Lietuva jau kelerius metus susiduria su darbuotojų trūkumu, ypač transporto ir statybų sektoriuose, todėl sėkmingai įdarbinti užsieniečiai gali tapti alternatyva. Migracijos departamento duomenys rodo, kad leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių, įskaitant Afrikos valstybes, išduodama vis daugiau.
Afrikiečių integracija ir patirtys
Iš Zimbabvės atvykęs Collinas Lietuvoje gyvena jau 4 mėnesius ir džiaugiasi svetingu priėmimu. „Myliu Lietuvą. Žmonės čia labai draugiški. Per visą šį laiką nesijautėme atskirti“, - teigė afrikietis. Jį stebina „nuostabios moterys, gražūs pastatai, Lietuvoje labai švaru, o žmonės - malonūs“.
Nuoširdžiomis emocijomis dalijasi ir ganietis Izekas, Vilniuje dirbantis viešojo transporto vairuotoju jau 2 mėnesius. Jam didžiausią įspūdį daro eismo kultūra: „Vairuotojai, kai jie pamato autobusą - visada praleidžia. Ganoje to neturime, tad tai labai stebina“.
55-erių Aleksas Darko Asamoahas iš Ganos Lietuvoje dirba autobuso vairuotoju jau 2 mėnesius. Jį ir dar virš 30 jo tautiečių pasikvietė viena viešojo transporto įmonė. Aleksas vairuoja autobusą maršrutu nuo prekybos centro „Europa“ iki oro uosto. Jis džiaugiasi darbo sąlygomis ir keleivių dėmesiu: „Jie sako - mes neturėjom dar juodaodžių, kurie čia vairuotų autobusus. Kartais man padovanoja dovaną, obuolį, pavyzdžiui, nes jie laimingi. Ir jie pasakė, kad mes geri, nes mes visad laimingi“.
Darbdavių požiūris ir motyvacija
Afrikiečius įdarbinusios įmonės džiaugiasi jų darbštumu ir motyvacija. „Dirba noriai, turi entuziazmo, su viltimi, kad galbūt pasibaigus dviejų metų terminui jie pratęs darbą ir toliau. Kol kas atrodo jie tikrai pozityviai“, - pasakojo „Transrevis“ valdybos narys Vladas Dapkus. Migracijos departamentas teigia, kad didžioji dalis užsieniečių į Lietuvą atvyksta dirbti - apie 80 procentų ar daugiau, be to, po truputį auga tarptautinių studentų skaičius.
Darbdaviai svarsto, kad užsieniečius Lietuvoje traukia ne tik darbo sąlygos, bet ir atlygis. Afrikiečiai Lietuvoje uždirba kelis kartus daugiau nei tėvynėje. „Kiek jie patys pasakojo, pas juos atlyginimai maždaug apie 200-250 eurų. Pas mus jie gaus nuo 1200 ir daugiau, priklausomai nuo išdirbtų darbo valandų“, - teigė V. Dapkus. „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė pabrėžė: „Nepriklausomai nuo to, koks yra darbuotojas - ar jis lietuvis, ar jis užsienietis - visiems yra mokamas vienodas atlyginimas. Taip pat, yra sukurta ir motyvacinė sistema“.
„Transrevis“ vykdomasis direktorius Vladas Zapkus atskleidė, kad įmonei vieno Ganos piliečio įdarbinimas atsieina nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Tai apima dokumentų tvarkymą migracijos departamente, apgyvendinimą ir maistą iki pirmos algos. Nepaisant išlaidų, darbdaviai džiaugiasi darbuotojais, kurie yra geranoriški ir negali atsidžiaugti Lietuva. „Labai džiaugėsi pamatę pirmą sniegą, tai buvo jiems egzotika, jie neįsivaizdavo, kas tai yra“, - pasakoja V. Zapkus.
Iššūkiai ir prisitaikymas
Afrikiečiai pripažįsta, kad darbas gimtinėje ir Vilniuje skiriasi kaip diena ir naktis. „Palyginti su Gana, darbas nesunkus. Ganoje kelionių daug ir jos ilgos - net ir trumpiausios išvykos gali trukti 3-4 dienas“, - teigė vienas jų. Vienas didžiausių iššūkių jiems - šaltis. „Lietuvoje labai šalta. Mes randame priemonių su tuo kovoti, bet vis tiek - labai šalta“, - teigė ganietis. Tačiau darbuotojas iš Zimbabvės pridūrė: „Labai šalta, bet mums, kaip afrikiečiams, šiek tiek lengviau prisitaikyti, nes prie pokyčių esame pripratę. Dabar, tam tikra prasme, netgi džiaugiamės“.
Aleksas Darko Asamoahas teigia, kad jam prisitaikyti prie šalčių yra labai sunku, net ir su turimais drabužiais: „Tai sunku mums, Lietuva, net vakar, aš labai kentėjau, nes temperatūra buvo apie minus 16.“ Vis dėlto, Aleksas ir jo kolegos po truputį prisitaiko Lietuvoje, taip pat ir su maistu problemų nekyla: „Kai kada mes valgom ryžius, kai kada juos valgom su sriuba. Mes visi valgom bananus ir obuolius. Aš štai turiu kelis prie savo kėdės autobuse.“
Migracijos tendencijos Lietuvoje
Migracijos departamentas atskleidžia, kad, nors afrikiečių ir daugėja, jų Lietuvoje vis dar reta. Daugiausiai sulaukiama nigeriečių. „Jų pernai metais atvyko tik 555, o tai tikrai nėra daug. Iš visų kitų Afrikos valstybių - dar mažiau. Tarkime, iš Egipto - 238, o iš dar tolimesnių, labiau egzotinių kraštų, tarkime, Ganos - per metus atvyksta vos kelios dešimtys arba net keli vienetai“, - pasakojo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Užpernai laikinų leidimų gyventi Lietuvoje darbo pagrindu Migracijos departamentas išdavė 38 tūkstančius, o pernai - 57 tūkstančius. Daugiausiai migrantų atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano ir Tadžikistano. E. Gudzinskaitė pažymi, kad atvykėliai iš egzotiškų šalių, nors dar nevyksta masiškai, tačiau jų vis daugėja. „Kalbant apie tas egzotiškas šalis, jos jau atvyksta į tokias įmones, kur užsiima specifiniais verslais, ir jos specialiai savo verslui pasaulio rinkose ieško darbo jėgos.“
Pavyzdžiui, 2023 m. iš skirtingų Afrikos šalių į Lietuvą vyko dešimtys ar po kelis šimtus gyventojų: iš Egipto - 150, Kamerūno - 200, o Nigerijos - 280 asmenų. Kitokia padėtis su Vidurio Azija, iš kurios tūkstančiai žmonių plūsta dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, taksi ar statybose. Taip yra dėl to, kad užsivėrus Baltarusijos rinkai ir dėl karo Ukrainoje, darbdaviai ieško rusakalbių darbuotojų tokiose šalyse kaip Kazachstanas, Tadžikistanas, Uzbekistanas. „Apie Vidurio Aziją kalbant, jau kalbam apie tūkstančius. Pavyzdžiui, Uzbekistanas, virš 8 tūkst., Kirgizija, Tadžikistanas - 6,4 tūkst.“, - vardina E. Gudzinskaitė.
Darbuotojų teisių apsauga
Darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Stanislavas Fedaravičius atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai verslas naudojasi užsieniečių pažeidžiamumu ir iš to pelnosi. „Net atostoginių nemoka. Jie sako - mes jus išleidžiame atostogų, bet nemokėsime. Ir jie privalo sutikti, nes yra gąsdinimas - mes jus atleisim“, - sako S. Fedaravičius. Pasak jo, dabar įmonės, kylant tokiems ginčams, paprasčiausiai sumoka baudas. Fedaravičiaus nuomone, to nepakanka, todėl tvarką ir sankcijas tokioms darbuotojų teises pažeidžiančioms įmonėms reikia griežtinti.
Moterų ir Ukrainos piliečių indėlis viešajame transporte
Nors tema yra apie afrikiečius vairuotojus, verta paminėti ir kitų grupių indėlį į Lietuvos viešojo transporto sistemą. Keleiviai vis dažniau mato moteris prie troleibuso ar autobuso vairo. Bendrovės „Kauno autobusai“ vairuotoja Ana Laura Jakucevičienė autobusą valdo jau penkerius metus, o jos kolegė Inga Mankauskienė - net 11 metų. Jos teigia, kad darbas joms - malonumas ir niekada nesigailėjo pasirinkusios šią profesiją. „Dirbti nėra sunku, kai darbas patinka. Šiame darbe nėra rutinos, kiekviena diena prie autobuso vairo staigmena, nes niekada nežinai, su kokiais iššūkiais gali tekti susidurti“, - kalbėjo vairuotoja A. L. Jakucevičienė.
Inga Mankauskienė, be vairavimo, domisi ir techniniais autobusų parametrais, kas jai padeda greitai atpažinti gedimus. Abi vairuotojos pabrėžia, kad autobusus vairuoti yra įdomiau nei troleibusus, nes autobusų maršrutų Kaune yra kur kas daugiau, jie skiriasi kiekvieną dieną, leidžia pamatyti vis kitas miesto vietas. Ana Laura Jakucevičienė, turinti abiejų transporto priemonių vairuotojos kvalifikaciją, teigė: „Važiuodamas autobusu jautiesi laisvesnis kelyje, nes gali lengviau manevruoti transporto priemone, o svarbiausia - nereikia jaudintis dėl troleibusų ūsų.“
Keleiviai teigiamai reaguoja į moteris vairuotojas, dažnai pagiria jų atidų ir švelnų vairavimą, o kartais ir įteikia dovanų. Ana Laura Jakucevičienė pasakojo, kad būna, jog vyrai padovanoja gėlių, o vyresni keleiviai - šokolado ar vaisių. Inga Mankauskienė netgi sutiko savo vyrą, kuris taip pat vairuoja autobusą, dirbdama šioje srityje.
Ukrainos piliečiai viešajame transporte
Bendrovė „Kauno autobusai“ taip pat solidarizuojasi su Ukraina ir padeda karo pabėgėliams integruotis į darbo rinką, suteikdama galimybę tapti autobusų ar troleibusų vairuotojais. Šiuo metu įmonėje dirba dvylika ukrainiečių, viena jų - 37-erių vairuotoja Julija. Į Lietuvą atvykusi pavasarį, ji Kaune ėmė lankyti lietuvių kalbos kursus ir nusprendė tapti viešojo transporto vairuotoja, nors ilgus metus dirbo finansų vadybininke banke ir vairavo taksi. Julija teigė, kad jai patiko vairuoti, o sprendimą priėmė pastebėjusi, kad autobusus ar troleibusus vairuoja moterys.
Nors mokytis buvo gana lengva, pirmosios kelionės vienai tapo iššūkiu dėl nepažįstamo miesto ir maršrutų. Julijai labiausiai patiko vairuoti naujausią hibridinį MAN autobusą. Ji kruopščiai ruošiasi kiekvienai darbo dienai, išstudijuoja maršrutus ir netgi jais pravažiuoja kaip keleivė. Keleiviai dažnai nustemba sužinoję, kad prie vairo - nelietuvė, tačiau Julija nesusidūrė su nemaloniais klientais. „Keleiviai nevengia pakalbinti, padrąsinti, o kartais ir nuoširdų linkėjimą pasakyti - tai tikrai praskaidrina dieną“, - teigė moteris.
Darbo sąlygų gerinimas ir kvalifikacija
„Kauno autobusai“ nuolat investuoja į naujų transporto priemonių įsigijimą, siekdami užtikrinti ne tik tinkamą paslaugų kokybę keleiviams, bet ir geras darbo sąlygas vairuotojams. 2021 metais įmonė įsigijo 100 naujų „MAN Lion’s City“ hibridinių autobusų. Be jų, per kelerius metus nupirkti dar 25 „Temsa LF12“ ir 56 mažesnės talpos „Mercedes-Benz“ autobusai bei 85 „Solaris Trollino 12“ troleibusai. 2022 metais pasirašyta sutartis dėl 64 naujų dujinių hibridinių autobusų įsigijimo, kurie turėtų pasiekti įmonę jau šiais metais. Atkeliavus naujiems autobusams, transporto priemonių parkas gerokai atjaunės, o vidutinis amžius sieks 6 metus.
Be transporto priemonių atnaujinimo, daug dėmesio skiriama ir vairuotojų kvalifikacijai. Kiekvienais metais rengiami eismo saugumo ir keleivių vežimo mokymai, pirmosios pagalbos kursai. Esant poreikiui, siūlomi streso valdymo ir konfliktų su keleiviais valdymo mokymai. Vairuotojos Ana Laura ir Inga pasakojo, kad geresnes darbo sąlygas kuria ir jaunatviški, šiuolaikiški, geranoriški vadovai. „Su vadovais visuomet galima pasikalbėti, susitarti dėl darbo grafiko, atostogų. Jie stengiasi rasti mums labiausiai tinkamą sprendimą. Galiu pasakyti, kad moterys čia tikrai vertinamos ir gerbiamos“, - teigė I. Mankauskienė.
Vairuotojo kvalifikacijos įgijimas
Norint vairuoti autobusą ar troleibusą, reikia turėti D ar T kategorijos vairuotojo pažymėjimą bei profesinės kvalifikacijos pažymėjimą (95 kodas). „Kauno autobusai“ suteikia visą reikiamą pagalbą: naujokams organizuojami kursai, o įgijus teisę vairuoti, organizuojama stažuotė. Įsidarbinti galima ir per Užimtumo tarnybą, pasinaudojant galimybe mokytis ir įgyti reikiamą vairuotojo kategoriją. Vairuotojo kvalifikacijos įgijimas užtrunka apie 2 mėnesius, o stažuotės trukmė priklauso nuo individualių sugebėjimų.
Jauni žmonės gali vairuoti autobusą nuo pilnametystės (nuo 18 metų), nors vairavimo kursai jiems trunka ilgiau - apie 4 mėnesius. Tai palanki galimybė ką tik baigusiems mokyklą, studijuojantiems ar norintiems užsidirbti papildomai. Bendrovė yra suinteresuota jaunų žmonių integracija, todėl darbo laikas koreguojamas atsižvelgiant į kiekvieno poreikius. Šiuo metu Kauno viešajame transporte nėra dirbančio 18 metų vairuotojo ar vairuotojos, todėl pirmajam įsidarbinusiam šiais metais bendrovė skirs motyvacinį priedą.
Vairuotojų kasdienybė ir iššūkiai
Inga Mankauskienė, dirbanti troleibuso vairuotoja nuo 2015 metų, pasakojo, kad jos darbo diena prasideda anksti ryte, dažniausiai tarp 3-5 valandų. Darbą ji baigia apie pietus, todėl vakaras lieka asmeniniams reikalams. „Pas mus nėra vieno grafiko, visi skirtingi“, - apie besikeičiančią tvarką pasakojo Inga. Ji yra dirbusi troleibuso vairuotoja Vilniuje ir Kaune, ir teigia, kad Kauno sistema yra dinamiškesnė, nes maršrutai keičiasi, o tai padeda išvengti rutinos. „Kai važinėji tuo pačiu maršrutu, tu jau žinai keleivius iš veido, kartais žinai vardus, o kai su skirtingais - ne taip nuobodu, nėra rutinos.“
Kuriozinės ir malonios situacijos
Inga prisiminė kuriozinę situaciją Vilniuje, kai per klaidą nuvažiavo tiesiai per sankryžą, kur troleibusai turėjo sukti, ir liko be kontaktinio tinklo. Nors tada buvo nejauku, dabar tai kelia šypseną ir tapo gera pamoka visada sekti pokyčius. Tokiais atvejais tenka kviesti avarinę pagalbą, kuri nėra patenkinta tokiais „menkniekiais“.
Malonių situacijų taip pat netrūksta. Inga pasakojo apie Kaune žinomą senjorą, kuris visoms troleibuso vairuotojoms dalina saldainius su pastaba „be grąžos“. Tokios kelionės sukelia šypseną ir praskaidrina dieną.
Keleivių klaidos ir saugumo patarimai
Inga pripažino, kad pasitaiko ir nemalonių situacijų. Ji papasakojo apie neseniai nutikusį įvykį, kai senyvo amžiaus keleivė nukrito troleibuse ir susilaužė klubą. Paaiškėjo, kad moteris dėjosi ant pečių kuprinę ir nesilaikė, kol troleibusas stovėjo. Inga pataria visiems keleiviams, ypač vyresnio amžiaus, visada laikytis įlipus į viešąjį transportą. „Keleiviams patarčiau jau įlipant laikytis, visur visada laikytis, nes dauguma keleivių, ypač vyresnio amžiaus, po troleibuso saloną vaikšto kaip po parkelį. Tada būna liūdnų pasekmių.“ Šis patarimas gali padėti išvengti nemalonių situacijų ir užtikrinti efektyvų vairuotojų darbą.
tags: #troleibusa #vairuoja #afriekit