lietuvos laisvę. Jo gyvenimo idealai, nuolat kartoti „Dievui ir Tėvynei“, buvo savaime akivaizdūs ir tarpusavyje neatsiejami. Jis suvokė, jog tautybė ir katalikybė atitinka formos ir turinio santykį: žmogus egzistuoja tautoje kaip jos kultūros narys, o jo moralės normos turi atitikti Bažnyčios mokymą. Tautybė Bažnyčiai yra prigimties dalykas, o prigimties nereikia neigti, priešingai, yra pareiga ją saugoti. A. Svarinskas rėmėsi šv. Augustino principu: „Mylėk savo tėvus, labiau nei savo tėvus - savo tėvynę, o labiau nei tėvynę - tik vieną Dievą.“
Kova su okupaciniu režimu ir dvasinis genocidas
Okupacijos metais Lietuvoje (1940-1941 m. ir 1944-1953 m.) buvo įkalinta, nužudyta, ištremta tūkstančiai tautiečių, partizaninis pasipriešinimas buvo nuslopintas. Komunistai vykdė lietuvių tautos genocidą, pratęstą dvasiniu genocidu, siekusiu ištrinti iš tautos atminties Vasario 16-ąją ir Trispalvę. Maždaug 250 tūkst. Lietuvos gyventojų priklausė komunistų partijai, visuomenėje vyravo baimė ir išdavystės. Tačiau egzistavo „Nenugalėtoji Lietuva“ - idealistai, tikintys Tėvynės prisikėlimu ir laisve.
Vienas iš „Nenugalėtosios Lietuvos“ lyderių buvo kunigas Alfonsas Svarinskas. Jis žadino Tautoje Dieviškos pagalbos viltį, ragino nepasiduoti blogiui, saugoti tautos gyvastį. Komunistams jis buvo nepakenčiamas, bebaimis „Nepataisomasis“, todėl pavojingas. Okupantai kunigą tris kartus areštavo ir kalino 21-erius su puse metų. Jo tardymo protokolai datuojami 1983 m. sausio 26 d., sausio 27 d., vasario 28 d., kovo 15 d., kovo 20 d. Monsinjoras A. Svarinskas iš Permės lagerio buvo paleistas tik po tikinčiųjų kreipimosi į sovietų valdžios organus 1983 metais.
Radikalumas ir politinė veikla
Monsinjoro A. Svarinsko radikalumas politinės ekonomijos literatūroje vertinamas ne tik kaip kraštutinių pažiūrų laikymasis, bet ir kaip pasirengimas kentėti už savo pažiūras. „Kančios radikalai“ - tokie, kokiais buvo A. Svarinskas ir jo bendražygiai - priespaudos metu dažnai būna visuomenės gerbiami dėl savo drąsos stoti kaktomuša su engiančia sistema. Monsinjoro mąstyme nebuvo prieštaravimo tarp katalikybės ir tautiškumo, taip pat jis nuosekliai dalyvavo politikoje, nes tai - aiški kataliko pareiga. Popiežius Leonas XIII enciklikose, ypač „Rerum Novarum“, kvietė dvasininkus eiti į žmones ir spręsti viešojo gyvenimo klausimus, įsitraukti į visuomeninių organizacijų veiklą, vadinamą katalikiškąja akcija. A. Svarinskas gerai suprato šį kvietimą ir vadovavosi juo net tada, kai okupacinis režimas tai draudė.
Jis kartojo principą, jog „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“, taikė jį ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, kai išpopuliarėjo pastangos pasekti Vakarų šalių moraline pažanga ir postmoderniomis teisėmis, kurios, pasak jo, slėpė tą patį sovietmečiu karčiai pažintą komunizmą. „Komunistai niekur nedingo“, - kartojo jis. Monsinjoras įžvelgė sovietinio kalėjimo ir postmodernios laisvės panašumus, atvirai matydamas ideologinių kliedesių padarinius. Jis visą gyvenimą nešė tiesos gynimo kryžių, suprasdamas, kad viskas už mūsų namų durų yra persmelkta politikos, ir katalikas yra įpareigotas ginti tiesą valstybėje.
Šmeižto kampanijos ir šiuolaikinės idėjos
Monsinjoro A. Svarinsko pasaulėvaizdžio žmonės nėra patrauklūs vartojimo vajaus industrijoms, nes iš jų daug pelno negaus nei kontraceptikus, nei pagalbinį apvaisinimą pardavinėjančios korporacijos. Dėl to dar jam esant gyvam bandyta užsukti šmeižto kampaniją, kuriai priekaištų neturėtų net uolūs sovietmečio „politrukai“. Kritikai teigė, kad Svarinskas buvo puolamas dėl pernelyg aršaus kalbėjimo, tačiau Lietuvos žiniasklaida mirga nuo ypač chamiškų paskvilių, o jų autoriai tampa „pažangaus“ internetinio jaunimo dievukais.
Nuo kančios bet kokia kaina bėganti visuomenė yra netvari. Todėl kun. A. Svarinsko skelbtos ir liudytos idėjos šiandien yra itin aktualios Lietuvos išlikimo ir gerovės siekiantiems patriotams. Labai tikėtina, kad tokio pat nesupratimo ir pagiežingos kritikos, kokią patyrė kun. A. Svarinskas, susilauktų ir generolas Vytautas Žemaitis, Juozas Lukša-Daumantas ir daugelis kitų, teisėtai didvyriais laikomų kančios vyrų ir moterų, jei būtų sulaukę mūsų laikų ir nuspręstų įsitraukti į liberaliosios demokratijos politinį procesą.
Jei radikalumą apibrėšime kaip gebėjimą pakelti kančią vardan gėrio, tuomet didžiausias radikalas vienareikšmiškai yra Jėzus Kristus.
tags: #troleibuso #vairuotoj #valentas #adomaitis