Saugumas keliuose labai priklauso nuo eismo dalyvių - vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų - atidumo ir Kelių eismo taisyklių laikymosi. Didžiausia rizika įvykti eismo įvykiui kyla sankryžose, todėl labai svarbu išmokti nustatyti eismo dalyvių pirmumą ir kitas važiavimo per sankryžas taisykles.
Kas yra sankryža ir jos tipai?
Sankryža - tai vieta, kur susikerta, susilieja arba išsiskiria du ar daugiau kelių. Sankryžos sąvoka apima kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vietą, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžos taip pat gali būti skirtingų lygių.
Lygiareikšmė sankryža
Lygiareikšmė sankryža - tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Tokioje sankryžoje reikia vadovautis vadinamąja dešinės pusės taisykle. Tai yra, jei privažiavus prie sankryžos, iš dešinės esančiame kelyje stovi automobilis, važiuoti negalima. Pavyzdžiui, važiuojant tiesiai ir turint kliūtį iš dešinės (kelyje, esančiame dešinėje, stovi transporto priemonė), važiuoti negalima.
- Jei važiuojate į dešinę ir turite kliūtį iš dešinės, privalote duoti kelią.
- Jei važiuojate į kairę ir turite kliūtį iš dešinės, privalote duoti kelią.
- Jei važiuojate į kairę, neturite kliūties iš dešinės, bet turite kliūtį iš priekio, tokiu atveju reikia įvažiuoti į sankryžą ir atsistoti jos viduryje taip, kad netrukdytumėte pravažiuoti iš priekio atvažiuojantiems automobiliams.
Nelygiareikšmė sankryža
Nelygiareikšmė sankryža - tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai paženklinti pirmumo ženklais ir (arba) šių kelių danga yra skirtinga. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, tos pačios reikšmės keliu (pagrindiniu/šalutiniu) važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Tai reiškia, jog vairuotojai privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms iš dešinės pusės. Svarbu! Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu!
Ar turite pirmenybę važiuoti, jei esate nelygiareikšmių kelių sankryžoje? Taip, jei esate pagrindiniame kelyje.
Reguliuojama sankryža
Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Paprastai persirikiuoti sankryžoje nerekomenduojama ir dažnai tai gali būti draudžiama, ypač jeigu tai sukelia pavojų ar trukdo kitų eismo dalyvių judėjimui.
Geltonomis linijomis pažymėtas plotas - „korys“
Kai kuriose miesto sankryžose galima pastebėti geltonomis linijomis pažymėtą plotą, vadinamąjį „korį“. Kelių eismo taisyklėse numatytas sankryžos ženklinimas pieštu geltonu tinklu arba geltonu keturkampiu su X viduryje (3 priedas 1.32p.). Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Jei automobilis stovi sankryžoje kirtęs „Stop“ liniją, tai jau yra pažeidimas. Šis reikalavimas netaikomas vairuotojams, kurie sankryžoje suka į kairę. Sustojus sankryžoje gali tekti palaukti net užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Tuo metu pasikeitus šviesoforo signalams kertamajame kelyje įsijungia žalias šviesoforo signalas - eismas tampa blokuojamas ir kitiems vairuotojams. Apie tokį pažeidimą gali pranešti kiti vairuotojai per epolicija.lt sistemą.
Apsisukimas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje
Kelių eismo taisyklių 115 punkte nustatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Esant tokiai nuostatai, apsisukantis automobilis turėtų duoti kelią automobiliui, darančiam dešinį posūkį, kadangi apsisukančiam automobiliui būtų kliūtis iš dešinės pusės.
Pagal KET 163.1 punktą, apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams. Išimtis: apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju - kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.
Žiedinė sankryža
Žiedinės sankryžos yra saugesnės, lyginant su keturšalėmis sankryžomis. Žiedinėse sankryžose nėra kairiojo posūkio manevro ir tikimybės susidurti su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone. Taip pat važiavimo greitis žiedinėse sankryžose yra nedidelis, todėl net ir įvykus eismo įvykiui, dažniausiai jis būna tik techninis, be skaudžių pasekmių.
Žiedinėje sankryžoje – sraigės skulptūra
Dažniausiai įvažiavimai į žiedines sankryžas yra pažymėti kelio ženklais Nr. 203 „Duoti kelią“ arba Nr. 204 „Stop“. Tačiau gali būti situacijų, kai įvažiavimas į žiedinę sankryžą yra pažymėtas kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ arba nėra pažymėtas jokiu pirmenybę nurodančiu kelio ženklu. Šiais atvejais pirmumą turi transporto priemonės, įvažiuojančios į žiedinę sankryžą. Įvažiuojant į žiedinę sankryžą svarbu pasirinkti teisingą eismo juostą: iš pirmos važiuojama į pirmą, iš antros - į antrą arba trečią eismo juostą. Posūkio signalai nerodomi įvažiuojant į žiedinę sankryžą, o prieš išvažiuojant iš jos - būtini.
Eismo įvykiai ir „juodosios dėmės“
„Juodoji dėmė“ - tai iki 250 m ilgio kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyko 4 ir daugiau įskaitinių eismo įvykių, kurių metu sužeidžiami ar žūsta žmonės. Nepasirinktas saugus važiavimo greitis yra viena iš „juodųjų dėmių“ susidarymo priežasčių. Vairuotojai pasirenka sau priimtiną važiavimo greitį priklausomai nuo eismo intensyvumo, kelio geometrinių parametrų, kelio aplinkos ir oro sąlygų. Esant geroms eismo sąlygoms leistiną važiavimo greitį užmiesčio keliuose viršija apie 50 proc.
„Tenka pripažinti, kad juodosios dėmės dažnai atsiranda dėl vienokių ar kitokių kelio infrastruktūros trūkumų, kuriuos pašalinus kelio infrastruktūra tampa saugesnė.“ - teigia pašnekovas. Už valstybinės reikšmės keliuose susiformavusių juodųjų dėmių šalinimą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kiekvienais metais rekonstruojant avaringus ruožus, sumažinamas jų skaičius, o tuo pačiu ir juodųjų dėmių skaičius.
2023 m. valstybinės reikšmės šalies keliuose nustatytos 38 juodosios dėmės, iš jų 21 juodoji dėmė nustatyta užmiesčio keliuose, 17 - gyvenviečių ribose.
Kad keliuose neliktų juodųjų dėmių, būtina mažinti eismo įvykių riziką tam tikrame avaringame kelių ruože. Yra veiksminga įdiegti atitinkamas saugos priemones, labiausiai tinkančias vienoje ar kitoje vietoje, nes to nepadarius, tikimybė ir toliau įvykti eismo įvykiams nemažėja.
Eismo saugumo priemonių diegimas
Nėra visoms juodosioms dėmėms pašalinti tinkamo vieno recepto, kiekvienu atveju siūlomos skirtingos eismo saugumo priemonės, kadangi juodosios dėmės susiformuoja dėl skirtingų aplinkybių. Vis tik eismo saugumo problemos pasikartoja, tad atsižvelgiant į jas, dažniausiai siūloma:
- Pertvarkyti sankryžas ir pavojingus posūkius.
- Užmiesčio šalutiniuose keliuose įrengti greičio mažinimo kalnelius arba „Stop“ kelio ženklus prieš sankryžas.
- Įrengti apsaugotas kairiųjų posūkių eismo juostas.
- Šalinti matomumą ribojančius medžius ir krūmus.
- Pėsčiųjų perėjose įrengti saugos saleles bei kryptinį apšvietimą.
Tipiniu juodosios dėmės pertvarkymo pavyzdžiu laikomas rajoninės reikšmės kelyje Raseiniai-Ramonai-Alėjai buvusios sankryžos pertvarkymas. Ten vietoje keturšalės sankryžos su papildomais pavojingais eismo organizavimo elementais įrengus žiedinę sankryžą, situacija pasikeitė kardinaliai - juodosios dėmės nebeliko. Pažymėtina, kad kelyje, kur yra poreikis, keturšalių sankryžų pertvarkymas į žiedines sankryžas yra viena iš efektyviausių priemonių mažinant avaringumo rodiklius. Sėkmingai įdiegus tinkamas eismo saugumo priemones pašalinta ir kita, vienoje Jonavos sankryžoje buvusi juodoji dėmė. Čia buvo nutarta įrengti momentinį greičio matuoklį, kuriam atsiradus 2021-2022 m. eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius sumažėjo.
„Juodosios dėmės yra perspėjimas eismo dalyviams, kad tose vietose yra eismo saugos trūkumų, todėl būtinas dėmesingumas, atsargumas.“
Investicijos į eismo saugumą
2014-2020 m. laikotarpiu kelių infrastruktūros plėtrai Lietuvoje buvo skirta 690,38 mln. eurų, iš jų 514,19 mln. eurų sudarė Europos Sąjungos (ES) investicijos ir 176,19 mln. eurų - Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Be to, 338,38 mln. eurų skirta transeuropinio transporto kelių tinklo (TEN-T) techninių parametrų gerinimui, įskaitant saugos priemonių diegimą, 130,07 mln. eurų - miestų aplinkkelių tiesimui, 118,02 mln. eurų - krašto ir rajoninių kelių rekonstrukcijai. Dar 102,59 mln. eurų investuota į vietinių kelių techninių parametrų ir eismo saugos gerinimą, o 65,65 mln. eurų - į automagistralių ir magistralinių kelių atnaujinimą.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Transporto investicijų direkcija 2016 m. rugsėjo 13 d. pasirašė projekto Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0005 „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014-2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ sutartį. Projekto tikslas - plėtoti ir tobulinti TEN-T kelių tinklą, didinant kelio pralaidumą, įgyvendinant eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemones.
Sankryžų rekonstrukcijos pavyzdžiai
Projekto „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014-2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ metu buvo rekonstruotos šios sankryžos:
- A7 (E28) Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas kelio 24,76 km sankryža su krašto keliu Nr. 185 Vilkaviškis-Gražiškiai (Vilkaviškio sankryža). Suprojektuota netipinė žiedinė sankryža, prisitaikant prie jau esamų kelių, reljefo ir sklypų. Vidinis žiedas grįstas granitinėmis trinkelėmis - 1,5-2,5 m pločio, išorinis žiedas su asfaltbetonio danga - 5,5 m pločio. Statybos darbai baigti 2014 m.
- A16 (E28) Vilnius-Prienai-Marijampolė kelio 91,075 km sankryža (su įvažiavimu į Birštoną) (Birštono sankryža). Suprojektuota turbo žiedinė sankryža. Eismo juostų skaičius kis nuo vienos iki dviejų. Statybos darbai baigti 2014 m.
- A6 (E262) Kaunas-Zarasai-Daugpilis 35,8 km sankryža su rajoniniu keliu Nr. 1521 Jonava-Gudžioniai (Jonavos sankryža). Suprojektuota žiedinė sankryža. Žiedo vidinės dalies spindulys - 17,0 m, vidinė žiedo dalis grįsta 1,5 m pločio granitinėmis trinkelėmis. Siekiant užtikrinti saugų pėsčiųjų ir dviračių eismą, sankryžos ribose suprojektuotas 2 m pločio pėsčiųjų ir dviračių takas. Statybos darbai baigti 2014 m.
- A2 (E272) Vilnius-Panevėžys kelyje apie 72,18 km sankryža (šalia Žemaitkiemio miestelio) (Žemaitkiemio sankryža). Rekonstruojant transporto mazgą, bus pakeista sankryžų su keliu Nr. 4803 konfigūracija, panaikinant tiesioginį išvažiavimą iš Žemaitkiemio miestelio į kelią A2 ir tiesioginį įvažiavimą iš kelio A2 į Ukmergę. Jungiamuosiuose keliuose ties nuovažomis į poilsio aikšteles esamos trišalės sankryžos bus pakeistos saugesnėmis žiedinėmis sankryžomis. Statybos darbai baigti 2016 m.
- A10 (E67) Panevėžys-Pasvalys-Ryga kelio 38,7 km sankryža su rajoniniu keliu Nr. 3101 Pasvalys-Vabalninkas (Pasvalio sankryža). Projektuojama žiedinė sankryža. Statybos darbai baigti 2016 m.
- A1 (E85) Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelias ties 21,14 km (Moluvėnų sankryža). Skirtingo lygio sankryža reikalinga saugiam automobilių srautui užtikrinti įvažiavimą į kelią A1 iš aplinkinių gyvenviečių. Statybos darbai baigti 2016 m.
- A1 (E85) Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio 61,6-62,6 km ruožas (Žiežmarių sankryža). Kelio A1 dešinėje pusėje, susikirtime su keliu Nr. 1808, suprojektuota vieno lygio sankryža. Kelio A1 kairėje pusėje, susikirtime su keliu Nr. 1812, suprojektuota žiedinė sankryža. Pėsčiųjų eismas organizuojamas suprojektuotų pėsčiųjų takų ir naujo pėsčiųjų viaduko pagalba. Statybos darbai baigti 2016 m.
Radvilėnų plento žiedinės sankryžos iššūkiai
Neseniai įrengtą Radvilėnų pl. žiedinę sankryžą reikia nuolat remontuoti - kelio grindinys neatlaiko automobilių srauto. Sankryža buvo įrengta prieš ketverius metus, o taisyta jau tris kartus. Vairuotojai piktinasi atliktų darbų kokybe. „Bėdų yra dėl to, kad per mažas asfaltuotos žiedo dalies diametras.“ Anksčiau dėl šios priežasties Radvilėnų pl. buvo apribotas sunkiasvorio transporto eismas. Uždarius A. Baranausko g. eismas nukreiptas į Radvilėnų pl., tad čia labai padaugėjo ne tik lengvųjų automobilių, bet ir sunkesnio transporto - čia taip pat nukreiptas visuomeninis transportas. Dabar sankryžos remonto darbai prasidės tik tuomet, kai bus atidaryta A. Baranausko g.
„Žiede panaudotos trinkelės yra granitinės. Jų paviršius - nelygus. Todėl dėl apkrovos jos iškliba ir iškrenta iš savo vietos. Tačiau nei trinkelės, nei žiedo išmatavimai nebus keičiami. Sankryža yra paveldosauginėje teritorijoje, tad reikėjo paisyti paveldosauginių reikalavimų. Anot jo, vienas tokių reikalavimų - naudoti būtent tokias trinkeles ir įrengti būtent tokio dydžio žiedą. Įrengti didesnį negauta leidimo.“ Šįkart bus prašoma, kad pataisius dangą eismas ja būtų laikinai apribotas maždaug savaitę, kad spėtų gerai sutvirtėti betonas. Radvilėnų pl. sankryžą įrengė ir dabar taiso bendrovė „Fegda“. Žiedas čia atsirado siekiant sumažinti avaringumą, nes sankryža buvo viena pavojingiausių Kauno mieste. Jos įrengimas kainavo beveik 200 tūkst. eurų.
Eismo intensyvumo ir saugumo problemos
Automobilių skaičiaus augimas sukelia vis daugiau problemų užtikrinant saugų eismą Lietuvoje. Palyginus 2014 m. ir 2013 m. eismo intensyvumo duomenis nustatyta, kad eismo intensyvumas 2014 m. magistraliniuose keliuose padidėjo 6,32 proc., krašto - 3,34 proc. Kad išvengti eismo įvykių skaičiaus augimo, reikia investuoti į saugų eismą gerinančių priemonių diegimą. Kiekvienas visuomenės narys yra kelių eismo dalyvis, todėl eismo sauga tampa visuotine problema.
Integruojant Lietuvos kelių transportą į ES transporto sistemą, saugus eismas yra tapęs prioritetine sritimi. Šiuo metu Lietuva saugaus eismo požiūriu vis dar yra padidėjusios rizikos šalis, nepaisant paskutiniųjų kelerių metų, kai žuvusiųjų skaičius eismo įvykiuose sumažėjo. 2014 m., lyginant su 2005 m., eismo įvykių sumažėjo 51 proc., žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo 66 proc., sužeistųjų sumažėjo 54 proc. Eismo įvykių sumažėjimą įtakojo kompleksinės priemonės: taisyklių griežtinimas, baudų už kelių eismo taisyklių nesilaikymą didinimas bei spartus techninių priemonių diegimas. Palyginus eismo įvykių pasiskirstymo rodiklius su kitų Europos šalių rodikliais, Lietuvoje jie yra vieni iš blogiausių.
72,2 proc. visų įskaitinių eismo įvykių įvyksta dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės: dėl vairavimo išgėrus, saugaus greičio viršijimo, manevravimo taisyklių pažeidimo, kelių ženklų nepaisymo. Eismo įvykiuose labiausiai nukenčia keleiviai, vairuotojai ir pėstieji (iš viso 91,5 proc.). Dviratininkai sudaro 7,9 proc., kiti - 0,6 proc. 2010-2014 m. nagrinėjamose sankryžose įvyko 22 eismo įvykiai, kurių metu 5 žmonės žuvo ir 31 buvo sužeistas.
Projektų ekonominė nauda
Projektų nauda susideda iš nelaimingų atsitikimų sumažėjimo ir laiko sutaupymų. Įgyvendinus projektą, Lietuvos bei tarptautinio tranzitinio automobilių eismo dalyviams bus užtikrintos saugios eismo sąlygos, atitinkančios transporto srautų dydžius bei tarptautinius standartus, padidės eismo sauga keliuose, sutrumpės kelionės laikas.
Socialinis-ekonominis vertinimas atliekamas vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis. Vertinimo rezultatai rodo, kad projekto įgyvendinimas yra ekonomiškai naudingas visuomenei. Ekonominė grynoji dabartinė vertė (EGDV) parodo, kokia socialinė-ekonominė nauda projektu bus sukurta išorinėje projekto aplinkoje. Taigi, EGDV skirta pagrįsti būsimą investicijų naudą per visą ataskaitinį laikotarpį tikslinėms grupėms, išreiškiant ją dabartine pinigų verte. Jei EGDV < 0, investicijų projektu sukuriama diskontuota nauda nepadengia diskontuotų išlaidų, todėl tokį projektą įgyvendinti nėra tikslinga. Jei EGDV > 0, projektu kuriama pridėtinė vertė visuomenei. Atitinkamai, socialiniu ekonominiu požiūriu investicijų projektas yra pagrįstas, jeigu jo EGDV yra teigiama.
Projekte „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014-2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ apskaičiuota EGDV yra 33 616 tūkst. Eur.
Ekonominė vidinė grąžos norma (EVGN) - tai diskonto norma, kuriai esant EGDV yra lygi nuliui. Kadangi skaičiuojant EGDV grynųjų pajamų srautai diskontuojami, apskaičiuota EVGN lyginama su socialine diskonto norma (SDN). Projekto atveju - SDN yra 5 proc., todėl apskaičiuota EVGN reikšmė turi būti didesnė už 5 proc. Projekte „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014-2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ apskaičiuota EVGN yra 14,69 proc. Kaip matyti, EVGN didesnė už 5 proc.
Ekonominis naudos ir išlaidų santykis (ENIS) yra svarbiausias socialinės-ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek kartų projekto sukuriama nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas išlaidas. ENIS apskaičiuojamas padalinant investicijų projekto kuriamą ekonominę naudą iš ekonominių išlaidų. Viešųjų investicijų projektų ENIS visais atvejais privalo būti didesnis už 1. Projekte „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014-2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ apskaičiuotas ENIS lygus 3,18.
tags: #trinkelemis #gristos #sankryzos