Žiema dažnai laikoma pavojingiausiu metų laiku vairuotojams, tačiau pavasaris keliuose gali būti ne mažiau klastingas. BTA duomenimis, vien per šių metų sausį ir vasarį Lietuvoje užfiksuota beveik 600 žalų, kai automobiliai buvo apgadinti įvažiavę į duobes.
„Pastebime, kad šiemet duobės keliuose atsirado anksčiau nei įprastai. Ankstesniais metais jos dažniausiai išryškėdavo tik labiau atšilus orams, o šį sezoną kelio dangos pažeidimus vairuotojai pradėjo pastebėti gerokai anksčiau, nors tuo metu dar nebuvo įvykęs ryškesnis atšilimas“, - sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Duobių susidarymo priežastys ir ypatumai
Pasak VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktoriaus dr. Ovidijaus Šerno, sudėtingoms sąlygoms keliuose ir duobių susidarymui įtaką daro permainingi orai. „Kai į kelio dangos plyšius ar mikro įtrūkimus patenka vanduo, o temperatūra nukrenta žemiau nulio, jis užšąla, plečiasi ir silpnina dangos struktūrą. Vėliau, veikiant transporto apkrovoms, susilpnėjusiose vietose pradeda irti dangos paviršius ir formuojasi duobės“, - sako O. Šernas.
Duobių pavojus - senesnėse dangose
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius pažymi, kad duobės dažniausiai formuojasi ne naujai įrengtose, o senesnėse, labiau nusidėvėjusiose kelio dangos vietose. „Įprastai tokiose vietose jau būna susiformavusių plyšių ar kitų pažeidimų, per kuriuos vanduo patenka į kelio konstrukciją. Užšalimo ir atitirpimo ciklai šiuos pažeidimus dar labiau padidina, todėl dangos paviršius pradeda irti“, - atkreipia dėmesį O. Šernas.
Jo teigimu, Lietuvos klimato sąlygomis dangos paviršiaus temperatūra per 0 laipsnių ribą gali pereiti net 70-80 kartų ar daugiau per sezoną, o tokie dažni temperatūros svyravimai sudaro palankias sąlygas kelio dangos pažeidimams formuotis.
Kiti pavasario kelių pavojai
Pasak A. Žiukelio, pavasarį keliuose vairuotojus gali nustebinti ne tik duobės. Pavojų kelia ir tirpstančio sniego bei svyruojančios temperatūros sukeliami reiškiniai, dėl kurių net ir iš pirmo žvilgsnio saugi kelio danga gali tapti itin slidi.
„Tokios vietos dažniausiai susidaro ten, kur tirpstančiam vandeniui sunkiau nutekėti nuo kelio, pavyzdžiui, posūkiuose, kelio įdubose ar ruožuose, kur pakelėse susikaupę sniego kalnai neleidžia vandeniui nubėgti nuo važiuojamosios dalies. Tokiais atvejais kelio danga gali atrodyti sausa, tačiau trumpi kelio ruožai iš tiesų būti labai slidūs“, - sako draudimo bendrovės atstovas.
Pasak jo, tokie trumpi, tačiau pavojingi kelio ruožai dažnai susiformuoja labai greitai ir gali išlikti tik kelias valandas, todėl kelininkams sudėtinga juos laiku pastebėti ir sutvarkyti. Dėl to vairuotojams pavasarį rekomenduojama išlikti ypač budriems ir vertinti ne tik bendrą kelio būklę, bet ir aplinkines sąlygas, ypač vietose, kur pakelėse vis dar yra daug sniego.
Situacija automagistralėse
Draudimo bendrovės duomenimis, šiemet incidentai fiksuojami net ir magistraliniuose keliuose, kurių dangos būklė paprastai yra geresnė. Vis dėlto pavasarį net ir tokie keliai gali tapti pavojingesni dėl staigių oro pokyčių, tirpstančio sniego ir dėl to kintančių eismo sąlygų.
„Miestuose dažniausiai viskas baigiasi prakirstu ratu ar pažeistu ratlankiu. Tačiau magistralėse, kur automobiliai juda gerokai didesniu greičiu, pasitaiko gerokai rimtesnių įvykių - ir išplėšti ratai, ir nuvažiavimai nuo kelio“, - sako A. Žiukelis.
Pasak jo, važiuojant didesniu greičiu net ir nedideli kelio dangos pažeidimai ar trumpi slidūs ruožai gali sukelti pavojingas situacijas. Be to, pavasarį vairuotojus gali suklaidinti ir vizualiai saugiai atrodanti kelio danga - kai kuriose vietose ant jos gali būti susidaręs plonas ledo sluoksnis arba susikaupęs vanduo, kuris staiga pakeičia automobilio sukibimą su keliu.
„Magistralėse vairuotojai dažnai tikisi gerų ir stabilių eismo sąlygų, todėl važiuoja didesniu greičiu. Tačiau būtent dėl to net ir trumpas pavojingas kelio ruožas gali turėti gerokai rimtesnių pasekmių nei mieste“, - pažymi A. Žiukelis.
Transporto priemonių rida ir jos poveikis keliams
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau - Kelių direkcija) atlikus vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (toliau - VMPEI) valstybinės reikšmės keliuose pastarųjų dviejų metų analizę ir palyginus, kaip kito judėjimas magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose, pastebėti tam tikri pokyčiai.
Valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose 2020 m. bendrojo transporto srautas palyginti su 2019 m. sumažėjo 8,6 proc., tačiau išaugo autotraukinių, t. y. vilkikų, rodiklis. Krašto keliuose bendras eismo intensyvumas 2020 m. sumažėjo apie 4,2 proc. palyginti su 2019 m. Šiuose keliuose mažėjo ir krovininio transporto (7,9 proc.), ir vilkikų (5,8 proc.) eismo intensyvumas.
VMPEI duomenys svarbūs ne tik specialistams vykdant kelių projektavimą, bet ir gyventojams, nes tai vienas pagrindinių rodiklių, lemiančių valstybinės reikšmės kelio ruožo vietą prioritetinėse kelių tvarkymo eilėse, taip pat nustatant kelių priežiūros lygį. Be to, atžvelgus į krovininio transporto eismo intensyvumo duomenis, parenkami projektavimo ir kelio dangos konstrukcijos sprendiniai, parenkamos eismo organizavimo priemonės.
Įvertinus keliais važiuojančių transporto priemonių poveikį aplinkai yra rengiami triukšmo žemėlapiai.
Naujos stendai ir kelių mokesčio kontrolė
Pastarosiomis savaitėmis šalies magistraliniuose keliuose vairuotojai pastebėjo naujus mėlynus informacinius stendus su užrašu apie vykdomą transporto priemonių stebėseną. „Via Lietuva“ aiškina, kad nauji stendai atsirado pasikeitus Kelių eismo taisyklėms (KET). Iki šiol prieš visus automatinės kontrolės įrenginius buvo statomas ženklas „Automatinė eismo kontrolė“, tačiau nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius.
„Mūsų tikslas - kad žmonės jaustųsi informuoti, suprastų, kokie duomenys renkami ir kam jie naudojami. Daugiau kaip 260 vaizdo kamerų, įrengtų šalies keliuose, nefiksuoja greičio. Lengvųjų automobilių vairuotojams, važiuojantiems privačiais tikslais, šie stendai nieko nekeičia“, - pranešama.
Visi stendai valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus įrengti iki spalio pradžios. „Via Lietuva“ primena, kad dar 2024 m. Lietuvos magistraliniuose keliuose buvo įrengtos 268 vaizdo kameros, skirtos kelių mokesčio kontrolei. Jos stebi keliu važiuojančias transporto priemones, automatiškai nuskaito valstybinius numerius ir duomenų bazėje patikrina, ar už transporto priemonę yra sumokėtas kelių mokestis.
„Mūsų tikslas - kad eismo dalyviai jaustųsi informuoti ir žinotų, kuriose kelio atkarpose vykdoma kontrolė. Tai užtikrina skaidrumą, didina pasitikėjimą ir padeda vairuotojams geriau suprasti, kokie duomenys yra renkami. Norime akcentuoti, kad šie stendai aktualūs asmenims, kurie moka kelių mokestį (įsigyja vinjetes)“, - pabrėžia „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.
Eismo saugumas ir statistika
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, kasmet gyvenvietėse įvyksta maždaug 72 proc. visų eismo įvykių. Priežastis paprasta: gyvenvietėse eismas intensyvesnis, gausu sankryžų ir perėjų, tenka atlikti daugiau manevrų, o vairuotojai jiems gerai pažįstamose gatvėse neretai važiuoja „automatiniu režimu“ - visa tai didina klaidų ir nelaimių tikimybę.
Vis dėlto yra ir kita medalio pusė - nors užmiesčio keliuose eismo įvykių nutinka mažiau, jie žymiai skaudesni. Vairuotojai įprastai važiuoja didesniu greičiu, todėl autoavarijos metu smūgio jėga keliskart didesnė. TKA duomenimis, vidutiniškai kasmet 58 proc. žūčių keliuose įvyksta būtent užmiesčio keliuose. Automagistralėse ir greitkeliuose įvyksta apie 2 proc. visų eismo įvykių. Atrodytų paradoksalu, nes čia transporto priemonės važiuoja didesniu greičiu ir nelaimių pasekmės gali būti itin skaudžios, tačiau šių kelių infrastruktūra yra viena saugiausių - atskirtos eismo kryptys, nėra pėsčiųjų ar dviračių eismo, sankryžų ar perėjų, todėl eismo įvykių čia fiksuojama gerokai mažiau.
„Via Lietuva“ nuosekliai diegia inžinerines priemones, didinančias eismo saugą. Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos, skatinančios vairuotojus neviršyti leistino maksimalaus važiavimo greičio. Magistraliniuose Lietuvos keliuose įrengti kintamos informacijos ženklai (KIŽ), kurie informuoja vairuotojus apie eismo sąlygas, reguliuoja maksimalų leistiną važiavimo greitį bei praneša apie atsiradusias kliūtis kelyje.
Pavojinguose kelių ruožuose ar sankryžose, kuriose per pastaruosius ketverius metus įvyko keturios ir daugiau nelaimių, įgyvendintos kelios dešimtys priemonių: nuo naujo ženklinimo, papildomo apšvietimo ir greičio mažinimo kalnelių iki saugos salelių bei sankryžų pertvarkymo. Tokios priemonės duoda realių rezultatų - pavojingų vietų šalyje kasmet mažėja, o žūčių skaičius „juodųjų dėmių“ zonose nuo 2020 m. sumažėjo net 80 proc.
„Via Lietuva“ atstovai pabrėžia, kad kiekviena priemonė - nuo greičio kontrolės iki išmanios infrastruktūros sprendimų - yra žingsnis bendro tikslo link: kad kiekviena kelionė Lietuvoje būtų ne tik patogi, bet ir saugi. Tačiau vien to nepakanka. Skaičiuojama, kad daugiau kaip 90 proc. nelaimių keliuose kyla dėl žmogaus klaidų - eismo dalyvių neatsargumo, KET nesilaikymo, kitų žmogiškųjų faktorių. Todėl saugumas kelyje pirmiausia prasideda nuo mūsų pačių pasirinkimų ir sprendimų.
Dažniausiai pasitaikantys ir pavojingiausi eismo įvykiai
TKA duomenimis, praėjusiais metais dažniausios gyvenvietėse įvykusių eismo įvykių priežastys buvo šios: transporto priemonių susidūrimas darant posūkį ar apsisukant, susidūrimai su pažeidžiamais eismo dalyviais pėsčiųjų perėjose ir užvažiavimas ant pėsčiojo, kai nėra pėsčiųjų perėjos.
Dažniausiomis užmiesčio keliuose įvykusių eismo įvykių priežastimis nurodomas nuvažiavimas nuo kelio, priešpriešiniai susidūrimai bei transporto priemonių susidūrimas darant posūkį ar apsisukant.
Dažniausios automagistralėse ir greitkeliuose įvykusių eismo įvykių priežastys - atsitrenkimas į galą, nuvažiavimas nuo kelio ir priešpriešiniai susidūrimai.
Pėstieji ir didžiausia rizika
Praėjusiais metais Lietuvos keliuose žuvo 33 pėstieji, dar 670 pėsčiųjų buvo sužeisti. Nors daugiausia susidūrimų su pažeidžiamais eismo dalyviais įvyksta pėsčiųjų perėjose, visgi daugiausiai jų žūsta užmiestyje, kur nėra pėsčiųjų perėjų, tamsiu paros metu. Tarp dažniausių nurodomų įvykio aplinkybių - kuomet pėsčiasis ėjo per kelią, staiga išėjo į važiuojamąją dalį ar jau buvo važiuojamojoje dalyje (pavyzdžiui, gulėjo). Tai primena, kad eismo saugumą lemia ne tik vairuotojų dėmesys ar infrastruktūros spragos - atsakomybę už savo saugumą privalo prisiimti ir patys pėstieji. Tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui, jie turi dėvėti atšvaitus, naudotis jiems skirtais takais ir visada laikytis KET.
Didžiausia rizika vairuotojams ir keleiviams
Didžiausia rizika žūti vairuotojui ar automobilio keleiviui - nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į medį. Pernai įvyko 65 tokie eismo įvykiai, kurių pasekmės buvo itin skaudžios. Daugiausiai transporto priemonių nuvažiavimo nuo kelio fiksuojama užmiesčio keliuose, todėl vairuotojai turi būti itin budrūs - pasirinkti saugų greitį, dėmesingai stebėti įspėjamuosius kelio ženklus apie riboto matomumo kelio vingius, laukinius gyvūnus ir kt.
Nors žuvusiųjų skaičius 100-ui priešpriešinių susidūrimų sumažėjo iki 9,8 eismo dalyvių (2021-2023 m. vidurkis - 17,8 ED), rizika žūti ar būti sužeistiems priešpriešinio susidūrimo metu išlieka viena didžiausių. Todėl vairuotojams itin svarbu pasirinkti saugų greitį, vengti lenkimo pavojingose vietose ir išlikti maksimaliai dėmesingiems kelyje.
Neatsakingi vairuotojų sprendimai, jėgų pervertinimas, dėmesio nukreipimas ar saugaus greičio nepasirinkimas, dažnai lemia ne tik šias, bet ir kitas nelaimes kelyje. Kiekvienas turėtų prisiminti, kad saugumas prasideda nuo paprasto dalyko - taisyklių laikymosi visur ir visada.
Visuotinis saugaus eismo egzaminas
„Via Lietuva“ informuoja, kad spalio 8 d. organizuojamas visuotinis saugaus eismo egzaminas. Visi eismo dalyviai nuo 13 metų (7 klasės) kviečiami pasitikrinti žinias apie Kelių eismo taisykles ir atsakingą elgesį kelyje. Registracija jau vyksta - reikia pasirinkti tinkamą klausimų kategoriją bei užpildyti registracijos formą. Egzaminas vyks spalio 8 d., nuo 8 iki 20 val., trukmė - maždaug 45 minutės. Laimėtojai kiekvienoje amžiaus grupėje bus paskelbti per 7 darbo dienas nuo egzamino dienos. Pirmą vietą laimėjusieji gaus išmanųjį laikrodį, antros vietos laimėtojai - elektroninę skaityklę, trečios - atributikos rinkinį.
tags: #transporto #priemoniu #rida #magistraliniuose #keliuose