Transporto Priemonių Pėdsakai ir Saugumas

Kiekviena transporto priemonė Lietuvoje privalo būti apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nors toks draudimas finansiškai apsaugo vairuotojus, pavyzdžiui, įvykus eismo įvykiui, jis nepadengia nuostolių vagystės atveju. Pastaruoju metu, dėl padidėjusio automobilių vagysčių skaičiaus, specialistai įspėja apie dažnas vairuotojų klaidas, kurios gali brangiai kainuoti. Ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į automobilių savininkus, turinčius beraktes užvedimo sistemas.

Automobilių vagysčių tendencijos ir rizika

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis komentavo, kad automobilių vagysčių skaičius šiemet padidėjo apie 32 proc. Nepaisant to, jis siūlo neskubėti daryti išvadų dėl viešojoje erdvėje minimų vagysčių bumo ir atkreipti dėmesį į ilgesnio laikotarpio tendencijas. „Pavyzdžiui, jeigu vertintumėme 10 metų tendencijas, tai tikrai automobilių vagysčių yra kelis kartus mažiau. Tarkime, jeigu žiūrėtumėme 5 metų tendencijas iki 2024 m., tai automobilių vagysčių irgi buvo mažiau. Tiesa, šie metai yra šiek tiek išskirtiniai, nes yra matomas padidėjimas. Tačiau, jeigu vertinsime ilgesnį laikotarpį, tikėtina, kad didelių pakitimų dėl vagysčių masto nebus“, - paaiškino R. Matonis.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė teigia, kad šiuo metu labiausiai pastebima problema - automobilių dalių vagystės. Ji paminėjo įdomų atvejį, kai tą patį automobilį bandyta pavogti net du kartus. „Šiemet įvyko vienas pasikėsinimas pavogti automobilį. Beje, gana įdomiomis aplinkybėmis, nes automobilis buvo pastatytas filmuojamoje vietoje, su įjungta signalizacija. Tai per naktį vagys net du kartus bandė įsibrauti į tą automobilį, tačiau nesėkmingai. Automobilio savininkas vėliau, be abejo, apie įvykį informavo policijos pareigūnus ir draudimo bendrovę“, - pasakojo V. Katilienė.

Beraktės užvedimo sistemos ir jų pažeidžiamumas

V. Katilienė ragina suklusti vairuotojus, kurių automobiliuose yra įrengta beraktė sistema. Tokius automobilius galima užvesti vos vieno mygtuko paspaudimu, turint šalia pultelį. Nusikaltėliai gali nukopijuoti nuolat pultelio siunčiamą signalą ir įsilaužti į transporto priemonę. „Todėl tokių automobilių savininkams patariama būti atidiems ir rūpestingiems. Nepaisant to, kad ir atrodo logiška, pavyzdžiui, laikyti automobilio raktus kur nors prie įėjimo į namus, tačiau svarbu tokius raktelius laikyti toliau nuo įėjimo durų. Galbūt tokiu atveju papildoma saugumas sudarytų kliūčių, vagys turėtų mažesnes galimybes pavogti tokį automobilį“, - patarė V. Katilienė.

Prevencinės priemonės

Be to, patariama nepalikti automobilyje daiktų, kurie galėtų patraukti vagių dėmesį. Svarbi apsaugos priemonė yra ir saugi kaimynystė. „Manome, kad taip pat svarbu palaikyti gerus ryšius su kaimynais. Nes tai gali būti tie žmonės, kurie galėtų pirmi sureaguoti, jei pamatytų įtartinus asmenis“, - kalbėjo V. Katilienė. Policijos atstovas R. Matonis pabrėžė, kad net ir statant automobilį garaže, jį pravartu užrakinti, nes tai apsunkina vagišiams galimybes įvykdyti nusikaltimą. „Vagišiams laikas iš esmės yra itin svarbus - jie viską nori padaryti kuo greičiau. Tačiau kuo ilgiau jie užtrunka prie automobilio, kol į jį įsilaužia, tuo didesnė tikimybė, kad jie bus pastebėti ir sulaikyti“, - dėmesį atkreipė policijos atstovas.

Šiuolaikinių automobilių apsauga ir galimos sankcijos

R. Matonis komentavo, kad moderni saugos sistema, įrengta šiuolaikiniuose automobiliuose, nėra šimtaprocentinė garantija. „Įprastai vagys, kurie veikia neorganizuotai, renkasi paprastesnius automobilius, kur nėra įjungta ar įrengta signalizacija. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai yra pavagiami ir prabangūs automobiliai su modernia šiuolaikiška apsaugos sistema“, - komentavo R. Matonis.

Socialiniuose tinkluose užvirė diskusija, ar nauji automobiliai iš tiesų išardomi ir parduodami dalimis. Internautai svarstė, kad nauji automobiliai gali būti vagiami ne be reikalo - esą taip gali būti apeinamos Europos Sąjungos įvestos sankcijos prabangių automobilių eksportui į Rusiją. Tačiau R. Matonis sako, kad tiksliai pasakyti, kur nukeliauja automobiliai, nėra paprasta, bet atmesti tokių atvejų negalima. „Pastebime, kad šiemet vasaros metu buvo pavogti keli prabangūs automobiliai. Tikrai tikėtina, kad tie automobiliai nėra ardomi ir pardavinėjami dalimis. Greičiausiai jie kažkur yra šešėlinėje rinkoje parduodami“, - svarstė policijos atstovas.

R. Matonio vertinimu, jei tam tikru laikotarpiu pastebimas vagysčių padidėjimas, greičiausiai nusikaltimus atlieka organizuota nusikalstama grupuotė. „Tik laiko klausimas, kada nusikalstamą veiką atliekantys asmenys įklius ir bus sulaikyti, o vagystės galiausiai liausis“, - neabejojo R. Matonis.

Dažniausi automobilių vagysčių atvejai

Pasak V. Katilienės, didelė dalis su automobiliais susijusių vagysčių dažniausiai įvykdomos tamsiu paros metu. „Nemažai vagysčių įvykdomos miegamuosiuose rajonuose, nuošalesnėse vietose. Nebūtinai kiemuose. Tad didesnei rizikos grupei priklauso tie vairuotojai, kurie yra linkę pasirinkti galbūt nemokamą parkavimo vietą, bet esančią kur nors pamiškėje, nuošalioje, neapšviestoje vietoje. Kitaip tariant, tokiu atveju pagunda tiems asmenims, kurie vagia tas dalis ar automobilius, pamėginti laimę yra didesnė“, - pasakojo draudimo bendrovės atstovė.

Požeminės stovėjimo vietos taip pat nėra šimtaprocentinė garantija, kad jūsų automobilis bus saugus. „Kai kuriais atvejais tokia vieta vagiams netgi yra patogesnė. Kadangi požeminėje stovėjimo aikštelėje yra gana tylu, ramu, niekas nevaikšto, lengva pasislėpti tarp kitų pastatytų automobilių. Tad tikrai gali būti mėginama vogti automobilių dalis ir gyvenamųjų namų požeminėse stovėjimo aikštelėse“, - dėmesį atkreipė V. Katilienė.

Įprastai vagių taikiniu tampa populiariausios automobilių markės, atspindinčios Lietuvos lengvųjų automobilių parką. Šiuo metu populiariausios markės, į kurias žvalgosi vagys, išlieka „Toyota“, „Audi“, BMW ir „Volkswagen“. „Pasitaiko, kai rečiau sutinkamų automobilių dalys taip pat yra pavagiamos. Bet tai yra daugiau išimtis, tokių atvejų yra gerokai mažiau“, - pridūrė pašnekovė.

Policijos duomenimis, per metus įvykdoma apie 200-300 vagysčių, o apie 40 proc. jų pavyksta išsiaiškinti.

Transporto priemonių pėdsakų reikšmė ir kelių eismo taisyklės

Transporto priemonių pėdsakai yra svarbus elementas kelių eismo saugumui ir analizei. Nors tiesiogiai nenurodoma „transporto priemonių pėdsakų reikšmė“, nagrinėjamos sąvokos ir apibrėžimai leidžia suprasti, kaip skirtingi transporto priemonių tipai ir su jais susiję aspektai yra traktuojami Kelių eismo taisyklėse. Tai sudaro pagrindą suprasti, kaip būtų galima analizuoti ir interpretuoti transporto priemonių paliktus pėdsakus, pavyzdžiui, eismo įvykių tyrimuose ar kelių būklės vertinime.

Transporto priemonių klasifikacija ir apibrėžimai

Kelių eismo taisyklėse (KET) pateikiami detalūs įvairių transporto priemonių apibrėžimai, kurie yra būtini norint suprasti jų specifiką ir atsakomybę keliuose:

• Automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.
• Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.
• Motociklas - dviratė ar daugiau ratų turinti motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
• Priekaba - transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.
• Neįgaliųjų vežimėlis - įtaisas su ratais, varomas rankomis arba įvairiomis automatizuotomis sistemomis.
• Elektrinė mikrojudumo priemonė - vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.
• Motorinis dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį.
• Galingasis keturratis - keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³.
• Istorinė motorinė transporto priemonė - prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.
• Bėginė transporto priemonė - bėgiais judanti transporto priemonė.
• Savivaldis automobilis - save valdantis automobilis, kuris dalyvauja viešajame eisme be asmens įsikišimo, taip pat kuris gali būti tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdomas asmens, jeigu šią galimybę numatė šio automobilio gamintojas.

Kiekvienos transporto priemonės specifika gali turėti įtakos jos paliekamiems pėdsakams kelyje.

Eismo dalyviai ir jų vaidmenys

Be transporto priemonių, svarbu suprasti ir kitus eismo dalyvius, kurių veiksmai ir buvimas kelyje yra neatsiejama transporto sistemos dalis:

• Vairuotojas - asmuo, vairuojantis transporto priemonę.
• Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente be variklio, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, ridenantis ar besinešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.
• Kelyje dirbantis asmuo - asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.
• Mokinys - asmuo, kuris nustatyta tvarka mokosi vairuoti transporto priemonę.
• Vairavimo instruktorius - asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis saugiai vairuoti transporto priemones pagal KET reikalavimus.
• Tikrinantys pareigūnai - uniformuoti valstybės institucijų (policijos, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.

Šie apibrėžimai padeda suprasti, kas yra laikomas eismo dalyviu ir kokios jo pareigos ar teisės gali būti susijusios su transporto priemonių paliekamais pėdsakais, pavyzdžiui, eismo įvykio metu.

Kelių infrastruktūra ir jos elementai

Transporto priemonių pėdsakai taip pat yra glaudžiai susiję su kelio elementais ir jų būkle:

• Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.
• Važiuojamoji kelio dalis - kelio dalis transporto priemonėms važiuoti.
• Dviračių takas - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais.
• Pėsčiųjų perėja - pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo linijomis KET nustatytais atvejais.
• Pėsčiųjų takas - kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais.
• Šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos.
• Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.

Šių elementų buvimas, būklė ir žymėjimas tiesiogiai veikia transporto priemonių judėjimą ir paliekamų pėdsakų pobūdį.

Sąvokų svarba analizei

Apibrėžtos sąvokos, tokios kaip „Didelis transporto priemonės trūkumas“ ar „Pavojingas transporto priemonės trūkumas“, leidžia suprasti, kad transporto priemonės techninė būklė yra kritiškai svarbi. Tai reiškia, kad transporto priemonės paliekami pėdsakai gali būti ne tik judėjimo rezultatas, bet ir indikatorius apie jos techninę būklę, pavyzdžiui, netinkamai veikianti stabdžių sistema ar padangos.

• Didelis transporto priemonės trūkumas - transporto priemonės neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, dėl kurios gali pablogėti šios transporto priemonės sauga arba kuri gali daryti neigiamą (kenksmingą) poveikį aplinkai, arba dėl kurios gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, arba transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.
• Pavojingas transporto priemonės trūkumas - transporto priemonės neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, kelianti tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba daranti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai.

Be to, apibrėžimai, tokie kaip „Eismo įvykis“ ir „Eismo įvykio deklaracija“, rodo, kad transporto priemonių palikti pėdsakai (pvz., stabdymo žymės, automobilio apgadinimai) yra pagrindinis įrodymų šaltinis tiriant eismo įvykius.

Apibrėžiamos ir kitos su transporto priemonėmis ir eismu susijusios sąvokos, tokios kaip: Neblaivumas (etilo alkoholio koncentracija viršijanti leidžiamą normą), Motociklininkų apsaugos (galvos, akių apsaugos priemonės), Techninis patikrinimas kelyje (policijos ir (ar) Lietuvos transporto saugos administracijos atliekamas netikėtas transporto priemonių techninės būklės, krovinio išdėstymo ir (ar) pritvirtinimo patikrinimas kelyje), Transporto priemonės sustojimas (sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti) ir Transporto priemonės tipo patvirtinimas (procedūra, per kurią patvirtinama, kad transporto priemonė atitinka tam tikras administracines nuostatas ir techninius reikalavimus).

Transporto priemonių matmenys ir jų įtaka

Tekste minima ir transporto priemonių ilgis, ypač susijęs su keltų pervežimu. Tai rodo, kad transporto priemonės fiziniai matmenys yra svarbus veiksnys, lemiantis jos galimybes naudotis tam tikrais keliais ar transporto infrastruktūra. Transporto priemonės ilgis, plotis ir aukštis gali turėti įtakos jos manevringumui ir paliekamų pėdsakų platumui ar aukščiui.

Ypač svarbu paminėti, kad „transporto priemonės ilgis“ reiškia bendrą transporto priemonės ilgį, įskaitant bet kokią velkamą priekabą ar kemperį, dviračius ar bagažo dėžes, pritvirtintas gale.

Transporto priemonių vilkimas ir KET reikalavimai

Transporto priemonių vilkimas - tai procesas, kai viena transporto priemonė tempia kitą (sugedusią ar be variklio galios). KET nustato aiškias taisykles, kaip turi būti vykdomas vilkimas, kad būtų užtikrintas saugumas kelyje:

• Leistinas vilkimo greitis: Vilkti kitą transporto priemonę galima dviem būdais - standžia vilktimi (tvirtas sukabinimas, pavyzdžiui, vilkimo strypas) arba lanksčia vilktimi (vilkimo lynas/trosas). Kelių eismo taisyklės numato maksimalų greitį: naudojant standžią vilktį - ne daugiau kaip 70 km/h, o naudojant lanksčią vilktį - ne daugiau kaip 50 km/h.
• Reikalavimai vilkimo įrangai: Lanksčios vilkties (trosas, lynas) ilgis turi būti tarp 4 ir 6 metrų. Ji turi būti pažymėta ryškiaspalve vėliavėle ar skydeliu (dažniausiai raudonos spalvos), kad būtų aiškiai matoma kitiems vairuotojams. Standi vilktis (trikojis strypas) gali būti iki 4 m ilgio. Vilkimo metu velkamos transporto priemonės vairuotojas privalo turėti įjungtą avarinę šviesos signalizaciją (avarinius žibintus).
• Kas leidžiama vilkti: Leidžiama vilkti tik vieną motorinę transporto priemonę vienu metu. Taip pat leidžiama vilkti priekabas, puspriekabes pagal jų jungimo taisykles.
• Vairuotojo nebuvimas: Draudžiama vilkti transporto priemonę, jei joje nėra vairuotojo. Išimtis taikoma tik vilkimui ant platformos ar pakėlus dalį automobilio - tuomet nereikia vairuotojo viduje.
• Sugedęs vairo mechanizmas: Jei velkamos transporto priemonės vairo mechanizmas sugedęs, vilkti ją tempiant draudžiama.
• Sugedę stabdžiai: Transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę, draudžiama vilkti lanksčia vilktimi. Jei stabdžiai neveikia, galima tempti tik standžia vilktimi ir tik tada, kai velkamos transporto priemonės masė neviršija pusės velkančiosios masės.
• Prastas kelias (ledo ar sniego danga): Lanksčia vilktimi draudžiama vilkti, jei kelio danga apsnigta ar apledėjusi.
• Vilkimas automagistralėje: Keliuose, pažymėtuose „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“ ženklais, draudžiama vilkti lanksčia vilktimi.
• Transporto priemonių tipai: Draudžiama vilkti motociklu be lopšelio (šoninės priekabos) kitą transporto priemonę, taip pat draudžiama, kad pats motociklas būtų velkamas (nebent jis užkeltas ant tralo).

Laikantis šių taisyklių, transporto priemonės vilkimas bus saugesnis visiems eismo dalyviams. Visada geriau kviesti profesionalią techninę pagalbą, jei abejojate dėl vilkimo sąlygų. Išsamius KET reikalavimus dėl vilkimo bei kitų manevrų rasite RoboKET platformoje - ten galite pasitikrinti žinias spręsdami specialius klausimus apie vilkimo taisykles.

Konkurencija ir transporto dalių pirkimai

Konkurencijos taryba nustatė, kad dviejuose transporto atsarginių dalių viešuosiuose pirkimuose įmonės pasiūlymus pateikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derindamos veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant detalių kainą. Tarybos teigimu, bendrovės viena už kitą rengė komercinius pasiūlymus, juos išsiuntė iš vieno kompiuterio ir buvo numačiusios galimą pirkimų laimėtoją. Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė pabrėžė, kad viešieji pirkimai, kuriuose dalyviai tik imituoja konkurenciją, praranda prasmę, o procedūros tampa fiktyvios. „Jeigu minėtos įmonės nebūtų derinusios savo veiksmų, pirkimus organizavusi bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ būtų galėjusi gauti daugiau konkurencingų pasiūlymų įsigyti atsarginių detalių už mažesnę kainą“, - pranešime cituojama J. Ivanauskienė. Anot jos, „Vilniaus viešasis transportas“ atstovams kilus įtarimų, jie informacija pasidalino su Konkurencijos taryba. Institucijos nutarimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

tags: #transporto #priemoniu #pedsakai