Pastaruoju metu Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje pastebima ryški tendencija - transporto įmonės vis aktyviau ieško tolimųjų reisų vairuotojų už Europos ribų. Šiame straipsnyje apžvelgiama trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo situacija, iššūkiai ir perspektyvos.
Vairuotojų trūkumas ir paieškos už Europos ribų
ES kelių transporto sektorius susiduria su struktūriniu vairuotojų trūkumu, vertinamu apie 500 tūkst. neužimtų darbo vietų. Vidutinis krovinių transporto vairuotojų amžius siekia apie 47 metus, o jaunesni nei 25 metų darbuotojai sudaro vos 5 proc. visos darbo jėgos. Moterys ir jauni darbuotojai kartu sudaro mažiau nei 10 proc. „Vairuotojų trūkumo problemos sprendimui reikia plataus, ilgalaikio požiūrio“, - pabrėžia Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU).
Lietuvos įmonių patirtis
Lietuvos transporto įmonės taip pat aktyviai ieško sprendimų. Pavyzdžiui, „Girteka“ pradėjo pritraukti tolimųjų reisų vairuotojus iš Brazilijos. Atrinkti darbuotojai dalyvauja „Girteka Drivers Academy“ programoje, kurioje mokosi atitikti Europoje galiojančius kelių transporto ir profesinės kvalifikacijos reikalavimus. Apie planus plėsti vairuotojų paiešką Brazilijoje pranešė ir kita Lietuvos transporto bendrovė - „Gretvėja“, atranką vykdanti per agentūrą „M/Brazil“.
„Vairuotojų aukciono“ modelis
Personalo atrankos specialistai vis dažniau kalba apie vadinamąjį „vairuotojų aukciono“ modelį. Kandidatai pereina kelis atrankos etapus, dalyvauja mokymuose ir dar prieš išvykimą pradeda ruoštis darbui Europoje. Šis modelis dažniau taikomas mažesniems vežėjams, neturintiems išplėtotų tarptautinių atrankos sistemų.
Trečiųjų šalių vairuotojų indėlis ir valstybių politika
Ataskaita rodo, kad 2023 m. ES dirbo apie 300 tūkst. profesionalių vairuotojų iš trečiųjų šalių - tai sudaro 7,5 proc. visų vairuotojų. Krovinių transporte ši dalis siekia apie 8 proc., o autobusų ir tolimojo susisiekimo vežimuose - apie 5 proc. Palyginimui, visoje ES darbo rinkoje trečiųjų šalių piliečiai sudaro apie 5,1 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų.
Skirtumai tarp ES valstybių
Ataskaita atskleidžia ryškius skirtumus tarp valstybių narių. Net 90 proc. visų vairuotojo pažymėjimų, išduotų trečiųjų šalių piliečiams iki 2022 m., buvo išduoti Lenkijoje. Lenkijoje vairuotojai iš trečiųjų šalių sudaro beveik 30 proc. dirbančiųjų tarptautiniame transporte. 2023 m. pabaigoje šios šalies įmonėse dirbo 162 489 vairuotojai iš trečiųjų šalių, iš jų daugiau nei 88 tūkst. buvo Ukrainos piliečiai.
Tuo tarpu Danijoje, nepaisant 24 proc. vairuotojų trūkumo 2023 m. pirmąjį pusmetį, nuo 2024 m. sausio 1 d. užsieniečiams iš trečiųjų šalių taikomas griežtesnis profesinės kompetencijos patvirtinimo reikalavimas. Ispanijoje 2021 m. buvo nustatytos 15 papildomų šalių, iš kurių vairuotojai gali būti įdarbinami supaprastinta tvarka, o 2024 m. šis sąrašas buvo papildytas.
Administracinės kliūtys ir sprendimai
Viena pagrindinių problemų - ES profesinės kompetencijos pažymėjimo (CPC) reikalavimai. Norint gauti CPC, trečiosios šalies vairuotojas turi teisėtai gyventi valstybėje narėje ilgiau nei 185 dienas. Be to, trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimų pripažinimo ir keitimo tvarka valstybėse narėse skiriasi.
Galimi sprendimai apima vairuotojų įtraukimą į nacionalinius trūkstamų profesijų sąrašus ir dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis. Viena iš aktyviausių šalių šioje srityje - Vokietija, numatanti leisti laikyti kvalifikacinius egzaminus aštuoniomis užsienio kalbomis, įskaitant ukrainiečių, turkų, lenkų ir rumunų.
Filipiniečių darbuotojai Lietuvoje: auganti tendencija
Lietuvos darbdaviai, susiduriantys su darbuotojų trūkumu statybų ir transporto sektoriuose, vis dažniau renkasi įdarbinti filipiniečius. Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, 2026 m. balandžio 1 d. Lietuvoje iš viso dirbo 2,7 tūkst. darbuotojų, atvykusių iš Filipinų, palyginti su 712 2025 m. tokiu pat laikotarpiu.
Lietuvoje dirbančių Filipiniečių išgyvenimo paslaptis: sutaupo pusę atlyginimo
Sektoriai ir profesijos
Per metus daugiausiai filipiniečių įdarbino transporto ir saugojimo sektoriuje veikiančios įmonės (700) ir statybos sektoriaus (500). Pagal profesijas atvykę filipiniečiai daugiausiai įsidarbino tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (379), specialaus sunkvežimio vairuotojais (282), suvirintojais (252), elektrikais (215), laivų metalinių korpusų surinkėjais (135), pastolininkais (119), vamzdynų montuotojais (56), metalinių konstrukcijų montuotojais (47).
Priežastys ir privalumai
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė pabrėžė, kad Filipinai yra viena iš šalių, kur aktyviai veikia tarptautinio įdarbinimo agentūros, todėl darbdaviams ten gana paprasta rasti darbuotojų. „EIKA Construction“ vadovas Almantas Čebanauskas patvirtino, jog iš Filipinų atvykę darbuotojai yra labai darbštūs, motyvuoti ir greitai įsilieja į komandas.
„Linavos“ Generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis pažymėjo, kad Filipinai jau daugelį metų yra viena didžiausių darbo migrantų valstybių pasaulyje, todėl šios šalies darbuotojai turi tarptautinės darbo migracijos patirties, yra motyvuoti dirbti užsienyje ir dažnai vertinami kaip lojalūs bei atsakingi darbuotojai. Transporto įmonėms taip pat svarbu tai, kad filipiniečiai dažniausiai orientuojasi į ilgalaikį darbą, mažesnė jų darbuotojų kaita.
Iššūkiai ir darbo sąlygos
Augant įdarbinimui iš trečiųjų šalių, stiprėja diskusijos dėl darbo sąlygų bei darbuotojų priklausomybės nuo darbdavio. Viešojoje erdvėje dėmesio sulaukė ir ginčai dėl atlygio mokėjimo bei darbo laiko apskaitos.
Kvotų politika ir biurokratinės kliūtys
Transporto bendrovės pabrėžia, kad be darbuotojų iš trečiųjų šalių dalį pervežimų Europoje išlaikyti bus vis sudėtingiau. Jos nori atskirų kvotų transporto sektoriui ir greitesnio darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija tikina, kad transporto įmonės išnaudoja apie pusę bendros darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotos, ir jos neplanuojama keisti.
A. Ščerbaitės teigimu, Uzbekistano piliečių prašymų dirbti Lietuvoje priėmimas šiuo metu sustabdytas, nes Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose Centrinės Azijos šalys kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Darbuotojų teisės ir integracija
Iš profesinių sąjungų perspektyvos, didžiausias klausimas yra ne pats įdarbinimas, o tai, kaip užtikrinamos darbuotojų teisės ir darbo sąlygos. Trečiųjų šalių darbuotojai dažnai yra pažeidžiamoje situacijoje - jie ne visada žino savo teises, priklauso nuo darbdavio ar tarpininkų, todėl rečiau kreipiasi pagalbos. LPPSF pabrėžia, kad visiems darbuotojams - nepriklausomai nuo jų kilmės šalies - turi būti taikomos vienodos darbo sąlygos, atlyginimai ir teisės.
N. Raulinaitis pažymėjo, kad darbdaviams vis dar tenka susidurti su ilgais dokumentų tvarkymo terminais, leidimų dirbti procedūrų neapibrėžtumu. Kitas svarbus aspektas - adaptacija. Darbuotojams iš tolimų šalių reikia padėti integruotis socialiai ir kultūriškai: užtikrinti apgyvendinimą, supažindinti su darbo ir gyvenimo sąlygomis, kartais organizuoti papildomus mokymus.
Perspektyvos ir ateities prognozės
„Linavos“ Generalinis sekretorius N. Raulinaitis pastebi, kad artimiausiais metais Lietuvoje dirbančių filipiniečių ir kitų trečiųjų šalių piliečių ir toliau turėtų daugėti. Demografinė situacija Lietuvoje ir visoje Europoje rodo mažėjantį darbingo amžiaus gyventojų skaičių, o transporto sektoriuje darbuotojų poreikis išlieka labai didelis.
IRU prognozės
IRU prognozuoja, kad iki 2029 m. vien analizuotose valstybėse į pensiją pasitrauks apie 3,4 mln. vairuotojų. Tuo pačiu jaunesni nei 25 metų vairuotojai sudaro tik apie 6,5 proc. visų sektoriaus darbuotojų. Jeigu nebus esminių pokyčių darbo rinkoje ar profesinio rengimo sistemoje, vežėjai ir toliau bus priversti ieškoti darbuotojų trečiosiose šalyse. Tikėtina, kad darbuotojų geografija dar labiau plėsis - be Centrinės Azijos šalių ir Ukrainos, vis didesnę dalį sudarys Pietryčių Azijos valstybių piliečiai.
Sektoriaus strateginė svarba
Transporto sektorius yra viena strateginių Lietuvos ekonomikos šakų, sukurianti reikšmingą šalies BVP dalį ir užtikrinanti eksporto bei tiekimo grandinių veikimą. Todėl vairuotojų trūkumo problema šiandien tampa ne pavienių įmonių, o visos ekonomikos klausimu. N. Raulinaitis mano, kad reikėtų atskirti transporto sektoriaus darbo migracijos kvotas nuo bendrų užsieniečių darbo kvotų sistemos, siekiant atspindėti realius darbo rinkos poreikius ir sumažinti biurokratinę naštą.
tags: #treciuju #saliu #vairuotojai