Šiuolaikinių informacinių technologijų (IT) panaudojimas įvairiose sferose yra neatsiejamas nuo kasdienybės. Kadangi e. paslaugų poreikis labai didėja, vis daugiau paslaugų yra teikiama elektronine forma. Šiuolaikinė visuomenė yra atvira, išsilavinusi, vertina greitą ir patogų aptarnavimą, todėl ji yra pastūmėta naudotis informacinėmis technologijomis dėl teikiamos naudos. Ją galima pavadinti - informacine visuomene.
Šiai visuomenei atsirasti įtaką padarė nemažai veiklos sferų, tokių kaip: gyvenimo kokybės gerinimas, verslo plėtra ir kitos. Perkėlus būtent verslą į elektroninę erdvę, nė viena įmonė ar institucija neišsiverčia be internetinės svetainės ir savo paslaugų viešinimo. Jis yra orientuotas į paslaugų teikimą elektroniniais kanalais, naudojant naujas informacines technologijas, iš esmės tai yra elektroninės paslaugos, o joms egzistuoti privalu plėstis ir pasiekti savo vartotoją. Tam yra reikalingas elektroninis marketingas, kuris yra pagrindinis elementas kuriant sėkmingą e. verslo marketingo strategiją didelėms ir mažoms įmonėms bei institucijoms.
Internetinio marketingo teoriniai aspektai
Ryšys tarp vartotojo ir reklamuotojo žymiai sustiprėjo atsiradus internetui ir jam pritaikytoms technologijoms. Internetinės organizacijų svetainės leidžia vartotojams rinkti ir gauti informaciją, jiems nesvetima tampa tarpininkavimas, atviri pokalbiai su kitais vartotojais, prekių bei paslaugų tiekėjais. Internetinio marketingo ir jo komunikacijų tikslas yra ne tik reklamuoti ar įtikinti vartotoją įsigyti produktą ar paslaugą, bet ir sukurti pasitikėjimo bei pardavimų ryšį tarp savęs ir kliento. Tai ir yra produktų ar paslaugų marketingas internetu.
Sėkmingo e. verslo pagrindai
Svarbiausia kuriant e. verslą, suvokti ir naudotis galimybėmis, kurias suteikia skaitmeninė revoliucija. Kitaip sakant, nebijoti įsisavinti naujas marketingo ribas, suvokti jo naudojimąsi virtualioje erdvėje, planuoti ateities marketingą, kurti ilgalaikius santykius su vartotojais. Tai itin svarbu dėl kelių priežasčių: marketingas nuo masinės prekybos pamažu juda link mikromarketingo, ir dauguma rinkų jau yra pasiekusios brandos fazę, kai naujų vartotojų nebėra, tenka dalintis esamais. Organizacijos nebesiekia pritraukti kuo daugiau klientų, o verčiau stengiasi išlaikyti ir kuo geriau aptarnauti tuos, kuriuos turi. Todėl yra svarbu marketingą sukurti kuo patrauklesnį ir patogesnį vartotojams, išsiaiškinant jų poreikius.
Klientų aptarnavimo kokybės didinimas
Remiantis asmeniniais elektroniniais laiškais ir naudojant tiesioginio marketingo priemones yra palaikomas ryšys su potencialiais klientais. Galimybė interaktyviai bendrauti sutaupo laiką pateikiant pasiūlymą, atsakymą, konsultaciją, nesugaištamas nereikalingas laikas, kurio reikėtų bendraujant įprastomis komunikacijos priemonėmis (paštas, telefonas ir pan.). Internetas yra ne tik kaip komunikacijos terpė, bet ir prekių bei paslaugų paskirstymo būdas.
Paieškos sistemų, duomenų bazių, įvairios programinės įrangos, leidžiančios valdyti duomenų masyvus, naudojimas leidžia efektyviau klientui pateikti paslaugas ir prekes, taip pat supaprastinta atsiskaitymo sistema leidžia klientui lengvai atsiskaityti už gaunamas prekes bei paslaugas.
Tiesioginė komunikacija su potencialiu klientu
Taikant internetinio marketingo priemones, leidžiama tiesiogiai komunikuoti su klientu. Kompiuterinė programinė įranga (Skype, ICQ, MSN ir t. t.) palengvina informacijos dalijimąsi tarp pardavėjo ir kliento, todėl derybos vyksta realiu laiku ir yra sutaupomas laikas bei transporto išlaidos. Kaip alternatyva bendravimui realiu laiku gali būti elektroninis paštas.
Administracinių ir reklamos išlaidų mažinimas
Turimoje internetinėje svetainėje yra talpinama visa informacija apie įmonę, organizaciją, asmenį bei informacija apie jų teikiamas paslaugas, produktus, jų įkainius ir t. t. Šių svetainių tikslingas panaudojimas gali sutaupyti didelius pinigus, skirtus spausdintinei, radijo, televizijos reklamai. Turimos asmeninės internetinės svetainės adresą su prierašu galima talpinti socialiniuose portaluose, forumuose, bloguose ir t. t. Taip pat dedant informaciją į pačią svetainę ir įtraukiant tam tikrus raktažodžius, galima svetainę iškelti į pirmas vietas paieškos puslapiuose (Google, Yahoo, MSN search ir t. t.). Internetas suteikia galimybę naudotis jo ištekliais, gauti rezultatą ir dažniausiai be jokių finansinių išlaidų.
Skaitmenizacijos ir IT plėtra transporto sektoriuje
Elektroninę kelių rinkliavos sistemą diegianti bendrovė „Via Lietuva“ pasirašė sutartį su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru („Telecentru“) dėl valstybės duomenų centro paslaugų teikimo. „Telecentro“ valdomame valstybiniame duomenų centre bus saugomi visi su nauja kelių rinkliavos sistema ir jos veikimu susiję duomenys - informacija apie mokamų kelių naudotojus, kelių rinkliavos mokėtojus, jų naudojamas transporto priemones ir kt.
„Siekdami įdiegti patikimą kelių rinkliavos sistemą, turime užtikrinti naudojamos IT įrangos ir duomenų saugumą. Šiam tikslui ieškojome partnerių, kurie turėtų valstybinių duomenų centro statusą ir galėtų suteikti šiam projektui reikalingus IT infrastruktūros išteklius. „Telecentro“ valstybės duomenų centre bus sutelkta ir saugoma elektroninės kelių rinkliavos sistemos veikimui reikalinga informacinių sistemų įranga ir serveriai. Duomenų centras įrengtas pagal aukščiausius „Tier III“ patikimumo reikalavimus, jame užtikrinamas energijos teikimo, aušinimo, duomenų perdavimo ir kitų sistemų dubliavimas.“ - teigia „Via Lietuva“ atstovai.
„Atsižvelgdami į elektroninės kelių rinkliavos sistemos diegimo svarbą valstybei, šiam projektui teikiame itin aukštą prioritetą ir atitinkamus technologinius bei žmogiškuosius išteklius. Per trumpą laiką turime parengti dvejuose valstybės duomenų centruose didelės apimties IT infrastruktūrą, kurioje bus talpinama naujoji kelių rinkliavos sistema. „Telecentro“ suteikiamų paslaugų kompleksą apims debesija ir papildomi IT sprendimai, tokie kaip konteinerių valdymo platforma, programinės įrangos licencijos“, - teigia „Telecentro“ vadovas Remigijus Šeris.
Viešųjų pirkimų būdu sudaryta „Via Lietuvos“ ir „Telecentro“ sutartis galios ne trumpiau nei 2 metus (įtraukta galimybė ją pratęsti metams), maksimali sutarties vertė - 4,5 mln. eurų. Nuo 2027 m. sausio 1 d., kaip ir dabartinės vinjetės, naujoji sistema bus taikoma krovininiam ir keleiviniam transportui, besinaudojančiam mokamais keliais, kurie Lietuvoje sudaro daugiau kaip 2,8 tūkst. km.
„Via Lietuva“ - valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
ES iniciatyvos transporto skaitmenizavimui
Pagal programą „Horizontas 2020“ ES teikė paramą daugeliui mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, kuriais buvo kuriami ir išbandomi nauji transporto sprendimai. Ši parama vis dar teikiama pagal 2021-2027 m. programą „Europos horizontas“. Kad būtų galima priimti automatizuotas transporto priemones, Europos Komisija įgyvendins jų patvirtinimo teisinę sistemą.
Susietasis, sąveikusis ir automatizuotas judumas (CCAM) yra programos „Europos horizontas“ partnerystė ir ankstesnių iniciatyvų tęsinys. Ji jau padarė didelę pažangą parodydama automatizuoto judumo technologijų pažangą. Šiai partnerystei bus skirta 500 mln. EUR.
Sąveikiosios intelektinės transporto sistemos (C-ITS), leidžiančios keistis informacija tarp transporto priemonių, taip pat tarp transporto priemonių ir kelių infrastruktūros, yra labai svarbios diegiant CAM. Tikimasi, kad tai pagerins kelių eismo saugumą, eismo efektyvumą ir patogumą. C-ITS diegimui 2021-2027 m. bus skiriamos lėšos.
2017-2020 m. vykdytame projekte AUTOPILOT daugiausia dėmesio skirta daiktų interneto įrenginių naudojimo automatizuotam vairavimui realiomis sąlygomis bandomiesiems projektams. AUTOPILOT atveria kelią novatoriškoms komercinėms paslaugoms, susijusioms su autonominiais automobiliais. Projektas, kuriam skirta apie 20 mln. EUR investicijų, pabrėžė skaitmeninių technologijų svarbą gerinant autonominių transporto priemonių gebėjimus geriau suprasti jų aplinką ir papildant daiktų interneto jutiklius.
5G ryšio plėtra transporto koridoriuose
5G ryšys yra labai svarbus automatizuotų transporto priemonių ir suskaitmenintų traukinių diegimo veiksnys. Siekiant pasirengti 5G koridorių diegimui visoje Europoje, įvairiose vietose vykdomi plataus užmojo tarpvalstybiniai koridorių bandymų projektai, apimantys CAM naudojimo atvejus. Iki 2025 m. ES siekia užtikrinti nepertraukiamą 5G ryšio aprėptį pagrindiniuose transporto keliuose visoje Europoje. Ja finansiškai remiamas tikslas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybiniams koridoriams (EITP) ir nacionalinėms atkarpoms (EGADP ir EITP). Kartu su privačiomis investicijomis ir kitais viešojo finansavimo šaltiniais jie padės iki 2030 m. įdiegti 5G ryšį.
Daugiausia dėmesio skiriant Bolonijos-Miuncheno koridoriui (600 km per tris šalis), pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamu projektu 5G-CARMEN siekiama pasinaudoti naujausiais 5G laimėjimais ir padėti automobilių sektoriui užtikrinti saugesnį, ekologiškesnį ir pažangesnį transportą, kurio tikslas - sudaryti sąlygas autonominiams automobiliams.
Dirbtinis intelektas (DI) transporto sektoriuje
Dirbtinis intelektas (DI) turi daugybę transporto taikomųjų programų: automatizuotos transporto priemonės, optimizuotas elektrinių transporto priemonių įkrovimas ir baterijų naudojimas, geresni keleivių ir krovinių vežimo maršrutai. DI padeda priimti duomenimis grindžiamus sprendimus planuojant transporto infrastruktūrą ir paslaugas, taip pat diegiant įkrovimo stoteles, užtikrinant, kad jos atitiktų dabartinius ir būsimus poreikius. Generacinis DI gali dar labiau sustiprinti šias prietaikas kurdamas novatoriškus sprendimus ir tobulindamas sprendimų priėmimo procesus (pavyzdžiui, kurdamas transporto scenarijų prognozavimo modelius ir modeliavimą).
DI aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Pagal ją DI sistemos skirstomos į skirtingus rizikos lygius, o didelės rizikos sistemoms taikomi griežti reikalavimai siekiant užtikrinti saugą ir skaidrumą. Judumo sektoriuje didelės rizikos DI sistemų pavyzdžiai apima autonominio vairavimo technologijas ir DI grindžiamas eismo valdymo sistemas. Tai apima sistemas, atliekančias saugos funkcijas keliose judumo srityse, įskaitant automobilius, civilinę aviaciją ir jūrų saugos įrangą. DI aktą papildo specialūs šiems sektoriams pritaikyti reikalavimai.
Siekiant sukurti tvirtą DI diegimo transporto sektoriuje sistemą, Europos DI strategijoje pabrėžiama, kad reikia parengti konkretiems sektoriams skirtas gaires ir paramos mechanizmus, kad būtų užtikrintas saugus ir veiksmingas DI integravimas į visas judumo formas. Be to, ES finansuoja DI mokslinius tyrimus ir inovacijas įgyvendindama tokias iniciatyvas kaip Skaitmeninės Europos programa (DIGITAL), kuri apima bandymų ir eksperimentų infrastruktūrą (TEF), skirtą DI sprendimams kurti beveik realiomis sąlygomis. Siekdama remti dirbtinio intelekto plėtrą, Europa turi išnaudoti neišnaudotą duomenų potencialą. Dirbtinis intelektas taip pat gali skatinti tvaraus judumo sprendimus. Dirbtiniu intelektu grindžiama prognozuojamoji techninė priežiūra galėtų užkirsti kelią transporto priemonių gedimams ir pailginti transporto priemonių eksploatavimo trukmę.
Puslaidininkių ir programinės įrangos svarba
2022 m. vasario mėn. Komisija priėmė Europos lustų akto dokumentų rinkinį. Ja siekiama stiprinti Europos puslaidininkių ekosistemą ir spręsti trūkumo problemą. Ji sukurs patrauklią investavimo aplinką, sustiprins Europos technologinę lyderystę puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje ir iki 2030 m. sutelks daugiau kaip 43 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų.
Lustų bendroji įmonė rems mokslinius tyrimus ir inovacijas sutelkdama viešąsias ir privačiąsias investicijas, remdamasi ankstesnės ECSEL pasiekimais. Programinė įranga atlieka vis svarbesnį vaidmenį valdant transporto priemonių operacijas ir sudarant sąlygas naujoms funkcijoms. Komisija pradėjo ikikonkurencinį ES vadovaujamą bendradarbiavimą dėl nediferencijuojamųjų transporto priemonių programinės įrangos elementų. Ši iniciatyva remiama valdymo darbo kryptimi, kurioje dalyvauja didelės ES automobilių pramonės įmonės, ir investicijomis pagal Lustų bendrąją įmonę. Tai leis dalyviams pasiekti didesnį efektyvumą ir greičiau patekti į rinką, kartu užtikrinant vienodas sąlygas. Ji bus glaudžiai suderinta su iniciatyva dėl atviros automobilių aparatinės įrangos platformos.
Kibernetinio saugumo užtikrinimas
Didesnė priklausomybė nuo skaitmeninės infrastruktūros ir judumo paslaugų didina kibernetinio saugumo svarbą. ES tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (TIS direktyva) siekia aukšto bendro tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygio visoje ES ypatingos svarbos infrastruktūroje. Peržiūrėta Direktyva dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (TIS2) ir nauja Direktyva dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo apima ypatingos svarbos subjektų ir tinklų, įskaitant transporto infrastruktūrą, kibernetinį ir fizinį atsparumą.
Debesijos ir duomenų infrastruktūra
Europos Komisija remia naujos kartos debesijos infrastruktūros ir paslaugų mokslinius tyrimus, plėtrą ir didelio masto diegimą visoje ES, nes tai yra vienas iš pagrindinių judumo skaitmenizacijos ir judumo duomenų potencialo išlaisvinimo veiksnių. Pagal Skaitmeninės Europos programą (DIGITAL) bus įdiegta Europos debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos infrastruktūrų federacija, kuri bus naudinga transporto sektoriui, remiant patikimas judumo paslaugas ir keitimąsi duomenimis automobilių gamybos ekosistemoje.
Pagal programą „Europos horizontas“ bus finansuojama 150 mln. EUR vertės iniciatyva „Nuotolinė kompiuterija iki daiktų interneto“, pagal įvairias programas ES finansuos iki 2 mlrd. EUR nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų, o valstybės narės papildys šias investicijas. Siekiant koordinuoti investavimo pastangas, skatinti strategines partnerystes ir sutelkti pagrindinius Europos pramonės subjektus, 2021 m. liepos mėn. įsteigtas Europos pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos aljansas, kuriame dalyvauja įvairūs privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotieji subjektai.
Skaitmeninių įgūdžių ugdymas
Mobilumo ir transporto įmonėms, ypač mažesnėms, sėkminga skaitmeninė transformacija gali būti tikras iššūkis. Pagal Skaitmeninės Europos programą remiami Europos skaitmeninių inovacijų centrai (EDIH) veikia kaip vieno langelio principu veikiantys centrai, padedantys įmonėms vykdyti skaitmenizaciją. Jais siekiama suteikti galimybę naudotis techninėmis žiniomis ir eksperimentais, galimybe išbandyti prieš investuojant ir inovacijų paslaugomis, pavyzdžiui, finansinėmis konsultacijomis, mokymu ir įgūdžių ugdymu. Kadangi transportas ir judumas iš esmės keičiasi, be kita ko, dėl technologinės transformacijos ir prieigos prie duomenų, reikia ir perkvalifikuoti darbo jėgą, ir kelti jos kvalifikaciją. ES patvirtino tikslus, ėmėsi veiksmų ir pasiūlė rekomendacijas valstybėms narėms, kad darbuotojai įgytų reikiamų skaitmeninių įgūdžių ir būtų parengta daugiau IRT specialistų.
Viešųjų e. paslaugų pavyzdžiai Lietuvoje
Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pristato atnaujintas Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos (ANRIS) ir Elektroninių paslaugų portalo (EPP) galimybes. Transporto priemonių savininkai gali gauti automatinį pranešimą el. paštu arba SMS žinute vos tik sistema užfiksuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atnaujinta sistema leidžia iš karto susipažinti su pagrindine pažeidimo informacija. Taip pat sudaryta galimybė elektroniniu būdu pateikti paaiškinimus, prašymus, skundus ir kitus procesinius dokumentus.
tags: #transporto #ir #keliu #viesuju #e #internetinio